Civilinė byla Nr. 2-228-335/2012
2-30-3-00150-2012-9
Proc. spr. kat. 38.; 44.5.2.17; 116.4.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,
sekretoriaujant Astai Kanapienienei,
dalyvaujant atsakovui A. K., jo atstovui adv. Stasiui Kavaliūnui,
trečiajam asmeniui D. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo A. K. ieškovo naudai priteisti 3362 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 101 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2010-05-23 gaisro metu buvo apgadintas D. A. priklausantis pagalbinis pastatas ir jame esantis turtas, esantys s.b. „Berželis“, Pašilės g. 8, Cezariškių km., Čiulėnų sen., Molėtų raj., draustas AB „Lietuvos draudimas“. Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog gaisro priežastis – neatsargus elgesys rūkant. Gaisro metu pagalbinėse patalpose, kuriose buvo gaisro židinys, gyveno atsakovas. Ieškovas, kompensuodamas dėl gaisro draudėjai D. A. padarytus nuostolius, išmokėjo 3362 Lt dydžio draudimo išmoką. Dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens kreipėsi į teismą. Į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 57-58, 63). Ieškinį ieškovas grindžia ieškinyje nurodytais argumentais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko (b.l. 42-43). Nurodė, kad dūmų kvapą pajutęs tik šuns lojimo pažadintas iš miego. Kai išleido šunį, pro duris įsiveržė liepsna. Išmušęs langą išlindo laukan, paimti nieko nespėjo. Neigė, kad gulėdamas lovoje rūkė, gaisro priežasties nurodyti negalėjo.
Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad rūkyti metė maždaug prieš metus, dėl astmos. Pateikė ligą patvirtinančią gydytojo pažymą (b.l. 70). Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, pažadintas iš miego ir išvydęs prie durų kilusį gaisrą išbėgęs pro duris. Po to grįžęs į patalpą atgal paimti daiktų, bet buvo labai daug dūmų, tad išdaužė langą ir iššoko laukan. Teigė, kad aktą dėl kilusio gaisro, kuriame gaisro kilimo priežastimi nurodytas neatsargus elgesys su ugnimi rūkant, pasirašė iš streso.
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-23 pagalbiniame pastate kilusio gaisro metu be atsakovo pašalinių žmonių nebuvo. Remiantis Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio tarnybiniu pranešimu (b.l. 54), apžiūrint įvykio vietą techninių kliūčių kilti gaisrui nerasta, o gaisro židinys buvo pastato viduje. P. R. P., atlikusio gaisro vietos apžiūrą, teigimu, atsakovas gaisro kilimo aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes gaisro išvakarėse buvo išgėręs ir kilus gaisrui miegojo, tačiau yra rūkantis, todėl labiausiai tikėtina, kad atsakovas galėjo užmigti lovoje su cigarete. Posėdyje šis pareigūnas patikslino, kad girtumas atsakovui nebuvo nustatytas, kadangi pastarajam reikėjo suteikti medicininę pagalbą – buvo išvežtas į rajono ligoninę. Kad atsakovo būta neblaivaus patvirtina tarnybiniame pranešime užfiksuoti K. A., kuris su šeima yra leidęs atsakovui gyventi pagalbiniame sodo namelio pastate, parodymai. 2010-05-22 apie 23 val. jis buvo užėjęs į atsakovo gyvenamas patalpas: rado atsakovą išgėrusį, buvo įjungtas televizorius, tad K. A. liepė jį išjungti ir grižo į namus. Posėdžio metu liudytojas R. P. teigė, kad gaisro patalpoje labai stipriai išdegė lova, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros metu padaryta nuotrauka (b.l. 65). Liudytojo teigimu, pagal išdegimą ir remdamasis asmenine patirtimi, jis manąs, kad gaisro židinys galėjo būti lovoje. Pareigūnas akcentavo, kad gaisravietėje rūkymo požymiai nerasti, tačiau pats atsakovas rūkymo fakto įvykio apžiūros metu neneigė.
Liudytojas K. A. teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio išvakarėse buvo užsukęs pas atsakovą, kuris yra žmonos brolis. Atsakovas, liudytojo nuomone, galėjęs būti truputį išgėręs, tačiau dūmų kvapo, peleninės ar cigarečių pas jį nepastebėjęs. Taipogi teigė, kad nematė ar atsakovas rūkydavo, ar ne – cigarečių bei alkoholio jam niekada neperkantis.
Atsakovo sesuo D. A. teismo posėdyje sakė įvykio dieną atsakovo nemačiusi, jis grįžęs tik pavakary. Teigė, kad atsakovui uždrausta rūkyti, jai matant jis to ir nedarė.
CK 6.263 str. 1 d. numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pastebėtina, kad Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pateiktuose dokumentuose (b.l. 54, 55) nurodyta, jog gaisro židinys buvo pastato viduje, o gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi rūkant. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, jog oficialią Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio tyrimo medžiagą, t.y. 2010-05-23 Aktą dėl kilusio gaisro Nr. 82 (b.l. 55), kurioje konstatuota gaisro kilimo priežastis, pasirašė ir atsakovas, ir K. A., kaip turto savininkas. Atsižvelgiant į tai, bei į faktą, kad liudytoja D. A. yra artima atsakovo giminaitė, liudytojų K. A. ir D. A. parodymai teismo posėdyje vertintini kritiškai. Tiek oficialūs rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo bei atsakovo parodymai patvirtina, kad vienintelis įvykio metu pastate, kurio viduje buvo gaisro židinys, buvo atsakovas. CK 6.1015 str. 1 d. numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Pagal LR CK 6.37 str. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. numato 5 proc. dydžio metines palūkanas, taigi ieškovo reikalavimas jas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas. Kadangi byla Molėtų rajono apylinkės teisme buvo iškelta 2012-03-01 (b.l. 3), palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.
Pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 101 Lt dydžio žyminis mokestis (b.l. 5).
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3362,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du litus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 101,00 Lt (vieną šimtą vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Roma Rimkienė