Skundas administracinio nusižengimo byloje
Nr. II-476-1130/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00406-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
9.34; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. L.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Jonui Osteriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresniojo patarėjo 2024 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-20-2024, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucijos, ir VMI) 2024 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-20-2024 L. L. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 2071 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistas stebėsenos metu UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) dėl mokestinių prievolių vykdymo nustatė, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį pardavė E. K. naudotą automobilį „VW Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 9 700 EUR ir priėmė iš E. K. pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 EUR grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą , kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijant 5 000 EUR, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma pagal šį sandorį yra 0 EUR). Pagal 9 700 EUR vertės sandorį priimta 5 000 EUR suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynais sumą 5 000 EUR, t. y., daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynus pinigus pagal sandorį, viršijantį 5 000 EUR, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
Taip pat stebėsenos metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį pardavė G. S. naudotą automobilį Lexus RX 450H, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 000 EUR ir priėmė iš G. S. pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 EUR grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijant 5 000 EUR, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 EUR). Pagal 13 000 EUR vertės sandorį priimta 5 000 EUR suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynais sumą 5 000 Eur, t.y. daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynus pinigus pagal sandorį, viršijantį 5 000 EUR, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
Taip pat stebėsenos metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį pardavė J. R. naudotą automobilį Toyota Yaris Hibrid, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 000 EUR ir priėmė iš J. R. pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 EUR grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijus 5 000 EUR, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 EUR). Pagal 12 000 EUR sandorį priimta 5 000 EUR suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynais sumą 5 000 Eur, t. y., daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynus pinigus pagal sandorį viršijantį 5 000 EUR, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
Taip pat stebėsenos metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį pardavė J. P. naudotą automobilį Lexus NX300H, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 21 000 Eur ir priėmė iš J. P. pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą ser. ABU Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 EUR grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijus 5 000 EUR, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 EUR). Pagal 21 000 EUR sandorį priimta 5 000 EUR suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynais sumą 5 000 Eur, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynus pinigus pagal sandorį viršijantį 5 000 EUR, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
Tokiais savo veiksmais Bendrovės vadovas L. L., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo Nr. XIV-1165 (toliau – ir AGPRĮ) 4 straipsnį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.VA-82 patvirtintų „Dėl pranešimo apie gautus (priimtus) atsiskaitymus ir/ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais PRC915 formos, papildomo lapo PRC915 formos bei jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 1 punkto, 12 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusiengimą numatytą ANK 2071 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodoma, kad nebuvo priimta grynų pinigų suma, viršijanti 5 000 eurų ribą. Paimti gryni pinigai buvo avansas, todėl laikytina, kad atsiskaityta avansu (įskaitymu) ir pavedimu. Skundo esminis motyvas, kad Institucija netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi asmenys perdavę įmonės įgaliotam asmeniui avansą tuo metu sandorio nebaigė ir jis atliko užstato funkciją, klientams išbandžius automobilius jie juos grąžindavo įmonei ir atgaudavo avansą (užstatą) arba sudarydavo sandorį, kurį apmokėdavo įskaitymu (perduotu avansu) ir pavedimu.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Pareiškėjas skundą grindžia aplinkybe, kad aukščiau minėti 5 000 EUR atsiskaitymai grynais pinigais yra avansas, kuris, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, grąžinamas klientui, o sudarius automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, įskaitomas į sutarties kainą. Iš byloje esančių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių ir grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad autotransporto priemonių pardavimo sutartys ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai surašyti tą pačią dieną. Taip pat transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartyse „atsiskaitymo būdas“ skyriuje nurodyta, kad pirkėjas apmokėjimą atlieka bankiniu pavedimu ir 5 000 EUR grynais, todėl Pareiškėjo teiginys, kad buvo mokamas avansas ir vėliau įskaitomas neatitinka byloje nustatytoms faktinių aplinkybių. Be to, Pareiškėjas netinkamai traktuoja avanso paskirtį - avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstama dalies kainos sumokėjimu (avansu). Taigi kitaip negu traktuoja Pareiškėjas - avansas nėra atskiras sandoris, tai dalies kainos sumokėjimas (dalinis mokėjimas) pagal pagrindinę automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Inspekcija neginčija Bendrovės teisės skaidyti mokėjimus pagal pirkimo - pardavimo sutartį ar įskaityti iki sutarties sudarymo sumokėtą avansą. Inspekcija nepritaria Bendrovės taikomai praktikai avansinį mokėjimą ir jo mokėjimo įskaitymą traktuoti kaip atskirą sandorį, kurio suma neviršija 5 000 EUR. Bendrovė, iš anksto žinodama siūlomo parduoti automobilio vertę ir numatydama, kad klientui nusprendus įsigyti automobilį, pirkimo - pardavimo sandorio vertė viršys 5 000 EUR sumą, skaidydama atsiskaitymą pagal šią sutartį, visus (taip pat ir išankstinius) mokėjimus pagal šią sutartį privalo priimti vadovaudamasi AGPRĮ 4 straipsnio nuostatomis, t. y. tik negrynais pinigais. Institucijos nuomone, ji, nagrinėdama Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 2071 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 1000 EUR baudą.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad palaiko skunde nurodytus motyvus, prašo panaikinti nutarimą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Paaiškino, kad kad nebuvo viršytina 5 000 eurų suma. Grynaisiais pinigais negalima atsiskaityti virš 5 000 eurų, grynaisiais buvo sumokėta berods 5 000 eurų, kurie buvo priimti grynais pinigais, tačiau jie buvo priimti kaip avansas, tai nebuvo galutinis mokėjimas ir sąskaita tuo metu nebuvo išrašyta. Kadangi tai ne galutinis mokėjimas, tai perduoti pinigai neatlieka mokėjimo funkcijos, jie buhalteriškai eina į kreditą. Kol įmonė neatlieka pardavimo, neįformina pardavimo sandorio, laikoma, kad įmonė yra skolinga asmeniui tuos pinigus, kuriuos gavo. Šiuo atveju buvo paimtas 5 000 eurų avansas, tuo metu įmonė buvo skolinga automobilio pirkėjui. Vėliau įgyvendinus pilnai sandorį, buvo atliktas mokėjimas ir išrašyta sąskaita. Nuo to momento sąskaita buvo apmokėta pavedimu ir įskaityti 5 000 eurų. VMI traktuoja kitaip, tačiau kai buvo priimtas įstatymas, šiuo metu nėra aiškių ribų ir rekomendacijų kaip tie mokėjimai iki 5 000 eurų turėtų būti užskaityti. Nurodė, kad avanso ėmimo momentu būna grynųjų pinigų kvitas ir pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitos nebūna, būna pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad nėra pilnai atsiskaityta už automobilį. Sąskaita būna tuomet, kai klientas atlieka galutinį mokėjimą ir kai būna įgyvendinamas sandoris. Sandoris įgyvendinamas klientui pilnai atsiskaičius už automobilį. Sąskaita atskirai išrašoma ir persiunčiama klientui, pateikiama taip pat ir VMI. Pabrėžė, kad jo nuomone, formaliai pažeidimo nebuvo, 5 000 eurų suma yra avansas, tai nebuvo atsiskaitymas, jis atliko ne atsiskaitymo funkciją, o avanso funkciją. Kol neįvyko sandoris iki galo, kol klientas nesumokėjo pinigų iki galo, tie pinigai yra kredite, jie nėra įskaityti už mokėjimą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad Institucijos pozicija pateikta raštiškai, atsiliepime. Institucija vadovaujasi įstatymu ir mano, kad pagal AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalį, jei sandoris viršija 5 000 eurų, tai atsiskaitymas galimas tik pavedimu. Prašė skundą dėl nutarimo panaikinimo atmesti o dėl baudos sumažinimo spręsti teismo nuožiūra.
Skundas tenkinamas.
ANK 2071 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ANK 2071 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas nusižengimas užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Aukščiau minėta ANK norma yra blanketinė, todėl reikia vadovautis AGPRĮ.
AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo.
Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad jo vadovaujama įmonė parduodama automobilius dalį sumos priimdavo grynaisiais pinigais, kurių sumos buvo lygios 5 000 Eur, o kitą dalį klientai atlikdavo bankiniu pavedimu. VMI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu nėra, todėl VMI AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies normas aiškina taip, kad sandorio sumai viršijus 5 000 Eur sumą net dalies atsiskaitymo negalima atlikti grynaisiais pinigais, t. y. visa suma turi būti pervedama bankiniu pavedimu. Teismo vertinimu, toks teisės normų aiškinimas yra plečiamasis ir neteisėtas. Net pirmajame AGPRĮ straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato asmenų tarpusavio atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimo atvejus, didžiausią šiems atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius galimą naudoti grynųjų pinigų sumą ir atvejus, kuriais šie ribojimai gali būti netaikomi. Taigi įstatymas riboja būtent atsiskaitymus grynaisiais pinigais, o apribojimo atsiskaityti kita forma nereglamentuoja. Pagal AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalį atsiskaitymai grynaisiais pinigais ribojami, jei viršija 5 000 Eur. Pareiškėjui surašytame nutarime fiksuoti mokėjimai grynaisiais pinigais siekė 5 000 Eur, bet jų neviršijo. Taigi pareiškėjas pažeidimo nepadarė. Lingvistiškai aiškinant AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas riboja būtent atsiskaitymus ar kitus mokėjimus, viršijančius 5 000 Eur o ne sandorius, viršijančius 5 000 Eur, kaip teigia VMI. AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje taip pat pasakyta, kad sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo. Šios normos pareiškėjas taip pat nepažeidė, nes bendra atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma neviršijo 5 000 Eur, o kita sandorio kainos dalis buvo pervesta per banką. Susidarytų teisiškai ydinga situacija, jei pareiškėjui būtų leidžiama parduoti automobilį, kurio kaina 5 000 Eur už grynuosius pinigus, o automobilio, kurio vertė 10 000 Eur, kai atsiskaitoma sumokant 5 000 Eur grynaisiais ir 5 000 pervedant per banką, pardavimą riboti, nes AGPRĮ yra skirtas būtent atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui, abiem atvejais grynųjų pinigų cirkuliacija rinkoje ta pati – 5 000 Eur, abiem atvejais pažeidimo nėra.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-20-2024, kuriuo L. L. paskirta minimali bauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresniojo patarėjo 2024 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-20-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis