Civilinė byla Nr. e2A-994-796/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00889-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių T. F., Ž. M., O. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. E. B. H. (D. E. B. H.), Ž. M., J. B. H. (J. B. H.), A. I. (A. I.), O. Z. (O. Z.), A. I. (A. I.), V. F. (V. F.), T. F. (T. F.), A. F. (A. F.) dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 2 500 Eur žalos atlyginimą tokia tvarka: ieškovei iš D. E. B. H., gimusio (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš Ž. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. B. H., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 1 000 Eur; ieškovei iš A. I., gimusio (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš O. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. I., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 750 Eur; ieškovei iš V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš T. F., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. F., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 750 Eur. Ieškinį ieškovė grindė tokiomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos prokuratūros prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Šiame ikiteisminiame tyrime nepilnametė A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), pripažinta nukentėjusiąja, o mama A. B. yra jos atstovė pagal įstatymą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. E. B. H. 2022 m. lapkričio 7 d. nusipirko kiaušinių, turėdamas tikslą jais apmėtyti nukentėjusiąją A. B., ir kartu su savo draugais A. I. ir V. F. atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą, palaukė, kol išeis nukentėjusioji, o jai išėjus ir einant link autobusų stotelės, ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (N. F., E. G. (E. G.), nukentėjusiosios draugei V.), apmėtė ją kiaušiniais, dėl to pastaroji patyrė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.
1.2. Prokurorė konstatavo, jog nepilnamečių D. E. B. H., A. I. ir V. F. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Tačiau, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu D. E. B. H., A. I. ir V. F. (gimę 2008 m., t. y. būdami 14 metų amžiaus) nebuvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio galėtų prisiimti atsakomybę už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
1.3. Ieškovė nurodė, kad viešoje vietoje, stebint ir filmuojant aplinkiniams, prieš A. B. buvo atlikti negailestingi veiksmai, žeminantys nepilnametės merginos orumą ir garbę. Nusikalstami veiksmai sukėlė merginai ne tiek fizinį skausmą, kiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą ir pažeminimą. A. B. po šio įvykio atsirado neigiamos pasekmės ir ji turėjo kreiptis į medikus ir psichologę, nes ją kankino galvos skausmai, pastebėta emocinė depresija. Minėtos pasekmės yra priežastiniu ryšiu susijusios su nepilnamečių berniukų atliktais veiksmais.
1.4. Ieškovės teigimu, nepilnamečiai, būdami keturiolikos metų amžiaus, turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau sąmoningai suplanavo užpuolimą. Be to, tėvai, netinkamai prižiūrėdami ir auklėdami savo vaikus, nesugebėjo atlikti prevencinių veiksmų tam, kad sulaikytų savo vaikus nuo teisės pažeidimo ir nevyriško elgesio su mergaite.
1.5. Ieškovės nuomone, nepilnamečių D. E. B. H., A. I. ir V. F. atstovai pagal įstatymą kalti, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas jų vaikams dėl neteisėtų, negailestingų veiksmų rodo tėvų nepakankamą vaikų priežiūrą, auklėjimą, netinkamą tėvų pareigų vykdymą. Be to, pats nusikaltimo ir žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra.
2. Atsakovės T. F., Ž. M. ir O. Z. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamos patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į patikslintą ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis:
2.1. Atsakovės nurodė, kad faktinės aplinkybės yra tos, jog atsakovų veika nėra pripažinta nusikalstama, nes atsakovai nenuteisti. Reikia vadovautis nekaltumo prezumpcija, nes ikiteisminis tyrimas, 2022 m. lapkričio 10 d. pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 2022 m. gruodžio 21 d. yra nutrauktas.
2.2. Taip pat nurodė, kad atsakovai D. E. B. H., A. I., V. F. 2022 m. lapkričio 7 d. nusipirko dešimt kiaušinių, susitarė apmėtyti jais einančią po pamokų iš (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškovę A. B., nes ji provokuojamai ir įžeidžiamai elgėsi su jų draugais. Atsakovai ėjo paskui ieškovę iš nugaros, kiekvienas turėjo po tris kiaušinius, metė į ją. Vienas pataikė į plaukus, kiti du į nugarą juosmens srityje. Tai truko apie minutę. Vaikinai nieko su ieškove nekalbėjo, ji irgi nieko nesakė. (duomenys neskelbtini) gatvėje kitų asmenų, stebinčių įvykį, nebuvo, kartu tiktai ėjo tik keli mokyklos draugai.
2.3. Atsakovių teigimu, vaikai savo veiksmais nesiekė pažeisti viešąją tvarką, nesielgė chuliganiškai aplinkinių atžvilgiu: su ieškove ėjo jos draugė – į ją kiaušinių atsakovai nemėtė; jokio triukšmo, chuliganiško rėkavimo, gatvės aplinkoje daiktų daužymo, gadinimo nebuvo. Vėliau atsakovai su draugais nubėgo į autobusų stotelę ir nuvažiavo namo. Tiek veikos intensyvumas (truko apie minutę), tiek pobūdis (atsakovai apmėtė ieškovę iš nugaros, ji buvo apsirengusi rudeniškais viršutiniais rūbais, ieškovės nei užgauliojo, nei stumdė, nei grasino dėl galimų veikų ateityje) buvo vienkartinis, momentinis, veika mažareikšmė.
2.4. Atsakovės pažymėjo, kad atsakovai suprato savo nederamą elgesį, papasakojo apie jį savo tėvams ir po kelių dienų ėjo atsiprašyti ieškovės. Vieną kartą D. B. ir V. F. ėjo su D. mama Ž. M. ir buvo ieškovės mokykloje. Ieškovės mokykloje tuo metu nebuvo, todėl buvo susisiekta telefonu su jos motina. Negana to, V. F. su savo motina T. F. ir D. B. su savo motina Ž. M. buvo susisiekę su ieškovės tėvais ir dar kartą susitiko atsiprašyti. Ieškovės tėvas konstatavo, kad visi ,,esam paaugliais buvę“, tačiau ieškovės motina jokių atsiprašymų nepriėmė.
2.5. Atsakovių teigimu, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra perteklinis. Pažymima, kad atsakovų veiksmais, trukusiais gal minutę, nebuvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ieškovei nebuvo padaryta nei turtinė žala, nei, kaip pati ieškovė nurodo ieškinyje, sukeltas fizinis skausmas.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad teismui patenkinus A. B. ieškinį, vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkinto iš dalies. Teismas nusprendė:
4.1. Priteisti iš atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą Ž. M. ir J. B. H. (J. B. H.), 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. B..
4.2. Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą O. Z. (O. Z.) ir A. I. (A. I.), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. B..
4.3. Priteisti iš atsakovo V. F. (V. F.), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą T. F. (T. F.) ir A. F. (A. F.), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. B..
4.4. Dėl likusios dalies reikalavimų patikslintą ieškinį teismas atmetė, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atstovės pagal įstatymą teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino, kad jų sūnūs – atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. – pripažįsta aplinkybę, jog 2022 m. lapkričio 7 d., apie 13 val. 50 min., po pamokų nusipirko kiaušinių ir autobusu nuvykę prie ieškovės mokyklos metė juos į ieškovę A. B., einančią iš mokyklos. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – liudytojų E. B. H., A. I. ir V. F. apklausos protokoluose fiksuoti duomenys. Įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė sako netiesą, teismas nenustatė, dalyvaujantys byloje asmenys tokių duomenų taip pat nenurodė. Ikiteisminio tyrimo veiksmais surinkti duomenys patvirtina faktą, kad 2022 m. lapkričio 7 d. įvyko įvykis, kurio metu atsakovai metė kiaušinius į A. B..
5.2. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai – A. B. elektroninės ligos istorijos išrašas tinklalapyje esveikata.lt, UAB ,,MediCa klinika“ medicinos dokumentų išrašas, patvirtina, kad dėl to, jog A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. buvo gatvėje užpulta atsakovų, kurie apmėtė ją kiaušiniais, jai prasidėjo galvos skausmai, panikos priepuoliai, nustatytos diagnozės: išgąstis vaikystėje (Z61.7); kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), jai taikytas medikamentinis gydymas.
5.3. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: nustatyta, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę, tai jai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sukrėtimą, stresą. A. B. po šio įvykio atsirado neigiamos pasekmės – galvos skausmai, nerimas, panikos priepuoliai, emocinė depresija, dėl to ji turėjo kreiptis į medikus ir psichologą.
5.4. Teismas pripažino, kad ieškovė A. B. dėl atsakovų D. E. B. H., A. I. ir V. F. atliktų neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek stresą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek ir pažeminimą. Po įvykusio įvykio A. B. patyrė nesaugumo jausmą, baimę dėl galbūt pasikartosiančių panašių įvykių ateityje, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, įprasto mokymosi proceso sutrukdymą, nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose, vaistų vartojimo, kurie bet kuriam asmeniui tokioje situacijoje yra neigiami ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą.
5.5. Teismas pažymėjo, kad, kaip byloje nustatyta, nepilnamečiai atsakovai, būdami keturiolikos metų amžiaus, sąmoningai suplanavo savo bendraamžės ieškovės užpuolimą, atsakovų neteisėti veiksmai buvo apgalvoti, iš anksto suplanuoti tyčiniai veiksmai, siekiant pažeminti ieškovę. Atsakovų veiksmai, kai jie viešoje vietoje stebint aplinkiniams, apmėtė ieškovę (į galvą, nugarą) kiaušiniais, laikytini net pavojinga veika pagal baudžiamąjį įstatymą. Teismas atkreipė dėmesį į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovų atlikti veiksmai prieš ieškovę ne tik sukėlė jai fizinį skausmą, bet ir pažemino mergaitės garbę ir orumą – po šio įvykio ji jautėsi sugniuždyta, vengė bendrauti su klasės draugais, tai yra laikoma patyčiomis. Teismas įvertino ir tai, kad nė vienas iš atsakovų neatsiprašė ieškovės asmeniškai, – teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovė pagal įstatymą, tiek atsakovės nurodė, kad atsakovai atsiprašė tik ieškovės tėvų – A. B. ir V. B.. Svarbu ir tai, kad įprastai tokiame amžiuje vaikai itin jautriai reaguoja į neigiamus išgyvenimus / įvykius, taigi akivaizdu, kad tokio pobūdžio atsakovų atlikti veiksmai turi neigiamos reikšmės paauglių elgesiui, emocinei būsenai ir sveikatos problemoms.
5.6. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padaryta neturtinė žala pasireiškė dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie ne tik sukėlė kančias ir išgyvenimus, bet ir neigiamai paveikė ieškovės fizinę būklę, dėl to ji buvo priversta vartoti vaistus, skirtus žmonėms, kuriuos vargina nerimas, įtampa ir kiti su nerimu susiję sutrikimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš teismo posėdžio metu ieškovės atstovės pagal įstatymą ir liudytojo (ieškovės tėvo) paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu A. B. jaučiasi geriau, galvos skausmai ir panikos priepuoliai šiuo metu nebevargina, tačiau, nors fizinė sveikata palaipsniui sugrįžta ir gerėja, neigiami emociniai ir psichologiniai sveikatos padariniai išlieka ilgiau. Teismo vertinimu, atsakovų neteisėti veiksmai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė ilgalaikius neigiamus psichinės sveikatos padarinius ieškovei, tai nagrinėjamoje byloje ir pripažintina esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.
5.7. Atsižvelgęs į atsakovų neteisėtų veiksmų pobūdį, žalingus neigiamus ilgalaikius psichinės ir emocinės sveikatos padarinius ieškovei, vadovaudamasis teismų praktika iš esmės panašiose bylose (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-161-538/2020), įrodinėjimo taisyklėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažino, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 1 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iš atsakovų.
5.8. Teismas pažymėjo, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai vaikai padaro žalą, tėvų kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas, t. y. paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad šiuo atveju tėvų kaltė yra, jiems kyla subsidiari atsakomybė už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovės T. F., Ž. M., O. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2643-1071/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo atsakovėms iš ieškovės priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Pažymima, kad ieškovės atstovė ir ieškovė nevertina daugkartinių atsakovų pastangų atsiprašyti už savo veiksmus, siekia jų išvengti.
6.2. Atsakovės atkreipia dėmesį į tai, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje konstatuota, jog ieškovė grįžo namo, išsiplovė plaukus, savo kambaryje klausėsi muzikos, nurimo, užmigo. Apeliančių įsitikinimu, laikui bėgant, neigiami ieškovės patirti įspūdžiai blėso, tačiau ieškovės atstovė lyg tyčia po kelių mėnesių kreipėsi į privatų medicinos centrą, deklaruodama buvusio konflikto aplinkybes. Pažymima, kad ieškovės atstovė kėlė apeliantėms nepagrįstus finansinius reikalavimus dėl atsakovų veiksmų, bet dėl kompensacijos nebuvo susitarta. Teismo sprendime ši aplinkybė liko išsamiau neįvertinta.
6.3. Pažymima, kad teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovų veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, veika buvo momentinė. Apeliančių teigimu, atsakovai apmėtė ieškovę iš nugaros, ji buvo apsirengusi rudeniškais viršutiniais rūbais, ieškovės nei užgauliojo, nei stumdė, nei grasino dėl galimų veikų ateityje, todėl veika galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė pagal jos intensyvumą ir pobūdį.
6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad gausiai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo bylose yra individualizuojamas vertinimas – ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materialinė kompensacija. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra nepilnamečiai (vos keturiolikos) ir, kaip posėdžio metu sakė ieškovės tėvas, ,,visi paaugliais esame buvę“, todėl jie turėtų su tėvų pagalba ugdytis sugyvenimo, tinkamo bendravimo įgūdžius. Tačiau ieškovės atstovės pozicija buvo ir liko tik konflikto gilinimas ir bet kokio atsiprašymo (išskyrus materialinę išraišką) atmetimas.
6.5. Apeliantės vertina kaip formalius pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ,,nei vienas iš atsakovų neatsiprašė ieškovės asmeniškai, – teismo posėdžio metu tiek ieškovės įstatyminė atstovė, tiek atsakovės nurodė, kad atsakovai atsiprašė tik ieškovės tėvų – A. B. ir V. B.“. Tačiau visi ieškovės motinos veiksmai, pareiškimai ir net pozicija teisme buvo neleisti susitikti (net tėvams dalyvaujant), neturėti galimybės pasikalbėti patiems nepilnamečiams – ieškovei ir atsakovams. Pažymima, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių agresyvų ir smurtinį apeliančių sūnų elgesį su kitais vaikais.
6.6. Pažymima, kad nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad ,,atsakovės pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad nepilnamečiai atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. mokykloje yra charakterizuojami teigiamai, t. y. jie pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo, taip pat pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio koordinavimo grupės raštus dėl minimalios priežiūros priemonių netaikymo“, tačiau toliau sprendime jau daroma logiškai nesusijusi su prieš tai nurodytomis aplinkybėmis išvada – ,,teismas yra tos nuomonės, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovų (įstatyminių atstovų) deliktinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai (įstatyminiai atstovai) tinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus“.
6.7. Atsakovės nurodo, kad nusprendžiant dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo, turėtų būti vertinama, kokia vaiko priežiūra yra būtina ir kokios priežiūros buvo galima tikėtis individualioje faktinėje situacijoje. Pripažinimas, kad vaiko priežiūra buvo įgyvendinta tinkamai, yra pakankamas tėvų kaltės prezumpcijai pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį paneigti. Pažymima, kad atsakovės buvo šalia savo sūnų ir, juos prižiūrėdamos, buvo atidžios, rūpestingos ir dėmesingos, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Netinkama apeliančių sūnų veika nutiko po pusvalandžio po jų pamokų pabaigos, atsakovai nesišlaistė kažkur vėlai vakare neaiškiose kompanijose. Jų motinos, suprantama, dienos metu dirbo. Taigi turėtų būti pripažinta, kad apeliantės nepažeidė tinkamos vaikų priežiūros pareigų, tėvų valdžią vaikų atžvilgiu įgyvendino tinkamai.
6.8. Atsakovių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad tokio pobūdžio ginčuose turėjo būti nustatytas ne tik neturtinės žalos atlyginimo fakto pagrįstumas ir jos ryšys su nepilnamečių netinkamais veiksmais, bet ir tokių nepilnamečių tėvų netinkamos priežiūros ryšys su padaryta žala.
6.9. Atsakovių nuomone, nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp atsakovų tėvų pareigų netinkamo įgyvendinimo ir jų vaikų padarytos žalos ieškovų dukteriai nenustatytas. Tai, kad į ieškovų dukterį atsakovų sūnūs pataikė po vieną kiaušinį, nesudaro galimybės vertinti, kad kitas protingas ir apdairus nepilnamečius prižiūrintis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų galėjęs numatyti šios veikos atsiradimą, o vaikų nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros faktas byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo priežastinis ryšys ir tarp tėvų pareigų nevykdymo ir, ieškovės vertinimu, kilusios neturtinės žalos.
6.10. Apeliančių teigimu, ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.
6.11. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantės pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. B. ir ieškovės atstovė (motina) A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovei A. B. iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1. Pažymima, kad apeliantės pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde ginčija paties nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, faktą. Apeliantės ignoruoja juridinių faktų buvimą: tyrimas dėl nusikalstamos veikos pradėtas būtent dėl to, kad trijų paauglių veiksmuose įžvelgti neteisėtos, uždraustos veikos požymiai ir tyrimas nutrauktas ne dėl reabilituojančių pagrindų ar mažareikšmiškumo, o tik dėl to, kad asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
7.2. Akcentuojama, kad prokurorė ikiteisminiame tyrime pripažino A. B. nukentėjusiąja, tuo tarpu apeliantės teigia, kad atsakovai visiškai nekalti ir vaikinų padaryti veiksmai nesukėlė ieškovei jokios neturtinės žalos. Apeliaciniame skunde abejojama ieškovės patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dėl kurių prašoma neturtinės žalos atlyginimo.
7.3. Ieškovė nurodo, kad byloje yra aiškiai nustatyta, kad prieš ieškovę buvo vartojamas smurtas, dėl atsakovų vartojamų tyčinių fizinių ir psichologinių veiksmų ieškovei buvo sutrikdyta sveikata – jai prasidėjo galvos skausmai, panikos priepuoliai, nustatytos diagnozės: išgąstis vaikystėje (Z61.7); kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), jai taikytas medikamentinis gydymas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
7.4. Priešingai negu apeliantės mano ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, 2023 m. birželio 30 d. pateikę byloje išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad net vienkartinis rimtesnis užpuolimas gali būti laikomas patyčiomis.
7.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigdama, kad ieškovė siekia tik materialinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu apeliančių atstovė įžeidžia ieškovę ir jos atstovę. Teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kurio paskirtis yra sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Atsakovai ir jų atstovės nesupranta ieškovės išgyvenimų ir vaikinų kaltės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
10. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovams taikė civilinę atsakomybę ir priteisė iš atsakovų ieškovei 1 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, šiurkščiai pažeisdamas materialines teisinius santykius reglamentuojančias, taip pat ir procesines – įrodymų vertinimą reglamentuojančias – teisės normas. Apeliančių nuomone, skundžiamame sprendime teismas nevertino įrodymų visumos, teismo išvados neatitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį dėl to, kad pareiškėja A. B. nurodė, jog 2022 m. lapkričio 7 d., apie 15.30 val., dukrą A. B., gimusią 2008 m., išėjus iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, ir einant link stotelės, ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, trys nepažįstami jaunuoliai apie 13–15 metų amžiaus, apmėtė kiaušiniais, dėl to dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė stresą ir išgąstį. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas dėl to, kad asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
12. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. A. B. pranešė, jog 2022 m. lapkričio 7 d., apie 16.00 val., į namus iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos dukra A. B.. Grįžus dukrai namo, pamatė, kad jos rūbai ir plaukai buvo purvini, ji verkė, buvo išsigandusi, drebėjo. Ji dukters paklausė, kas nutiko, tačiau dukra jai nieko neatsakė ir nuėjo į vonios kambarį išsiplauti plaukus. Po kelių minučių nusiraminusi dukra pasakė, kad, jai išėjus iš mokyklos ir einant link autobusų stotelės, ją ties (duomenys neskelbtini) namu trys nepažįstami berniukai apmėtė kiaušiniais, t. y. metė ne mažiau kaip 10 kiaušinių į galvą ir nugarą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, skaudėjo galvą, išsigando, patyrė stresą, taip pat sudužę kiaušiniai išpurvino jos megztinį ir plaukus. Vienas iš vaikinų, kuris ją apmėtė, buvo vardu V., jis mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini). Įvykio metu, kai į ją mėtė kiaušinius, buvo dar trys berniukai, t. y. A. klasiokai: Ž., D. ir N., kuris telefonu filmavo įvykį. Apmėtę kiaušiniais, visi pabėgo, o ji išvažiavo autobusu namo. Prieš tai dukters klasiokė V. A. liepė jai bėgti iš mokyklos, nes prieš ją planuojamas išpuolis, dėl to dukra ir ėjo link autobuso. Būdama namie, ji norėjo iškviesti pareigūnus, tačiau jos dukra prašė, kad į policiją nesikreiptų, kad nieko rimto nenutiko, teigė, kad bijo patyčių mokykloje, jeigu kreipsis į policiją. Dukra nurodė, kad jai skaudą galvą dėl patirtų smūgių į galvą nuo kiaušinių, todėl davė jai vaistų ir ji nuėjo ilsėtis. Įvykio metu dėl dukros sužalojimo į medikus nesikreipė, nors jai skaudėjo galvą. Šiuo metu jos dukrai jau niekas neskauda, tačiau ji bijo eiti į mokyklą.
13. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. B. pripažinta nukentėjusiąja. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. B. atstovei A. B. leista pagal įstatymą dalyvauti procese.
14. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 15 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad liudytoja A. B. paliudijo, kad jai yra 13 metų, eina į (duomenys neskelbtini) klasę, (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Pirmadienį ji nuėjo į mokyklą, buvo pamokos. Jos mokyklos draugė M. iš (duomenys neskelbtini) klasės girdėjo, kaip paeidami berniukai (jos klasiokas Ž., D. ir N.) pasakė, kad kažką apmėtys su kiaušiniais, bet nesuprato, ką. Po to baigėsi pamokos. Ji ir jos klasiokė U. išėjo iš klasės. Po to greit iš klasės pabėgo Ž. ir po to visi kiti berniukai pradėjo eiti iš klasės. Matė, kaip trys berniukai iš kitos mokyklos stovėjo su kapišonais, kurių veidų nelabai matė. Vienas berniukas buvo tamsus. Jie nieko nesakė. Visi trys berniukai ir jos klasiokai išėjo. Jos klasiokė V. pasiėmė ją už rankos ir pasakė greitai pasiimti daiktus ir išeiti iš mokyklos. Berniukų iš kitos mokyklos buvo trys, o jos klasiokų – keturi (Ž., D., D. ir N.). Išėjusi iš mokyklos, ji pamatė klasiokę L. ir jos pradėjo eiti nuo mokyklos į autobusų stotelę. Berniukai greitai išbėgo iš mokyklos. Ji su L. ėjo į autobusą, o berniukai ėjo joms iš nugaros. Priėjo prie pastato, kur yra parduotuvė, biurai, kirpykla. Jos klasiokas N. filmavo su telefonu. Visi trys iš kitos mokyklos berniukai pribėgo prie jos ir apmėtė ją su kiaušiniais. Kiaušinius jie išsitraukė iš kišenių. Penkis ar šešis kartus pataikė į galvą, o kitus kartus į nugarą. Į galvos galinę dalį. Ž. pasakė negražius žodžius berniukams ir visi pradėjo bėgti. Smūgių metu skaudėjo ir kai grįžo namo skaudėjo galvą. Jos klasiokai žiūrėjo, bet nieko nedarė. V. pasakė tiems vaikinams kažką blogo ir padėjo nuo plaukų nuimti kiaušinius. Vėliau tie berniukai nubėgo atgal prie mokyklos. Kodėl jie taip darė, ji nežino. Vėliau viską papasakojo mamai ir tėčiui.
15. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 25 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad liudytojas D. E. B. H. paliudijo, kad 2022 m. lapkričio mėn. 7 d. pirmadienį, apie 13.50 val., baigėsi pamokos ir jis sugalvojo nueiti į parduotuvę nusipirkti kiaušinių, kadangi norėjo jais apmėtyti A.. Jis mergaitės anksčiau nebuvo matęs, tik žinojo, kad ji yra N. klasiokė. Kartu su savo klasiokais V. F. ir S. I. nuėjo į parduotuvę ,,Iki“, ten nusipirko kiaušinių, sėdo į autobusą ir visi trys nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Išlipę stotelėje, visi nuėjo į mokyklą, užlipo į trečią aukštą. Pasibaigus pamokai, išėjo iš mokyklos. Prie advokato kontoros bei genocido skverelio jis metė į A. kiaušinį. Prieš tai iš dėžutės buvo pasiėmęs 3 kiaušinius, o jo draugai V. ir S. turėjo po 2 kiaušinius. Jis į A. metė 3 kiaušinius, pataikė 1 kartą į nugarą. Kiti jo draugai V. ir S. taip pat metė kiaušinius į N.. Jie pataikė irgi po vieną kartą. Matė, kad pataikė A. į galvą.
16. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 1 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad liudytojas A. I. paliudijo, kad 2022 m. lapkričio mėnesį po pamokų jis, D. ir V. nuėjo į parduotuvę ,,Iki“, nusipirko dėžutę kiaušinių. Tada autobusu nuvažiavo prie mokyklos ir nuėjo į mokyklą. Mokykloje nuėjo į trečią aukštą. Pasibaigus pamokoms, J. parodė mergaitę, kurią vėliau apmėtė kiaušiniais. Jis paėmė vieną kiaušinį, D. paėmė du kiaušinius, o V. – irgi du. Tada visi išėjo iš mokyklos ir ėjo paskui mergaitę. Po to visi pradėjo mėtyti į ją kiaušinius. Jis ir D. po vieną kartą pataikė mergaitei į nugarą su kiaušiniais, metę kiaušinius iškart pabėgo.
17. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 9 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad liudytojas V. F. paliudijo, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 14.00 val., jis su savo draugais D. ir S. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos po pamokų ėjo į netoliese esančią parduotuvę ,,Iki“ nusipirkti kiaušinių. Juos pirko, kadangi D. pasiūlė vykti kartu su juo, nes norėjo jais apmėtyti mergaitę N., kuri mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 8 klasėje. Autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Prieš išeidami iš mokyklos, pasidalijo po du kaušinius, juos nešė rankose. D. pirmas metė kiaušinį į N.. Jis ir S. taip pat kartu su D. vienu metu metė kiaušinius į N.. Pataikė po vieną kiaušinį. Matė, kad vienas kiaušinis pataikė N. į plaukus (iš nugaros pusės), vienas kiaušinis pataikė jai į nugarą, o kitas lyg ir jai į kojas, bet tiksliai nepamena. Metę kiaušinius visi iškart pabėgo.
18. Iš byloje pateikto 2023 m. vasario 13 d. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto ,,Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad A. B. mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokinė kreipėsi į progimnazijos psichologą dėl nerimo sutrikimo. Progimnazijos psichologo pagalba teikiama individualių konsultacijų metu.
19. Iš UAB ,,MediCa klinika“ medicinos dokumentų išrašo duomenų nustatyta, kad A. B. 2022 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į policiją, nes buvo gatvėje užpulta berniukų, kurie apmėtė ją kiaušiniais, grįžo namo šoko būsenos, perbalusi, įsitempusi, prasidėjo panikos priepuoliai. A. B. nustatytos diagnozės: drebėjimas, išgąstis, neramumas ir susijaudinimas.
20. Iš byloje pateikto 2023 m. kovo 16 d. Klaipėdos ,, (duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašto ,,Dėl mokinio B. H. D. E.“ nustatyta, kad D. E. B. H. mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokymosi vidurkis 7,23 balo, praleistos 5 pamokos. Mokinys pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo. D. mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje nesvarstytas. D. aktyviai dalyvauja neformaliajame ugdyme – lanko muzikos mokyklą, savanoriauja kartu su mama. Mokinio mama aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, mokyklos administracija, yra tėvų komiteto pirmininkė, padeda klasės vadovui organizuoti renginius, rūpinasi priemonėmis, kurios reikalingos mokiniams ugdymo procese. Mokinio mama domisi sūnaus pasiekimais ir elgesiu mokykloje.
21. Iš byloje pateikto 2023 m. kovo 16 d. Klaipėdos ,, (duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašto ,,Dėl mokinio V. F.“ nustatyta, kad V. F. mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Antro trimestro mokymosi vidurkis 6,23 balo, praleistos 6 pavienės pamokos. V. uždaro būdo mokinys, mokymosi motyvacija žema. Neformaliojo ugdymo būrelių nelanko. Berniukas pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo. V. mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje nesvarstytas. Mokinio mama bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, padeda tėvų komitetui aprūpinti klasės mokinius ugdymui reikalingomis priemonėmis.
22. 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl minimalios priežiūros priemonių A. I.“ atmestas policijos prašymas dėl minimalios priežiūros priemonių A. I. skyrimo.
23. 2023 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl minimalios priežiūros priemonių V. F.“ atmestas policijos prašymas dėl minimalios priežiūros priemonių V. F. skyrimo ir rekomenduota vaikui lankyti psichologo konsultacijas.
24. Iš A. B. elektroninės ligos istorijos išrašo tinklalapyje esveikata.lt nustatyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. A. B. nustatyta diagnozė – išgąstis vaikystėje (Z61.7). Nusiskundimai, anamnezė: „kreipėsi į policiją 2022 m. lapkričio 10 d., nes buvo užpulta 2022 m. lapkričio 7 d. trijų berniukų iš kitos mokyklos, kurie ją apmėtė kiaušiniais, grįžo namo perbalusi, patyrė šoką, po to prasidėjo panikos priepuoliai < ... > taikytas gydymas. Būklės įvertinimo informacija: naktimis klykia miegodama, būna nemiga, prasidėjo panikos priepuoliai, drebulys. 2023 m. gegužės 30 d. nustatyta – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), gydymo rekomendacija – ilgalaikis reguliarus psichologinis konsultavimas, padedant išgyventi traumines patirtis“. Receptų, skyrimų ir išdavimų istorijoje nurodyta, kad A. B. 2023 m. sausio 25 d. paskirtas receptinis vaistas – bromazepamas, kuris buvo įsigytas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų D. E. B. H., A. I., V. F.
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
27. Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
28. Apeliantės, nesutikdamos su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-915/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Apeliančių teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovų (nepilnamečių) veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, veika buvo momentinė, jie apmėtė ieškovę iš nugaros, ieškovės nei užgauliojo, nei stumdė, nei grasino, todėl veika galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė pagal jos intensyvumą ir pobūdį.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliančių argumentais. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš byloje pateikto Klaipėdos prokuratūros prokurorės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarime konstatuota, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nepilnamečių D. E. B. H., A. I. ir V. F. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovams buvo nutrauktas ne dėl veikos, kaip teigia apeliantės, mažareikšmiškumo, o tik todėl, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. E. B. H., A. I. ir V. F. (gimę 2008 m., t. y. būdami 14 metų amžiaus) nebuvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio galėtų prisiimti atsakomybę už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Taigi atsakovų (nepilnamečių) veika, kai jie, palaukę, kol ieškovė išeis iš mokyklos, o jai išėjus ir einant link autobusų stotelės, ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (N. F., E. G., nukentėjusiosios draugei V.), apmėtė ją kiaušiniais, dėl to pastaroji patyrė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Taip pat nesutiktina, kad veika buvo momentinė. Priešingai, atsakovai (nepilnamečiai) veikė savo veiksmus apgalvoję, iš anksto susitarę, t. y. kiaušinius pirko ir atvyko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos turėdami aiškų tikslą kiaušiniais apmėtyti ieškovę. Be to, nors į ieškovę atsakovai pataikė ne visus dešimt kiaušinių, tačiau juos į ją metė ne vieną kartą. Taip pat pažymėtina, jog po įvykio A. B. išteptais plaukais ir drabužiais dar turėjo autobusu grįžti namo.
30. Apeliantės pažymi ir tai, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje kitų asmenų, stebinčių įvykį, nebuvo, nes kartu „tiesiog ėjo tik keli mokyklos draugai“. Teisėjų kolegija su tokiu apeliančių teiginiu nesutinka. Priešingai, įvykis įvyko dienos metu, po pamokų, kai moksleiviai keliauja namo ir, nors byloje nėra duomenų, kad, be N. F., E. G., nukentėjusiosios draugės V., dar kas nors stebėjo įvykį, tačiau neatmestina galimybė, kad įvykį galėjo matyti ir daugiau asmenų, nes įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini), o šioje gatvėje netoliese yra ir parduotuvė, įsikūrę biurai, kirpykla. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, jei niekas daugiau įvykio ir nematė, neabejotina, kad nepilnametė mergina, būdama apmėtoma kiaušiniais, stebima kelių asmenų iš tos pačios mokyklos, patiria stresą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuota, jog vienas iš stebėjusių įvykį, t. y. N. F., visa tai ir nufilmavo (nors vėliau įrašas ir buvo ištrintas).
31. Apeliantės, siekdamos pateisinti nepilnamečių atsakovų elgesį, nurodo ir tai, kad atsakovai susitarė apmėtyti kiaušiniais ieškovę A. B., nes ji provakuojamai ir įžeidžiamai elgėsi su berniukų draugais. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliančių teiginius vertina kritiškai, pažymėdamas, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų apie netinkamą pačios ieškovės elgesį, be to, tokiu būdu neva vykdomas teisingumas bet kuriuo atveju nėra pateisinamas.
32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde abejojama ieškovės patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Šioje byloje yra nustatyta, kad prieš ieškovę buvo vartojamas smurtas, dėl atsakovų vartojamų tyčinių fizinių ir psichologinių veiksmų ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Byloje pateikti medicininiai dokumentai – A. B. elektroninės ligos istorijos išrašas tinklalapyje esveikata.lt, UAB ,,MediCa klinika“ medicinos dokumentų išrašas – patvirtina, kad po įvykio ieškovei prasidėjo galvos skausmai, panikos priepuoliai, nustatytos diagnozės: išgąstis vaikystėje (Z61.7); kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), gydymo rekomendacija – ilgalaikis reguliarus psichologinis konsultavimas, padedant išgyventi traumines patirtis, jai taikytas ir medikamentinis gydymas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: nustatyta, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę, tai ieškovei sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sukrėtimą, stresą. A. B. po šio įvykio atsirado neigiamos pasekmės – galvos skausmai, nerimas, panikos priepuoliai, emocinė depresija, dėl to ji turėjo kreiptis į medikus ir psichologą. Priešingai negu apeliantės mano ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, 2023 m. birželio 30 d. pateikę byloje išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 361 straipsniu, atliko A. B. situacijos vertinimą, buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo metu nustatyti rizikos veiksniai – vaikas patyrė smurtą ne iš savo atstovų pagal įstatymą, o iš trijų nepažįstamų vaikinų. Vaiko tėvai žino, kokios jiems ir vaikui reikia pagalbos, imasi priemonių situacijai keisti. Tėvai ramino dukrą, vedė pas psichologą.
33. Teisėjų kolega atkreipia dėmesį į apeliančių teiginius, kad „laikui bėgant neigiami ieškovės patirti įspūdžiai blėsta, tačiau ieškovės atstovė lyg tyčia po kelių mėnesių kreipiasi į privatų medicinos centrą, kuriam deklaruoja utiruotas buvusio konflikto aplinkybes“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliančių teiginiai vertintini kaip nepagrįstas priekaištas ieškovei ir jos atstovei pagal įstatymą dėl pagalbos kreipimosi į gydytojus. Pažymėtina, kad patirtos psichologinės traumos pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką, o jų intensyvumas, nesikreipiant į specialistus, gali net stiprėti.
34. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovės pažeistų vertybių pobūdį, žalingus neigiamus ilgalaikius psichinės ir emocinės sveikatos padarinius, į tai, kad dėl įvykusio įvykio A. B. patyrė nesaugumo jausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, įprasto mokymosi proceso sutrukdymą, nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose, vaistų vartojimo, teismas atsižvelgė ir į atsakovų neteisėtų veiksmų pobūdį, trukmę, į tai, kad atsakovai sąmoningai suplanavo savo bendraamžės ieškovės užpuolimą, atsakovų neteisėti veiksmai buvo apgalvoti, iš anksto suplanuoti tyčiniai veiksmai, siekiant pažeminti ieškovę, teismas įvertino ir tai, kad ieškovė yra paauglė ir galimą tokio amžiaus jaunuolės didesnį emocinį jautrumą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nė vienas iš atsakovų neatsiprašė ieškovės asmeniškai, todėl, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustatė 1 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iš atsakovų. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, individualizuotas tinkamai ir nėra per didelis.
Dėl civilinės atsakomybės už nepilnamečio asmens nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą
35. Asmens teisė į patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisių garantija. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina). Civilinė atsakomybė grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 263 straipsnio 2 dalis).
36. Atsakingas už žalą paprastai yra tas asmuo, kuris žalą padaro, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti – CK įtvirtintas ir netiesioginės civilinės atsakomybės institutas, t. y. atvejai, kai žalą nukentėjusiajam subsidiariai privalo atlyginti ir kitas, ne pats žalą padaręs, asmuo. Byloje aktualus atsakomybės už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą institutas yra vienas iš netiesioginės atsakomybės atvejų; asmuo nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi dalinį veiksnumą (CK 2.5, 2.8 straipsniai).
37. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystei (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011).
38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovai Ž. M., J. B. H., O. Z., A. I., T. F., V. F. yra nepilnamečių vaikų D. E. B. H., A. I. ir V. F. atstovai pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia sūnų atžvilgiu.
39. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 25 punktas).
40. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakingų asmenų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.276 straipsnio 1, 2 dalys). Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, privalo įrodyti atsakovai. Taigi, jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra.
41. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos, inter alia (be kita ko), kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į nustatytą tėvų valdžios turinį, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose (CK 3.159 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 26, 27 punktai).
42. Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas faktinėje situacijoje, turėtų būti nustatytas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas, vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti tretieji asmenys. Nuo to gali priklausyti ir vaiko tėvų atsakomybės laipsnis. Skirtingai vertintinos situacijos, kai vaikams yra sudarytos galimybės žaisti pavojingais daiktais (virvėmis, strėlėmis, aštriais, pjaunančiais daiktais ir pan.), ir tais atvejais, kai vaikai žaidžia jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiais žaislais ar naudojasi kitomis priemonėmis. Taip pat svarbu įvertinti vaiko amžių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožus (paklusnumas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 31 punktas).
43. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Taigi atsakingo asmens deliktinės atsakomybės prievolei konstatuoti turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų netinkamais veiksmais, bet ir už nepilnametį atsakingo asmens netinkamos priežiūros priežastinis ryšys su padaryta žala. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų (nepilnamečio tėvų) veiksmų ir žalos nėra tiesioginis, nes į jį įsiterpia ir nepilnamečio netinkami veiksmai, kurie traktuotini kaip priežastinio ryšio dalis.
44. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės aplinkybės, kad D. E. B. H. 2022 m. lapkričio 7 d. nusipirko kiaušinių, turėdamas tikslą jais apmėtyti A. B., ir kartu su savo draugais A. I. ir V. F. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, einant link autobusų stotelės, ties (duomenys neskelbtini) g. 8, Klaipėdoje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (N. F., E. G. (E. G.), nukentėjusiosios draugei V.), apmėtė A. B. kiaušiniais, taip sukeldami ieškovei fizinį skausmą ir padarydami neturtinę žalą.
45. Bylą nagrinėjęs pirmosios teismas konstatavo, kad atsakovai Ž. M., J. B. H., O. Z., A. I., T. F., V. F., būdami nepilnamečių vaikų (atsakovų) D. E. B. H., A. I. ir V. F. atstovai pagal įstatymą, už D. E. B. H., A. I. ir V. F. padarytą žalą atsako subsidiariai. Apeliantės – žalą padariusių nepilnamečių vaikų motinos T. F., Ž. M., O. Z. ginčija tokį teismų sprendimą, teigdamos, jog atsakovai tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendino tinkamai, nepažeidė tinkamos vaikų priežiūros pareigų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „atsakovės buvo šalia savo sūnų ir juos prižiūrėdamos buvo atidžios, rūpestingos ir dėmesingos, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Netinkama apeliančių sūnų veika nutiko pusvalandžio bėgyje po jų pamokų pabaigos, atsakovai nesišlaistė, kaip tai galėtų būti įvardinta – kažkur vėlai, vakare, neaiškiose kompanijose. Jų motinos, suprantama, dienos metu dirbo“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos atsakovių argumentus pripažįsta nepagrįstais. Apeliančių siekis paneigti savo kaltę teigiant, kad įvykio metu jos dirbo, tik patvirtina formalų ir siaurą apeliančių požiūrį, taikant 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad įvykio metu nepilnamečių vaikų tėvų nebuvo šalia ir jie negalėjo sukontroliuoti vaikų veiksmų, savaime nepašalina nepilnamečių tėvų, kaip atsakovų, materialinės atsakomybės.
46. Kaip jau minėta, deliktinės atsakomybės prievolė už nepilnamečio padarytą žalą atsakingiems asmenims gali kilti pažeidus priežiūros ar auklėjimo pareigą, jeigu tokį pažeidimą su žala sieja pakankamai artimas priežastinis ryšys. Viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad elgtis nepagarbiai, žeminti kitą asmenį, iš jo tyčiotis, sukelti jam ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, dvasinius išgyvenimus yra nedora, neleistina ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių sūnūs pagal savo amžių (įvykio metu būdami keturiolikos metų amžiaus metų) turėjo suprasti, kad, viešoje vietoje stebint aplinkiniams mėtydami kiaušinius į bendraamžę, gali sukelti jai fizinį skausmą ar net sužaloti, pažeminti atsakovės garbę ir orumą, ją paniekinti, tad aptariamoje situacijoje atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. elgėsi neleistinai.
47. Apeliantės akcentuoja tai, kad atsakovai pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad nepilnamečiai atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. mokykloje yra charakterizuojami teigiamai, t. y. jie pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo, taip pat byloje pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio koordinavimo grupės raštai dėl minimalios priežiūros priemonių netaikymo. Apeliančių nuomone, esant minėtiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas padarė minėtoms aplinkybėms prieštaraujančią logiškai nepagrįstą išvadą, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovų (atstovų pagal įstatymą) deliktinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai (atstovai pagal įstatymą) tinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliančių teiginiais.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti byloje pateiktais įrodymais, kad nepilnamečiai atsakovai mokykloje charakterizuojami teigiamai, nekonfliktuoja, pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, tačiau tai nepaneigia fakto, kad už mokyklos ribų ir būtent nagrinėjamu atveju elgėsi netinkamai ir savo elgesiu pažemino ieškovę, iš jos pasityčiojo, savo elgesiu sukėlė jai ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepilnamečių atsakovų tėvai nors ir auklėja savo vaikus, tačiau jų auklėjimas nebuvo tinkamas ar pakankamas. Atsakovai tėvai savo nepilnamečius vaikus nepakankamai išmokė, kad nevalia kito asmens įžeidinėti, tyčiotis, šaipytis, užgaulioti. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog žalą padariusių nepilnamečių tėvai šiuo aspektu netinkamai vykdė auklėjimo pareigą ir nepaneigė savo kaltės dėl jų nepilnamečių vaikų padarytos žalos. Nepilnamečių netinkamas elgesys buvo jų auklėjimo iki įvykio pasekmė, todėl, esant įstatymo nuostatai, kad žalos dalį, kurios neatlygina nepilnametis, atlygina jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), pareiga ją atlyginti tenka ir tėvams.
Dėl įrodymų vertinimo
49. Su skundžiamu sprendimu apeliantės nesutinka teigdamos ir tai, kad sprendimas priimtas teismui šiurkščiai pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
50. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
51. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, yra aiškiai suformuluotos kasacinėje praktikoje – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
52. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
53. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliančių nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teismo nebuvo įvertinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
54. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantės nurodo ir tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų (proporcingai nepatenkintai ieškinio daliai) iš ieškovės nepriteisti.
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą). Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
56. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes, kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 59 punktas).
57. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas).
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patikslintu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo būti iš anksto žinomas, apskaičiuotas, nes jį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes. Taigi, nors šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės buvo pagrįstas ir patenkintas, kadangi buvo pripažinta, kad atsakovai atsakingi dėl neturtinės žalos ieškovei padarymo, o žalos dydį nustatė teismas. Todėl, vadovaudamasis paminėta EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, protingumo, sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė laimėjo bylą ir visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 873,29 Eur – teismas priteisė iš nepilnamečių atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno atsakovo po 291,09 Eur), o šiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, – iki jie taps pilnamečiais arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jų atstovų pagal įstatymą – tėvų. Atitinkamai atsakovai pralaimėjo bylą ir nėra teisinio pagrindo jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš ieškovės.
59. Įvertinęs nutarties 56–58 punktuose nurodytą kasacinio teismo ir EŽTT praktiką, tai, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės buvo pagrįstas ir patenkintas, nes buvo pripažinta, kad atsakovai atsakingi dėl neturtinės žalos ieškovei padarymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.
60. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktą; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, taip pat nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliančių apeliacinį skundą, jų patirtos išlaidos neatlyginamos.
63. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis, t. y. 2023 m. rugsėjo 4 d. pinigų paėmimo kvitą.
64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,9 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 547,87 Eur (1,3 × 1 959,9 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur – priteisiamos iš nepilnamečių atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno atsakovo po 133,33 Eur), o šiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, – iki jie taps pilnamečiais arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jų atstovų pagal įstatymą – tėvų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.), gimusio (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą Ž. M., (duomenys neskelbtini), ir J. B. H. (J. B. H.), gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą O. Z. (O. Z.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. I. (A. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. F. (V. F.), gimusio (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą T. F. (T. F.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. F. (A. F.), gimusio (duomenys neskelbtini)., ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė