Baudžiamoji byla Nr. e1-1179-805/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45265-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:

1) 1995 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 5 punktą ir 271 straipsnio 1 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2003 m. gruodžio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

3) 2017 m. lapkričio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

4) 2018 m. sausio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (2019 m. sausio 31 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis R. A. 2020 m. lapkričio 14 d. apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė keletą smūgių savo šeimos narei – sugyventinei J. Z. į veido sritį ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo R. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, dėl paradytos veikos gailisi. Kaltinamasis parodė, kad jis gyvena su J. Z. neįregistravęs santuokos apie ketverius metus (duomenys neskelbtini). Po išgertuvių jis išėjo miegoti į kluoną. 2020 m. lapkričio 14 d. ryte, tikslios valandos neprisimena, atėjo į kambarį, nes labai sušalo. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, tiksliai dėl ko konfliktavo pasakyti negali. Sugyventinė jį varė miegoti, tačiau jis nėjo. Konflikto metu jis, pastumdamas J. Z., sudavė jai rankomis į veidą, kiek kartų negali pasakyti. Taip pat vieną kartą spyrė jai į koją. Tyčia sumušti jos nenorėjo, viskas įvyko konflikto metu.

Nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. dienos metu dirbo lauke, pjovė malkas, o vakare kartu su sugyventiniu R. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis po išgertuvių išėjo miegoti į kluoną. 2020 m. lapkričio 14 d. ryte, apie 05.30 val., R. A. pabeldė į langą, kad ji įleistų jį į kambarį. Ji įleido šį į kambarį, jis buvo atsigulęs, apsišilo, ketino ryte važiuoti į Prienus nusiimti nuo kortelės pigų. Apie 7.00 val. atsikėlė ruoštis važiuot į Prienus, liepė ir jai kartu su važiuoti, bet ji atsisakė. Ji sakė, kad su girtu niekur nevažiuos. Sugyventinis supyko ir jie apsistumdė. Konflikto metu jis vieną kartą jai įspyrė į kairę koją ir rankomis sudavė per veidą. Tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, todėl ji paskambino 112 ir iškvietė policiją. Medikų nereikėjo, nes jos nesužalojo, tik sukėlė fizinį skausmą. Skausmą kojoje jaučia ir dabar.

Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, nukentėjusiosios J. Z. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2020 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant J. Z. kairės kojos žemiau kelio matoma 2,5 x 2 cm. žaizda;

2020 m. lapkričio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 14 d. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 ARFM-0229, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), J. Z. nustatytas 1,29 promilių girtumas, o R. A. – 1,85 promilių girtumas;

2020 m. lapkričio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. O.-K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė susijaudinusi akivaizdžiai neblaivi J. Z.. Ant J. Z. kairės kojos yra žaizda. Smurtu įtariamas R. A. taip pat akivaizdžiai neblaivus. J. Z. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio R. A. būnant kambaryje kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. A. jai sudavė keletą smūgių į veidą ir vieną kartą koja spyrė į kairę koją žemiau kelio, tuo jai sukėlė fizinį skausmą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2020 m. lapkričio 14 d. apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė keletą smūgių savo šeimos narei – sugyventinei J. Z. į veido sritį ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai, nesant tam dingsties, netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. A. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d., nukentėjusioji sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę J. Z.. Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo yno atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. yra darbingo amžiaus. Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad kaltinamasis niekus nedirba, tačiau bylos duomenimis jis nuo 2020 m. birželio 18 d. vykdo individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas keletą kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai stiprių liekamųjų reiškinių nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau faktiniais bylos duomenimis, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, skausmą kojoje jautė ir kurį laiką po įvykio. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. A. paskirti 45 parų arešto bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokurorės prašoma bausmės rūšis.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 14 d. 09.25 val. iki 2020 m. lapkričio 15 d. 06.55 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam R. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. Z..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 14 d. 09.25 val. iki 2020 m. lapkričio 15 d. 06.55 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. Z., panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

R. A. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti R. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                         Loreta Radzevičienė