Administracinė byla Nr. eA-3779-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens L. L. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. V. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriui, A. K., I. K., V. M., S. L. ir L. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. E. V. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243; 2) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.); 3) įpareigoti NŽT per 10 darbo dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko T. U. parengtą žemės sklypo Nr. 35 (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. NŽT Švenčionių skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią parengė VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas T. U., 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 45KAM-8243 nustatė, kad parengtas Žemės sklypo planas parengtas neteisingai, kadangi neištaisyti trūkumai, nurodyti 2016 m. sausio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. Taip pat nustatė, kad Žemės sklypo planas išbraižytas nesilaikant reikalavimo, kad bendro naudojimo kelias nuo Žemės sklypo pietinės dalies iki Žemės sklype esančio sodo neturi būti įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, bet turi būti paliktas kaip valstybinė žemė.
2.2. Žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise. Jį įsigijo 1999 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. J-5779 iš buvusios savininkės E. M.. Žemės sklypas nuo 1999 m. spalio 18 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus preliminarius matavimus. 2016 m. vasario 13 d. pateikė pareiškimą NŽT dėl Žemės sklypo plano derinimo NŽT Švenčionių skyriuje, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl derinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą yra vadovaujamasi žemės sklypo naudmenų skaičiavimo lentele (parengta 1999 m. liepos 22 d.), o ne valstybinės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro dokumentais. NŽT 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1SS-819-(9.5.) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui T. U. ją pažeidimams pašalinti.
2.3. NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo aktas ir NŽT priimtas 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1SS-819-(9.5.) yra nepagrįsti ir neteisėti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad matininkas, atlikdamas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų byloje fiksuoja tik tuos duomenis, kurie yra nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, ir faktinius duomenis, kurie yra natūroje žemės sklype.
2.4. Kelias (kelio naudmena) matininko T. U. parengtame Žemės sklypo plane yra užfiksuotas, tačiau matininkas, fiksuodamas kelio naudmeną, nesprendžia klausimo dėl šios naudmenos statuso, t. y. nepriima ir negali priimti sprendimo, ar tai yra servitutinis kelias, ar bendro naudojimo kelias, kokiu būdu reikia naudotis tuo keliu, kas turi teisę juo naudotis. Pagrindas spręsti klausimą dėl to, ar kelio naudmena yra bendro naudojimo kelias, ar tai yra kelias, kuriam turi būti nustatomas servitutas, suteikiant teisę tam tikriems asmenims juo naudotis, yra atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ir viešojo administravimo subjekto, turinčio teisę pagal teisės aktus priimti sprendimus dėl kelio statuso, sprendimas. Toks sprendimas niekada nebuvo priimtas.
2.5. Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T- 243 patvirtinus vietinės reikšmės kelių sąrašą ir patikslinus vietinės reikšmės kelio „627“ koordinates, vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su Žemės sklypo riba. Bendro naudojimo kelias nepažymėtas ir žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį buvo projektuojami žemės sklypai teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas. Žemės sklype esančio kelio savybės neatitinka vietinės reikšmės viešųjų kelių kriterijų, nes, kaip nurodoma NŽT, bendrojo naudojimo kelio vieta yra iki Žemės sklype esančio sodo, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintai vietinės reikšmės viešojo kelio sąvokai.
2.6. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro G. I. nutarime yra nustatyta, kad įrašas Žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto (parengto 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis Žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės sprendimu Nr. 86-3159, galbūt suklastojant šį dokumentą. Todėl pagal šį dokumentą neturėtų būti sprendžiama dėl bendro naudojimo kelio buvimo Žemės sklype. Nors NŽT skundžiamame 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 1SS-819-(9.5.) neneigia, kad šis dokumentas galimai suklastotas ir mini kitus 1999 metais rengtus Žemės sklypo dokumentus, tačiau išvada apie bendro naudojimo kelio egzistavimą Žemės sklype iš esmės yra daroma pagal vienintelį dokumentą – Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę (parengta 1999 m. liepos 22 d.), kurioje yra projektuotojo J. S. įrašas „b. n. kelias 0,05“, tačiau šios lentelės duomenys nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui ir jokių pasekmių nesukėlė, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre jokių duomenų apie vietinės reikšmės kelio buvimą Žemės sklype nėra.
2.7. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengęs matininkas T. U. vadovavosi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiu savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių sąrašu, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamo turto kadastro dokumentais, todėl jo parengti dokumentai yra teisėti ir turi būti suderinti.
3. Atsakovai NŽT ir NŽT Švenčionių skyrius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:
3.1. Pagal NŽT turimus dokumentus, tuometis Švenčionių rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius J. S. 1999 m. liepos 13 d. paženklino grąžinamą natūra Žemės sklypą vietovėje ir parengė paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą, kuriuose E. M. įgaliotas asmuo J. A. savo parašu patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje grąžinamo natūra Žemės sklypo plotu, ribomis ir nustatytomis šiam Žemės sklypui specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir 1999 m. (tiksli data nenurodyta) parengė Žemės sklypo planą.
3.2. Žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) sutartiniais ženklais nėra aiškiai nurodyta kelio vieta. Žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn. inžinieriaus J. S., nurodyta, kad į Žemės sklypą patenkama 4 m pločio keliu. Minėtame plane nurodytas kelias tik iki žemės sklype esančio sodo, t. y. nenurodytas pravažiavimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)). Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas įregistruotas 1999 m. spalio 18 d. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (pagal preliminarius matavimus).
3.3. Iš kitų E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, t. y. Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.), nustatyta, kad Žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje. Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.) skiltyje – „Įsiterpusių kontūrų plotas ha“ nurodytas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) plotą neįskaičiuotas bendro naudojimo kelio užimamas 0,05 ha žemės plotas. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.), kurioje nurodomos į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) plotą (6,5 ha) įskaičiuotos žemės naudmenos, nurodyta, kad šio žemės sklypo žemės naudmenos yra: 0,78 ha žemės ūkio naudmenos (ganykla, sodas), 0,3 ha užima pastatai, kiemai, 2,4 ha krūmai, 2,02 ha miškas ir 1 ha kita nenaudojama žemė. Žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.) skiltyje „keliai“ nenurodyta, kad į šio žemės sklypo plotą įskaičiuotas kelio užimamas žemės plotas.
3.4. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypo žemės naudmenos yra: 0,78 ha žemės ūkio naudmenos (ganykla, sodas), 0,3 ha užima užstatyta teritorija, 3,4 ha kita žemė ir 2,02 ha miškas, t. y. iš šių duomenų matyti, kad kelias, esantis pareiškėjo žemės sklype, į bendrą šio Žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Jeigu kelio užimamas plotas būtų įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) plotą, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše tarp kitų nurodytų žemės naudmenų būtų nurodyta žemės naudmena – kelias ir jo užimamas plotas.
3.5. Vien Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nustatytas faktas, jog įrašas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) paženklinimo-parodymo akto (parengtas 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pagal pirmiau nustatytas aplinkybes nepaneigia fakto, kad kelias, esantis Žemės sklype, yra bendro naudojimo valstybinėje žemėje. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-07-00008-15 nebuvo nustatyta, jog kituose E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose (žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.)) neteisėtai buvo daromi pakeitimai ar papildomi įrašai. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
3.6. VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas T. U. atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią kartu su 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu pateikė tikrinti NŽT Švenčionių skyriui tikrinti.
3.7. Kadastro nuostatai, Taisyklės numato, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais.
3.8. NŽT Švenčionių skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2016 m. sausio 4 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-45 ir šią kadastro duomenų bylą grąžino matininkui T. U. nustatytiems pažeidimams pašalinti. Akte, be kitų pažeidimų, nurodyta, kad bendro naudojimo kelias neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. Matininkui T. U. pakartotinai pateikus tikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir šią kadastro duomenų bylą grąžino matininkui T. U. nustatytiems pažeidimams pašalinti. Akte nurodyta, kad neištaisyti trūkumai, kurie nustatyti 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. NŽT, atsižvelgdama į tai, kad bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, tęsiasi tik iki sklype esančio sodo, VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrių 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. lSD-776-(10.2.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ informavo, kad atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinius matavimus, turi būti parengtas vienas šio žemės sklypo planas, o kelias, esantis šiame žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo / namų valdos, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.
3.9. NŽT Švenčionių skyriaus specialistai, vadovaudamiesi nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui T. U. kadastro duomenų bylą pažeidimams pašalinti ir NŽT pagrįstai priėmė 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
5. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Liudytojas T. U. davė parodymus, kad jis dirba VĮ Valstybės žemės fonde ir atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Į Žemės sklypo plotą įtraukė kelią, kadangi jis nenaudojamas ir nėra nurodytas nei gretimo žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, nei specialiajame plane.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. E. V. skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.). Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių per 2 (dvi) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami), planą, esantį žemės sklypo kadastro duomenų byloje.
7. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje eA-239-415/2018 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad išsprendus ginčą minėtoje byloje, teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką L. L. teisėms ir/ar pareigoms, todėl jis turėjo būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 1 d.
II.
8. Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje eA-239-415/2018 panaikinus Vilniaus administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, pareiškėjas ir atsakovas savo pozicijas pirmosios instancijos teisme pakartotinai grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir nagrinėjant bylą pirmą kartą.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo akcentuojamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00008-15 išskirtinės įrodomosios reikšmės neturi ir todėl turėtų būti vertinamas tik kitų nustatytų aplinkybių apimtyje. Taip pat nurodė, kad Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ yra priimtas atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbiami) seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (2.1)S/4-174 pagrindu (dėl pastebėtų klaidų ištaisymo). Minėto rašto autorė yra (duomenys neskelbiami) seniūnijos darbuotoja pareiškėjo (duomenys neskelbiami) M. V.. Vėliau buvo pripažinta, kad M. V. pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Taigi Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243, kuriuo remiasi pareiškėjas, priimtas tarnybinio nusižengimo pagrindu. Be to, dėl Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 panaikinimo kreipėsi į Švenčionių rajono tarybą, tačiau šio sprendimo keitimas neįnicijuojamas, kadangi vyksta teisminis ginčas.
10. L. L. taip pat pažymėjo, kad 2002 m. buvo parengtas jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo detalusis planas, kurio pagrindiniame brėžinyje buvo aiškiai atvaizduotas kelias. Be to, grafoje „Gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) sutikimas“ yra sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) savininko A. V. parašas (sutikimas). Šis detalusis planas buvo rengiamas pagal istorinius šaltinius, o tai reiškia, kad ne tik sodyba čia buvo dar nuo privatizavimo laikų bet ir kelias. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės L. L., buvo nustatytas servitutas: „leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių 0,27 ha pločio“, t. y. būtent keliuku, kuris baigiasi ties pareiškėjo sklypu. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto 3 punkte taip pat nurodyta: „Žemės sklype Nr. 58;4 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos vietinės reikšmės kelias 0,064a“. Taigi visuose šiuose paminėtuose dokumentuose nurodomas kelias yra to paties bendrojo naudojimo kelio tąsa į L. L. žemės sklypą ir per jį. Šias aplinkybes yra išaiškinusi ir NŽT 2016 m. sausio 26 d. rašte Nr. 1SD-227-(9.3.). Nurodė, kad tai, jog ginčo kelias visada buvo, patvirtina ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Labanoro girininkijos 1999 m. Miškotvarkos miškų žemėlapio fragmentas bei 1950 m. žemėlapis. Pažymėjo, kad matininko T. U. 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypų ribų ženklinimo akte Nr. 1 neteisingai nurodyta, kad gretimų žemės sklypų savininkai buvo kviesti registruotais laiškais, tačiau nurodytu laiku į vietą neatvyko. L. L. žemės sklypų paženklinimo vietoje dalyvavo, tačiau nesutiko su jo ribomis. Pabrėžė, kad pareiškėjo žemės sklype visuomet buvo kelias ir šis kelias yra vienintelis, kuriuo L. L. patenka į savo žemės sklypą. Kito privažiavimo prie šio sklypo nėra.
11. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus atstovas T. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad parengė pareiškėjo žemės sklypo planą, kuriame kelią įbraižė. Atliekant kadastro matavimus 2015 m. spalio 25 d. L. L. į matavimą buvo atvykęs, tačiau neprisistatė, todėl buvo įrašyta, kad nedalyvavo.
12. Liudytoja M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbiami), dirba (duomenys neskelbiami). Buvo apkaltinta (duomenys neskelbiami). Nurodė, kad 2015 m., kaip (duomenys neskelbiami) darbuotoja, gavo užduotį priskirti keliams pavadinimus. Atlikdama užduotį pastebėjo, kad pirmos kategorijos kelias eina nuo Švenčionių iki (duomenys neskelbiami) pakrantės. Tuo metu jau vyko tyrimai Generalinėje prokuratūroje. Pažymėjo, jog pamačiusi storą liniją iki pakrantės apie tai pranešė vadovui. Kelias ėjo per pareiškėjo sklypą ir jungėsi su regioniniu keliu. Visada žinojo, kad jų sklype nėra jokių servitutų, ar regioninių kelių. Vadovas liepė parašyti Švenčionių savivaldybės administracijai apie klaidą. Raštą parašė, tačiau tuo metu nežinojo, kad turėtų nusišalinti. Nurodė, kad sprendimus dėl kelių priima savivaldybės taryba. Seniūnija savivaldybės tarybai jokių nurodymų duoti negali. Šiuo metu klaida yra ištaisyta. Sprendimas yra galiojantis. Dabar kelias nurodytas iki jiems priklausančio sklypo ribos. L. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų netikrino.
III.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. E. V. skundą patenkino: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.). Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių per 2 (dvi) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), planą, esantį žemės sklypo kadastro duomenų byloje.
14. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų priimtų sprendimų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procese.
15. Teismas išanalizavo bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnį, Kadastro nuostatų 32.1.8, 65, 67-70 punktus, Taisyklių 11 punktą, NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8, 10, 12 punktus.
16. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 E. M. buvo atkurta nuosavybės teisė grąžinant natūra Žemės sklypą. 1999 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo pareiškėjas. Kadangi žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarius matavimus, pareiškėjo užsakymu VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius (matininkas T. U.) atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią kartu su 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu pateikė tikrinti NŽT Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo kadastrinis planas išbraižytas nesilaikant NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 1SS-3336-(10.5) nurodytų reikalavimų – bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą ir tęsiasi iki žemės sklype esančio sodo, neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė.
17. Pakartotinai kartu su 2016 m. sausio 28 d. prašymu pateikus tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo aktu nurodė, kad yra pažeistas Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas, nes neištaisyti 2016 m. sausio 4 d. tikrinimo akte nurodyti trūkumai. Pareiškėjas dėl nederinamos kadastro duomenų bylos 2016 m. vasario 13 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, kuri 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1SS-819-(9.5) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyriaus specialistai pagrįstai nederino žemės sklypo plano. Šiame sprendime NŽT rėmėsi E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais (žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, žemės naudojimo plotų eksplikacija), nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu ir nurodė, kad žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelias, esantis žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo (namų valdos) turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.
18. Teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro tai, ar NŽT Švenčionių skyrius, atlikęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, pagrįstai ir teisėtai nederino kadastro duomenų byloje esančio Žemės sklypo plano, motyvuodamas atsisakymą derinti planą NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3 punkto pažeidimu. Kaip minėta, šiuo Tikrinimo taisyklių pagrindu planas gali būti nederinamas, kai žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nesprendžiama dėl galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. patekti į nuosavybės teise valdomą sklypą.
19. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto žemės sklypo plano M 1:10000 matyti, kad punktyrine linija yra pažymėtas kelias, einantis iki pietinės Žemės sklypo ribos ir tęsiasi tik iki Žemės sklype esančio sodo (namų valdos). Šią aplinkybę, be kita ko, kaip institucijos poziciją, kad kelias Žemės sklype eina iki pareiškėjo sodo, nurodė ir atsakovas teismo posėdžio metu bei Žemės sklypo matavimus atlikęs matininkas. Tačiau atsakovė įrodinėdama, kad plane punktyrine linija įbraižytas kelias (iki sodo), turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, į bylą nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, kad Žemės sklype, kuris nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas dar 1999 m., esantis kelias buvo suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, koks plane įbraižyto kelio teisinis statusas (bendro naudojimo (valstybinis ar vietinis) kelias, ar tai yra kelio naudmena, formuojama kaip privataus žemės sklypo dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. iš 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktų turinio nustatė, kad viename akte (esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje) 3 punkte nurodyta, kad Žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenis priklausančių žemėnaudų (nurodytas brūkšnys). Kitame tos pačios dienos identiškame akte (esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje) nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemėnauda – bendro naudojimo kelias 3 m (0,05 ha). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, esančio nuosavybės teisių atkūrimo byloje, aiškiai matyti, kad 3 punkte prierašas „Bendro naudojimo kelias 3 m 0,05 ha“ yra atliktas ant jau buvusio pažymėto brūkšnio, o tai rodo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame akte tokio įrašo nebuvo.
21. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.)S-6268 taip pat nurodė, kad 1999 m. pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, nėra. Patikrinus kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, jog duomenų apie per žemės sklypą galimai einantį bendrojo naudojimo kelią, nėra. Iš šio atsakymo galima teigti, kad įrašas apie kelią galimai buvo padarytas vėliau, nei dokumentai buvo pateikti registruoti VĮ Registrų centras“. Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. teismas padarė išvadą, kad prokuroras taip pat nustatė, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte įrašas apie tai, jog žemės sklype yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha ploto bendro naudojimo kelias, buvo padarytas vėliau, nei 1999 m. liepos 13 d., ir vėliau, nei šis aktas kartu su kitais nuosavybės teisei registruoti reikiamais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui bei, kad šis įrašas buvo padarytas be žemės sklypo savininkės E. M. ar jos įgalioto asmens žinios.
22. Nurodė, kad iš aptartų Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentų turinio ir nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad E. M. nuosavybės teisės į Žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo pareiškėjas, buvo atkurtos su Žemės sklype įsiterpusiu valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu. Nėra jokių įrodymų, kad 1999 m. liepos 13 d. ženklinant žemės sklypo ribas vietoje, į žemės sklypą buvo įsiterpęs koks nors bendro naudojimo kelias. E. M. duodama parodymus (notaro akivaizdoje) nors ir nurodė, kad nuo senų laikų per Žemės sklypą buvo kelias iki Labanoro ežero, tačiau iš šių parodymų nėra aišku, kokio lygio kelią E. M. turi mintyje, nurodydama, kad buvo kelias ir juo naudojosi kiti kaimo gyventojai.
23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (toliau – Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gegužės 9 d. iki 2000 m. balandžio 15 d.) 80 punktu nurodė, kad 1999 m. liepos 22 d. parengta žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, 1999 m. rugsėjo 1 d. parengta žemės naudojimo plotų eksplikacija, taip pat Žemės sklypo abrisas, kuriais atsakovas grindžia argumentus, kad Žemės sklype esantis kelias iki sodo turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, laikytini papildomais dokumentais, kurie negali prieštarauti pagrindiniams projektavimo dokumentams, suderintiems su pretendente.
24. Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 buvo patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“. Šiuo dokumentu buvo patikslintos ir vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbiami) koordinatės, pagal kurias kelio pabaiga sutampa ties įvažiavimu į Žemės sklypą. Iš byloje pateikto Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. rašto Nr. (6.26)1S-85 taip pat matyti, kad jame nurodyta, jog pareiškėjo sklype esantis keliukas nėra įtrauktas į tikslinamą kelių sąrašą.
25. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 13 d. raštas Nr. (4.15)1S-45 patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“ patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, tame tarpe patikslintos ir vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbiami) koordinatės, pagal kurias kelio pabaiga sutampa ties įvažiavimu į Žemės sklypą. Teismo vertinimu tai reiškia, kad ginčo objektu esanti žemė negali būti vertinama kaip vietinės reikšmės viešasis kelias Kelių įstatymo taikymo prasme.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.) bei įpareigoti NŽT per dvi darbo dienas (Kadastro nuostatų 69 punktas) nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko T. U. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami) (Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.
IV.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
28.1. Kai LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje eA-239-415/2018 panaikino Vilniaus administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti bendrojo naudojimo kelio egzistavimo bei Žemės sklypo ribų teisingumo klausimus. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad byloje nėra sprendžiamas dėl L. L. patekimo į nuosavybės teise valdomą sklypą klausimas, yra nepagrįstas.
28.2. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo teisėjas Tomas Blinstrubis informavo, kad jo žmona dirba pareiškėjo (A. E. V.) atstovo (advokato P. J.) kontoroje. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teisėjas tokiu atveju pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų imperatyvias nuostatas negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Be kita ko nurodė, kad asmens teisę į nešališką teismą laiduoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis. Pridūrė, kad tai, kad proceso šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė teisėjui Tomui Blinstrubiui nušalinimo nesuponuoja, kad bylą buvo išnagrinėta nešališko teismo.
28.3. Nurodė, kad teismas neturėjo specialiųjų žinių padaryti vienareikšmės išvados, kad Žėmės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, esančio nuosavybės teisių atkūrimo byloje, 3 punkte esantis prierašas „bendro naudojimo kelias 3 m. 0,05 ha“ yra atliktas ant jau buvusio pažymėto brūkšnio, o nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame akte tokio įrašo nebuvo. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, tam, kad būtų galima atsakyti į šį klausimą turėjo būti paskirta teismo ekspertizė pagal ABTĮ 61 straipsnį, o ne remtis teismo teisėjų subjektyvia nuomone. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad byloje esantis Lietuvos Generalinės prokuratūros nutarimas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir negali tūrėti kokios nors išskirtinės įrodomosios reikšmės.
28.4. Nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“ yra priimtas pareiškėjo (duomenys neskelbiami) M. V. tarnybinio nusižengimo pagrindu supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus, nes pagrindinis savivaldybės tarybos patvirtinto dokumento priėmimo tikslas buvo pareiškėjo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija. Minėtas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimas neturi ypatingos įrodomosios reikšmės, nes patvirtintas rajono vietinės reikšmės kelių sąrašas nėra skirtas konstatuoti vietinės reikšmės kelio fakto, o turėti bendrus duomenis apie kelių technines charakteristikas.
28.5. Teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nieko nepasisakė apie trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktus įrodymus, juo ignoravo, taip pat neišsprendė prieštaravimų tarp atskirų byloje esančių įrodymų ir todėl pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį.
28.6. L. L. taip pat prašė pridėti prie bylos papildomus įrodymus: uždarosios akcinės bendrovės „Markai“ 2019 m. sausio 11 d. raštą Nr. Zp73-1 ir NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 45SD-473-(14.45.104.).
29. Atsakovai NŽT Švenčionių skyrius ir NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Žemės sklype nėra bendrojo naudojimo kelio. Teismas neįvertino, kad ginčijamo kelio buvimą įrodo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T243, kuriuo patvirtinus vietinės reikšmės kelių sąrašą ir patvirtinus vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbiami) koordinates, nurodant, kad vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su Žemės sklypo riba, Žemės sklype esančio kelio statusas nepasikeitė, t. y. žemės sklype liko 0,05 ha keliais užimtas plotas, kuris į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir priklauso valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.
29.2. Teismas nesistengė išspręsti byloje buvusius prieštaravimus, susijusius su E. M. duotais parodymais dėl kelio buvimo jos valdytame Žemės sklype dalyvaujant notarei, nekvietė E. M. kaip liudytojos į teismo posėdį. Taip pat nevertino J. S., kuris parengė Žemės sklypo dokumentus, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teiktų paaiškinimų, bei nekvietė jo į teismo posėdį apklausai, taip pat neatkreipė dėmesio, kad Lietuvos Generalinės prokuratūros prokuroras nepaneigė fakto, jog pareiškėjo Žemės sklype yra kelias.
30. Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į atsakovų NŽT ir NŽT Švenčionių skyriaus apeliacinį skundą nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovų apeliacinį skundą tiek, kiek jis neprieštarauja L. L. pateiktam apeliaciniam skundui ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui bei nustatytas servitutas („leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių“) 0,27 ha pločio, t. y. būtent ginčo keliu. Pateiktas dokumentas nebuvo vertintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
32. Pareiškėjas A. E. V. pateikė atsiliepimą į atsakovų NŽT ir NŽT Švenčionių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens L. L. apeliacinius skundus, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat nurodė, kad jokių duomenų nei pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus, nei pagal dokumentus, kurių pagrindu Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kad Žemės sklype yra bendrojo naudojimo kelias ir kad jis nėra įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, išskirti keliui priskirtiną 0,05 ha žemės plotą, priskirti jį valstybinei žemei ir joje formuoti atskirą sklypą vietinės reikšmės kelio eksploatacijai. Taip pat akcentavo, tai, kad ortofotografiniame žemėlapyje matomas kelias ir jis egzistuoja iš tikro, savaime nesuteikia kitiems asmenims jokių teisių, tol kol šitai naudmenai nesuteiktas bendro naudojimo kelio statusas ar servitutas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. nuosavybės teise valdo ne vieną besiribojantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), kuriam nustatytas 0,25 ha servitutas, todėl L. L. turi galimybę patekti į savo sklypą per kitą jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
33. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo suderinti žemės sklypo planą, kuris parengtas atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
34. Šalių pozicijos iš esmės skiriasi dėl to, kad pareiškėjas įrodinėja, jog jo žemės sklype faktiškai esantis kelias turi būti įskaičiuotas į sklypo plotą, o atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog minėtas kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir priklauso valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.
35. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė pareiškėjo poziciją, pripažinęs, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog žemės sklype esantis kelias buvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose kaip bendro naudojimo valstybinis ar vietinis viešasis kelias, nesantis privataus žemės sklypo dalimi.
36. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja netinkamą teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, taikymą bei teismo pasyvų vaidmenį, šalinant prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą vieno iš teisėjų šališkumo bei netinkamo įrodymų vertinimo aspektais.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo be kita ko, prašė prijungti prie bylos papildomus įrodymus - uždarosios akcinės bendrovės „Markai“ 2019 m. sausio 11 d. raštą Nr. Zp73-1 ir NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 45SD-473-(14.45.104.), Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2019 m. kovo 19 d. posėdžio protokolą bei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2019 m.kovo14 d. patikrinimo aktą, spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).
40. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl būtinumo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymi, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos, teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys teismo posėdyje žodžiu išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, jų teisė teikti paaiškinimus ar papildomus įrodymus, nebuvo ribojama. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka.
41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba kai įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017 ir kt.)
42. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai sudaryti 2019 m. sausio - kovo mėnesiais, todėl pripažintina, kad jie atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo jais mano paneigsiantis kitų proceso šalių argumentus. Esant tokioms aplinkybėms, šie įrodymai prijungtini prie administracinės bylos medžiagos.
43. Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išsakytų abejonių pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad apie aplinkybes, galinčias proceso šalims kelti abejones teisėjo šališkumu, jos buvo informuotos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau nušalinimo teisėjui nereiškė. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos proceso dalyviams anksčiau ir kurios sukeltų papildomas abejones teismo nešališkumu, trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė. Todėl dabartinės pretenzijos šiuo aspektu vertintinos kaip susijusios ne su objektyviu teismo šališkumu, o su proceso šalies nepasitenkinimu priimto teismo sprendimo turiniu. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų pripažinti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo ar galėjo būti šališkas arba kad privalėjo ex officio nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
44. Apeliantai skirtingais aspektais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
45. Patikrinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi aukščiau nurodytų reikalavimų. Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad pareiškėjui šiuo metu priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) buvo suformuotas, paženklintas vietoje ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, kaip 6,50 ha ploto vientisas sklypas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypo paženklinimo parodymo akto 3 punkte, liečiančiame sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas, t.y. kelius, padaryti pataisymai, kurie nebuvo suderinti su sklypo savininku. Tam nustatyti pirmosios instancijos teismui nebuvo būtina turėti specialių žinių, nes tokią išvadą padarė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, akto kopijos, esančios NŽT ir Registrų centre, skiriasi, jų vizualinis palyginimas leidžia konstatuoti, kad prierašas, liudijantis apie kelio buvimą pareiškėjo žemės sklype yra padarytas vėliau.
46. Dėl žemės sklypo plane pavaizduoto kelio ir juo užimtos žemės priklausomybės pažymėtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog šis kelias buvo įtrauktas į bendrojo naudojimo vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, kad jis buvo kaip toks pažymėtas kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ar kituose galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose. Priešingai, pagal Švenčionių rajono savivaldybės patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą matyti, jog vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbiami) pabaiga sutampa su pareiškėjo žemės sklypo riba. Pati Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad net ir pagal žemės sklypo abrisą, ortofotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik iki pareiškėjo žemės sklype esančio sodo, t.y. jame nėra nurodyta, jog juo pravažiuojama iki gretimo žemės sklypo ar iki ežero. Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjo žemės sklypui nėra įregistruoti jokie apribojimai, servitutai, nėra nurodytos jokios įsiterpusios žemėnaudos.
47. Taip pat pažymėtina, jog pagal Kelių įstatymą kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal šį įstatymą kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Iš esmės analogiškai kelio sampratą pateikia ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (2009 m. balandžio 2 d. redakcija) (toliau – ir STR 1.01.09:2003), 9.1 punktas. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad kelio samprata pirmiausiai yra siejama su jos atitikimu Kelių įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui. Iš dalies tokį aiškinimą patvirtina ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reglamentuojančios žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, 49 punktas, numatantis, kad projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus žemės sklypus gali suskaidyti keliai (išskyrus servitutinius kelius), vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog projektuojamo žemės sklypo neskaido neįrengtas kelias (t. y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių) ir šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama ir šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas (jeigu jis reikalingas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-875-858/2015).
48. Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su jo sklype esančiu servitutiniu keliu kaip pareiškėjo sklype esančio kelio tąsa, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir L. L. priklausančiame žemės sklype esantis kelias nėra valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, tačiau yra sudėtinė šio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Tokiu pačiu būdu, nustatant servitutą šalių susitarimu arba teismo sprendimu, spręstinas ir kelio pareiškėjo sklype naudojimo klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks kelias būtinas trečiajam suinteresuotajam asmeniui patekti į jo žemės sklypą arba kitiems asmenims patekti prie (duomenys neskelbiami) ežero. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šios administracinės bylos dalykas yra ne trečiojo suinteresuoto asmens galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą ar viešojo intereso gynimas, o pareiškėjo žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų ir sudaryto plano teisingumas. Dėl šios priežasties minėti trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
49. Kaip matyti iš parengto žemės sklypo plano, atlikus kadastrinius matavimus pareiškėjo žemės sklypo išorinės ribos nepakito, o sklypo plotas sumažėjo net daugiau nei leistina paklaida. Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius , priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Tikrinimo taisyklių 8.3 punktu ir tai argumentavo žemės sklypo ribų neatitikimu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projekte nustatytoms žemės sklypo riboms. Kaip jau minėta šios nutarties 45 ir 46 punktuose, kituose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, jog į pareiškėjo žemės sklypą būtų įsiterpęs viešojo naudojimo kelias, kitos žemės sklypo ribos taip pat aiškios, todėl atsakovo atsisakymas šiuo pagrindu derinti parengtą žemės sklypo planą yra nepagrįstas.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo papildomuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, L. L. manymu, peržengė skundo ribas, sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojęs atsakovą suderinti parengtą žemės sklypo planą per dvi darbo dienas, nors pareiškėjas skunde buvo suformulavęs įpareigojimą tai atlikti per dešimt dienų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę pats nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, atsakovas, kuriam pavesta vykdyti teismo sprendimą, šiuo aspektu teismo sprendimo neginčijo ir neteikė įrodymų, kad jis negalės to atlikti per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą. Materialinis skundo reikalavimas pirmosios instancijos teismo nebuvo pakeistas ar peržengtas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo.
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jie atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens L. L., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė