Baudžiamoji byla Nr. e1-1000-978/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04834-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1994 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „B.“, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Subačiaus (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
R. S. 2021 m. vasario 15 d., apie 13.24 val., Vilniuje, kelyje A1 (Vilnius-Kaunas, devintajame kilometre), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
R. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 15 d., apie 10.00 val., jis įsigijo lengvąjį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko iš jam nepažįstamo asmens, su kuriuo susitiko netoli Gariūnų turgavietės. Parduodamo automobilio skelbimą rado interneto tinklalapyje. Nusipirkęs automobilį, su juo važiuoti nenorėjo, jį norėjo palikti automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi neturi teisės vairuoti automobilį, norėjo palaukti iki vakaro, kol jo mama baigs darbą ir po darbo atvyks bei paims automobilį ir jį nuveš iki gyvenamosios vietos. Sėdint automobilyje, jis telefonu susisiekė su draugu A. (jo pavardės nežino, telefono numerio taip pat nežino). A. telefoninio pokalbio metu pasakė, jog įsigijo automobilį ir jis gali atvykti apžiūrėti jo naują pirkinį. Kai A. atvyko, jis galimai su savimi atsinešė alkoholinio gėrimo, degtinės, butelį, stiklinėje taroje, 0,7 l talpos. Taigi, būnant automobilyje jie pradėjo vartoti minėtą gėrimą, tačiau kiek išgėrė konkrečiai, nežino. Apie 13:00 val. nusprendė užvesti automobilio variklį ir juo pravažiuoti, kadangi norėjo išbandyti ką tik nusipirktą automobilį. Pavartojęs alkoholinių gėrimų jautėsi apsvaigęs, tačiau nemanė, kad yra labai neblaivus. Tuo metu A. automobilyje su juo buvo kartu, jis sėdėjo dešinėje pusėje, priekinėje keleivio vietoje. Taigi, pradėjo važiuoti ką tik įsigytu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo kryptimi link Grigiškių rajono. Važiuojant keliu pamatė, jog iš paskos jo automobilio važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais raudonos-mėlynos spalvos šviesų švyturėliais. Tuo metu iškart sustojo kelkraštyje. Pamatė, jog prie kairės pusės, vairuotojo vietos durų priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė, jog pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Jis atsakė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi. Policijos pareigūnas taip pat nurodė, jog turės pasitikrinti neblaivumą ir jis sutiko. Tuo metu jis išlipo iš automobilio „Ford Focus“, valst. (duomenys neskelbtini) ir kartu su policijos pareigūnu nuėjo iki policijos automobilio. Patikrinus jo neblaivumą, alkoholio nustatymo matuoklis parodė apie 2 promilių neblaivumą. Tada policijos pareigūnai jam nurodė, jog bus sulaikytas, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi (b. l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2021 m. vasario 15 d. patruliavo kartu su specialistu R. T., patruliniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal policinių priemonių planą Vilniaus apskrityje. Apie 12.55 val. Vilniuje, kelyje A1 (Vilnius–Kaunas), 9 kilometre patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti automobilio registracijos dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir paaiškino, kad teisės vairuoti neturi. Tikrinant vairuotoją duomenų bazėje, nustatė, kad automobilį vairavo R. S., gim. 1994 (duomenys neskelbtini). Stovint prie automobilio pastebėjo, kad vairuotojo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, paprašytų dokumentų vairuotojas ieškojo kelis kartus toje pačioje vietoje. Bendraujant su vairuotoju pajuto, kad jam iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Paklausus jo, ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad alkoholį vartojo vakar vakare ir dar šiandien prieš 3 val. Alkotesterio ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0240, patikros Nr. 1416569 pagalba, vairuotojui R. S. nustatytas 2.35 promilės girtumas, tikrinimo laikas 13.02 val. Antru tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 2.13 promilės girtumas, tikrinimo laikas 13.24 val. Apie tai pranešė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. Vairuotojas buvo perduotas ekipažui (duomenys neskelbtini), kurie pristatė į Vilniaus apskrities VPK budėtojų dalį. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje Eišiškių pl. 127. Vairuotojui R. S. už vairavimą neturint teisės surašytas AN protokolas ROIK 21128540370 (b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad 2021 m. vasario 11 d. nusipirko „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį parodė pažįstamam R. S.. Jis pasiūlė iš jos perpirkti šią transporto priemonę. 2021 m. vasario 15 d. sutarė, kad jis paims automobilį apžiūrėti ir nuspręs ar pirks. Automobilis buvo paliktas prie Gariūnų turgavietės. R. S. tą pačią dieną, apie 10.00 val., paėmė iš jos automobilio raktelius ir pasakė, kad apžiūrės bei nuspręs. Ji nematė, kas važiavo su šiuo automobiliu, nes raktelius padavė ne prie automobilio. Tik kitą dieną sužinojo, jog jis neblaivus ir be teisių važinėjo su jos „Ford Focus“. Daugiau pasakyti nieko negali (b. l. 22).
Iš 2021 m. vasario15 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad
2021 m. vasario 15 d., apie 13.24 val., Vilniuje, kelyje A1 ( Vilnius-Kaunas devintajame kilometre), pil. R. S., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 16).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. S. neblaivumo požymiai nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, panaudoto bekontakčio alkoholio detektoriaus, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. R. S. 2021 m. vasario 15 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 13.02 val. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 13.24 val. R. S. nustatytas 2,13promilių girtumas (b. l. 23).
Alkotesterio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0240 rodmenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 15 d. 13.02 val. R. S. buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, o 13.24 val. – 2,13 promilių neblaivumas (b. l. 24). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1416569 (b. l. 24-25).
Iš vairuotojų registro duomenų matyti, kad R. S. vairuotojų registre neregistruotas (b. l. 40).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. M. (b. l. 27).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Ford Focus DI (1999 m.) kaina Lietuvoje yra 970 EUR (su PVM) (b. l. 28).
Iš 2021 m. vasario 11 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad I. M. iš V. G. – G. nusipirko automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Iš 2021 m. vasario 18 d. leidimo atsiimti transporto priemonę matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. leista I. M. atsiimti automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. S. vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 2,13 promilių girtumas), todėl kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis R. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti dalimis per 1 metus 6 mėnesius.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė, išgėręs sėdo ir važiavo pasivažinėti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. S. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 43-44), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 46-50), dirbantis (b. l. 53), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 MGL (3 000 EUR), šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
R. S. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą dalimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. dirbantis, todėl, teismo vertinimu, įvertinus skirtinos baudos dydį bei siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą R. S. savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas dvidešimčiai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. vasario 15 d. 13.24 val. iki 2021 m. vasario 16 d. 12.05 val., t. y. vieną dieną (b. l. 66, 38), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. S. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne, ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis R. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo Vilniuje, kelyje A1 (Vilnius-Kaunas, devintajame kilometre), dienos metu, apie 13.24 val., kuomet yra intensyvus eismas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie R. S. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2021 m. vasario 15 d.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą - 970 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
R. S. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o I. M. (b. l. 29). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš R. S. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę su PVM. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 970 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kiti procesiniai klausimai
Iš Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-04834-20 matyti, kad dėl transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo UAB „T.“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 12,00 Eur su PVM (b. l. 3124). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo R. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 64).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 15 d. 13.24 val. iki 2021 m. vasario 16 d. 12.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvidešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš R. S. automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų).
Priteisti iš R. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 12,00 Eur proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią „AB SEB banke“, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
R. S. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. S., kad:
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvidešimt mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Beatričė Bakanauskaitė