Civilinė byla Nr. e2-472-440/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00154-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1. 3.4.3.7.2;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.  

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Elgeva“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Daliveta“ atstovui A. G., atsakovui D. J. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Elgeva“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Daliveta“ ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos (toliau – ir BMB) „Elgeva“ nemokumo administratorė uždaroji akcinės bendrovė „Daliveta“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. J. 98 702,92 Eur BMB „Elgeva“ žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2021-11-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi MB „Elgeva“ iškelta bankroto byla Nr. eB2-467- 372/2021. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Daliveta”. Nutartis įsiteisėjo 2021-12-15. 2022-03-16 BMB „Elgeva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2021-11-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nemokumo administratoriui patvirtintas 5 MMA bazinis atlygis. Pirmasis kreditorių susirinkimas 2022-03-15 patvirtino 6703 Eur administravimo sąmatą visam bankroto procesui. Bankroto administratorė, atsižvelgdama į kreditorių reikalavimų ir administravimo išlaidų apimtį, teikė ieškinį dėl dalies žalos bankrutavusiai bendrovei iš atsakovo D. J. priteisimo tiktai 88 439,92 Eur teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtimi +10263 Eur. bankroto administravimo išlaidos, iš viso 98 702,92 Eur. Tikslindama ieškinio reikalavimus teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti 6703 Eur administravimo išlaidas, nurodydama, kad šiuo metu pateikti duomenų apie išlaidų panaudojimą negali. 2022-10-14 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. 392 539,82 Eur bankrutavusios MB „Elgeva“ žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad 2021-12-17 buvęs MB „Elgeva“ vadovas D. J. perdavė nemokumo administratorės UAB „Daliveta“ įgaliotam asmeniui A. G. bendrijos steigimo aktą ir nuostatus. 2021-12-29 priėmimo aktu perimtos BMB „Elgeva“ 3 transporto priemonės, jokių bendrijos dokumentų perduota nebuvo. 2021-12-31 UAB „Demoris“, kuri tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, elektroniniu paštu pateikė administratoriui balansą, pelno nuostolio ataskaitą bei apyvartos žiniaraščius bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai bei balansus ir pelno nuostolio ataskaitas už 2019 ir 2020 metus. 2021-12-15 balanse nurodyta, kad MB „Elgeva“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai turi materialaus turto už 5132 Eur, atsargų už 24 984 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų už 206055 Eur. Pagal apyvartos žiniaraščius nustatyta, kad D. J. suteikta 200 000 Eur paskola ir yra negrąžintas likutis kasoje - 192 534,02 Eur.

3.       Nemokumo administratorės atstovas nurodė, kad pakartotinai keletą kartų skambino D. J. bei UAB „Demoris“ dėl dokumentų perdavimo, tačiau pastarieji atsisakė bendradarbiauti su nemokumo administratore ir iki kreipimosi į teismą dokumentų neperdavė. 2022-02-21 Šiaulių apygardos teismas nutartimi skyrė buvusiam MB „Elgeva“ vadovui D. J. 300,00 Eur dydžio baudą. Kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu 2022-04-06 Šiaulių apygardos teismas nutartimi apribojo BMB „Elgeva“ direktoriui D. J. teisę 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo.

4.       Po teismo posėdžio 2022-10-21 UAB „Demoris“ buhalterė perdavė dokumentų perdavimo aktu MB „Elgeva“ nurodomus konkrečius dokumentus, duomenis apie pirkimus pardavimus, sutartis, kasos knygą ir kt. 2022-10-21 nemokumo administratorė perėmusi MB „Elgeva“ perduodamus dokumentus iš bendrovės UAB „Demoris“, kuri anksčiau tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą ir sutikrinusi perimtus MB „Elgeva“ dokumentus už 2018-2021 metus teikia teismui dokumentus, kuriais remiantis matosi, kad 2019-09-30 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. suteikta iš bendrijos kasos 200 000 Eur paskola, bei pateikia 2021 m. sausio ir gruodžio mėnesių Kasos knygą, kurioje yra matyti likutis kasoje. Pagal teismui pateiktą balansą ir apyvartos žiniaraščius kasos likutis nurodytas 192 539,82 Eur , o 2021-12-31 kasos likutis yra 192 534,02 Eur. (skirtumas 5,80 Eur.) Atsižvelgiant į tai ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė tikslina ieškinio dalyką ir pagrindą. Nebereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad vadovas neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Prašo priteisti 200 000 Eur paskolos sumą suteiktą vadovui 2019-09-30, kuri nėra gražinta. Kasos išlaidų orderyje D. J. yra pasirašęs, kad 200000 Eur yra gavęs, tai patvirtina ir Kasos knyga 2019-09-01-2019-09-31. Taip pat prašo priteisti 193 714,02 Eur žalos atlyginimą, atsižvelgiant į Kasos knygoje esančius duomenis apie kasoje buvusią sumą bankroto bylos iškėlimo dienai.  

5.       Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.  Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas turi pareigą ją atlyginti. Pagal VĮ Registrų centro duomenis MB „Elgeva“ paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta tik už 2018 m. Pagal 2018 m. balansą bendrovės turto suma sudarė 201 525 Eur. Kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2022-01-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi  bankroto byloje sudaro 88 439,92 Eur. Nemokumo administratorės atstovas nurodė, kad įvertinęs pateiktą dokumentus prašo priteisti iš atsakovo D. J. 392 539,82 Eur. Sutiktų mažinti ieškinio reikalavimus jei atsakovas padengtų kreditorinius reikalavimus. Jei atsakovas yra sumokėjęs dalį įsiskolinimų, turėtų tokius duomenis pateikti, šiuo metu administratorei tokie duomenys nepateikti.

6.       Atsakovas D. J. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jam ieškinio reikalavimai yra suprantami, sutinka su prašoma priteisti suma, tačiau neturi iš ko sumokėti. Sutiktų sudaryti ir taikos sutartį, tačiau neturės kaip įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pripažino, kad paskola jam buvo suteikta dėvėtos technikos įsigijimui. Neturi sudarytos rašytinės sutarties, kokiam laikui buvo įsipareigojęs paskolos sumą gražinti negali pasakyti, klausimas dėl suteiktos paskolos tikėjosi, kad išsispręs per du-tris metus. Tačiau jau 2019 m. rugsėjo mėnesį situacija pablogėjo, veiklos pablogėjo, nebebuvo įplaukų situacija buvo daug blogesnė nei nurodyta dokumentuose.

7.       Nurodė, kad kreipėsi į UAB „Demoris“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, sudarė sutartį. Dokumentų administratorei neperdavė nes jie nebuvo sutvarkyti. Kreipėsi į UAB „Demoris“, kad dokumentus sutvarkytų ir perduotų. Šiuo metu dokumentai administratorei yra perduoti. Dėl kasoje esančių duomenų apie pinigines lėšas negali paaiškinti dėl jų panaudojimo, mano, kad dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Jis pablogėjus situacijai stengėsi darbuotojams išmokėti darbo užmokestį. Pagal darbo pobūdį Vokietijoje darbuotojams nuomojo būstą gyvenimui, užsakovo buvo prašoma mokėti grynais pinigais. Šiuo metu jis daugiau jokių papildomų dokumentų pateikti negali nes jų neturi.

Ieškinys tenkintinas

8.       Byloje nustatyta, kad 2022-11-22 MB „Elgeva“, į. k. 304835591, buveinės adresas – Radviliškio r. sav., Šeduvos miesto sen., Viešvilės k., Dvaro g. 6 iškelta bankroto byla. BMB „Elgeva“ nemokumo administratore paskirta UAB „Daliveta“ (civilinė byla Nr. eB2-195-372/2022). Byloje pateiktais duomenimis MB „Elgeva“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-06-15 pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio deklaracijas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021-10-20 nepriemoka buvo 62909,18 Eur. ( Pelno bei pridėtinės vertės mokesčiai). Bendrovė 2021-10-18 duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 1.323,75 Eur, apdraustųjų asmenų nėra.

9.       Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2021 m. spalio 25 d. duomenimis pagal atsakovės balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-05-02 iki 2018-12-31) įmonė turėjo turto iš viso už 201525 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 100 Eur; iš pelno (nuostolių) ataskaitos (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-05-02 iki 2018-12-31) nustatyta, kad įmonė atskaitiniu laikotarpiu gavo 242525 Eur pelno. Pagal VĮ Registrų centras 2021 m. spalio 25 d. duomenis – atsakovė nekilnojamojo turto neturi. 2021 m. lapkričio 18 d. SODROS duomenimis – įmonėje darbuotojų nėra, atsakovės įsiskolinimas SODRAI sudarė 1368,56 Eur. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, kad atsakovės turimi įsipareigojimai (teismo turimais duomenimis) neviršija jos turimo turto vertės, tačiau atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių ieškovei. Nutartis įsiteisėjo 2021-12-15.

10.       2022-01-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinta 1694,00 Eur administravimo išlaidų sąmata. 2022-01-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti 88439,92 Eur kreditoriniai reikalavimai : VSDFV Panevėžio skyrius, įm.k.191674725, Vasario 16-osios g. 60, Panevėžys - 1433,61 Eur ; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos- 63147,11 Eur ; Pay Ray Bank, UAB, Lvovo g. 25-702, Vilnius - 16287,73 Eur; UAB „Finansų bite verslui“, Vilniaus g. 4-10, Vilnius - 7440,52; Antstolis A. B. - 130,95 Eur. 2022-03-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nutarta BMB „Elgeva“ likviduoti dėl bankroto.  2022-02-21 Šiaulių apygardos teismo nutartimi D. J. paskirta 300 Eur dydžio bauda. Kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) prašymu 2022-04-06 Šiaulių apygardos teismas nutartimi nutarė apriboti buvusiam BMB „Elgeva“ direktoriui D. J. teisę 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo.

11.       2021-12-15 nemokumo administratorė įteikė raginimą vadovui D. J. dėl dokumentų ir turto perdavimo iki 2021-12-19 su kuriuo jis susipažino pasirašydamas ant dokumento. 2021-12-17, 2021-12-29 nemokumo administratorė priėmė iš vadovo steigimo aktą, bendrąsias nuostatas, tris transporto priemones, kurios įregistruotos įmonės vardu pagal Valstybinės įmonės „Regitra“ 2022m. vasario mėnesio ( be datos) pažymą. Automobilį Renault Kangoo , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m., automobilį Ford Galaxy, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2001m., automobilį Ford Transit , valst. Nr. .(duomenys neskelbtini) 2008 m. Dvejoms transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, visoms transporto priemonėms taikomi apribojimai.

12.       Administratorė pateikė papildomai VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodomi duomenys apie įsiskolinimus. 2022-01-21 kreditoriaus Pay Ray Bank, UAB prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo16287,73 Eur sumai, kuriame nurodoma, kad 2019-09-16 buvo suteikta paskola, neįvykdžius įsipareigojimo 2020-09-16 pagal 2020-11-11 pasirašytą vekselį, 2021-03-08 buvo išduotas vekselis. 2022-10-21 UAB „Demoris“ buhalterė perdavė dokumentų perdavimo aktu MB „Elgeva“ nurodomus konkrečius dokumentus, duomenis apie pirkimus pardavimus, sutartis, kasos knygą ir kt. nemokumo administratorei UAB „Deliveta“ atstovaujamai A. G. 2019-09-30 kasos išlaidų orderiu Nr.(duomenys neskelbtini) D. J. suteikta iš bendrijos kasos 200 000 Eur paskola, 2021 m. sausio ir gruodžio mėnesių Kasos knygą, kurioje yra matyti likutis kasoje. Pagal balansą ir apyvartos žiniaraščius kasos likutis nurodytas 192 539,82 Eur, 2021-12-31 kasos likutis yra 192 534,02 Eur, susidaro 5,80 Eur skirtumas. Atsakovas iš esmės aplinkybių dėl kasoje nurodyto pinigų likučio negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad duomenų patvirtinančių lėšų panaudojimą pateikti negali. Iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko, neneigė, kad jam buvo suteikta paskola ir gautų lėšų jis nėra gražinęs.

13.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019 43 punktas). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006).

14.       Nagrinėjamoje byloje gautas patikslintas ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo, kaip buvusiam įmonės vadovui, pareikštas tuo pagrindu, kad, atsakovas padarė žalą įmonei negražinęs suteiktos jam paskolos, bei nepateikęs įrodymų, duomenų dėl įmonės kasoje buvusių lėšų teisėto panaudojimo ( lėšų panaudojimo nesant tam teisinio pagrindo), piniginių lėšų iškėlus nemokumo bylą neperdavimo nemokumo administratorei.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas).

16.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktas, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

17.       Pažymėtina, kad teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tai, kad teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Atsakovas pripažino, kad paskola jam buvo suteikta dėvėtos technikos įsigijimui, kad neturi sudarytos rašytinės sutarties, kokiam laikui buvo įsipareigojęs paskolos sumą gražinti negali pasakyti, klausimas dėl suteiktos paskolos tikėjosi, kad išsispręs per du-tris metus. Šiuo metu suteiktos 200000 Eur paskolos gražinti neturi galimybės. Jis negali pateikti dokumentų kaip yra panaudoti pinigai 192 539,82 Eur, nurodyti Kasos knygoje. Jo vertinimu buhalterė aplaidžiai tvarkė dokumentus, o jis savalaikiai nepatikrino todėl pats kaltas, nurodė, kad supranta savo pareigas, atsakomybę. Taip pat nurodė, kad ir šiuo metu dengia įsiskolinimus kreditoriui Pay Ray Bank, UAB, moka bankiniais pavedimais ir kreditorinis reikalavimas turėtų būti mažesnis, likusi skola yra apie 6000 Eur. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jo nurodomas faktines aplinkybes, tačiau atsakovas jam suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Iš esmės su administratorės atstovo argumentais sutiko, jų neginčijo, neteikė į bylą įrodymų patvirtinančių kasoje nurodytų lėšų panaudojimo teisėtumo, neneigė, kad negražino suteiktos paskolos, su pateiktu patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma sutiko visiškai. Byloje nustatyta, kad 2022-10-21 UAB „Demoris“ buhalterė perdavė dokumentus nemokumo administratorei UAB „Deliveta“.  2019-09-30 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. suteikta iš bendrijos kasos 200 000 Eur paskola, pagal balansą ir apyvartos žiniaraščius kasos likutis nurodytas 192 539,82 Eur administratorei nebuvo perduotas iškėlus nemokumo bylą, duomenų apie lėšų panaudojimo teisėtumą nėra. Byloje pateikti įrodymai dėl suteiktos atsakovui paskolos, lėšų buvusių įmonės kasoje neperdavimo, negražinimo įrodo ieškinio reikalavimų pagrįstumą.    

18.       Taigi, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Šiuo atveju esant byloje nemokumo administratorės pateiktiems įrodymams ir atsakovui jų visiškai neginčijant,  iš esmės sutinkant su pareikštais reikalavimais, spręstina, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistini 392539,82 Eur žalos atlyginimo.

 Dėl procesinių palūkanų

28.        CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.  Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovė turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.

29.        Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-08-04 teismui priėmus ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.        Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31.        Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis nuo patenkintos ieškinio reikalavimų sumos, t. y. 3919 Eur žyminio mokesčio. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Elgeva“,  juridinio asmens kodas 304835591 iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 392539,82 Eur (tris šimtus devyniasdešimt  du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 82 ct ) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki visiško priteistos sumos išieškojimo ir 3919 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                        Vilija Valantienė