Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-627/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00164-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.17.12.1; 1.2.17.12.2; 1.2.17.13; 2.1.7.1; 2.1.7.4.4; 2.3.2.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam S. L., jo gynėjui advokatui Arūnui Ivanciui,

nuteistajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato Arūno Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 209 straipsnį ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. L. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 209 straipsnį ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. Ž. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamoji byla dalyje dėl žalos atlyginimo civiliniam ieškovui BUAB „J. S.“ nutraukta, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       S. L. nuteistas už tai, kad jis, sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, tai yra, jis faktinio UAB „J. S.“ direktoriaus R. Ž., iki 2015 m. rugsėjo 15 d. juridiškai nesusijusio su šia bendrove darbo santykiais, iniciatyva nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., būdamas paskirtas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), formaliu direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad: „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip formalus direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., nuo 2010 m. liepos 20 d., būdamas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, kartu su R. Ž., sąmoningai blogai valdydamas bendrovę „J. S.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: S. L. kartu su R. Ž. žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė būklė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva jis (S. L.) su Estijos įmonės „A. S. T.“ atstovais pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK-JUSH/2011, pagal kurią UAB „J. S.“ iš įmonės „A. S. T.“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011 m. lapkričio 7 d. bendrovės „J. S.“ trumpalaikės skolos viršijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (- 78 299 Eur), iš UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ įsiskolinimai įmonei „A. S. T.“ auga ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), o visos bendrovės sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A. S. T.“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva, S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą, pinigus pervesdama iš UAB „J. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. gegužės 15 d. pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. pervesta 101 000 Eur). Po šios paskolos sutarties sudarymo, iš įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grąžinimo išdėstymo, o jam (S. L.) 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J. S.“ įsiskolinimą įmonei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerių sumą, toliau S. L. su R. Ž. nesirūpino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sąlygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J. S.“. Taip S. L., UAB „J. S.“ formalus direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A. S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur. Šie nuteistojo S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 209 straipsnyje.

1.1.       Taip pat S. L. nuteistas už tai, kad jis dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis, faktinio UAB „J. S.“ direktoriaus R. Ž., iki 2015 m. rugsėjo 15 d. juridiškai nesusijusio su šia bendrove darbo santykiais, iniciatyva, nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., būdamas paskirtas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), formaliu direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., nuo 2010 m. liepos 20 d., būdamas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 497 085 Eur, iš UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos sudarė 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, R. Ž. iniciatyva su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos iš UAB „J. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. buvo pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pervesta 101 000 Eur, iš viso pervesta 291 000 Eur. Taip S. L., UAB „J. S.“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d., iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Šie nuteistojo S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje.

1.2.       R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „J. S.“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai darbuotojas S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas UAB „J. S.“ formaliu direktoriumi, būdamas UAB „J. S.“ faktinis direktorius, nors juridiškai darbo santykiais su UAB „J. S.“ iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nebuvo susijęs, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip faktinis vadovas kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L., nuo 2010 m. liepos 20 d. būdamas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 497 085 Eur, iš UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, jis (R. Ž.) 2013 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, su ūkininku I. A. aptarė paskolos suteikimo I. A. sąlygas, dėl to jo (R. Ž.) iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos iš UAB „J. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. buvo pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pervesta 101 000 Eur, iš viso pervesta 291 000 Eur. Taip R. Ž., būdamas faktinis UAB „J. S.“ direktorius, kartu su formaliu bendrovės direktoriumi S. L., UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d., iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Šie nuteistojo R. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje.

1.3.       Be to, R. Ž. nuteistas už tai, kad jis dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra, jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „J. S.“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai UAB „J. S.“ darbuotojas S. L. jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, būdamas UAB „J. S.“ faktinis direktorius, nors juridiškai darbo santykiais su UAB „J. S.“ iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nebuvo susijęs, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų žinodamas, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 174 632 Eur; 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 497 085 Eur; 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 1 103 409 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 1 122 757 Eur, žinodamas, kad nuo 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis yra sunki ir bendrovė yra nemoki, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ nuo 2012 metų gruodžio mėnesio susidariusias skolas savo kreditoriams: A. G., A. J., S. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, VĮ Turto bankui, įmonei „E.“, įmonei „K.“, įmonei „S.“, įmonei „A. S. T.“, nesilaikė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo“ 1 dalies nurodymų ir bendrovės „J. S.“ vardu sudarė: 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „B. O. C.“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolą bendrovei; 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „R.“ 27 688,45 Eur skolą bendrovei. Taip R. Ž., UAB „J. S.“ direktorius, UAB „J. S.“ esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino UAB „J. S.“ kreditoriaus – įmonės „S1.“ reikalavimą ir dėl to padarė 160 109,92 Eur turtinę žalą likusiems kreditoriams. Šie nuteistojo R. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje.

1.4.       Be to, R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, taip pat iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę, tai yra jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „J. S.“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai UAB „J. S.“ darbuotojas S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, būdamas UAB „J. S.“ faktinis direktorius, nors juridiškai darbo santykiais su UAB „J. S.“ iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nebuvo susijęs, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip faktinis vadovas kartu su formaliu direktoriumi S. L., nuo 2010 m. liepos 20 d. būdamas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, kartu su S. L. sąmoningai blogai valdydamas bendrovę „J. S.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams ir iššvaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „J. S.“ turtinę teisę, o būtent: R. Ž. kartu su S. L. žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė būklė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „A. S. T.“ atstovais pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK- JUSH/2011, pagal kurią UAB „J. S.“ iš įmonės „A. S. T.“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011 m. lapkričio 7 d. bendrovės „J. S.“ trumpalaikės skolos viršijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (minus - 78 299 Eur), iš UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“, abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ įsiskolinimai įmonei „A. S. T.“ auga ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), kad visos bendrovės sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A. S. T.“ susidariusios skolos, jo (R. Ž.) iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą, pinigus pervesdama iš UAB „J. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. gegužės 15 d. pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. pervesta 101 000 Eur). Po šios paskolos sutarties sudarymo, iš įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grąžinimo išdėstymo, o S. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J. S.“ įsiskolinimą įmonei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio, toliau R. Ž. su S. L. nesirūpino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sąlygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. kovo 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J. S.“. Toliau R. Ž., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., būdamas UAB „J. S.“ direktorius, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kurią UAB „J. S.“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmonei „B. E. L.“, su kuria bendrovė „J. S.“ jokių ūkinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur. Taip R. Ž., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kaip faktinis direktorius, kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d. kaip bendrovės direktorius, iki 2016 m. sausio 19 d. sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotą, dėl to 2016 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „J. S.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A. S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur, o sudarydamas 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, iššvaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „J. S.“ turtinę teisę į 190 891,93 Eur. Šie nuteistojo R. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 209 straipsnyje.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistojo S. L. gynėjas advokatas A. Ivancius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti S. L. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, apeliaciniame skunde prašoma pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento): I. B. ir UAB „A“ sudarytą 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01; 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimą, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „J. S.“; 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus.

2.1.       Apelianto vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. 

2.2.       Skunde pažymima, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-634-460/2019 buvo atmestas BUAB „J. S.“ ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia ieškovės BUAB „J. S.“ ir išregistruoto juridinio asmens – „B. E. L.“ 2015 m. spalio 1 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį dėl BUAB „J. S.“ 190 891,93 Eur reikalavimo teisės į atsakovą I. A. perleidimo.

2.3.       Skunde pabrėžiama, jog 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartis Nr. 20130506/01 nebuvo panaikinta civilinio proceso tvarka, todėl negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas. Teigiama, jog sudaryta paskolos sutartis nebuvo neatlygintinė, nes numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo išmokėtos paskolos dalies, o 121 640,40 Eur paskolos dalis buvo grąžinta, todėl S. L. nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. negalėjo iššvaistyti 291 000 Eur vertės bendrovės turto.

2.4.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu netinkamai nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. S. L. buvo tik formalus UAB „J. S.“ vadovas, todėl S. L. inkriminuojami veiksmai ir padariniai negalėjo būti jo veikos rezultatas, jo veiksmuose nėra tyčios, todėl S. L. negali būti nusikaltimo subjektu. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta, jog S. L. sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“ siekė įmonės bankroto ir žalos kreditoriams, ar kad 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartis Nr. 20130506/01 nulėmė UAB „J. S.“ bankrotą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. L. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamus, numatytus BK 208 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje.

2.5.       Skunde pažymima, jog liudytoja BUAB „J. S.“ bankroto administratorė I. B. nurodė, jog bankroto byloje paėmė tik išrašus iš banko, daugiau nieko nedarė – buvo davusi parašo antspaudą ir pati niekur nepasirašinėjo, nedalyvavo jokiuose susirinkimuose. I. B. taip pat nurodė, kad BUAB „J. S.“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, kad nežino dėl V. V. įdarbinimo, nepasirašė įgaliojimo V. V., nežino dėl I. K.-R. įdarbinimo, pavedimo I. K.-R. nepasirašė, jokių įgaliojimų niekam nesuteikė, jokių dokumentų Klaipėdos apygardos teismui elektroninių ryšių priemonėmis neteikė. Teisme liudytoja I. K.-R. nurodė, kad ji BUAB „J. S.“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, kreditorių susirinkimai nevykdavo.

2.6.       Skunde remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymų nuostatomis teigiama, jog nemokumo administratorius – fizinis asmuo negali perleisti kitam nemokumo administratoriui teisės administruoti jam teismo nutartimi priskirto įmonės nemokumo proceso ar jo dalies. Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas gali baudžiamojoje byloje vertinti susitarimo atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatoms ir jo galiojimą, jei tai būtina tinkamam sprendimui priimti.

2.7.       Apelianto teigimu, I. B. negalėjo perduoti BUAB „J. S.“ administratorės funkcijų bei įgaliojimų UAB „A“, todėl tarp I. B. bei UAB „A“ sudaryta 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 15/12/02-01 turėtų būti laikoma niekine ir negaliojančia. Skunde nurodo, jog S. L. kaltinimas buvo grindžiamas BUAB „J. S.“ bankroto proceso metu sukurtais dokumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl būtina įvertinti, kas vykdė BUAB „J. S.“ bankroto administratoriaus funkcijas, ar bankrutuojančios įmonės administravimas nebuvo fiktyvus, ar baudžiamojoje byloje pateikti duomenys nėra suklastoti, ar gauti leistinais būdais.

2.8.       Skunde pabrėžiama, jog S. L. kaltinimas buvo grindžiamas tarp I. B. ir UAB „A“ sudaryta 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartimi Nr. 15/12/02-01, kuria maskuojamas galimai neteisėtas ir fiktyvus BUAB „J. S.“ bankroto administravimas, todėl, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, šią sutartį buvo būtina įvertinti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, be kita ko, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis: tarp I. B. ir UAB „A“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį; 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimą, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „J. S.“; 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus. Nepaisant to, teisiamuosiuose posėdžiuose pateiktų prašymų Klaipėdos apygardos teismas motyvuota nutartimi neišsprendė, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 238 straipsnio reikalavimai.

2.9.       Taip pat pabrėžiama, jog „A. S. T.“ yra inicijavęs procesus prieš UAB „J. S.“, tačiau nebuvo įvertinta „A. S. T.“, jos vadovų ir savininkų teisinė padėtis, nebuvo įvertinti „A. S. T.“ tikslai ir motyvai procesuose prieš UAB „J. S.“, dėl ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3.       Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti jį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1.       Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje jo kaltė grindžiama perrašant kaltinimą ir jame nurodytus duomenis, nepateikiant įrodymų vertinimo motyvų ar analizės, kokiais įrodymais nuteistųjų parodymai yra paneigiami, kokios aplinkybės buvo nustatytos, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu.

3.2.       Skunde, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teigiama, jog, nepaisant nuteistojo ir jo gynėjo pateiktų argumentų dėl pareikšto kaltinimo nepagrįstumo, veikos kvalifikavimo ydingumo, be kita ko, bendrovės nemokumo atsiradimo datos, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio formuluote, kad nuteistųjų pozicija paneigiama byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų ir duomenų visetu, nepateikiant motyvų, kodėl gynybos argumentai yra atmetami. Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus bei, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, suvaržė nuteistojo teisę į teisingą bylos procesą.

3.3.       Skunde nurodoma, jog R. Ž. pareikšti kaltinimai susiję su bendrovės nemokumu – 2013 m. kovo 4 d., kuris nustatytas specialisto išvada, kurios pagrįstumas byloje nebuvo įvertintas. Skunde pabrėžiama, jog gynyba bylos nagrinėjimo metu teikė argumentus, kad išvada yra nepagrįsta, nes išvados yra padarytos įvertinus ne visus „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus taip pat prieštarauja byloje esančiam Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktui, kuriame konstatuota, kad bendrovės veikla 2013 m. buvo pelninga.

3.4.       Apelianto teigimu, „J. S.“ dokumentų trūkumas rodo, kad išvados yra padarytos įvertinus ne visus „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad specialisto išvada dėl nemokumo datos negali būti teisinga – neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties. Skunde pažymi, jog specialisto išvadoje pateikiant motyvus dėl bendrovės nemokumo 2013 m. kovo 4 d. buvo nurodyta, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti duomenys apie „J. S.“ tiriamojo laikotarpio pradelstus įsipareigojimus, nepateikti 2015 m. – 2016 m. laikotarpio apskaitos registrai ir bendrovė VĮ „Registrų centrui“ nepateikė 2015 m. finansinės ataskaitos. Be to, išvadoje nurodoma, kad specialistei nebuvo pateikta ir kitų „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

3.5.       Skunde pabrėžiama, jog specialistei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, o asmuo už pareigūnų aplaidumą negali būti pripažintas kaltu. Teigiama, jog nagrinėjama byla susijusi su ikiteisminiu tyrimu Nr. 04-6-00004-15, kuris buvo pradėtas 2015 m. sausio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimų dėl „J. S.“ veiklos nebuvo pareikšta, tačiau patalpose, kuriose buvo įsikūrusi ir vykdė veiklą UAB „J. S.“ – (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 3 d. buvo atlikta krata, kuri buvo sankcionuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria buvo leista atlikti kratą siekiant surasti ir paimti su bendrovės „M“ vykdyta veikla susijusios dokumentus. Nepaisant to, pareigūnai paėmė „J. S.“ dokumentus, kompiuterines laikmenas, darbuotojų telefonus, kompiuterius, kompiuterių serverius.

3.6.       Aptartų aplinkybių kontekste, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atliktos kratos aplinkybes. Nuteistojo teigimu, aptartos aplinkybės parodo, jog bendrovės dokumentai, įvardinti kaip nepateikti specialisto išvadoje, nebuvo nuteistųjų žinioje, dėl ko būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigų veikimo / neveikimo jie specialistei nebuvo pateikti, kas lėmė tai, kad išvada pateikta neįvertinus visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų.

3.7.       Skunde nurodoma, jog bylos teisingam išsprendimui yra svarbus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-635/2022, dėl jame nustatytų prejudicinių faktų, susijusių su kratos atlikimu. Nuosprendyje buvo revizuotas 2015 m. birželio 3 d. kratos atlikimas, paimtų dokumentų išėmimo iš užplombuotų maišų ir jų rūšiavimo / atskyrimo aplinkybės, taip pat aplinkybės, susijusios su dokumentų perdavimu išskiriant ikiteisminį tyrimą. Konstatuoti pažeidimai, o analogiška situacija su dokumentais yra ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl prejudiciniu faktu laikytina, kad nei 2015 m. birželio 3 d. kratos metu, nei vėliau – apžiūrint kratos metu paimtus dokumentus, nėra objektyvios galimybės identifikuoti, kokie konkretūs „J. S.“ dokumentai buvo paimti kratos metu, taip pat, kad negalima daryti neabejotinos išvados, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 išskiriant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00164-19 buvo perduoti visi „J. S.“ dokumentai.

3.8.       Teigiama, jog specialistei 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 1/12-1-28-4931 buvo perduoti ikiteisminio tyrimo metu Nr. 04-2-00164-19 surinkti „J. S.“ dokumentai. Iš priėmimo perdavimo akto matyti, kad buvo perduoti segtuvai, pažymėti indeksu „C“. Perdavimo akto eil. Nr. 19 - 5C, 20 - 4C, 23 - 6C, 36 - 7C, 27 - 9C, 38 - 3C. Tačiau tarp perduotų dokumentų specialistei nebuvo perduoti segtuvai kurių Nr. 1 C, 2 C, 8 C, 10C, 11 C ir t.t. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. R. Ž. buvo perduoti 2015 m. birželio 3 d. kartos metu dalis paimtų dokumentų ir informacinės laikmenos, tarp kurių nurodyti segtuvai, įvardinti indeksu „C“, tačiau kitais numeriais nei buvo perduoti specialistei, t. y. R. Ž. buvo perduotas segtuvas Nr. 1 C, 10C, 11 C, 12C, 18C. Apelianto vertinimu, trūkstami dokumentai buvo kitame tyrime.

3.9.       Byloje liko neįvertinta ir tai, kad 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis tyrėjas V. M. perdavė „J. S.“ bankroto administratoriaus I. B. įgaliotam asmeniui V. V. „J. S.“ dokumentus. Vėliau, 2019 m. lapkričio 20 d., „J. S.“ bankroto administratoriaus I. B. įgaliotas asmuo I. K.-R. tyrėjui V. M. į ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-0004-15 perduoda atgal „J. S.“ dokumentus. Minimų asmenų įgaliojimų teisėtumas tyrėjo nebuvo deramai patikrintas, o I. B. apklausiama paaiškino, kad įgaliojimų I. K.-R. ar V. V. nedavė.

3.10.       Gretinant 2017 m. liepos 28 d. pakvitavime ir 2019 m. lapkričio 20 d. lydraštyje dėl dokumentų pateikimo nurodytą informaciją, skunde nurodoma, kad pakvitavimu buvo perduoti: segtuvas su dokumentais, ant kurio yra užrašas UAB „ J. S.“ sutarys ir kitos“ (12C) - 109 lapai“, tačiau šis segtuvas 2019 m. lapkričio 20 d. bankroto administratoriaus perduotas nebuvo; segtuvas su dokumentais, ant kurio užrašas UAB „J. S.“ Pirkimai 2014“ (19 C) - 467 lapai, tačiau šis segtuvas taip pat nebuvo perduotas 2019 m. lapkričio 20 d.

3.11.       Skunde teigiama, jog išvada, kad UAB „J. S.“ jokių ūkinių, finansinių sandorių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmone „B. E. L.“ neturėjo, taip pat padaryta pasiremiant specialistės išvada, kurioje nurodoma, kad specialistė tarp pateiktų dokumentų nerado dokumento, pagrindžiančio bendrovės ir „B. E. L.“ sutartinius santykius. Todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs kratos atlikimo fakto, dokumentų paėmimo aplinkybių, nepagrįstai nesprendė, kad lieka nepaneigta abejonė, kad ūkinių, finansinių sandorių su „B. E. L.“ dokumentai buvo paimti kratos metu, tačiau nebuvo perduoti į išskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00164-19.

3.12.       Apelianto manymu, byloje esantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktas paneigia specialisto išvadą dėl bendrovės nemokumo 2013 m. kovo 4 d. Skunde nurodo, jog patikrinimo akte užfiksuota, kad buvo atliktas bendrovės mokestinis tyrimas 2015 m. gegužės 29 d., o po jo buvo inicijuotas patikrinimas. Patikrinimo akte teigiama, jog 2015 m. gegužės 29 d. bendrovės mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė gavo pajamų už įvairias netesybas (baudos, vagonų prastovos) iš užsienyje registruotų įmonių. Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog bendrovė 2013 m. deklaravo veiklos nuostolį - 5 168 051 Lt, tačiau po mokestinio patikrinimo buvo apskaičiuota 2013 m. mokestinio laikotarpio veiklos pelno 3 394 828 Lt.

3.13.       Byloje neįvertinta faktinė aplinkybė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos papildomai priskaičiuota mokestinė nepriemoka už 2013 m. yra patvirtinta kaip VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas, t. y., VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į „J. S.“ bankroto administratorių su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą, bankroto administratorius jį priėmė, įvertino ir, nenustatęs jokių prieštaravimų, pateikė teismui prašymą šį finansinį reikalavimą patvirtinti, kurį patvirtino Klaipėdos apygardos teismas.

3.14.       Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. Ž. paaiškino, kad patikrinimo aktu nesivadovavo, o jos paaiškinimai, kodėl šie duomenys nebuvo vertinti, nebuvo aiškūs ir argumentuoti – ji nurodė, jog pati nusprendė patikrinimo akto nevertinti, o savo išvadą grindė bendrovės buhalterinės apskaitos registrais, t. y. išvada paremta ne oficialiu dokumentu po bendrovės veiklos patikrinimo, trukusio 2 metus, o bendrovės registrais, kurie nepasirašyti, neaišku kokiu būdu, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti šios bylos tyrimui.

3.15.       Skunde specialisto išvados pagrįstumas, dalyje dėl nesamų bendrovės buhalterinės apskaitos registrų, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, ginčijamas ir tuo aspektu, kad po 2015 m. birželio 3 d. kratos bendrovės kompiuteriai su buhalterinės apskaitos programa, kuria ir buvo vedami registrai, buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jos buhalteriai neteko darbo instrumentų. Nurodoma, jog tarnybiniame pranešime ir specialistės paaiškinimo protokole užfiksuota aplinkybė, apie bendrovei išrašytą įmonės „A. S. T.“ 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. 00001149, kuri su „J. S.“ apskaitos dokumentais nebuvo pateikta ir jos duomenys neužregistruoti bendrovės 2015 m. buhalterinėje apskaitoje, yra nepagrįsta, kadangi bendrovė objektyviai negalėjo to padaryti dėl įvykdytos kratos ir jos metu paimtų dokumentų, kompiuterių.

3.16.       Pabrėžiama, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 5 (penkios) dienos iki kratos Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bendrovės mokestinį tyrimą, t. y. tyrimui atlikti buvo pateikti ir Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir visą reikiamą patikrinimui atlikti informaciją, tačiau specialisto išvadoje dėstomų aplinkybių apie tariamą kasos dokumentų ir kasos knygos 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. nepateikimą nenustatyta, t. y., to paties laikotarpio patikrinimą atlikusi Valstybinės mokesčių inspekcija, kasos dokumentų trūkumo nenustatė.

3.17.       Skunde pažymima, jog teismui buvo pateiktas prašymas dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau teismas atmetė prašymą nepateikiant jokių išsamių motyvų, kas užkirto gynybai teisę atsikirsti į pareikštus kaltinimus.

3.18.       Teigiama, jog teismas, priimdamas nuosprendį dėl veikos padarymo pagal BK 209 straipsnį, rėmėsi specialisto išvada, kurios išvados apie bendrovės finansinę padėtį, nemokumą yra neteisingos, neparodo tikrosios bendrovės ekonominės padėties.

3.19.       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog R. Ž. pripažintas kaltu todėl, kad jis, žinodamas, kad bendrovės veikla blogėja, sudarė nuostolingą sutartį su Estijos įmonės „A. S. T.“ ir dėl tos pačios nuostolingos sutarties vykdymo neatsiskaitė su ta pačia Estijos įmone „A. S. T.“. Teigiama, jog jeigu sudaryta sutartis buvo nuostolinga, prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams, bankroto administratorius tokį sandorį galėjo ginčyti – prašyti pripažinti jį negaliojančiu, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir pripažino bendrovės kreditoriumi „A. S. T.“.

3.20.       Nuteistasis R. Ž. nurodė, kad bendrovė neatsiskaitinėjo su „A. S. T.“ iš dalies todėl, kad Rusijos Federacijos muitinėje buvo sulaikytos cisternos su naftos produktais. Su „A. S. T.“ vadovu buvo sutarta, kad sąskaitos faktūros už prastovas, po to, kai vagonai bus atgauti, bus panaikintos, nes vagonų sulaikymas yra laikytina „force majeure“ aplinkybe.

3.21.       Skunde nurodoma, jog, pasiremdamas specialisto išvada, teismas neįvertino, kad išvadoje, dalyje apie tariamą bendrovės nemokumą 2013 m. kovo 4 d. datai, matyti, jog nuo 2013 m. balandžio 3 d. bendrovės finansinė padėtis gerėjo – vėlesniais laikotarpiais koeficientas, kuris nusako finansinę padėtį, gerėjo. Jeigu ne atlikta neteisėta krata, tikėtina, kad bendrovė pelningą veiklą būtų vykdžiusi iki pat šiol.

3.22.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar gali būti laikoma, kad asmuo sąmoningai blogai valdė bendrovę, nes bendrovės finansinė padėtis kiekvienais metais gerėjo. Skunde teigiama, kad „J. S.“ bankrotą nulėmė ne sąmoningas blogas valdymas, o būtent neteisėtai „J. S.“ atžvilgiu atlikta krata.

3.23.       Dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį skunde nurodoma, jog išvada, kad bendrovė neturėjo jokių ūkinių finansinių sandorių su „B. E. L.“, paremta nepagrįsta specialistės išvada. Teismas, konstatuodamas ūkinių finansinių sandorių nebuvimą, neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje buvo revizuotas kratos atlikimas, taip pat aplinkybės, susijusios su dokumentų perdavimu išskiriant ikiteisminį tyrimą. Šiame įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuoti pažeidimai rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje taip pat lieka nepaneigta abejonė, kad ūkinių, finansinių sandorių su „B. E. L.“ dokumentai, kurių specialistė nurodė nesant, galimai buvo paimti kratos metu ir nebuvo perduoti į išskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00164-19.

3.24.       Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nėra neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė buvo nemoki, o nemokumo momentą pripažinti vien remiantis aptarta specialisto išvada yra neteisinga. Be to, teismas neįvertino to, kad šiuo atveju yra visos galimybės tariamai pažeistas kreditorių teises apginti civilinėmis priemonėmis. Dėl visų sandorių, dėl kurių R. Ž. pareikšti kaltinimai, buvo inicijuoti civiliniai ginčai, tačiau būtent dėl „J. S.“ bankroto administratoriaus, kuris, kaip paaiškėjo, pats jokių veiksmų neatliko, nes prisidengiant bankroto administratoriumi veikė visai kiti asmenys, civilinėmis priemonėmis buvo pasinaudota netinkamai.

3.25.       Skunde nurodoma, jog vyko civiliniai ginčai ir dėl jų yra priimti įsiteisėję sprendimai, kurie yra pateikti nagrinėjamoje byloje. Vienu atveju reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/SRR-01/10/15-2 buvo panaikinta, taikyta restitucija, tačiau sprendimo vykdymas nebuvo pradėtas tik dėl to, kad „J. S.“ administratorė nesikreipė dėl piniginių lėšų išieškojimo priverstine tvarka pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kitu atveju – nors buvo visos galimybės ginčyti reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3 civiline tvarka, „J. S.“ administratorė šia teise nepasinaudojo. Negana to, civiline tvarka buvo inicijuotas ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15, dėl reikalavimo teisės į I. A. perleidimo, tačiau teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas iš esmės padavusio ieškinį asmens nekompetenciją, o būtent: nurodant, kad ieškinys turėjo būti pareikštas kitam atsakovui.

3.26.       Pabrėžiama, jog šiems civiliniams procesams R. Ž. jokios įtakos nedarė ir negalėjo daryti, jie buvo vykdomi jam apie šiuos procesus nežinant, ir jis negali būti atsakingu už tai, kad „J. S.“ administratorė nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš įmonės ar dėl to, kad administratorė pateikė neteisingą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti, ar ieškinį, kurį teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė, konstatuojant, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui. R. Ž. savo veiksmais nesukūrė tokios situacijos, kuriai esant nebūtų galima atkurti bendrovės ir bendrovės kreditorių tariamai pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, toks jų gynimo būdas nebuvo pasunkintas.

3.27.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, kadangi kaltinime nurodytų skolų kreditoriams – A. G., A. J., S. L. ir kt. 2012 m. gruodžio mėnesį nebuvo.

4.       Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji S. L., R. Ž. bei nuteistųjų gynėjai palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

5.       BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pakankamą bei savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. L. ir R. Ž. pripažino kaltais dėl nusikalstamo BUAB „J. S.“ bankroto pagal BK 209 straipsnį bei skolininko nesąžiningumo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, be to, R. Ž. pagrįstai pripažino kaltu dėl svetimos didelės vertės turtinės teisės iššvaistymo bei skolininko nesąžiningumo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei BK 208 straipsnio 1 dalį ir teisingai kvalifikavo šias nusikalstamas veikas pagal byloje nustatytas faktines veikų padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados, dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės, yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų požymius. 

6.       Vis tik teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo yra labai glaustos, o kai kur nagrinėjamoje byloje išsamiai neišdėstyti teisiniai argumentai dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo. Dėl to teisėjų kolegija dar kartą pakartotinai įvertina byloje esančius įrodymus bei pateikia šioje nutartyje išsamią jų analizę bei vertinimą, atsakydama į esminius apeliacinių skundų argumentus. Be to, atlikusi įrodymų vertinimą, kolegija neturi pagrindo daryti išvadoms, kad: a) byloje nebuvo imtasi priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, b) byloje nesurinkti visi bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, c) tai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, d) tai, kad šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų vertinti šališkai, neišsamiai, e) ar tai, kad byloje būtų ignoruojamos reikšmingos aplinkybės, reikalingos bylai teisingai išspręsti. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ar jų neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad nustatytas pažeidimas nesukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą bei iš esmės priimti teisingą sprendimą. 

7.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo stadijoje, visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) bei nesuvaržant kaltinamiesiems įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), kurių metu ištirti įrodymai yra pakankami kategoriškoms išvadoms padaryti dėl nuteistųjų kaltės. Nustatyta teismo sprendimo motyvacijos stoka kompensuotina apeliacinės instancijos teisme iš naujo įvertinant bylai reikšmingas aplinkybes: tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių, tokiu būdu užtikrinant nuteistųjų teisę tiksliai žinoti, kuo jie yra konkrečiai kaltinami, teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis), rungimosi principo įgyvendinimą procese (BPK 7 straipsnis), pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliekant nepakeistą.

8.       Pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio, neprieštarauja BPK nuostatoms. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir skunduose nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti ar pakeisti skundžiamo nuosprendžio. Taigi, nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl apeliantų argumentų dėl esminių BPK pažeidimų

9.       Apeliantas R. Ž. skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje jo kaltė grindžiama perrašant kaltinimą ir jame nurodytus duomenis, nepateikiant įrodymų vertinimo motyvų. Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus bei, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, suvaržė nuteistojo teisę į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.

10.       BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos specifiką, pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-304-976/2016).

11.       Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistųjų kaltę, padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, patvirtina – kaltinamųjų, liudytojų parodymai, teismo nutartys, sutartys, BUAB „J. S.“ bankroto administratoriaus, įmonės „A. S. T.“ vardu advokatų kontoros „T. B.“, VĮ „Turto banko“ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendyje aprašyti byloje esantys įrodymai, iš dalies nurodant, kokias faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina, tačiau nenurodyti motyvai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus, be kita ko, nuteistojo R. Ž. gynėjo iškeltas versijas dėl specialisto išvados atitikimo įrodymų leistinumo reikalavimui, atsižvelgiant į specialistui pateiktų duomenų išsamumą bei pakankamumą. Taip pat neįvertinta versija dėl specialisto išvados neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams. Iš aptarto seka, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių išvadų ir motyvų dėl bylos įrodymų vertinimo, tačiau, įvertinus nuteistojo gynėjo iškeltas versijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti analogiški argumentai dėl specialisto išvados nepagrįstumo, jos neatitikimo įrodymams keliamiems reikalavimams, t. y., įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti tai esminiu pažeidimu, be kita ko, įvertinus ir tai, jog byloje nustatytas faktines veikų padarymo aplinkybes patvirtina būtent pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, kurių pakanka kategoriškoms išvadoms daryti. Pastebėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė didelį kiekį duomenų, tenkindamas gynybos prašymus dėl papildomų proceso dalyvių apklausų ar duomenų prijungimo. Taip buvo užtikrinta nuteistųjų teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis), užtikrintas rungimosi principo įgyvendinimas procese (BPK 7 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys leido nustatyti esmines faktines bylos aplinkybes ir padaryti pagrįstas išvadas dėl jų teisinio kvalifikavimo, o teismo išvadų stoka taisytina apeliacinės instancijos teisme.

12.       Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-425/2012, 2K-246/2014). Reikšminga ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, jog papildomų duomenų gavimas nebūtų galėjęs suteikti reikšmingos naujos informacijos ar iš esmės pakeisti teismo išvadas, be kita ko, ir tai, jog pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar nebuvo surinkti visi bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimas BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, priimant naują tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturintį realios įtakos nuteistųjų teisiniai padėčiai, būtų tik formalaus pobūdžio, neturintis jokių teisiškai reikšmingų padarinių, tačiau įtvirtintų tik procesinį neapibrėžtumą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nustatytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, juo labiau ji naikinti, tačiau taisytinas apeliacinės instancijos teisme – teismo sprendime pakartotinai vertinant pirmosios instancijos teismo išspręstų klausimų teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Analizuojant apeliantų skunduose nurodomus kitus BPK nuostatų pažeidimus, susijusius su proceso dalyvių pateiktų prašymų išsprendimu teisiamųjų posėdžių metu – pastarieji pripažintini nepagrįstais. Nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus teigimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 26 d. ir birželio 17 d. teisiamuosiuose posėdžiuose motyvuota nutartimi neišsprendė pateiktų prašymų, pažeisdamas BPK 238 straipsnio reikalavimus.

14.       Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-68-360/2022 2022 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas supažindino proceso dalyvius su gautais advokato A. Ivanciaus prašymais spręsti klausimą, ar baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai, t. y., įgaliojimas, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti UAB „J. S.“ ir pavedimas, kuriuo bankrutuojančios UAB ,,J. S.“ administratorė I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus, pareiškimas dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021, prašymas dėl BUAB „J. S.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra suklastoti. Taip pat, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės, patenkino alternatyvų prašymą pridėti prie bylos advokato A. Ivanciaus pateiktus dokumentus, tačiau atmetė prašymą spręsti klausimą dėl nurodomų dokumentų klastojimo, motyvuodamas tuo, jog įrodymų tyrimo stadijoje šio klausimo išsprendimas nepagrįstai vilkins bylos nagrinėjimą, išaiškindamas, kad aptartas klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą, vertinant bylos medžiagą įrodymų leistinumo kontekste: „priimant procesinį sprendimą bus atsižvelgiama į bylos medžiagą, ar bus remtasi, ar nebus remtasi tais dokumentais“ (t. 10, b. l. 185-188).

15.       Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-68-360/2022, 2022 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas supažindino proceso dalyvius su advokato A. Ivanciaus prašymais tarp I. B. ir UAB „A“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01, įgaliojimą, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „J. S.“, ir pavedimą, kuriuo I. B. įgalioja darbuotoją I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus, pripažinti niekinėmis ir negaliojančios ab initio (liet. nuo sudarymo momento). Išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl pareikšto prašymo, teisėjas nutarė kaltinamojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus prašymą atmesti, motyvuojant tuo, jog pateiktas klausimas bus išspręstas priimant galutinį procesinį sprendimą, o šiuo klausimas išsprendimas įrodymų tyrimo stadijoje užvilkins procesą (t. 11, b. l. 154-157).

16.       Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo dėl jų priimti nutartį. Teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus tik tais atvejais, kai jie prašo išaiškinti aplinkybes, kurios jau išsamiai nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

17.       Iš aptartų pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog teismas atsisakė tenkinti nuteistojo gynėjo prašymus dėl byloje esančių dokumentų galimo klastojimo bei sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis motyvuodamas tuo, jog aptarti klausimai bus sprendžiami priimant galutinį procesinį sprendimą, t. y., ištyrus visus byloje esančius duomenis, sprendžiant jų pripažinimo įrodymais klausimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, visi teismo posėdžiuose pareikšti prašymai buvo apsvarstyti, pastarieji išnagrinėti, dalį jų atmetant motyvuota protokoline nutartimi.

18.       Įvertinus pateiktų alternatyvių prašymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarti prašymai neturėjo reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, kadangi klausimas dėl dokumentų klastojimo buvo išspręstas prokurorų nutarimais (žr. šios nutarties 21 punktą), o dokumentų pripažinimo leistinais įrodymais klausimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra sprendžiamas priimant galutinį sprendimą byloje. Analizuojant pateiktą alternatyvų prašymą, konstatuotina ir tai, jog sudarytų sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku – BPK nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį tik dėl žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis), be kita ko, spręsti su žalos atlyginimu susijusių sutarčių galiojimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021), tačiau sandorio pripažinimas negaliojančiu yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas, įgyvendinamas reiškiant ieškinį civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pastebėtina, jog teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų, o proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis.??? Tai, kad teismas netenkina kai kurių proceso dalyvių prašymų, savaime nereiškia BPK nuostatų pažeidimo.

19.       Šiame kontekste pastebėtina tai, jog, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pagal įgaliojimą BUAB „J. S.“ bankroto procesą perdavė kitai darbuotojai – I. K.. Prieš tai buvo įgaliota A. B.. Taip pat liudytoja pabrėžė, jog jokių dokumentų nepasirašinėdavo kaip administratorė be įgaliotinių, kadangi būtent įgalioti asmenys vykdė bankrotą. I. B. pripažino, jog savo parašo antspaudą buvo atidavusi tam kam davė įgaliojimą. Liudytoja A. B. patvirtino, jog dirbdavo su bankroto administratoriais, kiek reikėdavo, tiek pagelbėdavo su įvairiais techniniais darbais. Liudytoja I. K.-R. taip pat patvirtino, jog atstovavo bankroto administratorių įgaliojimo pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog I. B. pavedimu visais BUAB „J. S.“ bankroto veiksmai užsiėmė ji (t. 1 b. l. 95). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog I. B., individualiai vykdanti bankroto administravimo veiklą, įgaliojo darbuotoją – I. K.-R. atlikti administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus (t. 1, b. l. 87-88). Iš aptarto seka, jog nagrinėjamoje byloje bankroto procese dalyvavo bankroto administratoriaus įgalioti asmenys, kurie neneigė vykdę atskirus veiksmus, dėl ko atmestini apeliantų argumentai dėl galimų bankroto procedūrų fiktyvumo. Atsakant į apeliantų argumentus, kolegija dar kartą pažymi, kad gynėjas advokatas A. Ivancius iš esmės kvestionuoja procedūrinius bankroto vykdymo aspektus, kurie baudžiamojoje byloje nenagrinėtini (žr. aukščiau esančioje pastraipoje nurodytą teismų praktiką), o dėl baudžiamojoje byloje esančių asmenų parodymų patikimumo, bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių, kolegijai abejonių nekyla, kiek jos reikšmingos nustatant baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę.

20.       Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, jog analogiški klausimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar bankroto administratoriaus atstovavimo buvo keliami ir išspręsti civilinėse bylose, nagrinėjant klausimus dėl bendrovės „J. S.“ tyčinio bankroto. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau ir – LITEKO) duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-705-933/2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2), buvo pažymėta, jog bankroto administratorės sudaryti sandoriai, kuriais bankroto administratorė įgaliojo konkrečius asmenis atlikti veiksmus, nėra pripažinti negaliojančiais, be kita ko, nenustatytos ir aplinkybės apie apeliantų nurodomą dokumentų klastojimą. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje konstatavo, jog UAB „J. S.“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu atstovavo įgaliotas asmuo I. K.-R., ji dalyvavo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, teikė paaiškinimus, todėl skundo argumentas, kad bankroto administratorė negalėjo perleisti savo įgaliojimų kitiems asmenims, pripažintas nepagrįstu. Be to, suinteresuotas asmuo S. L. 2022 m. gegužės 19 d. BUAB „J. S.“ bankroto byloje Nr. B2-19-524/2022 taip pat teikė analogišką skundą, kuriuo prašė teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento) minėtus sandorius. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi S. L. skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo turėtų kreiptis į teismą tinkama procesine forma, t. y. inicijuoti teisminį ginčą ir kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne teikti prašymą bankroto byloje. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, o nuteistasis savarankiško proceso civilinėje byloje neinicijavo. Iš aptarto seka, jog ir alternatyvus nuteistojo gynėjo A.  Ivanciaus skundo reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ne tik nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau iš esmės yra ir kartotinis – pastarasis klausimas ne kartą buvo spręstas civilinėse bylose dėl bendrovės „J. S.“ tyčinio bankroto, o teismai nenustatė ir nekonstatavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų ar kitų materialinių teisės normų pažeidimo dėl skunde nurodomų aplinkybių ar bankroto administratorės netinkamo atstovavimo, t. y., nei bendrovės kreditorius, turintis ½ dalį visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nei teismas, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą, nesprendė klausimo dėl nemokumo administratoriaus ar jo įgaliotų asmenų atstatydinimo savo iniciatyva (lot. ex officio). Taigi, alternatyvus nuteistojo S. L. gynėjo apeliacinio skundo prašymas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nenagrinėtas bei pagrindo jį nagrinėti iš esmės nėra ir apeliacinės instancijos teisme.

21.       Nenagrinėtinas ir klausimas dėl byloje esančių dokumentų galimo klastojimo, kadangi pastarasis klausimas buvo išspręstas priimant galutinius procesinius sprendimus – įsiteisėjo prokurorų nutarimai nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00024-22 dėl galimo dokumentų klastojimo. 2022 m. balandžio 4 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota, jog visos bankroto procedūros buvo atliekamos su bankroto administratoriaus valia. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu nustatyta, jog 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimas, kuriuo I. B. įgaliojo V. V. atstovauti UAB „J. S.“ ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimas, kuriuo I. B. įgaliojo I. K.-R. atlikti UAB „J. S.“ bankroto veiksmus, nekelia abejonių, kadangi šie dokumentai sudaryti ir pasirašyti asmens, turėjusio įgaliojimus ir veikusio I. B. valia (t. 11, b. l. 43-46). Šis prokuroro nutarimas įsiteisėjo (t. 11, b. l. 87). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. B. 2022 m. vasario 18 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00045-22 taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo – dėl prašymo BUAB „J. S.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškinio dėl žalos atlyginimo ir kt., galimai panaudojant I. B. parašo antspaudą, I. B. įgaliojimų V. V., I. K.-R. atstovauti BUAB „J. S.“ (t. 11, b. l. 3-8). Nutarime taip pat konstatuota, jog UAB „J. S.“ bankroto procedūras vykdė ne tik bankroto administratorė I. B., bet ir jos įgalioti asmenys, jos valia.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – nuteistųjų bei liudytojų parodymais, specialisto išvada, bankroto procedūros metu priimtais teismo sprendimais civilinėse bylose bei kitais rašytiniais įrodymais – sutartimis, BUAB „J. S.“ bankroto administratoriaus, įmonės „A. S. T.“ vardu advokatų kontoros „T. B.“, VĮ Turto banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities VMI pateiktais dokumentais. Priešingai nei teigiama nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde, faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurie tarpusavyje yra sutampantys, neprieštaringi, atitinkantys įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti byloje esančia specialisto išvada, be to, ji nėra vieninteliu įrodymų šaltiniu nagrinėjamoje byloje, šią patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl specialistui pateiktų duomenų neišsamumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

24.       Nagrinėjamoje byloje, kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus, esminė byloje įrodinėtina aplinkybė yra bendrovės finansinė būsena, t. y., atitinkama – sunki, ekonominė padėtis, ar nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas.??? Byloje UAB „J. S.“ ekonominė padėtis buvo nustatinėjama paskyrus objektų tyrimą, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Ž., pateikusi 2020 m. spalio 7 d. specialisto išvadą (t. 6, b. l. 168-189). 2020 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog atlikus UAB „J. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d., buvo nustatyta, jog UAB „J. S.“ 2011 m. lapkričio 7 d., 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis, įvertinus apskaičiuotus rodiklius, turto ir įsipareigojimų santykį, bei veiklos rezultatus, finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki; konstatuota, jog įmonė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki. Būtent šių išvadų pagrįstumas, be kita ko, specialisto išvados kaip įrodymo leistinumas, buvo ginčijamas tiek nuteistojo R. Ž. gynėjo pirmosios instancijos teisme, tiek nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde. Gynybos vertinimu, specialisto išvada pateikta įvertinus ne visus bylai reikšmingus duomenis, t. y., išvados pagrįstumui turėjo įtakos specialistui pateiktų duomenų nepakankamumas ir išsamumas. Be to, specialisto išvada ginčijama ir metodologiniais aspektais, nurodant, jog specialistė neapgrįstai nevertino visų duomenų – tarp kurių Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165).

25.       Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) bet ir leistinumas specifinių aplinkybių kontekste, t. y. turi būti įvertintas ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas ir kt.

26.       Analizuojant specialisto išvados pagrįstumą skunde ginčijamų specialistui pateiktų duomenų pakankamumo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pateiktos medžiagos neišsamumo ar jos nepakankamumo yra deklaratyvūs, neatitinkantys byloje esančių duomenų. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, be kita ko, skunde kvestionuojamais BUAB „J. S.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktais, teisėjų kolegija nustatė, jog nėra faktinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad visi bylai reikšmingi bendrovės dokumentai nebuvo pateikti specialistui, ar kad šie dokumentai liko ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-0004-15 dėl Šveicarijos įmonės „M. G.“ veiklos, buvo atlikta krata patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), t. y., krata buvo atlikta ir bendrovės „J. S.“ patalpose, kadangi faktinis bendrovių buveinės adresas – analogiškas. Atliktos kratos metu buvo paimti ir UAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Vis dėlto, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apžiūros protokoluose (t. 4, b. l. 10-15) buvo užfiksuoti konkretūs kratos metu paimti dokumentai, nurodant jų pavadinimus, lapų skaičių. Iš byloje esančio apžiūros protokolo (t. 4 b. l. 11) matyti konkretūs kratų metų paimti dokumentai, tarp kurių UAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimu buvo perduoti bendrovės „J. S.“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui (t. 2, b. l. 42-43). Šiuo aspektu apklausta bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo – liudytoja I. K.-R. parodė, jog, vykdant bankroto procedūras, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl to, ar yra likusių dar kokių nors dokumentų, susijusių su „J. S.“, buvo gautas rašytinis atsakymas, kad visi dokumentai yra grąžinti ir savo žinioje institucija jokių dokumentų nebeturi. Apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas V. M. posėdžio metu taip pat patvirtino, jog buvo grąžinti visi „J. S.“ dokumentai, tačiau – V. V.. Nepaisant to, liudytojas pripažino, jog, kai I. K.-R. perdavė „J. S.“ dokumentus, dokumentų buvo daugiau, nei buvo grąžinęs V. V..

27.       Sugretinus 2017 m. liepos 28 d. bankroto administratoriaus įgalioto asmens pakvitavime, dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perduotų dokumentų (t. 2, b. l. 42-43), nurodytus perduotus dokumentus bankroto administratoriui su byloje esančiame apžiūros protokole (t. 4, b. l. 11) išvardintais dokumentais, nustatyta, jog iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-0004-15 buvo perduoti visi bylai reikšmingi dokumentai, susiję su bendrove „J. S.“. Pastarųjų dokumentų analizė leidžia pagrįstai spręsti, jog tyrimui buvo nepateikti tik tie dokumentai, kurie nėra susiję su bendrove „J. S.“: segtuvas su dokumentais, ant kurio užrašas „O.“ registracijos dokumentai (14 lapų, (10C)); segtuvas su dokumentais, kuriame yra įmonės „R. T.“ sutartys ir kiti dokumentai (140 lapų, (18C)); segtuvas su dokumentais ant kurio užrašas „(duomenys neskelbtini) 2012 m. 2“ (273 lapai, (20C)) (t. 4 b. l. 11). Be to, bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. lydraštis dėl dokumentų pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (t. 3, b. l. 8-9) patvirtina ir tai, jog bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo perduoti UAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš bendrovės pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų poėmio aktą, atliekant mokestinį patikrinimą (t. 5, b. l. 166-167).

28.       Byloje esantis Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1/12-1-28-4931 (t. 6, b. l. 166-167) patvirtina, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, pagal 2019 m. lapkričio 20 d. lydraštį dėl dokumentų pateikimo (t. 3, b. l. 8-9), pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai tiek anksčiau jam perduotus bendrovės dokumentus, gautus pagal 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, gautus pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. dokumentų perdavimo aktą (Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštas dėl dokumentų perdavimo (t. 2, b. l. 44). Aptarti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kartu su papildoma ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga bei kompaktinėmis plokštelėmis su bendrovės registrais ir kitais dokumentais, prie užduoties atlikti objektų tyrimą buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui, t. y., specialistui, pateikusiam ginčijamą išvadą.

29.       Įvertinus aukščiau nurodytų dokumentų priėmimo-perdavimo aktų bei lydraščių turinį, nustatyta ir tai, jog nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog bendrovės dokumentai liko pareigūnų žinioje ir tai sąlygojo klaidingos specialisto išvados pateikimą vertinti kaip deklaratyvūs. Antai, apelianto teigimu, specialistei nebuvo pateikti segtuvai, kurių Nr. 1C, 2C, 8C, 10C, 11C, tačiau sugretinus 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (t. 2, b. l. 42-43), kuriame nurodomi segtuvai, kurių eilės Nr. 1C-11C, su Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1/12-1-28-4931 (t. 6, b. l. 166-167), kuriuo ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, diskai ir tyrimo byla perduota specialistei, matyti tai, jog skunde nurodomi segtuvai 1C, 2C, 8C, 10C, 11C ir kt. buvo perduoti, tačiau lydraštyje nenurodyti tik minėti jų eilės numeriai: pavyzdžiui, 2017 m. liepos 28 d. pakvitavime (t. 2, b. l. 42-43) 2 punkte nurodomas segtuvas 1C (segtuvas su dokumentais ant kurio užrašas „UAB J. S.“ SUTARTYS I – 365 lapai) atitinka 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte (t. 6, b. l. 166-167) 33 punkte nurodomą segtuvą (segtuvas „UAB J. S. Sutartys I – 365 lapai“). Atitinkamai 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimo 3, 9, 11 punkte užfiksuoti segtuvai, atitinka 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte 24, 14, 40 punktuose nurodytus segtuvus (t. 2, b. l. 42-43; t. 6, b. l. 166-167) (past. – tapatumas nustatytas įvertinus analogiškus perduodamų dokumentų pavadinimus bei identiškus lapų skaičius). Tuo metu skunde nurodomas segtuvas 10C – nebuvo perduotas, kadangi byloje esantis apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 11) rodo tai, jog tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, kurie nėra susiję su bendrove „J. S.“, tarp jų ir segtuvas 10C su dokumentais, ant kurio užrašas: „O.“ registracijos dokumentai (14 lapų, (10C)) (t. 4, b. l. 11). Taigi, pripažintina, kad skunde nurodomi nedetalizuoti nuteistajam vėliau perduoti dokumentai, nesusiję su bylai reikšminga bendrovės „J. S.“ buhalterine apskaita, ką netiesiogiai patvirtina ir tai, jog apeliantas nesiremia jam pateiktais dokumentais, jų turiniu, siekdamas paneigti specialisto išvadų pagrįstumą. Pabrėžtina, jog specialistei buvo pateikti ir kiti 2017 m. liepos 28 d. pakvitavime nurodomi segtuvai numeruojami 11C, 12C, 13C, 14C – šie atitinka 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte 40, 34, 32, 31 punktuose nurodytus segtuvus. Tuo metu skunde pabrėžiamas pakvitavimas dėl nuteistajam R. Ž. perduodamų segtuvų leidžia spręsti tai, jog nuteistajam buvo grąžinti kratų metu paimti dokumentai, kurie nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, pavyzdžiui, skunde nurodomas – segtuvas 18C. Kaip minėta, tai segtuvas su dokumentais, kuriame yra kitos įmonės „R. T.“ sutartys ir kiti dokumentai (140 lapų, (18C)).

30.       Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas neperdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai visų jam anksčiau pateiktų bendrovės dokumentų. Apelianto teigimu, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimu perduoti: segtuvas su dokumentais, ant kurio yra užrašas: „UAB J. S.“ sutartys ir kitos“ (12C) – 109 lapai; segtuvas su dokumentais, ant kurio užrašas: „UAB „J. S.“ Pirkimai 2014“ (19C) – 467 lapai, nebuvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Tačiau šie, priešingai nei nurodoma skunde, užfiksuoti bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. lydraštyje, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai buvo pateikti visi turimi BUAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir kt. 2019 m. lapkričio 20 d. lydraščio (t. 3, b. l. 8-9) 34 punkte užfiksuota, jog buvo perduotas segtuvas „UAB J. S. Sutartys Kitos“ – 109 lapai, kas atitinka skunde nurodomą segtuvą su dokumentais, ant kurio yra užrašas: „UAB J. S.“ sutartys ir kitos“ (12C) – 109 lapai. Taip pat 25 punkte užfiksuota, jog buvo perduotas segtuvas „UAB J. S. pirkimai 2014“ – 467 lapai, kas atitinka skunde nurodomą segtuvą su dokumentais ant kurio užrašas: „UAB „J. S.“ Pirkimai 2014“ (19C) – 467 lapai. Be to, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 1/12-1-28-4931 (t. 6, b. l. 166-167), kuriuo ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, diskai ir tyrimo byla perduoti specialistui, pastarieji segtuvai, užfiksuoti priėmimo-perdavimo akto 34, 25 punktuose, buvo pateikti ir specialistui.

31.       Iš aptarto seka, jog specialistei buvo pateikti visi bendrovės „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, kurie buvo paimti tiek skunde minimos 2015 m. birželio 3 d. kratos metu, tiek Valstybinės mokesčiu inspekcijos, atliekant bendrovės mokestinį patikrinimą. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog skunde nurodomas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendis neturi prejudicinės galios baudžiamojoje byloje, kadangi BPK nenumato galimybės naudoti prejudicinius faktus, kas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Įsiteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su byla susijusias aplinkybes, taigi, jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, nesuteikiant išskirtinės savarankiškos įrodomosios reikšmės.

32.       Pabrėžtina ir tai, jog skunde nurodomame Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje analizuotos faktinės aplinkybės nelaikytinos nei tapačiomis, nei labai panašiomis į šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms turėtų būti taikoma ta pati teisė – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-635/2022, analizuotos aplinkybės išskirtinai susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, sukeliančiu BK numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nustatant ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. Nagrinėjamoje byloje tyrimo objektu yra išvestiniai apskaitos dokumentai.

33.       Iš aptariamos specialisto išvados turinio matyti, kad specialistė tyrimą atliko pagal: banko sąskaitų išrašus; 2013 - 2015 m. kasos dokumentus; 2011 m., 2013 - 2015 m. pirkimo ir pardavimo dokumentus; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio apskaitos registrus „Apyvartos žiniaraštis“; 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 9 d. laikotarpio kasos knygą; 2011 m., 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpio pirkimo ir pardavimo registrus „Pirkimo dokumentai“, „Pardavimo dokumentai“; 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitas; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. lapkričio 22 d. laikotarpio gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis (formos FR0671, FR0672), duomenų pažymas ir dokumentus, gautus iš trečiųjų asmenų (t. 6, b. l. 170). Vienas pagrindinių šaltinių, kuriuo rėmėsi specialistė, nustatant bendrovės mokumą, likvidumą, tai apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis“ buhalterinėse sąskaitose, kurių pagrindu apskaičiuoti finansinės būklės mokumo (likvidumo) rodikliai: einamojo mokumo (padengimo) koeficientas; kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas, bendrojo mokumo koeficientas. Pagal UAB „J. S.“ santykinius rodiklius buvo nustatyta, kad įmonės finansinė būklė blogėjo, nes einamojo mokumo (padengimo) koeficientai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklį; kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklį; bendrojo mokumo koeficientai arba įsiskolinimo koeficientai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklį. Specialisto išvadoje prieita kategoriškos išvados, jog UAB „J. S.“ trumpalaikės skolos viršijo trumpalaikio turto vertes - (-78 299 Eur 2011 m. lapkričio 7 d.), (-2 379 349 Eur 2013 m. kovo 4 d.), (-1 257 879 Eur 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. rugpjūčio 7 d.), kas atitinka skaitines reikšmes „nepatenkinama padėtis“. Taigi, prieita kategoriškos išvados, jog bendrovės turto aktyvai mažesni už įsipareigojimus ir bendrovė, pardavusi turtą, neturėtų galimybių laiku ir pilnai grąžinti skolas. Šio koeficiento reikšmė mažėjo nuo 0,85 iki 0,74, taigi bendrovės finansinės veiklos rizika didėjo. Dėl ko UAB „J. S.“ nuo 2013 m. dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama – įmonė buvo nemoki.

34.       Pabrėžtina, jog ginčijamas specialisto išvados neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims buvo šalinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausius specialistą. Specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, spręsdama dėl įmonės mokumo, nemokumo, vadovavosi metodika ir ekonominiais svertais, kurie patvirtinti įsakymais (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro viršininko įsakymu 2014 m. birželio 11 d. „Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės ekonominės padėties nustatymo“ Nr. V-109/B-26/140-V-71). Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog vadovaujantis viešai prieinamomis Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėmis rekomendacijomis Ekonominių ekspertinių tyrimų užsakovams 14 punktu bei 14.1-14.6 papunkčiais, įmonės nemokumo ekspertizei turi būti pateikiami: skolų susidarymo, dengimo, skolų likučių apskaitos dokumentai ir registrai, sutartys, atsiskaitymo sąlygos, skolų dengimo grafikai, mokėjimo dokumentai; pradelstų skolų sąrašai, registrai; apskaitos registrai ir suvestiniai dokumentai; didžioji knyga, žurnalai, sąskaitos, kasos knygos ir kiti registrai; inventorizacijos, skolų suderinimo aktai; finansinių ataskaitų rinkinys. Iš aptarto seka, jog nustatant įmonės mokumą, specialistė išvadoje pagrįstai rėmėsi išvestiniais duomenimis – apskaitos registro duomenimis, kurių trūkumas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas.

35.       Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog specialistė tiesiogiai nurodė baigtinį sąrašą trūkstamų dokumentų: tyrimui nepateikti UAB „J. S.“ 2011 - 2012 m. kasos dokumentai ir 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knyga, 2012 ir 2015 m. pirkimo, pardavimo apskaitos dokumentai bei 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. sausio 19 d. laikotarpio jokie buhalterinės apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis“. Taigi, specialistė nenustatė bylai reikšmingų 2011 m. – 2013 m. buhalterinės apskaitos registrų „Apyvartos žiniaraščių“ trūkumų, kartu nenustatė, jog byloje trūksta duomenų kategoriškai išvadai dėl bendrovės mokumo pateikti. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog tarp trūkstamų dokumentų nenustatyta būtent bylai reikšmingų laikotarpių dokumentų trūkumo, t. y., 2013 m. apskaitos dokumentų. Priešingai, iš aukščiau aptartų lydraščių matyti, jog visi 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti specialistei – pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. rašte, dėl dokumentų perdavimo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui (t. 2, b. l. 44), kurie vėliau buvo pateikti ir specialistei – yra nurodoma bendrovės „J. S.“ 2011-2013 m. finansinė atskaitomybė. Dėl ko nėra faktinio pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu ginčijamai 2013 m. kovo 4 d. datai.

36.       Pabrėžtina ir tai, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165), kuriame nurodyta, jog tikrinamą mokesčio laikotarpį sudaro 2010 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d., atlikus patikrinimą, nebuvo nustatyta mokestinių pažeidimų, susijusių su buhalterinės apskaitos vedimu, dėl ko nėra pagrindo kvestionuoti byloje esančių bendrovės vestų apskaitos registrų teisingumo, kurių pagrindu prieita kategoriškos išvados, jog įmonė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki.  Specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog finansinio tyrimo metu nustatyti trūkumai, neapskaitant dalį sąskaitų faktūrų, neturėjo įtakos nustatant juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio, struktūros (t. 7, b. l. 68). Bendrovės ūkinės operacijos buvo užregistruotos suvestinio ir detalaus apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ buhalterinėje sąskaitoje, todėl nustatyti neatitikimai, be kita ko, skunde nurodomi buhalterinės apskaitos dokumentų galimas trūkumas, neturėjo jokios realios įtakos nustatant juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ir struktūros (t. 7 b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog specialistei pateikti duomenys – apyvartos žiniaraščiai, kuriuose atsispindi bylai reikšmingos aplinkybės – užregistruoti pirkimai ir pardavimai, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, banko pinigų judėjimas, atsiskaitymai, įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai, yra tinkami bei pakankami kategoriškoms išvadoms daryti.

37.       Apelianto R. Ž. teigimu, specialistė nepagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-274. Remiantis šiuo aktu, mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė „J. S.“ neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio 2010 m 31 997,00 Lt, 2012 m 4 490,00 Lt, 2013 m. 509 224,00 Lt, iš viso 545 711,00 Lt (31997,00+ 4490,00 + 509224,00). Patikrinimo akte taip pat nustatyta, jog nors bendrovė pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendrą sumą: Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, pelną(-)/nuostolį(-) atitinkamai: 2010 m. 105 184 Lt, 2011 m. 169 652 Lt, 2012 m. 398 382 Lt, 2013 m. – 5 168 051 Lt, 2014 m. 24 066 Lt. T. y., bendrovė 2013 m. deklaravo – 5 168 051 Lt nuostolį, atlikus mokestinį patikrinimą už 2013 m. nustatyta 509 224,20 Lt apmokestinamojo pelno (t. 5, b. l. 164).

38.       Analizuojant objektų tyrimą atlikusios specialistės tiriamuosius dokumentus, apklausta specialistė V. Ž. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė (t. 11, b. l. 11-15), jog matė minimą patikrinimo aktą, tačiau jo nevertino, kadangi akte nurodomos pajamos yra neįtrauktos į apskaitą – nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Specialistė pabrėžė, jog, kai nėra apskaitos dokumentų, nežino, pinigai gauti ar ne. Be to, nurodė, jog išvada dėl „J. S.“ nemokumo ir ekonominės padėties nesikeistų, net jei būtų vertinami duomenys, kuriuos nustatė Valstybinė mokesčių inspekcija apie 2013 m. uždirbtas ir gautas pajamas, nes nėra dokumentų, į įmonės apskaitą šie duomenys neįtraukti, o ji vertino įmonės trumpalaikį turtą, trumpalaikius, ilgalaikius įsipareigojimus. Be kita ko, specialistė pabrėžė, jog mokumo rodikliai nustatomi ne pagal pajamas, kurios buvo nuslėptos, o vertinami pagal esamą įmonėje užregistruotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą. Į turto apibrėžimą neįeina pajamos, įeina tik pinigai, skolos, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, inventorius. Šiuo aspektu, įvertintina tai, jog mokestinio patikrinimo pagrindinis tikslas: nustatyti ir įvertinti apskaityto, deklaruoto ir sumokėto pelno mokesčio teisingumą, įvertinti deklaruotų neapmokestinamųjų pajamų teisingumą bei analizuoti veiklos duomenis (t. 5, b. l. 169), tuo metu pateiktos specialisto išvados objektas – įmonės mokumas, vertinant pradelstus įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), realaus turto vertės kontekste. Taigi, aptartais specialistės paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti bei vertina juos kaip pagrįstus, atitinkančius metodines rekomendacijas. Be to, šiuos paaiškinimus, nurodančius tai, jog nustatytas pelnas neatspindi realaus turto, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės.

39.       Detaliau analizuojant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165) matyti tai, jog mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „J. S.“ 2010 m. gavo pajamų už įvairias netesybas už 298 923,86 Lt, tarp kurių ir pajamas už vagonų prastovas iš užsienio įmonės, kuri priskiriama tikslinei teritorijai, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 8 punktą šios pajamos nepriskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Pagal šias įstatymo nuostatas bendrovė privalėjo iš „S. E. S. A., LTD“ gautas pajamas už vagonų prastovas 2010 m. 213 316,77 Lt priskirti apmokestinamoms pajamoms ir apskaičiuoti bei sumokėti pelno mokestį. Taikant analogiškas nuostatas, bendrovė nepagrįstai neapskaitė ir neapskaičiavo 2012 m. gautas pajamas už prastovas iš „V. T. L.“ 29 935,49 Lt sumai. Be to, bendrovė 2013 m. gavo 900 022,62 Lt pajamų iš „V. T. L.“, kurias taipogi privalėjo priskirti apmokestinamoms pajamoms bei sumažinti deklaruotą apmokestinamą nuostolį. Analogiškai, bendrovė nepagrįstai pagal „N. S.“ išrašytą sąskaitą 282 378,26 Lt priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną. Iš aptarto seka, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytos klaidos apskaitant, deklaruojant ir sumokant pelno mokestį, tačiau ne apskaitant patį bendrovės gautą pelną, t. y., nustatyti mokestiniai pažeidimai apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, kurie nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo spręsti apie bendrovės finansinę padėtį – nepagrįstai apmokestinamąjį pelną priskyrus neapmokestinamajam, nebuvo sumokėta privaloma dalis mokesčių, kurie papildomai buvo apskaičiuoti mokestinio tyrimo metu, kas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kartu padidino finansinę bendrovės naštą ir nerodo palankesnės bendrovės finansinės padėties – reali turto vertė nepakito.

40.       Mokestinio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog bendrovė pagal 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JSL1312-001 išrašytą „S. E., LTD“ nepagrįstai apskaitė pajamų už 1 179 561,26 LT, kadangi minėtos sąskaitos faktūros duomenimis pajamos sudarė 6 101 348, 90 Lt. Taip pat nustatyta, jog bendrovė neapskaitė pajamų pagal 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JSL1312-004 viso 2 458 690,43 Lt sumai. Tai yra, šiuo atveju bendrovė apskaitė ne visas pajamas, kartu ir neapskaitė visų apmokestinamųjų pajamų, tačiau bendrovės mokumo aspektu svarbu būtent tai, jog bylai reikšmingu laikotarpiu – 2013 m., pastarosios pajamos neatsispindėjo bendrovės turto balanse, kas atitinka specialistės paaiškinimus dėl apskaičiuoto pelno mokesčio neatitikimo realiai bendrovės finansinei padėčiai, t. y., jie nebuvo įtraukti į įmonės trumpalaikį ar ilgalaikį turtą. Iš specialisto išvados priedo: „Suvestinė Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011-2014 m. apskaičiuotų mokumo rodiklių (t. 7, b. l. 33-40)“, matyti, jog bendrovės 2013 m. kovo 4 d. ilgalaikio turto sumą sudarė 686 923,46 Lt (198 946,79 Eur); trumpalaikį – 23 899 116,47 Lt (6 921 662,56 Eur); viso 24 586 039,93 Lt (7 120 609,35 Eur). Tuo metu įsipareigojimų sumą sudarė 32 187 186,91 Lt (18 602 021,86 Eur). 2013 m. birželio 28 d. ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumą sudarė 23 687 741,93 Lt (6 860 444,28 Eur), tuo metu įsipareigojimų sumą sudarė 26 786 196,06 Lt (7 736 775.86 Eur trumpalaikiai bei 21 042,73 Eur ilgalaikiai įsipareigojimai). 2013 m. liepos 2 d. turtą sudarė 23 608 445,35 Lt (6 837 478,41 Eur), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus: 26 705 767,21 Lt (21 042,73 Eur ilgalaikiai bei 7 713 482,05 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai). 2013 m. rugpjūčio 7 d. turtą – 23 255 938,11 Lt (6 735 385,23 Eur), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus: 26 713 861,06 Lt (21 042,73 Eur ilgalaikiai bei 7 711 269,93 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai) (past. – pateiktame priede – lentelėje pateiktas aritmetiškai klaidingas visos įsipareigojimų sumos skaičiavimas konvertuojant į eurų valiutą, todėl nurodomos atskiros ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos eurais). Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto išvadoje buvo vertinamos ir bendrovės banko sąskaitose esančios lėšos bei kitas ilgalaikis turtas, tačiau 2013 m. laikotarpiu neapskaitytos pajamos, nurodytos patikrinimo akte, nebuvo bendrovės balanse.

41.       Apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu nuteistasis R. Ž. pripažino, jog visas sąskaitas, kurios ateina į įmonę, įmonė įtraukė į apskaitą, tačiau atsiskaitymas už tas sąskaitas vyko tik tada, kuomet buvo padaryti tam tikri veiksmai ir krovinio pervežimai. Pervežimai krovinio užtrukdavo mėnesiais, todėl į apskaitą būdavo įtraukiamos sąskaitos, bet patys atsiskaitymai vykdavo tik tada, kuomet atsiskaitydavo su ekspeditoriumi užsakovai, tada ir būdavo vykdomai atsiskaitymai. Iš aparto seka, jog skunde pabrėžiami patikrinimo akte nustatyti bei priskaičiuoti papildomi pelno mokesčiai, be kita ko, ir iš neapskaitytų sąskaitų faktūrų, neatspindėjo realios bendrovės finansinė padėties – jos mokumo. Remiantis nuteistojo R. Ž. parodymais, išrašius sąskaitas faktūras, atsiskaitymai pagal šias vyko vėliau, t. y., bylai reikšmingu laikotarpiu – 2013 m. patikrinimo akte nurodomų lėšų, remiantis banko sąskaitos išrašais, bendrovė nebuvo gavusi, jas, nuteistojo teigimu, bendrovė galėjo gauti, pavyzdžiui, vėlesniu laikotarpiu. Nagrinėjamu aspektu reikšminga ir tai, jog apelianto R. Ž. pabrėžiamame patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, jog bylai reikšmingu laikotarpiu, pagal buhalterinės apskaitos duomenis, bendrovė „J. S.“ įmonei „S. E. LTD“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga 11 405 683,56 Lt, kas taip pat liudija nustatytą sunkią bendrovės ekonominę padėtį. Iš patikrinimo akto matyti ir tai, jog 2015 m. birželio 23 d. buvo išsiųstas paklausimas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl bendrovės „J. S.“ vykdytų sandorių su „S. E., LTD“. Gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad, Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus duomenimis, įmones veikla 2013 m. lapkričio 1 d. buvo nutraukta ir kad „įmonė buvo neveikli nuo įregistravimo“ (t. 5, b. l. 162 ).

42.       Sugretinus apeliaciniame skunde ginčijamą specialistės išvadą su kitais byloje esančiais duomenimis, pripažintina, jog šios pagrįstumo nepaneigia nurodomas VMĮ patikrinimo aktas, be to, ją papildo eilė kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. Specialisto išvadoje, nustatant bendrovės nemokumą 2013 m. kovo 4 d. datai, nurodyta, jog „J. S.“ bendrovės finansinės veiklos rizika didėjo, kad bendrovė galėtų laiku sumokėti trumpalaikius įsipareigojimus, apyvartiniai aktyvai (turtas) turėtų būti apie 1,5 kartus didesni už apyvartinius pasyvus (įsipareigojimus). Ši išvada visiškai atitinka ir byloje esančią nepriklausomo auditoriaus UAB „M. E. B.“ 2014 m. liepos 16 d. išvadą, kurioje konstatuota, jog bendrovės nuosavas kapitalas 2013 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 2 255 tūkst. Lt. Dėl ko bendrovės vadovybė gavo akcininko laišką, patvirtinantį, jog akcininkas suteiks finansinę paramą bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti (t. 7, b. l. 188-189). Šias išvadas patvirtina ir kiti dokumentai: pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-252-1120/2020, konstatavo, jog bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, šiuos įvertinus bendrovės turimo turto kontekste (mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo turėto turto vertę), nors ir neatspindi pradelstų įsipareigojimų dydžio, tačiau balanse atsispindėję finansiniai duomenys sudarė pagrindą konstatuoti bendrovės faktinį nemokumą 2014 m. (t. 7, b. l. 122).  Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje (t. 1, b. l. 1-12) pripažinta, jog UAB „J. S.“ buvo nemoki nuo 2014 m., kadangi įmonės įsipareigojimai (7 887 377 Eur) buvo beveik lygūs įmonės turto vertei (7 487 191 Eur), o įmonės finansinė padėtis ir toliau blogėjo, t. y. 2015 m. įmonės įsipareigojimai viršijo turimą turtą (turtas – 6 850 760 Eur, įsipareigojimai – 7 521 285 Eur). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad bendrovės finansinė būklė nuo 2011 m. negerėjo, bendrovė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki.

43.       Šias teismo išvadas pagrindžia ir byloje esantys akcinių bendrovių pranešimai. 2013 m. birželio 28 d. pranešimu Nr. STR/7-3188 AS „S. T.“ valdybos narys B. P. informavo UAB „J. S.“, kad UAB „J. S.“ pagal nuomos sutartį yra skolinga 1 879 467,87 JAV dolerių. Be to, pranešė, jog vienašališkai nutraukia nuomos sutartį (t. 4, b. l. 25). 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ pranešimu Nr. JSH-13/014 įsiskolinimo padengimui UAB „J. S.“ siūlo kas mėnesį mokėti po 20 000 JAV dolerių, įsiskolinimą siekiant padengti iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 96). Nepaisant to, 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsiskolinimas nebuvo padengtas (t. 4, b. l. 34). Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-619-524/2019 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00431-2018-6), teismas taip pat nustatė, jog 2015 m. BUAB „J. S.“ balansas įrodo, kad šios įmonės turto vertė – 6 850 760,00 eurų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 7 525 682,00 EUR, todėl įrodyta, jog įmonės įsipareigojimai 2015 m. viršijo visą į įmonės balanse įrašyto turto vertę (t. 1, b. l. 41). Paminėtas balansas įrodo, jog bendrovės finansinė būklė, priešingai nei teigiama nuteistojo R. Ž. skunde, negerėjo ir vėlesniu laikotarpiu.

44.       Iš aptarto seka, jog specialistas objektų tyrimą atliko pagal savo kompetenciją, patvirtintais tyrimo metodais, atskleistais specialisto išvadoje, o tyrimui pateikta medžiaga laikytina patikima, pakankama bei teisinga, dėl ko skunde dėstomi argumentai nesudaro pakankamo pagrindo specialisto išvadą vertinti kaip nepagrįstą ar nepatikimą BPK 20 straipsnio prasme. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog įprastai tyrimo objektu negali būti ekspertizės aktas ar specialisto išvada – specialistas, atlikdamas tyrimą, negali vertinti kito eksperto (specialisto) surašyto ekspertizės akto, dėl ko specialistė pagrįstai nesirėmė patikrinimo akto išvadomis, o įvertinus juose užfiksuotus duomenis, nenustatyta esminių prieštaravimų.

45.       Pastebėtina, jog baudžiamajame įstatyme nėra pateiktas įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto požymių turinys, tačiau šių požymių turinys atskleidžiamas remiantis kitais įstatymais, pateikiančiais kriterijus, pagal kuriuos konstatuojama įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto būsena, konkrečiai tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumu pripažįstama tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ar paslaugų, kt.) ir pradelsti įsipareigojimai viršija balanse įrašyto turto vertę. Bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovės „J. S.“ turto aktyvai buvo mažesni už įsipareigojimus ir bendrovė, pardavusi turtą, neturėtų galimybių laiku ir pilnai grąžinti skolas, dėl ko UAB „J. S.“ nuo 2013 m. dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama – įmonė buvo nemoki. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje realiai pasitvirtino ir iškilusi bankroto grėsmė – Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. UAB „J. S.“ iškėlė bankroto bylą (t. 2, b. l. 6–7), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi bankrutavusios UAB „J. S.“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, b. l. 1–12; 18–23).

46.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamos specialisto išvados leistinumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. spalio 7 d. specialisto išvada gauta teisėtu būdu ir ištirta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas ją pagrįstai pripažino patikimu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis ir specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog:

46.1.       UAB „J. S.“ 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio buhalterinėje apskaitoje, t. y. apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ buhalterinėse sąskaitose, gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenimis, nėra atvaizduoti sandoriai su bendrove „B. E. L.“ ir bendrovės įsiskolinimas šiai įmonei;

46.2.       patikrinus laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „J. S.“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (23 vnt.) įformintos ūkininkui I. A. apskaičiuotos už negrąžintą paskolos likutį pagal sutarties sąlygas palūkanos – 18 639,14 Eur, nebuvo sumokėtos, už jas ūkininkas I. A. neatsiskaitė;

46.3.       2013 metais bendrovės (prieš suteikiant paskolą ūkininkui I. A. pagal 2013 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01) finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, dėl ko paskola, nuo jos suteikimo dienos, blogino bendrovės finansinę būklę, nes paskola nebuvo grąžinta ir palūkanos nebuvo mokamos, o bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo;

46.4.       įvertinus tai, kad bendrovės „J. S.“ buhalterinės apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis“ už 2013 m. atvaizduotos sąnaudos iš vagonų nuomos iš viso sudarė 11 411 152,55 Lt (3 304 898 Eur), pajamos iš vagonų nuomos sudarė 2 397 893,79 Lt arba 694 478 Eur, t. y. nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 9 013 258,76 Lt (2 610420 Eur), bendrovės „J. S.“ sandoriai dėl vagonų nuomos buvo nuostolingi, taip pat ir nuomos sutartis Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 (2011-11-07) su įmone „A. S. T.“, nes įsiskolinimai 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis šiai įmonei didėjo.

47.       Nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su specialisto išvados pagrįstumu dalyje, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduoti sandoriai su bendrove „B. E. L.“ ir bendrovės įsiskolinimas šiai įmonei. Apelianto vertinimu, išvada, jog buhalterinėje apskaitoje neatsispindi sandoriai su bendrove „B. E. L.“ lėmė jau aptartas pirminių duomenų neišsamumas, jų nepakankamumas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina tai, kad bendrovės „J. S.“ ir „B. E. L.“ 2013 m. laikotarpiu nesiejo jokie sutartiniai santykiai, dėl ko aptarti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

48.       Vadovaujantis byloje esančia 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. JSH/BEL-01/15, kuria UAB „J. S.“ (pradinis kreditorius) negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido įmonei „B. E. L.“ (naujasis kreditorius) reikalavimo teises į I. A., 1.4. papunkčiu, UAB „J. S.“ perleido reikalavimo iš skolininko teisę pagal konkrečią 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. SE/BEL-01/2013, kuri nutrūksta iš dalies, t. y., dėl 1 070 000 JAV dolerių, ir sudaro 2 461 836 JAV dolerius (t. 2, b. l. 174–179). Taigi, reikalavimo teisės perleidimo sutartyje buvo nustatytas konkretus pagrindas – 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartis Nr. SE/BEL-01/2013, kuria, neva, bendrovę „J. S.“ siejo sutartiniai santykiai su įmone „B. E. L.“. Kaip minėta, specialistės išvadoje buvo nurodyti konkretūs tyrimui nepateikti dokumentai: UAB „J. S.“ 2011 - 2012 m. kasos dokumentai ir 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knyga, 2012 ir 2015 m. pirkimo, pardavimo apskaitos dokumentai, bei 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. sausio 19 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis“, iš kurių matyti, jog bylai reikšmingų 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo nenustatyta. Priešingai, byloje esantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštas dėl dokumentų perdavimo (t. 2, b. l. 44) patvirtina, jog buvo pateikta visa bendrovės 2011-2013 m. finansinė atskaitomybė, kurioje turėjo atsispindėti ir 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartis Nr. SE/BEL-01/2013, kuri tapo teisiniu pagrindu 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai Nr. JSH/BEL-01/15. Tačiau, specialistė įvertinusi pateiktą medžiagą, nustatė, jog tokios sutarties tarp pateiktų dokumentų nėra. Pastebėtina ir tai, jog byloje buvo nustatyta, kad objektų tyrimui buvo pateikti ir išvestiniai duomenys – apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis“ 2011-2015 m. laikotarpių, tarp kurių įrašų apie sandorius su kompanija „B. E. L.“ bei bendrovės įsiskolinimą šiai įmonei nėra užregistruota. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma paneigia iškeltą prielaidą, jog ūkinių, finansinių sandorių su „B. E. L.“ dokumentai buvo paimti kratos metu, tačiau nebuvo perduoti į išskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00164-19.

49.       Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog specialisto išvadoje nustatytą aplinkybę, jog nėra duomenų, kad bendrovė „J. S.“ būtų vykdžiusi ūkinius, finansinius sandorius su įmone „B. E. L.“ patvirtina ir tai, jog sudarytoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje buvo nurodyti klaidingi sutarties šalies rekvizitai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šios sutarties tikrumo. Patikrinus informaciją apie bendrovę „B. E. L.“, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2015 m. spalio 1 d. sudarytoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. JSH/BEL-01/15 su „B. E. L.“ nurodyti atstovo bei bendrovės rekvizitai neatitinka viešai prieinamų registrų duomenų: informacijos apie tai, kad sutartyje nurodytas R. V. K. būtų šios įmonės atstovu nėra, o adresu (duomenys neskelbtini), ši įmonė buvo registruota iki 2015 m. gegužės 13 d. (t. 6, b. l. 1). Nustatyta ir tai, jog informacijos, susijusios su R. V. K. mokėtais mokesčiais Jungtinėje Karalystėje nenustatyta (t. 6, b. l. 55).

50.       Išvada, jog UAB „J. S.“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai su bendrove „B. E. L.“ 2013 m. iš dalies patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Papildomai apklausta liudytoja bendrovės buhalterė A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonės „B. E. L.“ pavadinimas jai nieko nesako ir, kiek atsimena, bendrovės „J. S.“ buhalterinėje programoje tokios įmonės nebuvo (t. 1, b. l. 102-103). Nuteistasis S. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog įmonės „S.“, „B. E. L.“ jam negirdėtos ir kokius ūkinius finansinius sandorius su šiomis įmonėmis turėjo UAB „J. S.“ ir ar iš viso turėjo, nežino (t. 8, b. l. 35-37). Likę bendrovės darbuotojai taip pat negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog bendrovę „J. S.“ siejo kokie nors sutartiniai santykiai su bendrove „B. E. L.“. Tuo metu nuteistasis R. Ž. iškėlė prieštaringas versijas, kurios vertintinos kaip jo gynybinė pozicija. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. nurodė, jog su įmone „B. E. L.“ bendrovė „J. S.“ tik darė užskaitą. Kokie ūkiniai - finansiniai sandoriai vyko tarp bendrovės „J. S.“ ir įmonės „B. E. L.“ pagal perleidimo sutartyje nurodytą sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 jis nežino. Kodėl tokios sutarties nėra tarp UAB „J. S.“ dokumentų, negali paaiškinti. Tačiau pastarasis parodė, jog UAB „J. S.“ buvo skolinga būtent įmonei „B. E. L.“ (t. 9, b. l. 69, 71-77,93). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis iškėlė priešingą versiją, neigdamas skolos faktą, nuteistasis R. Ž. nurodė, jog „J. S.“ neturėjo jokių sandorių su „B. E. L.“. Teigė, jog „B. E. L.“ nusipirko kreditorinį reikalavimą iš kito „didelio“ kreditoriaus. Šie pastarojo parodymai prieštarauja ir byloje apklausto liudytojo A. J. parodymams. Liudytojas A. J. parodė, kad bendrovėje „J. S.“ dirbo nuo pat bendrovės įsteigimo pradžios 2009 metais iki 2015 metų liepos pabaigos, bei paliudijo, kad įmonei „B. E. L.“, nepamena kurioje valstybėje ji yra registruota, jeigu dabar neklysta, bendrovė „J. S.“ teikė ekspedijavimo geležinkelio transportu paslaugas (t. 1, b. l. 119-121). Iš aptarto seka, jog bendrovės darbuotojai negalėjo patvirtinti faktinės aplinkybės, jog bendrovę „J. S.“ siejo sutartinai santykiai su bendrove „B. E. L.“, tuo metu nuteistasis iškėlė prieštaringas versijas, kurias paneigė ir liudytojo A. J. parodymai, remiantis kuriais, jei bendroves ir siejo sutartiniai santykiai, tai „J. S.“ galėjo teikti „B. E. L.“ ekspedijavimo paslaugas, kurios dėl savo pobūdžio negalėjo būti nuostolingos, dėl ko bendrovė negalėjo būti skolinga „B. E. L.“. Byloje nėra ir duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kurios iliustruotų, pavyzdžiui, inicijuoti teisminiai procesai dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, ar reiškiamos pretenzijos bendrovei.

51.       Nagrinėjamoje byloje įrodinėtinas aplinkybes sudaro ir specialusis subjekto požymis – juridinio asmens vadovas. Nuteistojo S. L. gynėjo skunde teigiama, jog nuteistasis S. L. buvo tik formalus UAB „J. S.“ vadovas, todėl S. L. inkriminuojami veiksmai ir padariniai negalėjo būti jo veikos rezultatas, jo veiksmuose nėra tyčios. 2020 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje (t. 6, b. l. 168-189) nustatyta, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. juridinio asmens UAB „J. S.“ direktorius buvo S. L., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d. direktorius – R. Ž..

52.       Tačiau byloje apklausti liudytojai G. O., O. A., I. P., V. G., A. G., S. G., D. G., A. J. nuosekliai teigė, jog faktiškai bendrovei „J. S.“ vadovavo R. Ž.. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, liudytoja A. G. parodė, kad S. L. atliko vadybininko funkcijas, o direktoriumi buvo R. Ž. (t. 1, b. l. 99-101); liudytojas S. G. parodė, kad bendrovės „J. S.“ direktorius buvo S. L., bet jis jokio lemiamo žodžio neturėjo (t. 1, b. l. 109-110); liudytojas D. G. parodė, kad sprendžiamąjį žodį bendrovėje „J. S.“ turėjo būtent R. Ž., S. L. buvo daugiau „popierinis“ direktorius (t. 1, b. l. 116-117); liudytojas A. J. taip pat parodė, kad UAB „J. S.“ direktorius buvo S. L., bet realiai viskam vadovavo R. Ž. (t. 1, b. l. 119-121). Pažymėtina, jog liudytojas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad R. Ž. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „J. S.“, nes prieš tai veiklą vykdžiusi kita jo bendrovė „J. S.“ bankrutavo, todėl jis nebenorėjo savęs afišuoti ir ieškojo „statytinių“ direktorių. Toks „statytinis“ direktorius ir buvo S. L..

53.       Taigi, byloje nekilo ginčo, jog bendrovei de facto (liet. faktiškai) vadovavo nuteistasis R. Ž., tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog S. L., būdamas oficialiu bendrovės vadovu, jokių veiksmų neatliko, dėl ko nepagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo subjektu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojon atsakomybėn kartu yra traukiami ir faktinis, ir juridinis bendrovės vadovai kaip šių nusikaltimų vykdytojai, kadangi tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose. Šiuo aspektu S. L. parodė, jog buvo paskirtas UAB „J. S.“ direktoriumi, tačiau be ekspeditoriaus darbo jis atlikdavo ir kitas R. Ž. pavestas užduotis, jam pateikdavo pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB „J. S.“ veikla (t. 8, b. l. 35-37). Liudytoja A. J. parodė, kad įsakymų dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, atostogų išleidimo ruošimo klausimus, korespondencijos siuntimo ir priėmimo klausimus bei užduotis pavesdavo būtent S. L. (t. 1, b. l. 123-124). Liudytojas A. S. taip pat parodė, kad užduotis pavesdavo atlikti arba R. Ž., arba S. L. (t. 1, b. l. 141-142). Iš aparto seka, jog, ne vien tik vykdydamas faktinio bendrovės vadovo nuteistojo R. Ž. nurodymus, nuteistasis S. L. aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme.

54.       Šias išvadas patvirtina ir S. L. laiškas bankroto administratorei, kuriame nuteistasis nurodo konkrečius asmenis, administruojančius bendrovę, priimančius sprendimus dėl atsiskaitymo su kreditoriais, pastarasis nurodė, kas darydavo ir kontroliuodavo mokėjimus (t. 2, b. l. 33, 37), kas rodo tai, jog nuteistasis aktyviai dalyvavo bendrovės veikoje, buvo supažindintas su bendrovėje nustatyta valdymo tvarka. 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu akcininkui A. S. būtent S. L. siūlo kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, siekiant atsiskaityti su įmonės darbuotojais, be kita ko, nurodo, jog nenori savo noru išeiti iš direktoriaus pareigų (t. 4, b. l. 50). Nustatyta ir tai, jog būtent S. L. sudarydavo sutartis bendrovės vardu, be kita ko, paskolos sutartį su ūkininku I. A.. Iš „L.“ banko 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo Nr. 2021 | 19.11-L3011-2522 matyti, jog mokėjimų pavedimus I. A. atlikti taip pat pasirašė S. L. (t. 10, b. l. 48-52). Apartos aplinkybės rodo tai, jog abu – R. Ž. ir S. L., veikė kaip bendrininkai: R. Ž. davė atitinkamus nurodymus S. L., o šis, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, juos vykdė. Taigi, nusikalstamos veikos padarytos dviejų asmenų bendromis pastangomis (BK 24 straipsnis). Įvertinus šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikalstamos veikos padarymo subjektais pripažino tiek R. Ž., tiek S. L., kurie atitinka specialiuosius subjekto požymius.

55.       Byloje esantiems objektyviems duomenims prieštarauja ir nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo teiginys, jog BUAB „J. S.“ bankrotą nulėmė ne sąmoningas blogas valdymas, o būtent neteisėtai „J. S.“ atžvilgiu 2015 m. birželio 3 d. atlikta krata. Visų pirma, pastebėtina tai, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „J. S.“ 2011 m. lapkričio 7 d., 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis, įvertinus apskaičiuotus rodiklius, turto ir įsipareigojimų santykį, bei veiklos rezultatus, finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, įmonė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki. Antra, bendrovės vadovas S. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog jau iki kratos bendrovės veikla nebevyko, vieni vagonai buvo sulaikyti, kiti buvo grąžinami „A. S. T.“ (t. 8, b. l. 35-37). Pastebėtina, jog remiantis byloje esančiais rašytiniais pranešimais, dalies vagonų grąžinimo procedūra buvo pradėta dar 2013 m. gegužės mėn. Išnuomoti liko tik 8 vagonai, nes 2013 m. rugpjūčio 14 d. juos areštavo Rusijos muitinės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog likę vagonai buvo grąžinti iki 2013 m. spalio mėn. (t. 5, b. l. 122-123).

56.       Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog kratos metu buvo paimtos visos įmanomos darbo priemonės, naudotos įmonės veiklai, bendrovės administratorė liudytoja A. J. nurodė, jog po kratos dirbo tose pačiose patalpose. Jai niekas nepasikeitė, darbas vyko. Liudytoja A. G. patvirtino, jog buvo paimti kompiuteriai, tačiau kartu pripažino, jog niekas nesikreipė dėl darbo priemonių grąžinimo. Kaip deklaratyvi vertintina ir R. Ž. versija, jog „J. S.“ neatsiskaitinėjo su įmone „A. S. T.“ todėl, kad Rusijos Federacijos muitinėje buvo sulaikytos cisternos su naftos produktais. Bylos duomenimis nustatyta, jog sulaikyti buvo 8 vagonai (t. 5, b. l. 122-123), tuo metu skunde vis pabrėžiamame Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165) nustatyta, kad bendrovė 2013 m. buvo išsinuomojusi iš viso 4 334 vagonus. Pagal SIA „S.“ traukinių maršrutų sekimo informaciją internete, krovinius gabeno 1 288 vagonai, buvo išnuomoti kitoms įmonėms 554 vagonai, t. y., sulaikyta nežymi dalis vagonų, kas negalėjo turėti lemiamos įtakos bendrovių sutartiniams santykiams, be kita ko, nelaikytinas objektyviu pagrindu lėmusiu bendrovės nemokumą.

57.       Nustatant nagrinėjamai bylai reikšmingą bankrutavusio juridinio asmens faktinio bei juridinio vadovų kaltės turinį, teisėjų kolegija sprendžia esant įrodyta, kad tiek nuteistasis R. Ž., tiek nuteistasis S. L. suvokė apie faktinį bendrovės nemokumą, turimus kreditorius ir įsiskolinimų jiems dydį. Apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas S. L. pripažino, jog iš R. Ž. kalbų žinojo, kad bendrovė turi įvairių įsiskolinimų užsienio įmonėms (t. 8, b. l. 35-37). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje (t. 1, b. l. 1-12) užfiksuoti nuteistojo R. Ž. parodymai, remiantis kuriais tai, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga R. Ž. žinojo, tačiau manė, jog tai yra tik pagrindas stabdyti įmonės veiklą ir šiek tiek palaukti. Byloje apklaustos bendrovės buhalterės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, remiantis kuriais liudytoja A. G. patvirtino, kad apie bendrovės „J. S.“ įsiskolinimą įmonei „A. S. T.“ žinojo S. L. ar R. Ž., nes ji iš buhalterinės programos spausdindavo skolų likučius, kuriuos pateikdavo G. Ž. (t. 1, b. l. 104-107); liudytoja G. O. nurodė, kad atskiru R. Ž. prašymu suformuodavo pradelstų kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų sąrašą bei pateikdavo juos R. Ž. (t. 1, b. l. 126-127). Atskleidžiant aptartą kaltės turinį, reikšmingi ir kiti įrodymai: 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ pranešimu Nr. JSH-13/014, pripažindama įsiskolinimą, įsiskolinimo padengimui UAB „J. S.“ siūlė kas mėnesį mokėti po 20 000 JAV dolerių, įsiskolinimą siekiant padengti iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 96). Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bendrovė viešai deklaravo 2013 m. – 5 168 051 Lt nuostolį.

58.       Nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai iliustruoja tai, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės atitinka byloje esančių įrodymų visumą, pagrindžiančią, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytos išvados dėl nuteistiesiems inkriminuojamų faktinių aplinkybių padarytos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Apeliantų argumentai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino skunde deklaruojama aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo svarbias apeliaciniuose skunduose dėstomas aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pagrįstomis, ši prieštarauja bylos medžiagai.

Dėl įrodymų vertinimo S. L. ir R. Ž. pripažįstant kaltais pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą

59.       Skundžiamu nuosprendžiu S. L. ir R. Ž. pripažinti kaltais pagal BK 208 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jie dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent: S. L., kaip juridinis bendrovės direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., nuo 2010 m. liepos 20 d., būdami atsakingi už UAB „J. S.“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 497 085 Eur, iš UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos sudarė 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, R. Ž. iniciatyva su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos iš UAB „J. S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. buvo pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pervesta 101 000 Eur, iš viso pervesta 291 000 Eur.

60.       Tai yra, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, jog S. L., UAB „J. S.“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Šie nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje.

61.       Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (skolininko nesąžiningumas) baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialiuosius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu. Pažymėtina, jog šio straipsnio prasme turto iššvaistymas reiškia tokius aktyvius kaltininko veiksmus, kai jis savo įmonės turtą panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti piniginė vertė. Be to, svarbu ir tai, jog tais atvejais, kai kaltininkas, būdamas įmonės administracijos vadovas, iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą, taip padarydamas turtinės žalos šio turto savininkams ir įmonės kreditoriams, kaltininko veika turi būti kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 184 straipsnį ir 208 straipsnio 2 dalį. Taigi, tiek BK 184 straipsnyje, tiek BK 208 straipsnyje yra įtvirtintas identiškas turto iššvaistymo požymis.

62.       Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai rodo, kad 2013 m. kovo 4 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20130506/01 tarp UAB „J. S.“ ir I. A. dėl 280 000 Eur paskolos bei 2013 m. lapkričio 7 d. priedas prie paskolos sutarties Nr. 20130506/01, sudarytos tarp UAB „J. S.“ ir I. A. dėl papildomos 50 000 Eur kredito sumos (t. 5, b. l. 92–94). Paskolos sutartimi numatyta: „1.4. už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolos davėjui mokėti 5 % metines palūkanas nuo išmokėtos paskolos dalies“; „1.5. paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą pilnai grąžinti 2018 m. gruodžio 31 d.“. Byloje atlikus objektų tyrimą buvo nustatyta, jog pagal paskolos sutartį buvo iš viso išmokėta 291 000 Eur (1 004 764,80 Lt) paskola. Pagal 2013 m. banko išrašus, skolinami pinigai iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) pervesti į ūkininko I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais Nr. 1666 (2013-05-15), Nr. 1696 (2013-06-03), Nr. 1721 (2013-06-12), Nr. 1900 (2013-12-09). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo I. A. pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. bendrovė „J. S.“ per 4 kartus pervedė į I. A. sąskaitą 291 000 Eur (t. 1, b. l. 147–150). Be to, remiantis specialistės išvada, byloje nustatyta, kad ūkininkui I. A. taip pat buvo apskaičiuotos už negrąžintą paskolos likutį pagal sutarties sąlygas palūkanos – 18 639,14 Eur, tačiau šios palūkanos nebuvo sumokėtos, už jas ūkininkas I. A. bendrovei neatsiskaitė.

63.       Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-89-303/2022). Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, jog nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

64.       Analizuojant aptartą ekonominį nenaudingumą/nereikalingumą nagrinėjamoje byloje esminėmis aplinkybėmis laikytinos: tiek sudaryto sandorio pobūdis, nekoreliuojantis su bendrovės deklaruojama vykdoma veikla, įmonės faktinio nemokumo kontekste, tiek jo (sandorio) vėlesnis netinkamas vykdymas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bendrovės vadovai R. Ž. ir S. L. sudarė nieko bendro su bendrovės veikla neturinčią paskolos sutartį, kurios pagrindu perdavė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą I. A.. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog sudarytos sutarties vykdymo metu sutartyje sutartų palūkanų I. A. nemokėjo – palūkanos nebuvo sumokėtos ir vėlesniu laikotarpiu, o šių mokėjimo nereikalavo nei R. Ž., nei S. L., kas taip pat paneigia sudarytos sutarties faktinį atlygintinumą. Šioje byloje nurodytą ekonominį nepagrįstumą bei rizikingumą iliustruoja tiek aptartas sandorio pobūdis – bendrovė, vykdanti krovinių gabenimo – „ekspedicinę“, veiklą, esant sunkiai ekonominiai padėčiai, sudaro ekonomiškai nenaudingą paskolos sutartį, tiek ir kitos sutarties šalies – skolininko, pripažintos aplinkybės: liudytojas I. A. pirmosios instancijos teisme parodė, jog bankai neprisiėmė rizikos ir nefinansavo jam reikiamos sumos (t. 10, b. l. 119). Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma suteikia pagrįstą pagrindą spręsti, jog sudarius minėtą sandorį, bendrovė negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento, dėl ko 2013 m., sudarius paskolos sandorį, sumažėjo įmonės turto abstrakti piniginė vertė, kas tiesiogiai iliustruoja teismų praktikoje pripažįstamą bendrovės vadovų piktavališką veikimą, sudarant su įmonės interesais nesutampantį ir ekonomiškai nepagrįstą sandorį, apibūdinantį turto iššvaistymo požymį. Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog sudarydami minėtą sandorį bendrovės vadovai siekė ne ekonominės naudos įmonei, o turėjo nusikalstamų tikslų, t. y. sumažinti įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms su kreditoriais padengti.

65.       Analizuojant apeliacinių skundų argumentus dėl dalies paskolos grąžinimo fakto pripažintina, jog patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis, ūkininkas I. A. grąžino dalį paskolos – 121 640,40 Eur (420 000 Lt). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo I. A. pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. liepos 23 d. į UAB „J. S.“ sąskaitą per 4 kartus buvo pervesta 420 000 Lt (t. 1, b. l. 147–150). Nepaisant to, tai nepaneigia padarytos žalos tikrumo bendrovės kreditoriams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovei padarytos turtinės žalos, ką iliustruoja ir tai, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Nuteistųjų veika sukelti padariniai buvo vertinami per kreditoriui sukeltos turtinės žalos aspektą, tuo metu žala bendrovei buvo įvertinta analizuojant vėlesnius nuteistojo R. Ž. veiksmus, kuriais buvo perleista turtinė teisė į kreditorinį reikalavimą, tokiu būdu, byloje nustatytos aplinkybės, jog dalis paskolos buvo grąžinta yra teisiškai reikšminga nagrinėjant konkrečią bendrovės patirtą turinę žalą BK 184 straipsnio kontekste, šiuo gi atveju svarbu tai, jog sudarius paskolos sutartį perleisti 291 000 Eur nebuvo nukreipti pradelstiems bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti – šie nebuvo patenkinti ir grąžinus dalį paskolos, tokiu būdu padarant turtinę žalą bendrovės kreditoriui „A. S. T.“.

66.       Taigi, nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad bendrovės kreditorius patyrė realios žalos dėl jos vadovų veiksmų. Tai yra, bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. birželio 28 d. pranešimu Nr. STR/7-3188 AS „S. T.“ valdybos narys informavo UAB „J. S.“, kad UAB „J. S.“ pagal nuomos sutartį yra skolinga 1 879 467,87 JAV dolerių (t. 4, b. l. 25), po ko 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ pranešimu Nr. JSH-13/014, patvirtindama skolos faktą, įsiskolinimo padengimui pasiūlė kas mėnesį mokėti po 20 000 JAV dolerių, įsiskolinimą siekiant padengti iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 96). Nepaisant to, 2013 m. laikotarpiu paskolos sutarties pagrindu yra iššvaistoma 291 000 Eur bendrovės piniginių lėšų suma, kuri galėjo būti panaudota skoloms padengti – šiuo laikotarpiu yra pervedamos lėšos trečiajam asmeniui – ūkininkui I. A., nedengiant įsiskolinimo kreditoriui „A. S. T.“, kuris nebuvo padengtas ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. (t. 4, b. l. 34). Pastebėtina ir tai, jog 2014 m. grąžinus skunde nurodoma dalį paskolos, gautos lėšos nebuvo nukreipiamos skolos padengimui – priešingai, vėlesniu laikotarpiu buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria iš esmės papildomai apsunkintas iššvaistyto turto išieškojimas. Taigi, 291 000 Eur pinigų suma pagrįstai pripažinta „A. S. T.“ patirta turtine žala. Aptartos aplinkybės paneigia ir apelianto skunde kvestionuojamą galimo dvigubo baudimo (lot. non bis in idem) principo pažeidimą, kadangi tik perleidus kreditorinį reikalavimą buvo sukelta ir reali turtinė žala bendrovei „J. S.“, kas atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didelės žalos bendrovei požymį, kartu tai lėmė papildomą veikos kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tuo metu, kaip minėta, žala kreditoriui „A. S. T.“ buvo sukelta nuo paskolos sutarties sudarymo momento, visai paskolos sutartyje numatytai, kartu ir sutarties vykdymo metu, perleistai sumai. Primintina, jog tais atvejais, kai kaltininkas iššvaisto jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, taip padarydamas turtinės žalos ne tik turto savininkui ar teisėtam valdytojui, tačiau ir įmonės kreditoriams, kaltininko veika pagal sutaptį kvalifikuotina pagal atitinkamą BK 184 straipsnio dalį ir 208 straipsnio 2 dalį.

67.       Aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarytos paskolos sutarties faktas atitinka neatlygintinumo ir realios turtinės žalos kreditoriui požymius, kurie yra būtini pripažįstant veiką svetimo turto iššvaistymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai rodo tai, kad bendrovės turto perleidimas buvo nulemtas siekio dalį bendrovės turto išvesti iš jos valdymo, nesiekiant jokių pozityvių tikslų tiek bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu, siekiant išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą. Tokių savanaudiškų tikslų buvimą rodo ir byloje nustatytos aplinkybės, jog būtent R. Ž. vėlesniais veiksmais turtinė teisė į dalies paskolos grąžinimą buvo perleista tretiesiems asmenims, be to, kaip minėta, pagal sutarties sąlygas palūkanos nebuvo mokamos, už jas nebuvo atsiskaityta. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonės vardu sudarant paskolos sutartį, faktiškai įmonei būnant nemokiai, be kita ko, neišieškant palūkanų, iš esmės nebuvo siekiama jokių pozityvių tikslų bendrovės naudai, tik išvesti bendrovės turtą iš jos valdymo.

68.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. L. ir R. Ž. veiksmai, sudarant ekonomiškai nepagrįstą ir nenaudingą kartu ir rizikingą paskolos sutartį, atitinka BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Byloje neginčytinai nustatyta, kad paskolos sutarties pagrindu iš bendrovės „J. S.“ daugkartiniais mokėjimo pavedimais ūkininkui I. A. buvo perleista iš viso 291 000 Eur, kurie buvo panaudoti nenustatytais tikslais, nedengiant pradelstų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui – „A. S. T.“, tokiu būdu iššvaistant turtą, padaryta reali turtinė žala minėtai bendrovei. Šios aplinkybės iliustruoja ir nuteistųjų išankstinę tyčią, t. y., pastarųjų suvokimą, kad nurodyta pinigų suma nebus grąžinta. Tokį manymą teisėjų kolegijai sustiprina ir tolimesni veiksmai – perleidžiant reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, tuo apsunkinant (o realiai padarant neįmanomu) šios paskolos susigrąžinimą kreditoriui ir/ar pačiai įmonei net ir vėlesniame nemokumo procese. Bylos objektyvūs duomenys patvirtina, jog S. L. ir R. Ž., žinodami apie faktinį bendrovės nemokumą, turimus kreditorius ir pradelstų įsiskolinimų jiems dydį, ėmėsi tyčinių veiksmų išvesti bendrovės turtą iš jos valdymo, tokiu būdu numatydami realios turtinės žalos kreditoriams padarymo faktą, ir to siekė, t. y., veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

69.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų R. Ž. ir S. L. bendrais veiksmais, sudarant ekonomiškai nepagrįstą, kreditorių interesams prieštaraujantį sandorį, sąmoningai siekiant išvesti turtą iš jos bendrovės „J. S.“ valdymo, jos kreditoriams buvo padaryta reali didelė turtinė žala. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl įrodymų vertinimo R. Ž. pripažįstant kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą

70.       Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę, tai yra, jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., būdamas UAB „J. S.“ direktorius, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kurią UAB „J. S.“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmonei „B. E. L.“, su kuria bendrovė „J. S.“ jokių ūkinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.

71.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, jog turtinė teisė gali būti iššvaistyta įvairiais būdais, pvz.: 1) neteisėtai perleidžiant ją kitiems asmenims; 2) juridiškai ją panaikinant; 3) nerealizuojant jos per nustatytą terminą ir taip nulemiant jos išnykimą; 4) padarant ją beverte. Inkriminuojant turtinės teisės iššvaistymą būtina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintinumą.

72.       Byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje detaliai aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog sudaryta 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/BEL-01/15 yra neatlygintinė, sudaryta nesant tam teisinio pagrindo. Bylos duomenimis buvo paneigta nuteistojo iškelta versija dėl bendrovę „J. S.“ bei bendrovę „B. E. L.“ siejusius sutartinius santykius 2013 m., iš kurių buvo kildinama reikalavimo teisės perleidimo sutartis: 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduoti jokie sandoriai su bendrove „B. E. L.“, nors UAB „J. S.“ perleido reikalavimo iš skolininko teisę pagal konkrečią 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 (plačiau žr. 47-50 punktus).

73.       Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad kaltininkas buvusią jo žinioje bendrovės turtinę teisę iššvaistė, maskuodamas tai fiktyviu sandoriu, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Ž. neteisėtai, t. y., negrąžintinai ir be papildomų sąlygų, tyčia perleido bendrovei „B. E. L.“ UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur, iš anksto žinant, kad „B. E. L.“ 2013 m. nesiejo jokie sutartiniai santykiai su bendrove „J. S.“. Nustatytos aplinkybės rodo akivaizdų neatlygintiną sandorio pobūdį ir padarytą realią didelės vertės – 190 891,93 Eur, turtinę žalą BUAB „J. S.“. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės – fiktyviu sandoriu maskuojant neteisėtą turto iššvaistymą, rodo tai, kad nuteistasis R. Ž. suprato, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jo žinioje esančią svetimą bendrovės turtinę teisę tretiesiems asmenims, numatė, jog bendrovė šio turto neteks, ir to norėjo, t. y., nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl įrodymų vertinimo S. L. ir R. Ž. pripažįstant kaltais pagal BK 209 straipsnį, o R. Ž. dar ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus

74.       BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkinės veiklos vykdymas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-645/2017).

75.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu S. L. ir R. Ž. pripažinti kaltais pagal BK 209 straipsnį pirmosios instancijos teismui pripažinus įrodytoms aplinkybes, jog:

76.       S. L., sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, tai yra, jis, kaip formalus direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė būklė nuo 2011 m. lapkričio 7 d. blogėjo, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A. S. T.“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva, S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą. Po šios paskolos sutarties sudarymo iš įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grąžinimo išdėstymo, o jam (S. L.) 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J. S.“ įsiskolinimą įmonei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerių sumą, toliau S. L. su R. Ž. nesirūpino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sąlygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J. S.“. Taip sąmoningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A. S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.

77.       R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė būklė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „A. S. T.“ atstovais pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK- JUSH/2011 blogėjo, žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A. S. T.“ susidariusios skolos, jo (R. Ž.) iniciatyva, S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingą 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą, pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą. Po šios paskolos sutarties sudarymo, iš įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grąžinimo išdėstymo, o S. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J. S.“ įsiskolinimą įmonei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio, toliau R. Ž. su S. L. nesirūpino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sąlygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. kovo 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J. S.“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. Ž., žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kurią UAB „J. S.“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmonei „B. E. L.“, su kuria bendrovė „J. S.“ jokių ūkinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur. Dėl to 2016 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „J. S.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tokiu būdu padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A. S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.

78.       Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, atlikus bendrovės finansinį tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovė „J. S.“, pagal 2011 m. lapkričio 7 d. nuomos sutartį Nr. 15/SPTR-JUSH/2011, iš Estijos įmonės „A. S. T.“ nuomojosi vagonus kroviniams pervežti. Įvertinus tai, kad bendrovės „J. S.“ buhalterinės apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis“ už 2013 m. atvaizduotos sąnaudos iš vagonų nuomos iš viso sudarė 11 411 152,55 Lt (3 304 898 Eur), o pajamos iš vagonų nuomos sudarė 2 397 893,79 Lt (694 478 Eur), t. y. nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 9 013 258,76 Lt (2 610420 Eur), konstatuota, jog bendrovės „J. S.“ sandoriai dėl vagonų nuomos buvo nuostolingi, taip pat ir nuomos sutartis Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 (2011-11-07) su įmone „A. S. T.“. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog įsiskolinimai „A. S. T.“ didėjo ir 2013 m. kovo 4 d. Nepaisant to, nuteistieji R. Ž. ir S. L. sudarė ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką bei rizikingą paskolos sandorį su ūkininku I. A., kuriuo suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą, kurios tinkamu vykdymų pastarieji nesirūpino: 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. kovo 30 d. laikotarpiu nereikalavo iš I. A. mokėti sutartų palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur. Be to, tęsdamas nusikalstama veiką R. Ž. žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kurią iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedą ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.

79.       Įvertinus UAB „J. S.“ laikotarpio 2011 m. lapkričio 7 d. – 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis apskaičiuotus turto ir įsipareigojimų rodiklius, specialisto išvadoje buvo nustatyta, jog 2013 metais bendrovės (prieš suteikiant paskolą ūkininkui I. A. pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01) finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, paskola nuo jos suteikimo dienos blogino bendrovės finansinę būklę, nes paskola nebuvo grąžinta ir palūkanos nebuvo mokamos, o bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo.

80.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patikslintas bankrutavusios UAB „J. S.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad yra 9 bendrovės kreditoriai, bendra jų finansinių reikalavimų suma yra 3 076 750,92 Eur (2 592 940,61 Eur skolos + delspinigiai, 483 810,31 Eur baudos), iš jų: I eilės kreditoriniai reikalavimai: 1) A. G. – 319,01 Eur (skola), 2) A. J. – 1 008,06 Eur (587,61 Eur skola + 420,45 Eur delspinigiai, baudos), 3) S. L. – 3 634,64 Eur (975,47 Eur skola + 2 659,17 Eur delspinigiai, baudos), II eilės kreditoriniai reikalavimai: 1) VSDFV Klaipėdos skyrius – 5 052,53 Eur (4 833,27 Eur skola + 219,26 Eur delspinigiai, baudos), 2) VĮ Turto bankas – 241 994,79 Eur (162 792,89 Eur skola + 79 201,90 Eur delspinigiai, baudos), III eilės kreditoriniai reikalavimai: 1) RAB „E.“ – 34 727,22 Eur (34 178,26 Eur skola + 548,96 Eur delspinigiai, baudos), 2) SIA „K.“ – 108 467,88 Eur (54 233,95 Eur skola + 54 233,93 Eur delspinigiai, baudos), 3) „A. S. T.“ – 2 930 795,09 Eur (2 501 767,67 Eur skola + 429 027,42 Eur delspinigiai, baudos), „S.“ 2 760,73 Eur (skola) (t. 2, b. l. 8–9) (past. – nuteistiesiems pareikštame kaltinime nėra įskaitomos delspinigių ir baudų sumos). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nepaisant skunde ginčijamų skolinių įsipareigojimų kreditoriams „A. S. T.“ ar VĮ „Turto bankas“ – padaryta žala likusiems kreditoriams taipogi viršija teismų praktikoje pripažįstamą didelę turtinę žalą, kadangi viršija 150 MGL dydžio sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

81.       Pagal byloje nustatytas objektyvias veikos padarymo aplinkybes, nuteistieji R. Ž. ir S. L., suvokdami, jog bendrovė yra nemoki, tiek aktyviais veiksmais – sudarant rizikingą bei nuostolingą paskolos sutartį, tiek neveikimu – nesirūpinant vėlesniu tinkamu paskolos sutarties vykdymu, be kita ko, R. Ž. ir vėlesniais aktyviais veiksmais – išvaistant iš paskolos sutarties kylančią turtinę teisę, sąmoningai blogai valdė įmonę, kas pasireiškė tiek nuostolingų sandorių sudarymu, tiek neefektyviu ūkininkavimu, nepaisant bendrovės interesų. Bylos duomenys patvirtina, jog iki 2013 metų paskolos sudarymo, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Kaip minėta, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ pranešimu Nr. JSH-13/014, įsiskolinimo padengimui kitai bendrovei, buvo siūloma išdėstyti skolų mokėjimą (t. 4, b. l. 96). Taigi, nuteistieji, suvokdami, jog bendrovė faktiškai yra nemoki, R. Ž. nurodymu, S. L. sudarė paskolos sutartį, kurios suteikimas toliau blogino bendrovės finansinę būklę, o šios netinkamas vykdymas – neišieškant sutartų palūkanų, taip pat turėjo neigiamos įtakos bendrovės finansinei būklei, jos interesams. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, būtent sąmoningai blogas bendrovės „J. S.“ valdymas lėmė bendrovės bankrotą bei 2 762 448,86 Eur turtinę žalą kreditoriams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog būtent nuteistieji, o ne skunde nurodomi bankroto administratoriaus įgalioti asmenys, laiku nesiėmė įstatyme numatytų priemonių vykdyti sutartines prievoles, nutraukti nuostolingus sandorius ar kitų veiksmų, tokiu būdu tyčia privesdami UAB „J. S.“ prie bankroto, padarydami didelės žalos bendrovės kreditoriams.

82.       Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, spendžia, jog byloje nustatyti tiek objektyvieji veikos požymiai (sąmoningai blogas įmonės valdymas), veikos padariniai (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinis ryšys, tiek ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. L., vykdydamas faktinio bendrovės vadovo nurodymus, nusikaltimą, nurodytą BK 209 straipsnyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, ir nors šių padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Nuteistasis R. Ž., būdamas faktiniu bendrovės vadovu bei teikdamas nurodymus S. L., be kita ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir savarankiškai iššvaistydamas bendrovės turtinę teisę, nusikaltimą, nurodytą BK 209 straipsnyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių siekė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistieji, priimdami bendrovės finansinę padėtį akivaizdžiai apsunkinančius sprendimus – turėdami pradelstus įsiskolinimus, kurių negali įvykdyti, perdavė kitai šaliai nuosavybėn pinigus, iš esmės žinodami, jog įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, ir negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą. Įvertinus sandorių bei įsiskolinimų dydį, nuteistieji numatė, kad dėl jų veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams. Šias išvadas netiesiogiai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog civiline tvarka bankroto bylą nagrinėjęs teismas nustatė tyčinio bankroto požymius.

83.       Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog minėtos paskolos sutarties sudarymas buvo objektyviai būtinas, ar nulemtas ekonominio būtinumo ir siekio apsaugoti bendrovės interesus. Specialisto išvadoje kategoriškai nustatyta, jog paskolos sutartis blogino bendrovės finansinę padėtį, o finansinį šios sutarties rizikingumą liudija ir proceso dalyvių parodymai. Liudytojas I. A. teisme parodė, jog bankai neprisiėmė tokios rizikos ir nefinansavo reikiamos sumos, jam reikėjo ieškoti investuotojų (t. 10 ,b. l. 119). Nors nuteistasis R. Ž. teigė, jog pasirašė paskolos sutartį su intencija, kad „J. S.“ galėtų būti ekspeditorė – bylos duomenimis įrodyta, jog paskolos sudarymo metu bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų Estijos įmonei „A. S. T.“, iš kurios bendrovė „J. S.“ nuomojosi veiklai būtiną transportą savo ekspedicinei veiklai. Apklausų metu nuteistasis S. L., priešingai nei R. Ž., pripažino, jog būtent minėta bendrovė „A. S. T.“ buvo pagrindinis kreditorius – bendrovė turėjo didžiausią įsiskolinimą šiai bendrovei, kuri turėjo daug vagonų. Nepaisant to, nuteistieji nesirūpino tinkamu kreditorinių įsipareigojimų vykdymu šiai bendrovei, turinčiai tiesioginę ir esminę įtaką bendrovės veiklos tęstinumui, o sudarė rizikingą sandorį su ūkininku I. A., nepaisydami pradelstų įsipareigojimų vykdymo. R. Ž. tyčinius veiksmus sąmoningai blogai valdant įmonę patvirtina ne tik pirmiau aptarti veiksmai, bet ir sprendimas perleisti turtinę teisę – kreditorinį reikalavimą trečiajam asmeniui, tokiu būdu iššvaistant bendrovės turtą, kas iš esmės paneigia jo iškeltas gynybines versijas.

84.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įmonė „J. S.“ liko skolinga kreditoriams 2 762 448,86 Eur – bankroto byloje patvirtintas UAB „J. S.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti šių patvirtintų kreditorinių reikalavimų, be to, nėra pagrindo abejoti, kad kreditoriniai reikalavimai nebus padengti, kadangi tokio vertės turto, kuris užtikrintų bent dalį šios žalos atlyginimo, UAB „J. S.“ neturi. Įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo abejoti, kad UAB „J. S.“ bankrutavus, kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Didelės turtinės žalos požymio negali paneigti ir R. Ž. skunde ginčijami bankroto administratoriaus veiksmai, kadangi, visų pirma, kreditoriniai reikalavimai nebuvo nuginčyti – bylos duomenys patvirtina, jog bankroto procedūra buvo vykdoma, bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, patvirtinti ir kreditorių reikalavimai, dėl ko apeliacinių skundų argumentai dėl galimos bankroto procedūros fiktyvumo atmestini kaip nepagrįsti; antra, bankroto administratorius ar jo įgalioti asmenys negali pašalinti sąmoningai blogo valdymo padarinių, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėta nuteistųjų veika. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad bendrovės kreditoriai ar bankroto administratorius turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkų veiksmais nebuvo pasunkintas pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininkų veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių. Tik baudžiamojo proceso metu, atlikus tyrimo veiksmus, paaiškėjo dalies sandorių fiktyvumas, kas suponuoja tokį nuteistųjų pavojingumą, kuris atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), kriterijus.

85.       Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai nustatoma asmens kaltė dėl įmonės turto pasisavinimo arba iššvaistymo, ir ši veika turėjo įtakos įmonės nemokumo atsiradimui bei nulėmė įmonės bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams, priklausomai nuo aplinkybių veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 183 straipsnį ar 184 straipsnį, bet ir pagal BK 209 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2014; 2K-261-648/2017).??? Taigi, tiek nuteistajam S. L. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 209 straipsnyje, tiek nuteistajam R. Ž. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje bei BK 209 straipsnyje, atitinkančios kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis, apjungtos vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Dėl įrodymų vertinimo R. Ž. pripažįstant kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą

86.       R. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir už tai, kad dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra, žinodamas, kad nuo 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis yra sunki ir bendrovė yra nemoki, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ nuo 2012 metų gruodžio mėnesio susidariusias skolas savo kreditoriams, nesilaikė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nurodymų ir bendrovės „J. S.“ vardu sudarė: 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „B. O. C.“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolą bendrovei; 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „R.“ 27 688,45 Eur skolą bendrovei.

87.       Teisėjų kolegija pastebi, jog R. Ž. pareikštas kaltinimas 2015 m. spalio 1 d., t. y. reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo dienai, tuo metu skolinių įsipareigojimų laikotarpį sudaro 2012 – 2015 m. laikotarpiai, t. y., visi kreditoriniai įsipareigojimai reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo dienai, todėl nėra pagrindo sutikti su R. Ž. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi kaltinime nurodytų skolų kreditoriams 2012 m. gruodžio mėnesį nebuvo.

88.       BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

89.       Nagrinėjamoje byloje, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. Ž., buvo apžiūrėti UAB „J. S.“ apskaitos dokumentai ir specialistė pateikė išvadą, kad pagal 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „J. S.“ (pirminis kreditorius) įmonei „S1.“ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „R.“ (skolininkas), ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „J. S.“ (pirminis kreditorius) įmonei „S1.“ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „B. O. C.“ (skolininkas), buvo vykdyti atsiskaitymai penktos eilės kreditoriui, t. y. bendrovei „S1.“, padengiant 179 371,15 JAV dolerio bendrovės įsiskolinimą šiai įmonei ir panaikinant UAB „R.“, UAB „B. O. C.“ skolas įmonei, nebuvo vykdomi pirmos ir antros eilės atsiskaitymai įmonės darbuotojams dėl 1 766,20 Eur atlyginimo įsiskolinimo bei nebuvo vykdomi penktos eilės atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka su bendrove „S. T.“, kurie susidarė 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir didėjo iki 2 700 802,72 (2014-12-31) JAV dolerio, tuo UAB „J. S.“ nesilaikė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nurodymų (t. 7, b. l. 80–83).

90.       Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai yra atitinkama – sunki – bendrovės ar kito ūkio subjekto ekonominė padėtis ar jie yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Byloje neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dieną bendrovė „J. S.“ buvo nemoki, dėl ko bendrovei grėsė bankrotas. Taigi, aptartas sandoris pateko į laikotarpį, kai bendrovės direktorius privalėjo imtis tam tikrų visų kreditorių apsaugos priemonių, tenkinant atskirų kreditorių reikalavimus, veikti atsargiai, rūpestingai siekiant nepažeisti kitų kreditorių interesų, siekti patenkinti visų kreditorių interesus (proporcingai). Kita vertus, BK 208 straipsnio prasme nelaikytini nusikalstamais sandoriai, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų pozityvių tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-181-895/2015, 2K-404-895/2015).???

91.       Pastaruoju aspektu apklaustas nuteistasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog bendrovė „S1.“ yra ekspeditorė, su ja buvo pasirašyta sutartis dėl ekspedijavimo per Rusiją, bendrovė kontroliavo vagonus – ekspeditorius turi tokią galimybę ir negrąžina tuščių vagonų, duodama geležinkeliui telegramą, nurodant neatiduoti vagonų todėl, kad yra skola. Jis kaip įmanydamas stengėsi išspręsti šią problemą, atsiskaityti, atiduoti vagonus tuščius nuomininkams. Nuteistasis pripažino, jog įmonė veiklos po kratos faktiškai nebevykdė ir negalėjo vykdyti, neturėjo galimybių, nes buvo sustabdyta ir „M. G.“, ir „L. C. G.“ veikla, kurios turėjo galimybę prekiauti ir disponavo kroviniais. Todėl priėmė sprendimą atsikaityti su bendrove „S1.“, kad atiduotų tuos vagonus nuomininkams (t. 10, b. l. 155-162). Taigi, esant faktiniam nemokumui, nuteistajam R. Ž. pripažįstant, jog neturėjo galimybių vykdyti veiklos, ką patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė – bendrovės vadovas S. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog jau iki kratos, t. y., 2015 m. birželio 3 d. bendrovės veikla nebevyko, vieni vagonai buvo sulaikyti, kiti buvo grąžinami „A. S. T.“ (t. 8, b. l. 35-37); R. Ž., žinodamas, kad UAB ,,J. S.“ ekonominė padėtis sunki ir kad bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, 2015 m. spalio 1 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu patenkino tik vieno kreditoriaus „S1.“ reikalavimus, suteikdamas šiai įmonei prioritetą prieš kitus kreditorius, ir taip sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti savo skolas.

92.       Sprendžiant, ar šie veiksmai laikyti nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šie veiksmai nebuvo nulemti ekonominio būtinumo, jais iš esmės nebuvo siekiama pozityvių tikslų, kadangi nebuvo siekiama padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų. Reikalavimų perleidimo sutartis sudaroma įmonei jau nebevykdant veiklos, tai yra, R. Ž., nesiimdamas jokių veiksmų, kad pagerintų ar stabilizuotų blogėjančią UAB „J. S.“ finansinę padėtį, suvokdamas, jog gali kilti įmonės bankrotas ir kreditoriams bus sudėtinga šias lėšas atgauti, selektyviai tenkino vienintelio kreditoriaus reikalavimus.

93.       Pabrėžtina, jog, sudarant minėtas reikalavimų perleidimo sutartis, negalėjo atsirasti papildomų apyvartinių lėšų, neįrodyta, jog neįvykdžius šių sutartinių įsipareigojimų, bendrovė būtų patyrusi žymiai didesnių nuostolių. Byloje nustatyti R. Ž. veiksmai akivaizdžiai neatitinka visų UAB „J. S.“ kreditorių interesų ir juos pažeidžia, padarant didelę (viršijančią 150 MGL) turinę žalą – 160 109,92 Eur, likusiems kreditoriams, o BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra būtent socialinė vertybė – kreditorių interesai. Bylos duomenimis, be kita ko, bankroto administratoriaus įgalioto asmens liudytojų I. K.-R. (t. 10, b. l. 93-94), A. P. – bendrovės „B. O. C.“ direktoriaus (t. 10, b. l. 100-101) (past. – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog padarė apie 150 000 dolerių mokestinį pavedimą pagal perleistą kreditorinį reikalavimą Latvijos įmonei „S1.“), T. C. – UAB „R.“ direktoriaus (t. 10, b. l. 125) (past. – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog UAB „R.“ sumokėjo R. Ž. nurodytai įmonei „S1.“), parodymais nustatyta, jog tik sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, šios iš karto buvo sumokėtos. Taigi, nustatyta aplinkybė, kad perleisti įsiskolinimai buvo padengti taip pat leidžia spręsti, kad sudaryti sandoriai laikytini nenaudingais kitiems kreditoriams, kad dėl jų nepagrįstai buvo sumažinta skolininko turto vertė. Iš aptarto seka, kad sprendimas perleisti reikalavimo teisę tik sumažino galimybes proporcingai patenkinti kitų kreditorių turtinius reikalavimus.

94.       BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. R. Ž., sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, žinojo apie vadovaujamos bendrovės sunkią finansinę padėtį, šią aplinkybę, be kitų duomenų, patvirtina ir pastarojo deklaruotas siekis stabdyti bendrovės veiklą, taigi, nuteistasis suvokė, kad jo neteisėti veiksmai gali padaryti turtinę žalą likusiems kreditoriams, tačiau nepaisydamas pastarųjų interesų, užtikrino vienintelės įmonės „S1.“ reikalavimus, sąmoningai leisdamas kilti padariniams, t. y. likusių kreditorių interesų pažeidimui, padarant didelę (viršijančią 150 MGL) turinę žalą – 160 109,92 Eur, t. y., veikė netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veiką kvalifikuojant pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

95.       Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

96.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji S. L. ir R. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal kelias nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnis) – S. L. ir R. Ž. nuteisti už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje, padarymą, be to, R. Ž. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, bei sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei nustačius idealią nusikalstamų veikų sutaptį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, nuteistiesiems subendrinta bausmė buvo paskirta griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą.

97.       Taigi, esminę reikšmę nuteistųjų teisiniai padėčiai turi griežčiausia bausmė, paskirta pagal sunkiausią nusikalstamą veiką, t. y., BK 209 straipsnį S. L. atžvilgiu bei BK 184 straipsnio 2 dalį – R. Ž. atžvilgiu. Tiek BK 209 straipsnio sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki trejų metų, tiek BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apygardos teismas S. L. už BK 209 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, R. Ž. už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė – 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės neviršija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), o nustačius, jog S. L. ir R. Ž. padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, paskyrė nuteistiesiems galutinę subendrintą bausmę, bausmes subendrindamas nuteistiesiems palankiausiu – bausmių apėmimo būdu. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

98.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam S. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padaryti tyčiniai nesunkus nusikaltimai; tai, kad S. L. buvo formalus UAB „J. S.“ vadovas, veikė vykdydamas faktinio vadovo R. Ž. nurodymus ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: nuteistasis dirba, anksčiau neteistas. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir sušvelninti S. L. paskirtos bausmės. Nuteistojo nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta, nors S. L. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo antraeilis, kita vertus, pastarojo bendrais veiksmais buvo padaryta didelės vertės turtinė žala kreditoriams, iš viso 2 762 448,86 Eur sumai. Kaip minėta, byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko nuteistajam paskirta sankcijos vidurkio nesiekianti bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o atsižvelgus į tai, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, paskirta bausmė ir jos realizavimo forma negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

99.       Spręsdamas dėl nuteistajam R. Ž. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, be kita ko, ir jos realizavimo formos, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padaryti nesunkūs nusikaltimai, taip pat vienas sunkus; tai, kad R. Ž. atliko aktyviausią vaidmenį – nuo pat bendrovės įkūrimo buvo faktinis UAB „J. S.“ vadovas ir S. L. veikė pagal jo nurodymus. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę: nuteistasis dirba, iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo buvo neteistas. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė palankiai charakterizuojamam nuteistajam, atlikusiam aktyviausią vaidmenį, skirti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę, kurios dydis neprieštarauja teisingumo principui, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą, o šio realizavimo forma – atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

100.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nei nuteistuosius charakterizuojančios, nei nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikšminant šių reikšmingumo. Todėl, pakartotinai įvertinus išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuteistiesiems paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai neteisinga. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistiems paskirtų bausmių.

Dėl žalos atlyginimo, kai byloje pareikštas civilinis ieškinys

101.       Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje BUAB „J. S.“ atstovas pareiškė 190 891,93 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, kuri buvo padaryta iššvaistant didelės vertės UAB „J. S.“ turtinę teisę į ūkininko I. A. skolos likutį (t. 1, b. l. 83-84).

102.       Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas civilinės ieškovės BUAB „J. S.“ atstovo pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo. 2021 m. liepos 28 d. pareiškimu civilinio ieškovo BUAB „J. S.“ atstovas nemokumo administratorius I. B. atsisakė civilinio ieškinio, vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendimą atsisakyti civilinio ieškinio lėmė tai, jog 2021 m. liepos 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3, nutarta nurašyti BUAB „J. S.“ reikalavimo teises, kadangi reikalavimo teisės nesulaukė jokių potencialių pirkėjų, yra nelikvidžios, be to, sueina likvidavimo procedūros terminas (t. 10, b. l. 27-42).

103.       BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog civilinio ieškovo atstovo pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo buvo pareikštas įrodymų tyrimo metu, t. y., iki tol, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, o civilinio ieškinio atsisakymas atitinka bendrovės kreditorių valią, pastariesiems raštu užpildant bei atsiunčiant bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui balsavimo biuletenius, t. y., kreditoriams balsuojant raštu (t. 10, b. l. 27-42), taigi, apygardos teismas, priimdamas BUAB „J. S.“ atsisakymą nuo ieškinio ir šią bylos dalį nutraukdamas, BPK 112 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Kiti klausimai

104.       Nuteistojo S. L. gynėjo skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje liko neįvertinta „A. S. T.“, jos vadovų ir savininkų teisinė padėtis, nebuvo įvertinti „A. S. T.“ tikslai ir motyvai procesuose prieš UAB „J. S.“, tačiau pastarieji nesudaro įrodinėjimo dalyko baudžiamojoje byloje – nusikalstamos veikos sudėties požymių, ar kt., taigi peržengia įrodinėjimo ribas ir laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl pastarieji apelianto argumentai detaliau neanalizuotini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        nuteistojo S. L. gynėjo advokato Arūno Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

        Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                        Nerijus Meilutis

                                                                                                                               Evaldas Pašilis

                                                           Aiva Survilienė