Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-688-2007].doc
Bylos nr.: 2-688/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

             Civilinė byla Nr. 2-688/2007

             Procesinio sprendimo kategorija 110.1, 114.10 (N)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 25 d.

Vilnius

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. T. atstovo advokato Valdemaro Stančiko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl įrodymų užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo netenkintas.  

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjos S. T. atstovas advokatas V. Stančikas 2007 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas užtikrinti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškiant ieškinį. Nurodė, jog yra būtina užtikrinti rašytinius įrodymus, kuriais disponuoja atsakovė B. R. , t. y. dokumentus, kuriuose užfiksuoti visi su S. T. teiktomis odontologijos paslaugomis B. R. IĮ susiję įrašai, taip pat visi kiti dokumentai, kurie dėl B. R. IĮ likvidavimo galėjo būti perduoti tretiesiems asmenims; metodikos ir reikalavimai, nustatyto dantų balinimo procedūrai atlikti, galioję 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn.; licencija, kurios pagrindu B. R. turi teisę verstis odontologijos praktika, bei kitos jos turimos licencijos ir /ar sertifikatai  pagal atskiras odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšis, galioję  2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn. ir kitus dokumentus, būtinus bylos nagrinėjimui. Be to, pareiškėjos atstovas ieškinio užtikrinimui prašė areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, ir/arba atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus 270 000 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai S. T. terminą pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Pareiškėjos atstovas adv. V. Stančikas 2007 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėja nėra kreipusis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pasak advokato, kreipimasis į ikiteisminę ginčų sprendimo instituciją nėra privalomas ir pažeistų pareiškėjos teisėtus interesus, o taip pat įrodymų užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių iki pareiškiant ieškinį institutų taikymo tvarką.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos S. T. atstovo advokato V. Stančiko prašymo dėl įrodymų užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Teismas nutartyje nurodė, jog kreipiantis į teismą su prašymu užtikrinti įrodymus bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones  iki ieškinio pareiškimo, teismui būtina įsitikinti, ar nėra aplinkybių, nurodytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių reikėtų būsimą ieškinį atsisakyti priimti. Vienas tokių pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį – įstatymų nustatytos konkrečiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Kadangi pareiškėja nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją,   teismas atkreipė jos dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti. Ši institucija turi teisę gauti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. Jos sprendimai priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo pateikimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog nėra tikslinga tenkinti pareiškėjos prašymo dėl įrodymų užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo, nes egzistuotų pagrindas atsisakyti priimti būsimą pateiktą ieškinį.

Atskiruoju skundu pareiškėjos atstovas adv. V. Stančikas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti parašymą iš esmės – tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį.

Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė  CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi šiame straipsnyje nurodyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai nėra siejami su procesiniais veiksmais, kuriuos asmuo turi teisę atlikti iki pareikšdamas ieškinį. Įstatymas nenumato teismui teisės ar pareigos, asmeniui nepareiškus ieškinio, tikrinti aplinkybių, kurios galbūt ateityje turės reikšmės ieškinio priėmimo teisme klausimui spręsti. Šioje situacijoje teismas sprendžia tik klausimą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodymų užtikrinimą, yra pagrįstas. Tačiau nesprendžia, ar būsimas kreipimasis į teismą su ieškiniu bus tinkamas. Toks vertinimas paneigia prašomų taikyti institutų esmę, o kartu ir asmens teisę kreiptis į teismą pagalbos su prašymu taikyti priemones, kurios užkirstų kelią tikėtiniems neteisėtiems atsakovo veiksmams. Tai, kad teismas, pritaikęs įrodymų užtikrinimo ir/ar laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškiant ieškinį, nustato keturiolikos dienų terminą ieškiniui pareikšti, taip pat nesuponuoja teismo teisės vertinti būsimų tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, nes kreipimasis į teismą nustatytu terminu priklauso tik nuo besikreipiančio į teismą asmens valios. Be to, apeliantas pabrėžia, jog teismas nepagrindė pozicijos, kuo nesikreipimas į neteisminę ginčų sprendimo instituciją sąlygoja prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo nepagrįstumą. Teismas, atsisakydamas taikyti įrodymų užtikrinimą, neatsižvelgė į tai, kad įrodymų užtikrinimas yra ypač reikšmingas dėl ginčų, sąlygotų medicinos paslaugų kokybės. Šiose bylose pagrindiniai įrodymai yra medicininiai dokumentai, kuriais disponuoja sveikatos įstaigos, trauktinos atsakovais bylose. Susidarius situacijai, kuomet pats atsakovas disponuoja savo kaltės įrodymais, šio instituto taikymas yra ypač svarbus ir naudingas, todėl netektų prasmės, nustatant būtinybę prieš jį taikant kreiptis į komisiją, kurios įstatymas neįgalioja taikyti jokių procesinės prievartos priemonių, analogiškų numatytoms CPK. Taip pat apeliantas ginčija privalomumą kreiptis su skundu į neteisminę ginčo sprendimo instituciją, motyvuodamas tuo, kad neteisminiu būdu atlyginant žalą, jos piniginė išraiška viršyti 50 MMA gali tik išimtiniais atvejais, tuo tarpu pareiškėjos prašoma suma viršija šį dydį. Taigi esant didesnei reikalavimų sumai, būtų netikslinga kreiptis į komisiją, nes ji negalės spręsti reikalavimų dėl žalos pagrįstumo klausimo, nes tai jai draudžia įstatymai. Todėl pareiškėjos ieškinį turi nagrinėti teismas.

 

              Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju žala padaryta pareiškėjos S. T. sveikatai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Apelianto argumentas, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme apibrėžtas maksimalus neturtinės žalos dydis, kuris gali būti atlygintas pagal minėtą įstatymą, tuo tarpu ieškovų prašoma priteisti suma yra gerokai didesnė, todėl ginčas yra priskirtinas teismo kompetencijai, nepagrįstas. Išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka suinteresuotam asmeniui neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, tačiau jis prieš tai privalo įvykdyti  įstatyme numatytą sąlygą dėl išankstinės neteisminės procedūros laikymosi. Įstatymas nediferencijuoja privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi priklausomai nuo ieškinio pobūdžio ar ginčo sumos. Be to, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinės žalos dydis, kurį gali įpareigoti atlyginti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, paprastai negali viršyti 50 MMA. Tai reiškia, jog atskirais atvejais nurodyta suma gali būti viršijama. Taigi, nors pareiškėja nurodo reikalaujanti didesnės sumos, tuo atveju, jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija patenkintų dalį pareiškėjos reikalavimų, jos reiškiamo ieškinio suma teisme atitinkamai sumažėtų, ir tai atitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Tokią praktiką šios kategorijos bylose formuoja Lietuvos apeliacinis teismas ir anksčiau išnagrinėtose bylose (pavyzdžiui, civilinė byla Nr. 2-328/2007 R. A., V. A., P. A. ?. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, kat. 106.7.3).

 

Dėl įrodymų užtikrinimo

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku. Prašymą užtikrinti įrodymus teismui galima pateikti tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek jau jį padavus (CPK 221 str.). 

Tais atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškinio, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti (CPK 223 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šios normos paskirtį pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) ji taikytina ir tais atvejais, kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nustato privalomą išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, kuris kartu reiškia, kad turi būti užtikrinamas ir visų asmenų lygiateisiškumas.  Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tačiau, jei įstatymas tam tikrų kategorijų bylose nustato teisės kreiptis į teismą ribojimus (teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu), šie ribojimai negali suvaržyti asmens teisių labiau, nei kad šiam asmeniui kreipiantis tiesiogiai į teismą. Todėl, jeigu egzistuoja poreikis užtikrinti įrodymus iki pareiškiant ieškinį, o įstatymas numato tai bylų kategorijai privalomą išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką, tokiu atveju, asmuo, kreipdamasis į ikiteisminę ginčo sprendimo instituciją, turi turėti tokias pačias procesines teises kaip ir kreipdamasis į teismą tiesiogiai, tarp jų ir teisę prašyti užtikrinti įrodymus, nes kreipiantis su pareiškimu dėl ginčo išsprendimo į  ikiteisminę instituciją prasideda teisės į teisminę gynybą ir pažeistos teisės gynimo valstybės prievartos pagalba procedūra. 

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas yra kilęs dėl žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo. Jau minėta, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Taigi prieš kreipiantis į teismą, yra privaloma ginčą pamėginti išspręsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Pareiškėjos S. T. atstovas kreipėsi į teismą su prašymu iki pareiškiant ieškinį užtikrinti įrodymus bei taikyti ieškinio užtikrinimo priemones – atsakovės turto areštą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos prašymus tenkinti motyvuodamas tuo, kad šiai kategorijai bylų įstatymas nustato išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką, o pareiškėja ja nepasinaudojo, todėl teismas privalėtų atsisakyti priimti būsimą ieškinį, iki kurio pareiškimo pareiškėja prašo užtikrinti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau sprendžiant įrodymų užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių iki pareiškiant ieškinį taikymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti ne tai, ar egzistuoja visos tinkamos prielaidos būsimam ieškiniui pareikšti ir ar ieškovas sugebės jį pareikšti įstatymų nustatyta tvarka per nustatytą terminą, bet tai, ar egzistuoja realus pagrindas taikyti minėtus institutus.

Kaip jau minėta, įrodymų užtikrinimo pagrindas yra pagrįsta abejonė, jog neužtikrinus įrodymų vėliau pateikti bylos nagrinėjimui reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, jog B. R. IĮ, kurioje pareiškėjai buvo suteiktos odontologijos paslaugos, šiuo metu jau likviduota. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centras duomenys, pagal kuriuos atsakovės B. R. IĮ 2007 m. kovo 27 d. buvo likviduota ir išregistruota (b. l. 59). Visi likviduotos įmonės dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas teisės norminiuose aktuose, nėra pasibaigęs, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 17 straipsnio pagrindu turi būti perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje buvo privataus juridinio asmens buveinė, iki jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Dėl šių priežasčių, egzistuoja pakankamas pagrindas prielaidai, jog nesiėmus įrodymų užtikrinimo, visi su pareiškėjai atsakovės teiktomis odontologijos paslaugomis susiję įrašai, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą jų saugojimo trukmę, gali būti sunaikinti arba dėl atsakovės kaltės neperduoti  savivaldybei. Todėl pareiškėjos S. T. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui išduotinas liudijimas apie teisę iš atsakovės B. R. , B. R. IĮ likvidavimo metu likvidatore dirbusios I. Z. arba Vilniaus miesto savivaldybės gauti įrodymus, kurie susiję su pareiškėjai S. T. B. R. IĮ teiktomis odontologijos paslaugomis:

- dokumentus (medicininę kortelę, rentgeno nuotraukas ir kt.), kuriuose užfiksuoti įrašai, susiję su pareiškėjai S. T. taikytomis odontologijos paslaugomis likviduotoje B. R. IĮ;

- dokumentus (medicininę kortelę, rentgeno nuotraukas ir kt.), kuriuose užfiksuoti įrašai, susiję su pareiškėjai kitų gydytojų, darbo sutarties ar kitais pagrindais dirbusių ar dirbančių su odontologe B. R. , teiktomis odontologijos paslaugomis;

- dokumentus, kuriuose buvo nustatyta ir galiojo likviduotoje B. R. IĮ informacijos teikimo ir kitų paciento teisių užtikrinimo tvarka;

- likviduotos B. R. IĮ vadovo patvirtintos metodikos ir reikalavimai, nustatyti dantų balinimo procedūrai atlikti, galioję 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį bei dalyką, daro išvadą, jog tinkamam ginčo išsprendimui yra būtini ir duomenys apie pareiškėjai teiktas odontologijos paslaugas kitose odontologijos klinikose. Šiuos įrodymus būtina užtikrinti iki pareiškiant ieškinį, nes egzistuoja galimybė, kad atsakovė, sužinojusi jai reiškiamus reikalavimus, gali mėginti įtakoti šių įrodymų nepateikimą, pakeitimą ar panašiai. Tokią išvadą suponuoja pareiškėjos išreikšta abejonė UAB ,,Denticija“ nešališkumu, kadangi būtent į šią įstaigą, kilus žalai, atsakovė nukreipė konsultuotis pareiškėją. Todėl pareiškėjos S. T. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui išduotinas liudijimas apie teisę iš UAB ,,Denticija“ gauti įrodymus, kurie susiję su pareiškėjai S. T. teiktomis odontologijos paslaugomis:

- UAB ,,Denticija“ gydytojų konsiliumo, sušaukto įvertinti pareiškėjos S. T. pažeistų dantų būklę ir nustatyti reikiamą gydymą, išvadą;

- rentgenogramas, sudarytą gydymo planą bei kitus su S. T. UAB ,,Denticija“ teiktomis odontologijos paslaugoms susijusius dokumentus.

Pareiškėjos prašymo dalis išduoti liudijimą apie teisę gauti kitus įrodymus, tokius, kaip licencija, kurios pagrindu B. R. turi teisę verstis odontologijos praktika, bei kitos jos turimos licencijos ir/ar sertifikatai pagal atskiras odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšis, B. R. IĮ licencija, suteikusi teisę šioje įmonėje teikti odontologijos paslaugas, likviduotos B. R. IĮ nuostatai bei vidaus tvarkos taisyklės atsakovės profesinės kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai, duomenys apie B. R. bei likviduotos B. R. IĮ civilinės atsakomybės draudimą, žalos padarymo laikotarpiu, t. y. 2005 metų gruodžio – 2006 metų sausio mėnesiais bei dokumentai, patvirtinantys atsakovės narystę Lietuvos Respublikos odontologų rūmuose, atmestinas. Ši prašymo dalis netenkintina, kadangi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1, 2 punktai suteikia teisę advokatui gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus ar jų nuorašus. Advokatai taip pat turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Visus išvardintus duomenis advokatas turi teisę gauti pateikęs nustatytos formos prašymus atitinkamoms institucijoms ar fiziniams asmenims. Be to, minėti duomenys nėra susiję su pareiškėjai S. T. teiktomis odontologijos paslaugomis, todėl jokios rizikos, kad, teismui nesiėmus priemonių užtikrinti šiuos įrodymus, pasidarys nebegalima arba sunku juos  pateikti vėliau, nėra.

Teismas taip pat atsisako išduoti liudijimą apie teisę iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gauti dokumentus (medicininę kortelę, rentgeno nuotraukas ir kt.), kuriuose užfiksuoti įrašai susiję su pareiškėjai S. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje teiktomis odontologijos paslaugomis, kadangi pareiškėja S. T., būdama šios klinikos pacientė, pateikusi prašymą turi teisę gauti visą su jos gydimu susijusią informaciją ir dokumentaciją. Šią informaciją, 2007 m. birželio 1 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo pagrindu, kuriame išreikšta pareiškėjos valia, gali išsireikalauti ir pareiškėjos atstovas.

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio  pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tiek ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Kaip jau buvo minėta, procesinių priemonių taikymas iki pareiškiant ieškinį, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.), gali būti taikomas ir tais atvejais, kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nustato privalomą išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką. Tačiau tam, kad atsakovui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi egzistuoti realus pagrindas, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė reiškiamo reikalavimo suma  (270 000 Lt) gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto, priklausančio atsakovei  ir esančio pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštas 270 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti ir neviršijant ieškinio sumos (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).

              Pareiškėjai S. T. nustatytinas 14 dienų terminas pareiškimui dėl žalos, padarytos pacientės sveikatai, atlyginimo pateikti ikiteisminei ginčo sprendimo institucijai - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai.

              Pareiškėjai išaiškintina, jog per teismo nustatytą terminą nepateikus pareiškimo Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijai, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo bei laikinąsias apsaugos priemones.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a:

             

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį. 

Išduoti pareiškėjos S. T. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui liudijimą apie teisę gauti iš atsakovės B. R. (a/k 45601180403, gyv. Fabijoniškių g. 60D-6, Vilniuje), likviduojamos B. R. individualios įmonės likvidatore dirbusios I. Z. (a/k 45910290457, gyv. Apkasų g. 15-22, Vilniuje) arba Vilniaus miesto savivaldybės šiuos įrodymus:

- dokumentus (medicininę kortelę, rentgeno nuotraukas ir kt.), kuriuose užfiksuoti įrašai, susiję su pareiškėjai S. T. taikytomis odontologijos paslaugomis likviduotoje B. R. individualioje įmonėje;

- dokumentus (medicininę kortelę, rentgeno nuotraukas ir kt.), kuriuose užfiksuoti įrašai, susiję su pareiškėjai kitų gydytojų, darbo sutarties ar kitais pagrindais dirbusių ar dirbančių su odontologe B. R. , teiktomis odontologijos paslaugomis;

- dokumentus, kuriuose buvo nustatyta ir galiojo likviduotoje B. R. individualioje įmonėje informacijos teikimo ir kitų paciento teisių užtikrinimo tvarka;

- likviduotos B. R. individualios įmonės vadovo patvirtintos metodikos ir reikalavimai, nustatyti dantų balinimo procedūrai atlikti, galioję 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais.

Išduoti pareiškėjos S. T. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui  liudijimą apie teisę iš UAB ,,Denticija“ (į/k 110503937, adresas V. Grybo g. 32/10, Vilnius) gauti įrodymus, kurie susiję su pareiškėjai S. T. teiktomis odontologijos paslaugomis:

- UAB ,,Denticija“ gydytojų konsiliumo, sušaukto įvertinti pareiškėjos S. T. pažeistų dantų būklę ir nustatyti reikiamą gydymą, išvadą;

- rentgenogramas, sudarytą gydymo planą bei kitus su S. T. UAB ,,Denticija“ teiktomis odontologijos paslaugoms susijusius dokumentus.

Areštuoti atsakovės B. R. a/k 45601180403, gyvenančios Fabijoniškių g. 60D-6, Vilniuje nekilnojamąjį, kilnojamąjį ar kitą ilgalaikį materialųjį turtą, priklausantį atsakovei  ir esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, 270 000 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimties tūkstančių litų) sumai. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.

              Nustatyti pareiškėjai S. T. 14 dienų terminą pareiškimui dėl žalos, padarytos pacientės sveikatai, atlyginimo pateikti ikiteisminei ginčo sprendimo institucijai - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai.

              Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

              Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

             

Teisėjai:                                                                                    Artūras Driukas

                                                                                    Vytas Milius                                                                                                  Gintaras Pečiulis