Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A2-306-390-2010].doc
Bylos nr.: A2-306-390/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

               Civilinė byla Nr.A2-306-390/2010

pirmos instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus

Procesinio dokumento kategorija 124.2.7; 122.3;

(S)

                                                                   

 

 




 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 1 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-03669-480/2008 pagal pareiškėjos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

 

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-27 sprendimą civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008 panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu atmesti. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-03-27 sprendimu civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008 pripažino butą/patalpą-kambarį IV-44 (13,10 kv.m.), patalpą IV-32 (2,97 kv.m.) su bendro naudojimo patalpomis IV-47 (1,75 kv.m.), IV-31 (2,25 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bešeimininkiu ir perdavė jį valstybės nuosavybėn. Tačiau minėtomis gyvenamosiomis patalpomis nuo 1998 m. naudojosi bei jas sąžiningai valdė M. S.. Pareiškėja jį tvarkė, remontavo, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius. Apie aplinkybę, kad ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena pareiškėja, civ. bylos Nr. 2-03669-480/2008 nagrinėjimo metu žinojo tiek Kauno apskrities VMI, tiek Kauno miesto savivaldybė, tačiau nepaisant to, ji nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu į nurodytos civ. bylos nagrinėjimą. Todėl 2008-03-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008, buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti civ. byloje asmens, t.y. M. S. teisių ir pareigų, nes ji neteko galimybės įgyti nuosavybės teisės į sąžiningai valdomas gyvenamąsias patalpas įgyjamosios senaties būdu. Ši aplinkybė sudaro sąlygas atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008 LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu. Teigia, kad apie priimtą 2008-03-27 teismo sprendimą sužinojo tik 2009-01-15, kai susipažino su bylos medžiaga ir teismo sprendimu. Tačiau aplinkybę, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos pareiškėjos teisės sužinojo tik 2009 m. gegužės mėnesio viduryje, kai advokatas, rengęs ieškinį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, informavo, kad registracija valstybės vardu yra kliūtis įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad M. S. į civ. bylos Nr. 2-03669-480/2008 nagrinėjimą nebuvo įtraukta, nors turėjo teisinį suinteresuotumą jos baigtimi. Teismas sprendė, jog tam, kad būtų atnaujintas procesas civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008, nepakanka konstatuoti fakto, kad M. S. nebuvo įtraukta į nurodytos civ. bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius 2008-03-27 sprendimo nepagrįstumą, t.y. kad priimant minėtą sprendimą, ji buvo sąžiningai įgijusi ar teisėtai valdė ginčo nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad jog iki bankroto, teisėtu ginčo nekilnojamojo turto valdytoju buvo UAB „Katyba“. M. S. kartu su 2009-07-14 prašymu nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ji valdo teisėtai, t.y. įrodymų, liudijančiu kokiu pagrindu iš bankrutavusios UAB „Katyba“ ji perėmė ginčo nekilnojamojo turto valdymo teisę. Teismas sprendė, M. S. nekilnojamuoju turtu pradėjo naudotis savavališkai, kadangi ji, nei vienu iš 4.47 str. numatytu būdų, nebuvo įgijusi valdymo teisės į ginčo gyvenamąsias patalpas ir kaip protingas bei racionalus asmuo, privalėjo suvokti, kad neturi teisės tapti ginčo nekilnojamojo daikto teisėta valdytoja (LR CK 1.5 str., 4.26 str. 4 d.). Konstatavo, jog M. S. civ. byloje dėl proceso atnaujinimo neturint jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamojo turtą ji valdo teisėtai, netgi atnaujinus civ. bylą Nr. 2-03669-480/2008 ir ją įtraukus į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, tai neturės jokios įtakos 2008-03-27 priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl prašymą atnaujinti procesą atmetė kaip nepagrįstą.

Atskiruoju skundu pareiškėja M. S. prašo panaikinti 2009-11-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti procesą. Apeliantės nuomone teismo atsisakymas atnaujinti procesą yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštarauja LR CPK įtvirtintoms nuostatoms. Nurodo, kad iš kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad iki ginčijamo sprendimo nuosavybės teisė nebuvo įregistruota UAB „Katyba“ vardu. Todėl sąžiningai valdydama turtą, kuris nebuvo registruotas, t.y. neturėjo kito savininko M. S. turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį įsigyti šį turtą nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu. Kadangi 2008-03-27 sprendimu civ. byloje Nr. 2-03669-480/2008 valstybė įgijo teises į ginčo turtą, todėl sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę įgyti nuosavybėn turtą įgyjamosios senaties pagrindu, kurį ji atvirai, nepertraukiamai ir daugiau kaip 10 metų tvarkė kaip savo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir nuo to momento tapo teisėta jo valdytoja. Pareiškėja naudojo patalpas kartu su V. K., vėliau su sūnumi M. S., nes pagal CK 4.30 straipsnį valdyti daiktą galima ir per kitą asmenį. Duomenų, kad ginčo butą būtų užvaldęs kas nors kitas  ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti juos pagal savo valią nėra. Teigia, kad laikas, kurį pareiškėja valdė kambarį turi būti skaičiuojamas nuo 1998 m., t.y. nuo tada, kai ji pradėjo rūpintis kambaryje gyvenančiu V. K.. Taip pat nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla Nr. 2-23872-451/2009 pagal M. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kurioje pateikti visi išsamūs įrodymai. Pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas buvo informuotas apie šios bylos nagrinėjimą ir joje pateiktus įrodymus, todėl teismui manant, kad trūksta įrodymų, turėjo išaiškinti pareiškėjai jos teisę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jos teises į ginčo patalpas, taip pat galėjo prijungti tame pačiame teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Apeliantės nuomone prašymas atnaujinti procesą atmestas nepagrįstai, neištyrus svarbių bylos aplinkybių. Pažymi, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėja ne tik gyveno ginčo bute, bet ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą šiuo adresu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutartį paliktą nepakeistą. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, pagal M. S. ieškinį, 2-8919/2003 sprendimu nustatė M. S. nuosavybės teises į ginčo patalpas. Kauno miesto apylinkės teismas 2006-04-028 sprendimu Nr. 2-257-475/2006 panaikino minėtą sprendimą ir M. S. ieškinį atmetė. Civilinės bylos Nr. Nr. 2-257-475/2006 viena iš suinteresuotų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų buvo ir M. S., kuri vykusios teismo posėdžio metu prašė sprendimą palikti nepakeistą t.y. paliekant jos sūnui nuosavybės teises į šias patalpas. Tokiu būdu, M. S. jokių savo reikalavimų į ginčo butą nepareiškė, todėl darytina išvada, jog ji žinojo, kad šios patalpos pereis valstybei. Teismas 2008-03-27 sprendimu butą pripažino bešeimininkiu turtu, kuris šios sprendimo pagrindu buvo įregistruotas valstybės vardu. Pareiškėja tik 2009-07-13 prašymu kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Mano, kad pareiškėja apie savo teisę prašyti proceso atnaujinimo sužinojo 2006-04-28, todėl trijų mėnesių terminas yra pasibaigęs, o pareiškėja jo atnaujinti neprašė. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-02 nutartyje Nr. 3K-3-363/2007, nurodė, kad „nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. Įvertinat Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d., pagal nurodyto įstatymo 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 metų CK įsigaliojimo ir tęsėsi jam įsigaliojus“. Kadangi M. S. dėl nuosavybės teisės į ginčo butą kreipėsi tik 2003 metais, pareiškėja nėra išgyvenusi daugiau kaip 10 metų ir vien todėl ji negali pretenduoti į šį butą įgyjamosios senaties pagrindu, juo labiau, kad šis butas 2008-03-27 teismo sprendimu įregistruotas valstybės vardu. Taip pat teigia, kad savavališkas patalpų užėmimas negali būti traktuojamas kaip sąžiningas įgijimas. Tokią pačią teisę į šį butą turi ir kiti namo gyventojai, kurie naudojosi bendro naudojimosi patalpomis, savavališkai užimtomis M. S., o dabar ir M. S..

2010-01-06 Kauno apygardos teisme gautas apeliantės M. S. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą netenkintinas, nes byloje esančių duomenų pakanka atskirajam skundui išspręsti rašytinio proceso tvarka.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, teigia kad į prašomos atnaujinti civ. bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu ji nebuvo įtraukta, nors joje priimtas sprendimas turi tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms, t.y. pripažinus turtą bešeimininkiu pareiškėjai buvo atimta galimybė kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo į ginčo nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties būdu.

Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir interesų instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškus prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-03-27 sprendimu - pripažino butą/patalpą-kambarį IV-44 (13,10 kv.m.), patalpą IV-32 (2,97 kv.m.) su bendro naudojimo patalpomis IV-47 (1,75 kv.m.), IV-31 (2,25 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6A4p) bešeimininkiu ir perdavė jį valstybės nuosavybėn (civ. byla Nr. 2-03669-480/2008). Civiliniame kodekse numatyta, jog bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (CK 4.57 str. 2 d.). Pareiškėja teigia, kad ji ginčo turtą atvirai, nepertraukiamai ir daugiau kaip 10 metų tvarkė kaip savo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir nuo to momento tapo teisėta jo valdytoja. Nurodo, kad laikas, kurį pareiškėja valdė kambarį turi būti skaičiuojamas nuo 1998 m., kadangi ginčo objektas buvo valdomas ir per kitus asmenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas, pagal M. S. (pareiškėjos sūnaus) ieškinį, 2003-07-04 sprendimu už akių nustatė M. S. nuosavybės teises į ginčo patalpas (civ. bylos Nr. 2-8919/2003). Kauno miesto apylinkės teismas 2006-04-028 sprendimu panaikino minėtą sprendimą ir M. S. ieškinį atmetė (civ. bylos Nr. 2-257-475/2006). Iš antstolio Mareko Petrovskio 2009-04-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-09-31 (b.l. 14) matyti, kad liudytoja R. L. paaiškino, kad žino, jog M. S. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, M. S. atrakinėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kai buvo trūkęs namo vandentiekio vamzdis. Kaip ilgai pareiškėja šiame name gyvena nežino, tik žino, kad M. S. yra namo senbuvė. Liudytoja A. Ž., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad liudytojai atsikrausčius 1999 metais gyventi į šį namą, M. S. jame jau gyveno. Taigi akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, nusprendė ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybe teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad M. S. į civ. bylos Nr. 2-03669-480/2008 nagrinėjimą nebuvo įtraukta, nors turėjo teisinį suinteresuotumą jos baigtimi. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-03669-480/2008 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai kaip tik sudaro pagrindą` atnaujinti procesą byloje sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos M. S. pateiktas prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl yra pagrindas apylinkės teismo nutarčiai panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir išsprendus klausimą iš esmės atnaujinti procesą byloje. Atnaujinus procesą byla turi būti nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis).  

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, kolegija,

 

nutaria:

 

          Atskirąjį skundą patenkinti.

          Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškėjos M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.

          Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-03669-480/2008.

          Bylą perduoti nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                             Algimantas Kukalis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                       Dalė Burdulienė

 

       Ramūnas Mitkus