Civilinė byla Nr. 2-1026/2011

Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 21 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stimeksa“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo dalies panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1915-560/2011, pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stimeksa“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stimeksa“ 2009-08-31 kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, tretieji asmenys (kreditoriai) Nordea Bank Finland Plc ir uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                                                                                                          

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Stimeksa“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. kovo 23 d. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo centras“. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pirmajame kreditorių susirinkime. Teismo nutartimi patvirtinta lėšų suma vienam mėnesiui, skirta bankrutuojančios įmonės administravimui, sudarė 74807,84 Lt, iš kurių 5000 Lt sudarė atlyginimas administratoriui. Be to, ta pačia teismo nutartimi buvo patvirtinta 10416,95 Lt lėšų suma, skirta bankrutuojančios įmonės administravimui už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime dienos. 2009-08-17 įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmatą 27505 Lt bei nustatyti 4 000 Lt plius PVM administratoriaus vieno mėnesio atlyginimą. 2009-08-31 įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas nutarė, kad: „6.4. Patvirtintą vieno mėnesio sąmatą 27505 Lt ir administratoriaus vieno mėnesio atlyginimą 4000 Lt plius PVM administratorius turi teisę naudoti BUAB „Stimeksa“ administravimui laikotarpiui iki 2009-12-01 nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. įskaitant ir periodą nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo“.

Pareiškėjas BUAB „Stimeksa“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ pateikė teismui skundą, kurį patikslinęs prašo pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios UAB „Stimeksa“ 2009-08-31 kreditorių susirinkimo 6.4 nutarimą dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui taikymo laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Administratorius nesutinka su minėto nutarimo dalimi dėl administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo nustatymo laikotarpyje nuo nutarties iškelti UAB „Stimeksa“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių sušaukimo. Esminis administratoriaus motyvas yra tas, kad pirmasis kreditorių susirinkimas negali keisti Vilniaus apygardos teismo 2009-04-28 nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, kuri apima teismo nutartyje nurodytą laikotarpį, nes priešingu atveju būtų pažeistas CPK 18 str. įtvirtintas teismo nutarties privalomumo principas

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d.nutartimi nutarė pareiškėjo BUAB „Stimeksa“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ skundą atmesti.  Teismas atsižvelgdamas į ĮBĮ nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus šių teisės normų taikymo išaiškinimus, kurie yra privalomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams (CPK 4 str.), nagrinėjamoje byloje priėjo išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1378-585/2010, kuria buvo patvirtintas BUAB „Stimeksa“ administravimo lėšų sumos preliminarų dydis, nesaisto kreditorių bei neįpareigoja jų priimant nutarimą dėl administravimo išlaidų tvirtinimo nustatyti administravimo išlaidas tokio paties dydžio, kokios jos buvo patvirtintos teismo nutartimi. Todėl administratoriaus skundo motyvus, kuriais jis įrodinėja, jog kreditorių susirinkimas neturėjo teisės pakeisti teismo nutartimi patvirtintos administravimo lėšų sąmatos už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai teismų praktikai šiuo klausimu. Teismas taip pat nurodė, kad administratorius neįrodė, jog laikotarpyje nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo jis kas mėnesį patyrė didesnes nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos 27505 Lt dydžio administravimo išlaidos. Teismas atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendė, kad kreditorių susirinkime patvirtintų vieno mėnesio administravimo išlaidų dydis (27 505 Lt) bei administratoriaus vieno mėnesio atlyginimo dydis (4 000 Lt plius PVM) yra protingi bei pakankami tam, kad administravimo procedūros vyktų sklandžiai, netrukdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos bei administratorius būtų motyvuotas tinkamai vykdyti savo pareigas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu pareiškėjo BUAB „Stimeksa“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios UAB „Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo 6.4 nutarimą dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui taikymo laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. neskundžiama nutartimi pripažintos teisėtomis tam tikros administravimo išlaidų rūšys ir jų ribos, o patvirtinta lėšų suma administravimo išlaidoms apmokėti saisto ne vien administratorių, bet yra „privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims" (CPK 18 str.), tarp jų ir šioje bankroto byloje dalyvaujantiems kreditoriams. Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje be įstatymo pagrindo teigiama, esą neskundžiama nutartis nesaisto kreditorių bei neįpareigoja jų priimant nutarimą dėl administravimo išlaidų tvirtinimo laikytis ankstesnėje bankroto proceso stadijoje teismo patvirtintos lėšų sumos administravimo išlaidoms apmokėti. Neskundžiama nutartimi patvirtinta lėšų suma administravimo išlaidoms apmokėti yra privaloma iki pirmojo kreditorių susirinkimo, saisto visus bankroto proceso dalyvius ir negali būti atgaline tvarka pakeista kreditorių susirinkimo nutarimu.

2. Neskundžiamos nutarties pagrindu BUAB „Stimeksa“ administratoriui atsirado teisė nurodytu laikotarpiu naudoti teismo patvirtintą lėšų sumą apibrėžtoms administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau skundžiama nutartimi administratoriaus teisė naudoti neskundžiamą nutartimi patvirtintą lėšų sumą paneigta dalyje, viršijančioje pirmojo kreditorių susirinkimo vėliau nustatytą mažesnę administravimo išlaidų sąmatą. Tai lemia teisinį neapibrėžtumą, nes išeitų, jog administratorius, pagal neskundžiamą nutartį panaudojęs BUAB „Stimeksa“ lėšas numatytoms administravimo išlaidoms jų ribose, veikė teisėtai, o pagal skundžiamos nutarties prasmę - iš dalies neteisėtai, todėl šis prieštaravimas gali būti pašalintas tik panaikinus skundžiamą nutartį ir patenkinus administratoriaus skundą.

3. Administratorius šioje byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog administratorius įrodymų nepateikė), dėl to buvo įvertintas faktas, kad patirtų išlaidų suma buvo mažesnė, negu nustatyta neskundžiamoje nutartyje, tačiau ši aplinkybė buvo neteisingai interpretuota.

4. Suinteresuotų asmenų samprotavimų apie BUAB „Stimeksa“ ir UAB „VM Valda“ sąsajumą nepakanka pripažinti, kad administratorius, apmokėjęs tęstinės nuomos išlaidas buvo nesąžiningas.

5. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. neskundžiama nutartis buvo priimta ir vykdyta buvus anksčiau sukurtam precedentui, o skundžiama nutartis priimta remiantis naujais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie keičia iki tol taikytuosius. Vėlesni kasacinio teismo išaiškinimai kitoje byloje neturi įtakos šioje byloje anksčiau priimtai ir iki pirmojo kreditorių susirinkimo vykdytai neskundžiamai nutarčiai, nes naujas ĮBĮ normų aiškinimas neskundžiamos nutarties savaime nepanaikina ir nekeičia.

6. Suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus pasitraukimas iš bankroto bylos, visiškai patenkinus jo reikalavimą, yra svarbi aplinkybė sprendžiant šią bylą nes likę kreditoriai absoliučia dauguma jų turimų balsų buvo prieš ginčijamo 6.4 nutarimo priėmimą. Jei jau kreditorių valia dėl išlaidų administravimui yra absoliutinama, tai į šią reikšmingą aplinkybę teismas privalėjo atsižvelgti, nes priešingu atveju būtų ginami jau nesančio kreditoriumi asmens interesai, tačiau nepaisoma likusių kreditorių valios.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašo, pareiškėjo BUAB „Stimeksa“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-01-06 nutartį ir priteisti iš UAB „Verslo administravimo centras“ Nordea Bank Finalnd Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Teisinis reguliavimas bei vyraujanti teismų praktika, nustatantys teisę kreditorių susirinkimui keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą bei administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo, galiojo neskundžiamos nutarties priėmimo metu.

2.  Net jei ir būtų pagrįstas pareiškėjo teiginys (su kuriuo Tretieji asmenys nesutinka), kad susiklosčiusi praktika dėl kompetencijos nustatyti bankroto administravimo išlaidų sąmatą bei atlyginimą administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo buvo kitokia, teismų praktikos pasikeitimas nėra naujas teisinis reguliavimas.

3. Kreditorių teisė keisti teismo nustatytą preliminarią bankroto administravimo išlaidų sąmatą ar atlyginimą administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo nepažeidžia lex retro non agit principo.

4. Pareiškėjas skųsdamas nutarimą dalyje dėl 6.4 punkto turi įrodyti ne tik patirtų administravimo išlaidu faktą, bet ir jų būtinybę, tačiau šių aplinkybių neįrodė.

5. Kreditorių teisė keisti teismo nustatytą preliminarią bankroto administravimo išlaidų sąmatą ar atlyginimą administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo.

6. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus išbraukimas iš kreditorių sąrašo neturi jokios reikšmės bylos išsprendimui.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl BUAB „Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje patvirtino 10416,95 Lt lėšų sumą, skirtą BUAB „Stimeksa“ administravimui už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime bei 74807,84 Lt lėšų sumą (įskaitant į šią sumą 5 000 Lt atlyginimą BUAB „Stimeksa“ administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“), kurią administratorius turi teisę naudoti vieno mėnesio administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pirmajame kreditorių susirinkime. BUAB „Stimeksa“ pirmasis kreditorių susirinkimas 2009 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą, kurio 6-uoju darbotvarkės klausimu sprendė dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos ir patvirtino 27505 Lt vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmatą bei nustatė 4 000 Lt plius PVM administratoriaus vieno mėnesio atlyginimą (b.l. 5-12). Pakartotinis BUAB „Stimeksa“ kreditorių susirinkimas 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė „6.4. Patvirtintą vieno mėnesio sąmatą 27505 Lt ir administratoriaus vieno mėnesio atlyginimą 4000 Lt plius PVM administratorius turi teisę naudoti BUAB „Stimeksa“ administravimui laikotarpiui iki 2009 m. gruodžio 1 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. įskaitant ir periodą nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo“ (b.l. 13-15). Administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios UAB „Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo 6.4 nutarimą dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui taikymo laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismui nustačius administratoriaus atlyginimą bei administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimas jos keisti negalėjo. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu negali sutikti. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką.  Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, todėl nedraudžiama vėlesniems kreditorių susirinkimams priimti sprendimus dėl administravimo išlaidų sąmatos, tame tarpe ir teismo patvirtintos sumos, pakeitimų. Taigi, administravimo išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai.

Apelianto argumentas, kad kreditorių sprendimo retrospektyvus taikymas pažeidžia bendrąjį teisės principą lex retro non agit, nustatantį, kad teisiniams santykiams taikomos tos taisyklės, kurios galioja tokiems santykiams atsiradus, nėra pagrįstas, nes bankroto įmonės administratorius nesutikdamas su atitinkamu kreditorių susirinkimo sprendimu turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010 nurodė, kad administratoriaus atlyginimo teisingumą, atitiktį darbo apimčiai, sudėtingumui ir kitiems ĮBĮ 36 str. 5 d. nustatytiems kriterijams užtikrina teismo kontrolė - administratoriaus teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų dydžio nustatymo.

Nors apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtinta preliminari lėšų suma administruojant BUAB „Stimeksa“ turtą buvo būtina ir dėl to skundžiamoje nutartyje dėstomas išaiškinimas, kad administratorius naudojosi nustatytomis preliminariomis išlaidomis neekonomiškai yra nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, administratoriui, teikiančiam tvirtinti  administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. neskundžiama nutartis buvo priimta ir vykdyta buvus anksčiau sukurtam precedentui, o skundžiama nutartis priimta remiantis naujais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie keičia iki tol taikytuosius. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija negali sutikti, nes kaip teisingai nurodo tretieji asmenys atsiliepime, nepriklausomai nuo to, kokia teismų praktika buvo susiklosčiusi, teismų praktikos pasikeitimas, sąlygojantis kitokį nei prieš tai galiojęs teisės normos išaiškinimą, nėra naujos teisės normos sukūrimas, todėl pasikeitęs normos išaiškinimas yra tikrojo normos reguliavimo išaiškinimas, kuris turėjo galioti ir iki tikrosios normos reikšmės išaiškinimo ir nepriklausomai nuo to, kaip jis iki tol buvo aiškinamas.

Taip pat nėra pagrįsti apelianto argumentai, kad suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus pasitraukimas iš bankroto bylos, visiškai patenkinus jo reikalavimą, yra svarbi aplinkybė sprendžiant šią bylą nes likę kreditoriai absoliučia dauguma jų turimų balsų buvo prieš ginčijamo 6.4 nutarimo priėmimą. Aplinkybė, kad Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius nėra BUAB „Stimeksa“ kreditorių sąrašuose savaime nedaro negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimo, kurio metu buvo priimtas BUAB „Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Vytas Milius                                                                                                                                    Marytė Mitkuvienė

Gintaras Pečiulis