Civilinė byla Nr. e2A-58-933/2024
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00029-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Mikata“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Belrosmoreprodukt“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Mikata“ dėl avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas OOO „Belrosmoreprodukt“ (ribotos atsakomybės bendrovė, įregistruota Baltarusijos Respublikos vieningame valstybės registre) (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mikata“ (toliau – ir atsakovė) 148 299,92 Eur ieškovo sumokėtą avansą, 8 469 Eur palūkanas, 880 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 10,5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2022 m. balandžio 26 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tiekimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovui maisto produktus (žuvį, jūros produktus, šalutinius produktus, maisto papildus ir kt.), tiekiamų maisto produktų asortimentą, kiekį, kainą, pristatymo terminą, atsiskaitymo sąlygas nustatant išankstinėse sąskaitose. 2022 m. gegužės 5 d. el. laišku atsakovė nusiuntė ieškovui 2022 m. balandžio 29 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šaldytai lašišai (kilmės šalis – Čilė, 734 pakuotės, 18 502,29 kg) 148 299,92 Eur, kurią ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo. Vadovaujantis minėtoje išankstinėje sąskaitoje nurodytomis sąlygomis, prekės turėjo būti pristatomos FCA Klaipėda (Incoterms 2010) sąlygomis. Nors 2022 m. balandžio 29 d. išankstinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konkretus pristatymo terminas nenurodytas, Tiekimo sutartimi atsakovė įsipareigojo nedelsiant pradėti vykdyti užsakymą, o apie pasirengimą pakrauti prekes informuoti ieškovą prieš 3 dienas. 2022 m. gegužės 27 d. el. laišku ieškovas pareikalavo atsakovės per 3 dienas patiekti prekes, o per šį terminą nepranešus apie pasirengimą patiekti prekes ir nenurodžius tikslios atkrovimo dienos – grąžinti 148 299,92 Eur avansą, tačiau ir suėjus tiek ieškovo 2022 m. gegužės 27 d. reikalavime, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnyje numatytiems terminams, atsakovė 2022 m. balandžio 29 d. išankstinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių ieškovui nepatiekė. Tiekimo sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad dėl bet kokių priežasčių nepatiekus iš anksto apmokėtų prekių, avanso suma turi būti grąžinta ieškovui per 15 dienų nuo avanso gavimo. Kadangi avansą atsakovė gavo 2022 m. gegužės 5 d., todėl privalėjo jį grąžinti, tačiau negrąžino bei sistemingai vengė bendravimo su ieškovu.
3. Ieškovas paaiškino, kad 2023 m. vasario 3 d. su Arte Bunkering OÜ (ribotos atsakomybės bendrovė, įregistruota Tartu apylinkės teisme, Estijos Respublikoje) (toliau – ir įgaliotinis) sudarė Pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pavedimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas pavedė įgaliotiniui, tikslu išieškoti iš atsakovės 148 299,92 Eur avansą pagal Tiekimo sutartį, atstovauti ieškovą visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir arbitražuose visose civilinėse bylose, kuriose MB „Mikata“ yra atsakovė arba ieškovė, suteikiant įgaliotiniui visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytas procesines teises, inter alia, vykdymo procese gauti pinigus ar kitą turtą. Kadangi, vadovaujantis CK 6.761 straipsnio 3 dalimi, ieškovui tenka pareiga atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, visos įgaliotinio patirtos bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, laikomos patirtomis ieškovo vardu ir naudai, todėl šioje civilinėje byloje turi būti priteisiamos ieškovui iš atsakovės. Įgaliotinis, vykdydamas ieškovo pavedimą ir vadovaudamasis Pavedimo sutarties 1.6 punkte numatyta perįgaliojimo teise, 2023 m. vasario 6 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu. Advokatas 2023 m. vasario 9 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl avanso grąžinimo. Įgaliotinis už medžiagos analizę ir pretenzijos atsakovei parengimą advokatui sumokėjo 880 Eur, kurie, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, priteistini iš atsakovės ieškovui.
4. Ieškovas pažymėjo, kad jam nėra taikomas 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą numatytos sankcijos. Ieškovo akcininkai yra Rusijos Federacijos pilietis S. A. A. (S. A. A.) ir Rusijos Federacijos bendrovė OOO „Morskoj briz“. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014) I priede pateiktas išsamus fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnyje nurodytos ribojamos priemonės, sąrašas, ir nei S. A. A., nei OOO „Morskoj briz“ į šį sąrašą nepatenka.
5. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.315 straipsnio 4 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovas turi teisę į 8 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškinio pateikimo dieną (2023 m. vasario 27 d.) palūkanų suma sudaro 8 469 Eur.
6. Ieškovas vertino, kad atsakovė, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi 2023 m. sausio 1 d., t. y. tą metų pusmetį, kurį ieškovas kreipėsi į teismą, o atsakovei, atitinkamai, atsirado pareiga mokėti procesines palūkanas, galiojus pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo – 2,50 proc., iš atsakovės priteistinos 10,5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovės 148 299,92 Eur avansą, 8 469 Eur palūkanas, 880 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 10,5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 079 Eur žyminį mokestį ir 1 349 Eur bylinėjimosi išlaidas už dokumentų vertimą ir atstovavimą.
8. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas byloje yra atstovaujamas netinkamai, nes ieškovas sudarė Pavedimo sutartį ir pavedė jį atstovauti Estijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei Arte Bunkering OÜ, tačiau ieškovas nėra pavedęs jo atstovauti advokatui Arkadijui Freidenzonui (Arkadij Freidenzon), atstovavimo sutartis su advokatu nėra pasirašyta. Netinkamas atstovavimas, netinkamo atstovo ieškinio pasirašymas yra pagrindas ieškinį atmesti. Antra, atsakovė paaiškino, kad negali įvykdyti įsipareigojimo ieškovui perduoti prekes dėl objektyvių, nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Tiekimo sutartyje numatyta tiektina žuvis – šaldyta lašiša nebuvo išsiųsta į Baltarusiją, nes, vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, Čilės gamintojai atsisakė išrašyti veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Rusiją ir Baltarusiją. Ieškovui buvo pasiūlyta kita šaldyta žuvis iš Farerų, kuriai buvo išduodami veterinariniai sertifikatai, tačiau priimti kitą šaldytą žuvį ieškovas nesutiko. Be to, pinigų grąžinimas ieškovui nebuvo ir nėra galimas dėl pasaulinių sankcijų taikymo Baltarusijai, Rusijai. Šiuo atveju egzistuoja force majore (nenugalima jėga) aplinkybės dėl kurių atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės tinkamai ir laiku. Atsakovė nemano, kad yra teisėta ir teisinga avanso lėšas pervesti ribotos atsakomybės bendrovei Arte Bunkering OÜ, įregistruotai Estijos Respublikoje. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu ieškovas siekia apeiti taikomas sankcijas ir tikslo įgyvendinimo pagrindu pasinaudoti bendrove, įsteigta Estijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. galutiniu sprendimu teismo 2023 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė ieškovui iš atsakovės 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nurodė, kad teisinis atstovavimas yra privataus pasirinkimo klausimas ir jam taikoma (abipusė) sutarties laisvė, o bet koks kišimasis į šiuos santykius turėtų būti grindžiamas rimtomis priežastimis, dėl kurių yra aiški būtinybė „apsaugoti ieškovą nuo jo advokato“. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs akivaizdžių teisinio atstovavimo trūkumų, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju advokatas Arkadijus Freidenzonas yra tinkamas ieškovo atstovas nagrinėjamoje byloje.
11. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prekių (šaldytos lašišos) pirkimo–pardavimo santykiai, jog 2022 m. balandžio 26 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas pervedė atsakovei 148 299,92 Eur, tačiau prekės pristatytos nebuvo.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti jos atsakovei sumokėtą neperduotų prekių kainą, o atsakovė, neįvykdžiusi sutarties, privalo grąžinti ieškovui viską, ką yra gavusi pagal neįvykdytą sutartį, t. y. ieškinyje nurodytą sumą. Teismas vertino, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad ieškovas būtų įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijęs su subjektais, kuriems taikomos sankcijos. Teismas nurodė, kad pagal viešai prieinamus reglamentų tekstus (https://eur-lex.europa.eu/legal-content) ieškovas nėra įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 ir Reglamento Nr. 765/2006 prieduose pateiktus fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus. Teismas atmetė atsakovės samprotavimus apie ieškovo, jos akcininkų sąsajas su sankcionuotais asmenimis ir nusprendė, kad ieškovas turi galimybę reikšti reikalavimą atsakovei dėl avanso grąžinimo.
13. Teismas pripažino, kad konstatavus atsakovės pareigą grąžinti ieškovo pervestą avansą, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė MB „Mikata“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą, 2023 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamuose sprendimuose netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl tarptautinių sankcijų taikymo ieškovui. Reglamente Nr. 765/2006 nuspręsta taikyti ribojančias priemones, skirtas Baltarusijos Respublikos Prezidentui L. ir I priede nurodytiems pareigūnams. I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais (2 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovas teismui pateikė viešai prieinamus duomenis: https://charter97.org/ru/news/2016/2/17/191635/ apie ieškovo sąsajas su Baltarusijos Respublikos prezidento L. aplinka, susijusiais asmenimis. Atsakovės vertinimu, nors ieškovas ir jo dabartinis savininkas nėra tiesiogiai įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, ieškovo atžvilgiu gali būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nes ieškovas susijęs su asmenimis, kurie yra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas vertino itin siaurai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal viešai prieinamus reglamentų tekstus ieškovas nėra įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 ir Reglamento Nr. 765/2006 prieduose pateiktus fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus. Esant aplinkybėms, kurios sukelia abejonių dėl ieškovo sąsajų su asmenimis, kuriems Reglamento Nr. 765/2006 pagrindu yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, ieškovas turėjo pateikti pakankamus įrodymus, paneigiančius ieškovo sąsajas su Baltarusijos Vyriausybe ir A. L. režimu.
14.2. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Tarptautinių sankcijų įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į Reglamento Nr. 765/2006 ir Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes dėl piniginių lėšų nepervedimo ieškovui dėl galimų sąsajų su Baltarusijos Vyriausybe ir A. L. režimu, atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus.
14.3. Teismas nevertino, neanalizavo atsakovės nurodytų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Atsakovė prievolės ieškovui įvykdyti negali dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Iš teismui pateiktų bankų rašytinių patvirtinimų matyti, kad bet kokie atsiskaitymai su Baltarusija ir Rusija buvo nutraukti. Prievolės įvykdymas natūra sustabdytas iki nenugalimos jėgos aplinkybių pabaigos. CK 6.212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Laikinas sutarties vykdymo sustabdymas iki taikomų Baltarusijai sankcijų pabaigos yra esminė ginčo sprendimo sąlyga. Pasibaigus sankcijoms, kai tik bus galima, ieškovo pageidaujamoms prekėms – šaldytai lašišai iš Čilės bus išrašyti veterinariniai sertifikatai į Baltarusiją, šaldyta žuvis bus pristatyta ir tokiu būdu prievolė bus įvykdyta tinkamai.
14.4. Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, atsakovė nėra atsakinga už vėlavimą atlikti mokėjimą, taip, kaip tai yra numatyta Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnyje. Teismas nevertino ir neanalizavo palūkanų mokėjimo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, šalys sutartimi palūkanų neaptarė, jų taikymo ir skaičiavimo būdo nenumatė.
14.5. CPK 57 straipsnyje yra nustatytas atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas, o minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Cituojama teisės norma perįgaliojimo teisės nenumato, o reglamentuoja, kad advokato teisės ir pareigos patvirtinamos rašytine su klientu pasirašyta sutartimi. Nesant atstovavimo sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir advokato Arkadijaus Freidenzono, darytina išvada, kad ieškovas buvo netinkamai atstovaujamas, o advokato pasirašytas ieškinys ieškovo vardu yra pasirašytas netinkamo atstovo, todėl turi būti paliktas nenagrinėtu.
15. Ieškovas OOO „Belrosmoreprodukt“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: atmesti atsakovės MB „Mikata“ apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą skirti atsakovei 5 000 Eur baudą; priteisti iš atsakovės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
15.1. Sankcijos dėl Baltarusijos įsitraukimo į Rusijos agresiją prieš Ukrainą yra nustatytos Reglamentu Nr. 765/2006. Europos Sąjungos sankcijos yra taikomos konkrečiai išvardintiems Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims (nurodytiems Reglamento Nr. 765/2006 I, V prieduose), konkrečiai išvardintoms Baltarusijos kredito įstaigoms ir konkrečiai išvardintoms prekių ir technologijų kategorijoms. Reglamento Nr. 765/2006 I, V prieduose nei ieškovas, nei jo akcininkai (S. A. A. ir Rusijos Federacijos bendrovė OOO „Morskoj briz“) nėra sankcionuoti asmenys. Žuvis taip pat nėra Reglamentu Nr. 765/2006 sankcionuota prekė. Tiekimo sutartyje nurodytas ieškovo bankas – OAO „BNB“ bank – nepatenka į sankcionuotų Baltarusijos kredito įstaigų sąrašą, pateiktą Reglamento Nr. 765/2006 IX, XV prieduose. Kadangi nei ieškovui, nei jo akcininkams, nei Tiekimo sutarties dalyku esančiai prekei – šaldytai žuviai, nei ieškovo bankui nėra taikomos Reglamente nurodytos ribojamosios priemonės, nėra teisinių kliūčių ieškovui grąžinti avansą į Tiekimo sutartyje nurodytą jo banką.
15.2. Pagal Tiekimo sutarties 2.7 punkto nuostatas atsakovės prievolė grąžinti avansą atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar Čilės gamintojai iš tiesų negalėjo išrašyti veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Baltarusiją, ar ši aplinkybė pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe. Nors veterinarinių sertifikatų neišdavimo aplinkybės (ne)kvalifikavimas nenugalimos jėgos aplinkybe neturi reikšmės atsakovės prievolei grąžinti avansą, byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo sertifikatų neišdavimo pripažinti tokia aplinkybe. Pirma, Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktas ginčo kontekste neatitinka CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos apibrėžties sąlygų dėl to, kad ši aplinkybė (t. y. karas prasidėjo) atsirado gerokai anksčiau nei šalys susitarė dėl Čilės kilmės šaldytos lašišos tiekimo. Antra, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iš tiesų, siekiant įvykdyti Tiekimo sutartį, būtų sudariusi atitinkamą sutartį su Čilės gamintoju, būtų pateikusi žuviai užsakymą ir jį apmokėjusi. Trečia, vadovaujantis CK 6.212 straipsnio 3 dalimi, sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Atsakovė nepranešė ieškovui apie prievolės patiekti lašišą nevykdymo priežastį. Argumentą, kad Čilės gamintojai neva tai atsisakė išrašyti veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Baltarusiją, atsakovė pirmą kartą nurodė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo.
15.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė neturi faktinės galimybės pervesti avanso lėšas ieškovui. Pirma, šis atsakovės atsikirtimas susijęs su faktine galimybe įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ne su teismo sprendimo (ne)pagrįstumu, todėl iš principo nenagrinėtinas. Antra, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie pastangas grąžinti avansą ir su tuo susijusias galimas problemas Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Trečia, CK 6.44 straipsnis numato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Arte Bunkering OÜ yra ieškovo atstovas ir ieškovo nurodytas asmuo priimti piniginės prievolės įvykdymą. Pinigų pervedimui tarp Lietuvos ir Vokietijos banko Hamburg Commercial Bank AG (jame yra Arte Bunkering OÜ sąskaita) nėra techninių ar teisinių kliūčių.
15.4. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas atstovaujamas netinkamai. Atsakovės samprotavimai, kad juridinis asmuo gali būti teisme atstovaujamas tik esant betarpiškai su advokatu pasirašytai atstovavimo sutarčiai prieštarauja pavedimą ir atstovavimą reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms.
15.5. Atsakovė apeliacinį skundą pateikė siekdama tik vilkinti ieškovui palankaus sprendimo įsiteisėjimą ir įvykdymą, toliau nesąžiningai pelnydamasi dėl ieškovo pinigų negrąžinimo. Ši aplinkybė teikia pagrindą už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą atsakovei skirti baudą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.
Dėl papildomų dokumentų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 86 punktas).
19. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus: išrašą iš Rusijos Federacijos vieningojo valstybinio juridinių asmenų registro; D. I. G. (D. I. G.) paso kopiją; S. A. A. paso kopiją. Ieškovas paaiškino, kad šių rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, teismui pradėjus tirti aplinkybę, ar OOO „Morskoj Briz“ priklauso ir (ar) yra kontroliuojama į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą įrašytų asmenų.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobūdį, įrodinėjamas aplinkybes, į tai, kad papildomi įrodymai buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir jiems buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl teikiamų įrodymų, nenustačiusi ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinusi tai, jog ieškovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir siekdama teisingai išnagrinėti bylą, nutaria pateiktus rašytinius įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių ginčo aplinkybių
21. 2022 m. balandžio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti prekes ieškovui, o ieškovas įsipareigojo priimti ir apmokėti prekes: maisto produktus (žuvį, žuvų produktus, žuvų subproduktus, maisto papildus ir kt.). Tiekiamų prekių kiekis, asortimentas ir kaina nurodomi PVM sąskaitose faktūrose arba šios sutarties specifikacijose (Tiekimo sutarties 1.1 papunktis).
22. 2022 m. gegužės 5 d. el. laišku atsakovė nusiuntė ieškovui 2022 m. balandžio 29 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šaldytai lašišai (kilmės šalis – Čilė, 734 pakuotės, 18 502,29 kg) 148 299,92 Eur.
23. 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas apmokėjo 2022 m. balandžio 29 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į atsakovės banko sąskaitą 148 299,92 Eur.
24. 2022 m. gegužės 27 d. el. laišku ieškovas pareikalavo atsakovės per 3 kalendorines dienas pristatyti žuvies produktus Tiekimo sutarties sąlygomis, o per šį terminą nepranešus apie pasirengimą pristatyti prekes ir nenurodžius tikslios išsiuntimo dienos – grąžinti 148 299,92 Eur avansą, 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu sumokėtą pagal 2022 m. balandžio 29 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
25. 2023 m. vasario 3 d. ieškovas ir Arte Bunkering OÜ sudarė Pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas pavedė įgaliotiniui, tikslu išieškoti iš atsakovės 148 299,92 Eur avanso sumą pagal Tiekimo sutartį, atstovauti ieškovą visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir arbitražuose visose civilinėse bylose, kuriose MB „Mikata“ yra atsakovė arba ieškovė.
26. 2023 m. vasario 6 d. Atstovavimo sutartimi Arte Bunkering OÜ pavedė (perįgaliojo) advokatą Arkadijų Freidenzoną (Arkadij Freidenzon) tikslu išieškoti iš MB „Mikata“148 299,92 Eur avansą, kurį pagal Tiekimo sutartį ir 2022 m. balandžio 29 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išankstinį apmokėjimą, 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), OOO „Belrosmoreprodukt“ pervedė į MB „Mikata“ banko sąskaitą, atstovauti OOO „Belrosmoreprodukt“ visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir arbitražuose visose civilinėse bylose, kuriuose MB „Mikata“ yra atsakovė arba ieškovė, ir kt.
27. 2023 m. vasario 9 d. advokatas Arkadijus Freidenzonas (Arkadij Freidenzon) OOO „Belrosmoreprodukt“ vardu pareiškė MB „Mikata“ pretenziją dėl 156 209,92 Eur įsiskolinimo (148 299,92 Eur negrąžinto avanso ir 7 910 Eur palūkanų) grąžinimo.
Dėl tarptautinių sankcijų taikymo ir jų privalomumo
28. Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia tarptautinių sankcijų sąvoką. Tai Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi (Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
29. Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). Reglamentu Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nuspręsta, jog turi būti taikomos ribojančios priemonės, skirtos Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. ir Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytiems pareigūnams.
30. 2014 m. kovo 17 d. buvo priimtas Reglamentas Nr. 269/2014, kuriuo buvo nustatytos ribojimo priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Minėto reglamento I priede buvo išvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikytinos ribojimo priemonės.
31. 2022 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/356, kuriuo siekdama įgyvendinti 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pateiktas Baltarusijai įsitraukus į nepriimtiną ir neteisėtą Rusijos karinį išpuolį prieš Ukrainą, kuris pagal tarptautinę teisę laikomas karine agresija, išplėtė sankcijų apimtis. Tuo pagrindu 2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas Europos Tarybos reglamentas (ES) 2022/355 (toliau – Reglamentas Nr. 2022/355), kuriuo iš dalies buvo pakeistas Reglamentas Nr. 765/2006, papildomai išplėtojant galiojantį ribojamųjų priemonių sąrašą, taip pat iš dalies pakeičiant tam tikras nuostatas dėl sutarčių, sudarytų iki 2021 m. birželio 25 d., vykdymo ir dėl finansavimo, taip pat finansinės paramos ir techninės pagalbos, susijusių su draudžiamomis prekėmis, teikimo.
32. Reglamento Nr. 756/2006 10 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje.
33. Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „lėšų įšaldymas“ yra lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.
34. Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Reglamento Nr. 756/2006 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Taigi, iš Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų matyti, jog Europos Sąjungos sankcijos taikytinos ne tik Reglamento Nr. 765/2006 I priede išvardintiems asmenims, tačiau ir kitų subjektų atžvilgiu, kurie yra susiję su ir (ar) kontroliuojami sankcionuotų asmenų, be to yra draudžiamas ne tik tiesioginis, tačiau ir netiesioginis naudojimasis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia pripažinti, kad Europos Sąjungos sankcijos taikytinos Reglamento Nr. 756/2006 I priede išvardytiems asmenims ir subjektams, įšaldant šių asmenų, taip pat su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų nuosavybe esančias, turimas arba jų valdomas lėšas ir ekonominius išteklius. Reglamento nuostatomis yra įtvirtintos tiesioginio ir netiesioginio veikimo sankcijos – uždraudžiama I priede išvardytiems asmenims ir subjektams arba jų naudai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Taigi pagal tokias taikomas priemones turėtų būti įšaldomos visos į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos lėšos bei ekonominiai ištekliai, taip pat pas asmenis, susijusius su šiais asmenimis, esančios lėšos bei ekonominiai ištekliai, kuriuos šie asmenys kontroliuoja arba valdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023 25 punktas).
36. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).
37. Byloje kilo klausimas, ar ieškovui OOO „Belrosmoreprodukt“ (ribotos atsakomybės bendrovei, įregistruotai Baltarusijos Respublikoje) yra taikomos Reglamente Nr. 765/2006 numatytos sankcijos.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas būtų įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijęs su subjektais, kuriems taikomos sankcijos.
39. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad šis netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl tarptautinių sankcijų taikymo ieškovui. Apeliantės vertinimu, nors ieškovas ir jo dabartinis savininkas nėra tiesiogiai įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, tačiau ieškovo atžvilgiu gali būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nes ieškovas susijęs su asmenimis, kurie yra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą. Be to, ieškovas, siekdamas išvengti galimo sankcijų taikymo, sudarė pavedimo sutartį su Arte Bunkering OÜ (ribotos atsakomybės bendrove, įregistruota Tartu apylinkės teisme, Estijos Respublikoje), kurios pagrindu ieškovas pavedė įgaliotiniui išieškoti sumas iš atsakovės, vesti ieškovo vardu bylas Lietuvos teismuose. Apeliantės nuomone, nei pinigų priteisimas, nei jų mokėjimas, o ir prievolės vykdymas tarpininkui Arte Bunkering OÜ negali būti pateisinamas dėl ieškovui taikomų sankcijų.
40. Byloje pateiktais Bendrojo valstybinio juridinių asmenų ir individualių verslininkų registro 2023 m. vasario 8 d. duomenimis nustatyta, kad OOO „Belrosmoreprodukt“ yra ribotos atsakomybės bendrovė, įsteigta 2013 m. gegužės 29 d., kuri verčiasi žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu ir konservavimu. Minėtos bendrovės savininkais nuo 2013 m. gegužės 29 d. yra S. A. A. (turintis 16 proc. akcijų) ir OOO „Morskoj briz“ (turinti 84 proc. akcijų). Bendrovės veikloje nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. liepos 21 d. dalyvavo Baltarusijos šiuolaikinės penkiakovės federacija.
41. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje siekdama išsiaiškinti, ar ieškovui taikomos Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos), ar ši įmonė priklauso ir (ar) yra kontroliuojama į sankcijų sąrašą įrašytų, ar su jais susijusių asmenų, 2024 m. sausio 23 d. nutartimi įtraukė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), kaip išvadą teikiančią kompetentingą instituciją, užtikrinančią tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą. FNTT byloje pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad:
41.1. OOO „Belrosmoreprodukt“, OOO „Morskoj briz“, Baltarusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos valdyme, prezidiume, patikėtinių taryboje, regionų filialuose, teisėjų kolegijoje, trenerių taryboje, einantys pareigas asmenys A. S. (A. S.), R. A. G. (R. A. G.), S. M. K. (S. M. K.) ir D. I. G. nėra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, taip pat nėra įtraukti į 2014 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi I priedo sąrašą;
41.2. S. A. A. nėra įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą ir nėra įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 I priedo sąrašą.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė teismui nepateikė pakankamų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti ieškovo sąsajas su A. L. režimu, dėl kurių turi būti taikomos Europos Sąjungos nustatytos sankcijos. Visų pirma, nei ieškovas, nei jo akcininkai S. A. A. bei OOO „Morskoj briz“ nėra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I ir V prieduose numatytus sankcionuotų fizinių asmenų bei juridinių asmenų, subjektų ir institucijų sąrašus. Antra, nors atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teikė nuorodą į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), teigdama, kad joje pateikti duomenys patvirtina ieškovo sąsajas su Baltarusijos Respublikos prezidento A. L. aplinka, susijusiais asmenimis, tačiau tokius jos argumentus paneigia FNTT išvadoje surinktų ir apibendrintų duomenų visuma. Taigi, nors minėtoje svetainėje teigiama, kad ieškovas OOO „Belrosmoreprodukt“ yra Baltarusijos ir Rusijos verslas, jog ieškovo bendrasavininku yra Baltarusijos sporto penkiakovės federacija, kurios pirmininkas yra susijęs su A. L., o kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos bendrovė „Sea Breeze“, tačiau FNTT nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovas būtų kontroliuojamas ir tiesiogiai ar netiesiogiai priklausytų asmenims, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės (žr. šios nutarties 41 punktą). Aptariamu atveju įvertintinas ir pats šaltinis, kuriuo remiasi apeliantė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių neturi galimybių įsitikinti, ar ieškovė negali būti laikoma susijusi su Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytais asmenimis. Taigi, apeliantės samprotavimai apie ieškovo galimas sąsajas su A. L. režimu, dėl kurių yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, o laikytini vien subjektyviu situacijos vertinimu.
43. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo ieškovas, žuvis nėra Reglamentu Nr. 765/2006 sankcionuota prekė. Taip pat žuvies produktai nebuvo įtraukti ir į Reglamentu Nr. 2022/355 (kuris papildė ir iš dalies pakeitė Reglamento Nr. 765/2006 sąlygas) nustatytus papildomus apribojimus. Taigi, žuvies produktus buvo galima vežti į Baltarusijos Respubliką, o tokie veiksmai nepažeistų Reglamente Nr. 765/2006 nustatytų ribojamų priemonių.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovas turi sąsajų su Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytais asmenimis.
Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių
45. Vadovaujantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 straipsnio 1 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).
46. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Tačiau tam tikrais atvejais pasikeitus esminėms aplinkybėms besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas, nes neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų. CK normose nustatytas ne vienas institutas, kuriuo iš esmės pateisinama sąžiningumo principo viršenybė prieš sutarties privalomumo principą, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos institutas (pranc. force majeure), sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms institutas (lot. rebus sic stantibus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 29 punktas).
47. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybių, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 148 299,92 Eur avansą už prekes (lašišą), jog atsakovė šią sumą gavo ir, kad ieškovas prekių (lašišos) negavo. Atsakovės argumentai ir nesutikimas su reiškiamais reikalavimais buvo grindžiami tuo, kad: 1) atsakovė sutartinės prievolės patiekti žuvį neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, t. y. dėl to, jog vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, Čilės gamintojai atsisakė išrašyti veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Baltarusiją; 2) avansas negrąžintas ir negali būti grąžintas, nes dėl Baltarusijai taikomų sankcijų bet kokie atsiskaitymai su Baltarusija buvo nutraukti 2022 m. balandžio 20 d.
48. Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvišalės sutarties skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką buvo iš jos gavęs, ir netenka teisės reikalauti to, ko dar nėra gavęs pagal sutartį (CK 6.127 straipsnio 2 dalis).
49. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
50. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 ir jos 43 punkte nurodyta praktika).
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 26 d. sudarė Tiekimo sutartį, pagal kurios 1.1 papunktį atsakovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti prekes ieškovui, o ieškovas įsipareigojo priimti ir apmokėti už prekes. Pagal Tiekimo sutarties 2.5 papunktį ieškovas įsipareigojo atlikti išankstinį mokėjimą, kurio dydis 30 proc. pagal išankstinę sąskaitą pristatomos prekių partijos kainos, tiesioginiu banko pavedimu likus 7 dienoms iki prekių išsiuntimo (išsiuntimo datos), jei kitaip nenustatyta išankstinėje sąskaitoje. Pagal Tiekimo sutarties 2.7 papunktį, jeigu už prekes buvo atliktas išankstinis mokėjimas, tačiau dėl bet kokių priežasčių prekės ar jų dalis nebuvo pristatytos pirkėjui, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui atlikto išankstinio mokėjimo sumą, atitinkančią nepristatytų prekių kiekį, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prekių apmokėjimo. Tiekimo sutarties 6.1 papunktyje numatyta, kad sutarties sąlygos gali būti neįvykdytos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių – stichinių nelaimių, karo veiksmų, blokados, embargo. Tokiu atveju šalys atleidžiamos nuo atsakomybės tokiam laikui, kurį veikia tokios aplinkybės, arba gali atsisakyti sutarties visiškai ar iš dalies netaikant papildomos finansinės atsakomybės. Nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo faktą ir veikimo laiką patvirtina kiekvienos sutarties šalies Prekybos ir pramonės rūmai. Tiekimo sutarties 6.2 papunktyje pažymėta, kad <...> šalis privalo per 3 kalendorines dienas bet kokiomis priemonėmis informuoti apie tai kitą šalį ir pateikti tinkamus įrodymus. Jeigu nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi ilgiau kaip vieną mėnesį arba atsiradus tokioms aplinkybėms tampa akivaizdu, kad jos tęsis ilgesnį nei nustatyta laiką, šalys organizuoja derybas, siekdamos nustatyti joms priimtinus Sutarties vykdymo būdus ir pasiekti atitinkamą susitarimą (Tiekimo sutarties 6.3 papunktis).
52. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. el. laišku atsakovė nusiuntė ieškovui 2022 m. balandžio 29 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog užsakoma prekė: šaldyta skrosta lašiša su galva, kilmės šalis: Čilė, grynasis svoris: 18 502,29 kg, mokėtina suma: 148 299,92 Eur. Ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei 148 299,92 Eur. 2022 m. gegužės 27 d. ieškovas el. laišku pareikalavo atsakovę per 3 kalendorines dienas patiekti žuvies produktus, o to nepadarius – grąžinti sumokėtą avansą.
53. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – padengti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/ 2013). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
54. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės esminis reikalavimas – sumokėto avanso susigrąžinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės patiekti žuvį neįvykdė dėl to, jog, vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, Čilės gamintojai atsisakė išrašyti veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Baltarusiją, neatitinka CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, kuriais remiantis minėtas aplinkybes būtų galima pripažinti force majeure aplinkybėmis. Visų pirma, Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktas ir Reglamentu Nr. 765/2006, kuris papildytas ir iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 2022/355, nustatytos sankcijos atsirado anksčiau nei šalys sudarė Tiekimo sutartį. Šiuo atveju atsakovė, būdama verslininkė, turėjo būti atidi bei rūpestinga ir, atsižvelgus į vykstančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, į tai, kad tiek Rusijai, tiek Baltarusijai jau buvo taikomos įvairios sankcijos, pasidomėti, ar Čilės gamintojai išduoda veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Baltarusiją. Antra, byloje atsakovė nepateikė Europos Sąjungos ar Čilės oficialiųjų institucijų priimto teisės akto, sprendimo, priimto jau po Tiekimo sutarties sudarymo, kuriuo Čilės gamintojams būtų uždrausta eksportuoti žuvį į Baltarusiją. Atsakovės į bylą pateiktas Salmones Austral SPA raštas vertinamas kritiškai, nes nėra aišku, ar būtent su šia įmone buvo sudaryta sutartis dėl lašišos pirkimo. Juolab kad iš byloje pateiktų veterinarijos sertifikatų matyti, jog atsakovė turėjo verslo santykių su kitomis Čilės įmonėmis – Salmones Pacific Star S. A., Comercial Y Servicios Sur Austral, Trusal S.A., Empresas Aquachiles S. A., Salmones Aysen S. A. Be to, minėtos įmonės raštas neatspindi, kad būtent užsakymo metu (2022 m. balandžio–gegužės mėn.) Čilės gamintojams buvo draudžiama išrašyti veterinarinius sertifikatus šaldytai lašišai į Baltarusiją. Trečia, tiek Tiekimo sutarties 6.2 papunktyje, tiek CK 6.212 straipsnio 3 dalyje numatyta šalies, kuri paveikiama nenugalimos jėgos aplinkybe, pareiga per 3 dienas pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė per 3 dienas būtų pranešusi ieškovui apie prievolės pateikti lašišą neįvykdymo priežastis. Nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos, jos kiekvienu individualiu atveju turi būti įrodytos, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju objektyviai nebuvo galimybės numatyti, jog, vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, egzistavus eilei Rusijai ir Baltarusijai taikomų ekonominių ir kt. sankcijų, Čilės gamintojai gali atsisakyti išrašyti veterinarinius sertifikatus. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog Tiekimo sutartį ji neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad aplinkybė, dėl kurios šiuo metu neįmanoma įvykdyti Tiekimo sutarties, yra laikina, todėl būtų galima taikyti laikiną sutarties vykdymo sustabdymą iki taikomų Baltarusijai sankcijų pabaigos. Kaip jau buvo minėta, ieškovas 2022 m. gegužės 27 d. pateikė atsakovei raštą, kuriuo pareikalavo, kad atsakovė per 3 kalendorines dienas pateiktų prekes arba grąžintų sumokėtą avansą. Taigi, ieškovas dar 2022 m. gegužės 27 d. aiškiai išreiškė savo valią, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus nurodytam terminui, nebus pateikta žuvis, jis nėra suinteresuotas jos priimti vėliau ir reikalauja grąžinti avansą. Pagal Tiekimo sutarties 2.7 papunktį, jeigu už prekes buvo atliktas išankstinis mokėjimas, tačiau dėl bet kokių priežasčių prekės ar jų dalis nebuvo pristatytos pirkėjui, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui atlikto išankstinio mokėjimo sumą, atitinkančią nepristatytų prekių kiekį, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prekių apmokėjimo. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovė, prašydama taikyti laikiną Tiekimo sutarties vykdymo sustabdymą, nepagrįstai siekia neapibrėžtam terminui sustabdyti Tiekimo sutarties vykdymą ir atitinkamai negrąžinti ieškovui šio sumokėto avanso.
56. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad pinigų grąžinimas ieškovui nebuvo ir nėra galimas dėl to, jog bet kokie atsiskaitymai su Baltarusija ir Rusija buvo nutraukti. Visų pirma, nors apeliantė teigia, kad bet kokie atsiskaitymai su Baltarusija buvo negalimi bei pateikė teismui AS „Citadele banka“ ir „Swedbank“, AB pranešimus, kad šie bankai nevykdo finansinių operacijų į Rusiją (Baltarusiją), tačiau ieškovas byloje pateikė duomenis, kad mokėjimus į Baltarusiją vykdo UAB „Medicinos bankas“ (dabar – Urbo bankas, UAB). Antra, atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui 148 299,92 Eur avansą per 3 kalendorines dienas nuo jo el. paštu išsiųsto 2022 m. gegužės 27 d. pareikalavimo. Byloje pateiktas AS „Citadele banka“ raštas patvirtina, kad minėtas bankas išeinančius mokėjimus į Baltarusiją aptarnavo iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., o tai reiškia, jog atsakovei nebuvo kliūčių grąžinti ieškovui avansą. Trečia, atsakovė byloje nepateikė duomenų apie tai, kad siekė grąžinti ieškovui avansą, tačiau susidūrė su mokėjimo problemomis. Be to, Tiekimo sutartyje nurodytas OOO „Belrosmoreprodukt“ bankas – OAO „BNB“ bank – nepatenka į sankcionuotų Baltarusijos kredito įstaigų sąrašą, pateiktą Reglamento Nr. 765/2006 IX, XV prieduose. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad egzistuoja teisinės kliūtys atsakovei grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą į Tiekimo sutartyje nurodytą banko sąskaitą, esančią OAO „BNB“ banke.
57. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas 2023 m. vasario 3 d. pavedimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė Arte Bunkering OÜ ne tik atstovauti ieškovui Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau ir gauti pinigus ar kitą turtą (Pavedimo sutarties 1.3, 1.4, 1.8 papunkčiai). CK 6.44 straipsnyje nurodyta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Taigi, Arte Bunkering OÜ Pavedimo sutarties pagrindu taip pat turi teisę priimti iš atsakovės grąžintiną avansą.
Dėl palūkanų, priteistų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą
59. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovui, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, buvo priteistos palūkanos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo palūkanų mokėjimo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalys sutartimi tokių palūkanų neaptarė, jų taikymo ir skaičiavimo būdo nenumatė. Be to, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, atsakovė nėra atsakinga už vėlavimą atlikti mokėjimą, taip, kaip tai yra numatyta Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnyje.
60. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina (CK 6.315 straipsnio 4 dalis).
61. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
62. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai, susiję su nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Kaip jau minėta šios nutarties 54 punkte, šiuo atveju neegzistavo nenugalimos jėgos aplinkybė, todėl teigti, kad atsakovė nėra atsakinga už vėlavimą atlikti mokėjimą, nėra pagrindo.
63. Tarp šalių ginčas kilo dėl avanso grąžinimo. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę – neįvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino ieškovui šio sumokėto avanso. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Dėl (ne)tinkamo ieškovo atstovavimo teisme
64. Apeliantė byloje kelia klausimą dėl netinkamo ieškovo atstovavimo teisme. Apeliantės vertinimu, ieškovas nėra pavedęs jam atstovauti advokatui Arkadijui Freidenzonui ir atstovavimo sutartis su advokatu tiesiogiai ieškovo nėra pasirašyta.
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 3 d. pavedimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pavedė Arte Bunkering OÜ atstovauti jam visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir arbitražuose visose civilinėse bylose tikslu išieškoti iš atsakovės 148 299,92 Eur avansą pagal Tiekimo sutartį, suteikdamas Arte Bunkering OÜ visas CPK numatytas procesines teises, inter alia, vykdymo procese gauti pinigus ar kitą turtą. Pavedimo sutarties 1.6 papunktyje numatyta Arte Bunkering OÜ teisė perįgalioti kitą asmenį, taip pat advokatą ar advokato padėjėją atlikti visus pavedimo sutartyje nurodytus veiksmus. Arte Bunkering OÜ, įgyvendindama Pavedimo sutartyje jai numatytą perįgaliojimo teisę, 2023 m. vasario 6 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Arkadijumi Freidenzonu.
66. Ieškovas taip pat pateikė 2023 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinimą dėl atstovavimo teismuose, kuriame: patvirtino, kad advokatas turi teisę Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-344-883/2023 atstovauti ieškovui, jam suteiktos visos CPK ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos procesinės teisės, įskaitant, bet neapsiribojant pareikšti (parengti, pasirašyti ir pateikti) pareiškimą, prašymą, skundą, pretenziją, ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, dubliką, tripliką, keisti ieškinio ar skundo dalyką ar pagrindą, atsisakyti arba pripažinti ieškinį, pareikšti (parengti, pasirašyti ir pateikti) atskirąjį, apeliacinį, kasacinį skundą, sudaryti taikos sutartį ir pagal ją gauti pinigus ar kitą turtą, pasirašyti, pateikti ir gauti bet kokius dokumentus, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti, vykdymo procese gauti pinigus ar kitą turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, susipažinti su bylos medžiaga, sumokėti žyminius ir kitus mokesčius; patvirtino visus procesinius veiksmus, kuriuos advokatas yra atlikęs civilinėje byloje Nr. e2-344-883/2023 ieškovo vardu.
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais dėl netinkamo ieškovo atstovavimo teisme. Dar kartą pažymėtina, kad pats ieškovas pateikė patvirtinimą, pažymintį, kad minėtas advokatas turi teisę atstovauti jam nagrinėjant ginčą, susijusį su atsakove.
68. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad advokatas Arkadijus Freidenzonas yra tinkamas ieškovo atstovas byloje. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo ieškovo atstovavimo yra nepagrįsti, dėl to atmetami.
Dėl procesinės bylos baigties
69. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
70. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias avanso grąžinimą, palūkanų priteisimą, taip pat tinkamai įvertino Europos Sąjungos priimtų reglamentų nuostatas, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
71. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą skirti apeliantei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą. Ieškovo nuomone, atsakovė apeliacinį skundą pateikė siekdama tik vilkinti ieškovui palankaus skundžiamo sprendimo įsiteisėjimą ir įvykdymą, toliau nesąžiningai pelnydamasi dėl ieškovo pinigų negrąžinimo.
72. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
73. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 31 punktas).
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės piktnaudžiavimą, jos sąmoningą siekį vilkinti procesą, apsunkinti bylos nagrinėjimą ir pan. Vien nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas (netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas) savaime nesudaro pagrindo apeliantei taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
76. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
77. Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmetus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
78. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 1 045 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas (715 Eur) ir susipažinimas su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi, papildomų įrodymų rinkimas bei pateikimas teismui, susipažinimas su FNTT išvada (330 Eur).
79. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).
80. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ieškovas sumokėjo 2023 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (715 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 000,10 Eur × 1,3 = 2 600,13 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinant pirmiau nurodytą teismų praktiką, atskirai (papildomai) nėra pagrindo priteisti ieškovui 330 Eur išlaidų, kurios siejamos su susipažinimu su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi, papildomų įrodymų rinkimu ir pateikimu teismui, susipažinimu su FNTT išvada. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovui priteisiamos 715 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovo OOO „Belrosmoreprodukt“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei mažajai bendrijai „Mikata“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Mikata“, juridinio asmens kodas 303102390, ieškovui OOO „Belrosmoreprodukt“ (ribotos atsakomybės bendrovė, įregistruota Baltarusijos Respublikos vieningame valstybės registre), juridinio asmens kodas: 690837493, 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Tomas Venckus