Civilinė byla Nr. 2VP-5177-1107/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00467-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

sekretoriaujant Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės atstovei antstolio padėjėjai Ramintai Kazlauskienei,

suinteresuoto asmens M. S. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ vadovas M. L., išieškotojas M. S..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja antstolė Rima Gražienė prašo skirti baudą skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miesto administratorius“ vadovui M. L. už teismo sprendimo nevykdymą.

Prašyme nurodė, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-79-375/2019 dėl įpareigojimo UAB „Miesto administratorius“ pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), į viršutinį M. S. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. UAB „Miesto administratorius“ piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą.

Pareiškėjos atstovė posėdžio metu palaikė prašymą, prašė jį tenkinti ir skirti skolininkės UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. maksimalią trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, jog antstolė 2019 m. rugpjūčio 26 d. yra surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įpareigojimą atlikti veiksmus numatytus teismo sprendime UAB „Miesto administratorius“ vadovas buvo informuotas, tačiau antstolės kontoros darbuotojai nurodė, jog jis nežino kokius veiksmus jam reikia atlikti, vykdyti sprendimo neįmanoma. Prašo skirti maksimalią baudą už piktybišką sprendimo nevykdymą, kadangi išieškotojui M. S. skolininkės veiksmais sukeliami labai dideli nepatogumai. UAB „Miesto administratorius“ vadovas piktybiškai nesidomėjo kokius veiksmus jis turi atlikti, nurodydamas jog jokios aklės nėra ir jis nežino kaip vykdyti sprendimą.

Suinteresuoto asmens M. S. atstovė paaiškino, kad palaiko antstolės prašymą dėl maksimalios baudos skyrimo. Skolininkas su išieškotoju elgiasi labai nesąžiningai, byla tęsėsi labai ilgą laiko tarpą, išieškotojas visą laiką turi gyventi be vandens. Byloje buvo surinkti visi įrodymai jog pats UAB „Miesto administratorius“ vadovas savo parašu yra patvirtinęs, jog jis nupjovė vandentiekio vamzdį ir atjungė vandentiekį M. S.. 2019 m. vasario 18 d. sprendimu UAB „Miesto administratorius“ buvo įpareigotas pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute į viršutinį M. S. nuomojamą butą. Sprendimas yra patikrintas aukštesnės instancijos teismo. Kauno apygardos teismas nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą nepakeistą. Net ir po to skolininkas piktybiškai nevykdo sprendimo, nurodydamas, jog nežino kaip vamzdį pajungti. Dėl nurodytų priežasčių prašo skirti skolininkės vadovui baudą mažiausiai 100,00 Eur per dieną. Baudą prašo skirti nuo 2019 m. liepos 12 d. Šiuo metu buto (duomenys neskelbtini) savininkas yra pasikeitęs, tačiau bute vis tiek gyvena M. S.. Vykdomojoje byloje išieškotojas taip pat nėra pakeistas.

Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ atstovė prašo atmesti prašymą dėl baudos skyrimo. Byloje turi būti išspręstas klausimas ar tas sprendimas už kurio nevykdymą prašoma paskirti baudą iš esmės yra įmanomas įvykdyti. Byloje pateiktas 2019 m. spalio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio pagrindu buvo kreipiamasi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, vėliau neigiamas teismo sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo metu yra ruošiamas Kasacinis skundas dėl priimtų procesinių sprendimų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog 2019 m. spalio 8 d. dalyvaujant pačiam M. S. ir jo atstovui, antstoliui Marekui Petrovskiui bei UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L., buvo bandoma įvykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 įpareigojimą, tačiau konstatuota, jog fiziškai įvykdyti teismo sprendimo yra neįmanoma neradus vandentiekio vamzdžio aklės/sklendės ar kitokių vandens ribojimų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog sprendimą buvo bandoma įvykdyti. Dėl nurodytų priežasčių mano, jog antstolės prašymas paskirti UAB „Miesto administratorius“ vadovui baudą už sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, nevykdymą turėtų būti atmestas. Prašomos skirti baudos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Bauda gali būti skiriama tik nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto vykdomojoje byloje surašymo dienos.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

prašymas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai.

Civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje 2019 m. liepos 19 d. priimtas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, 2019 m. vasario 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 nutarties pagrindu, dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ įpareigojimo pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išieškotojo atstovas pagal įgaliojimą R. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimu informavo antstolę, kad teismo sprendimas nėra vykdomas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkės vadovui.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

 CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio.

Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams antstolės Rimos Gražienės pateiktos vykdomosios bylos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1001-259/2019, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ir Kauno apygardos teismas, priimdami sprendimus, įpareigojančius skolininkę UAB „Miesto administratorius“ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tuose pačiuose sprendimuose nenurodė, ar skolininkei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotojas turi teisę atlikti tuos veiksmus skolininkės lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininkės reikiamas išlaidas. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, jog antstolės Rimos Gražienės 2019 m. rugpjūčio 26 d. surašytas sprendimo neįvykdymo aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti perduotas sprendimą priėmusiam teismui, kuris gali išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles ir priimti nutartį, pakeičiančią sprendimo vykdymo tvarką ir nustatančią išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

Išanalizavęs  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-79-375/2019 sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1001-259/2019 teismas daro išvadą, jog nurodytais procesiniai sprendimais nebuvo nustatyta skolininkės UAB „Miesto administratorius“ pareiga atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kaip išskirtinai asmeninė skolininkės prievolė, todėl antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skyrimo, atmestinas, antstolei išaiškintina teisė surašytą sprendimo neįvykdymo aktą perduoti sprendimą priėmusiam teismui, kuris išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Suinteresuoto asmens M. S. atstovė pateikė prašymą iš skolininkės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų už advokato atstovavimą nagrinėjant pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo.

Iš pateikto bylinėjimosi išlaidų kvito nustatyta, jog pinigų sumokėjimo fakto suinteresuotas asmuo M. S. nėra patvirtinęs savo parašu.  

Teismui atmetus antstolės prašymą bei suinteresuotam asmeniui M. S. nepateikus bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą patvirtinančio tinkamo dokumento su pinigus sumokėjusio asmens parašu, išieškotojo M. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –292 straipsniais, 771 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Asta Lukauskaitė