Civilinė byla Nr. 3K-3-382/2011 

                            Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14179-2009-3

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                         34.5; 123.2; 128.19

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 11 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. P. ir M. I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno valstybinei mokesčių inspekcijai, AB SEB bankui, I. A., Turto administratoriui Omaisuudenhoitoyhtio Arsene-SSP Oy dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir reikalavimo pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą .

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl CPK 578 straipsnyje nustatyta tvarka priimto procesinio sprendimo apskundimo tvarkos, kai kyla ginčas dėl teisės.

Suomijos pilietis E. T. T. P. mirė 2009 m. balandžio 16 d. Suomijoje. Pareiškėjai H. A. P. ir M. I. M. yra jo vaikai. E. T. T. P. iki mirties turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, deklaravo gyvenamąją vietą Kauno m., dirbo UAB „Barker texstiles“ generaliniu direktoriumi. E. T. T. P. palikimą sudaro butas ir pinigai, esantys jo banko sąskaitose.

Pareiškėjai H. A. P. ir M. I. M. pareiškimu prašė pratęsti terminą priimti palikimui po jų tėvo E. T. T. P. mirties, pavesti pareiškėjų pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo E. T. T. P. turto apyrašą. Pareiškėjai nurodė, kad yra Suomijos piliečiai, jų tėvas taip pat Suomijos pilietis, paskutiniu metu gyveno Kaune. Ten esantis butas priklausė palikėjui nuosavybės teise. Pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra užsienio piliečiai, lietuvių kalbos nemoka, Lietuvos įstatymų neišmano, todėl ieškojo Lietuvoje advokatų kontoros, kuri galėtų padėti jiems įgyvendinti savo teises.

II. Byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškimą patenkino; pratęsė pareiškėjams terminą palikimo priėmimui; pavedė pareiškėjų pasirinktam antstoliui sudaryti  turto apyrašą per 30 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Teismas nurodė, kad pareiškėjai palikimą priimti turėjo per tris mėnesius po tėvo mirties,  iki 2009 m. liepos 17 d. Kadangi pareiškėjai yra užsieniečiai, lietuvių kalbos nemoka, tai teismas pripažino, kad jų bendravimas Lietuvoje yra pasunkintas. Pareiškėjai pateikė 2009 m. liepos 14 d. įgaliojimą, suteikiantį teisę keliems advokatams atstovauti jiems valstybinėse įstaigose, pateikti jų vardu palikimo priėmimo prašymus notarinei kontorai, kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, pasirašyti dokumentus ir kt., tačiau advokatai, žinodami apie įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir jo tvarką, neišnaudojo jiems suteiktų įgaliojimų pareiškėjų naudai, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Taip pat teismas nurodė, kad nepaisant to, jog pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvą 2009 metų balandžio 22-23 dienomis ir  gegužės 22-23 dienomis, priėmė iš tėvo draugės I. A. jo asmeninius daiktus – akinius, laikrodį, gal būt ir žiedą, namų apyvokos daiktus – knygas, paveikslus,  dokumentus, tačiau tai neduoda pagrindo nustatyti, kad jis priėmė palikimą valdyti, nes tėvo nuosavame bute, kuris ir sudaro palikimą, negyveno, šio neprižiūrėjo, nevaldė ir nedisponavo. Tai, kad pareiškėjui buvo persiųsti tėvo pinigai, dar neįrodo, kad jis nenaudojo jų laidotuvių išlaidoms padengti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą 2011 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais bei išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjų pareiškimas patenkintas. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, savo aktyviais veiksmais aiškiai išreiškė norą priimti palikimą, trijų mėnesių terminą, teismo vertinimu, palikimui priimti praleido nedaug, pirmosios instancijos teismo nurodytos praleidimo priežastys pagrįstai pripažintos svarbiomis. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo įstatymų nustatyta tvarka, siekdamas priimti palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje išvardytų būdų (pagal turto apyrašą). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad tokio termino atnaujinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise. Argumentai, kad  pareiškėjai palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti nepagrįsti, nes tokio reikalavimo byloje pareiškėjai nereiškė, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo  teismo sprendimo nėra, o pareiškėjų prašymas  dėl pratęsti terminą palikimui priimti pagal turto apyrašą nelaikytinas išėjimu už pareikšto prašymo  ribų. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl perduotų pareiškėjams jų mirusio tėvo paveikslų ir kitų asmeninių palikėjo daiktų  nėra šios bylos dalykas, todėl neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Apeliantė nėra nei įpėdinė pagal įstatymą, nei pagal testamentą, o yra kreditorė, todėl priimta teismo nutartis neturės įtakos apeliantės (kreditorės) teisėms ir pareigoms. Apeliantė, kaip kreditorė, savo teises gali ginti kita įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.63 straipsnis). Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis laikytini kiti įpėdiniai, o kai jų nėra, - apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Apeliantė buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu bei pateikė atskirąjį skundą. Ši aplinkybė bei apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. A. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir H. A. P. ir M. I. M. pareiškimą  atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. 

1. CPK 578 straipsnis, pagal kurį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi (o dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas), taikytinas tik tuo atveju kai nekyla ginčo. Dėl to teismas nepagrįstai pareiškėjų pareiškimo klausimą išsprendė nutartimi, o ne sprendimu. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose kilus ginčui dėl teisės, teismas bylą turi išspręsti ne nutartimi, o sprendimu. Tai svarbu, nes skiriasi apskundimo terminai: atskirajam skundui paduoti nustatytas septynių dienų, o apeliaciniam skundui – trisdešimties ar keturiasdešimties dienų terminas.

2. Pareiškėjai susaistė save teisėmis ir pareigomis priimdami palikimą faktiškai valdyti, nes pradėjo naudoti dalį turto. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai patvirtino aplinkybę, kad palikėjo lėšos banko sąskaitose sudaro palikimą, nors motyvuojamojoje dalyje paprieštaravo savo patvirtintiems argumentams ir davė suprasti, kad palikimu galėtų būti laikomas tik palikėjo butas. Pareiškėjai nesikreipė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei į teismą, nei į notarą. Tai rodo, kad jie ketino priimti ir priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti, tačiau vengia prisiimti iš tokių veiksmų kylančias prievoles. Priėmus palikimą pradėjus turtą faktiškai valdyti ir vėliau paaiškėjus skoloms kreipimasis dėl termino atnaujinimo palikimui pagal apyrašą priimti sudaro prielaidas piktnaudžiauti palikimo priėmimo būdais ir pažeisti kreditorių interesus. Kadangi kasatorė yra kreditorė, tai, skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, turėjo pagrįstą interesą dalyvauti byloje,

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjai H. A. P. ir M. I. M. prašo kasacinį procesą nutraukti. Prašymas grindžiamas tuo, kad pagal CPK 578 straipsnio 2 dalį nutartis, kuria teismas atnaujina praleistą įstatymų nustatytą terminą, neskundžiama. Be to, pagal CPK 582 straipsnio 6 dalį kasacija bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo negalima (tai aktualu dėl teismo nutarties dalies dėl pavedimo antstoliui sudaryti turto apyrašą apskundimo).   

Jei kasacinis teismas nenutrauktų kasacinio proceso, pareiškėjai prašo kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Šia kasacinio skundo dalimi iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl CPK 578 straipsnyje nustatyta tvarka priimto procesinio sprendimo apskundimo ir skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procese, kai kyla ginčas dėl teisės

Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, taikytinos tais atvejais, kai, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės. Kasatorės teigimu, ypatingosios teisenos nagrinėjamoje byloje dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kilus ginčui dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą turi išspręsti priimdamas sprendimą.

Bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuoja CPK V dalis, į kurią patenka ir XXXVIII skyriaus normos, nustatančios bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į šiame skyriuje nagrinėjamų bylų sarašą patenka ir pareiškimai dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. J. K., T. U., bylos Nr. 3K-3-115/2010). CPK 578 straipsnio 1 dalyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal bendrąją taisyklę ypatingoji teisena – ne ginčo teisena. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad šis ypatumas lemia ir teisinio reguliavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekilo ginčo dėl teisės. Tuo paaiškinama ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Ginčyti tokį procesinį teismo sprendimą byloje dalyvaujantys asmenys teisinį suinteresuotumą įgyja tais atvejais, kai proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalies pagrindu byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasatorės I. A. kasacinis skundas yra grindžiamas nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos nurodytoje nutartyje, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kilus ginčui dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis); tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą; apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus.

Pasisakydama dėl kasatorės skundo argumentų, susijusių su aukščiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytos praktikos laikymusi, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, jog teismų precedentai negali būti nei suabsoliutinami, nei nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad teisės norma turi būti taikoma pagal toje normoje nustatytas sąlygas ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas tai normai taikyti. Remdamasis konstitucine jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl kasacinio teismo nutartyse išdėstytos praktikos laikymosi, reikia nustatyti, ar: 1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisės nuostatų; 2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 6) teisės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., bylos Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje S. D., R. S. v. V. D., V. S. ir kt., bylos Nr. 3k-7-385/2010).).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminė faktinė aplinkybė, lėmusi kasatorės nurodomoje nutartyje suformuotos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo taisyklę, – ginčo dėl teisės paveldėti nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kilimas tarp įpėdinių. Taigi, esant situacijai, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškimo patenkinimui, aktualu nustatyti, ar tikrai yra kilęs ginčas dėl teisės. Tam, kad būtų nustatyta ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma būtina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iš kurio kildinamos šiame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti, kito asmens teises; sumažinti šių teisių įgyvendinimo galimybes; išvengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumą ir pan. Visais šiais atvejais viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi, ginčo dėl teisės atveju, civilinės teisės ir pareigos turi būti ginčo objektas arba vienas iš jų, o proceso rezultatas turi būti lemiamas šioms teisėms ir pareigoms.

Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai vieno asmens teisę įgyti palikimą ginčija kiti to paties palikėjo įpėdiniai, kyla ginčas dėl teisės paveldėti. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju kasatorė nėra įpėdinė, o tik asmuo, kuris save laiko palikėjo kreditoriumi. Kasatorė neginčija pareiškėjų teisės paveldėti, tačiau kelia klausimą dėl palikimo priėmimo būdo. Teisėjų kolegija pažymi, kad palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir tokiu būdu įgyti palikimą, turi pareiškėjai, kurių prerogatyva pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą. Civilinio proceso teisės taikymas turi atitikti faktinių materialinių santykių padėtį bei suteikti šių santykių dalyviams tinkamą teisminę gynybos priemonę. Šiuo atveju tokia gynybos priemonė įpėdiniams, praleidusiems įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, – teisė kreiptis su pareiškimu į teismą CPK 576 straipsnyje nustatyta tvarka ir prašyti atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas gali būti užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma. Atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas aplinkybes pabrėžtina, kad kasatorė šioje byloje turi procesinį teisinį interesą, t.y. interesą dėl proceso, poreikį šiame procese dalyvauti tik ta prasme, kad, patenkinus pareiškėjų prašymą ir atnaujinus terminą palikimui priimti, bus aiškūs asmens, kurį kasatorė laiko savo skolininku, palikimą priėmę įpėdiniai. Tačiau šioje byloje nesprendžiama dėl kasatorės subjektinių materialinių teisių, t.y. jos neginčijamos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus materialinį teisinį santykį bei byloje dalyvaujančių asmenų teisinį statusą, nėra pagrindo pripažinti, jog yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas galėjo būti skundžiamas apeliaciniu skundu, o skundas apeliacine tvarka nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo posėdžio formos reikalavimų pažeidimas (jeigu toks ir būtų nustatytas) įstatyme nepriskirtas prie absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), todėl šio pažeidimo teisiniai padariniai kiekvienu atveju vertintini pagal tai, kiek tai suvaržė asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir galėjo lemti tai, jog byla buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje D. S. v. L.S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarties dalį dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nėra, ir kasacinį skundą dėl šios dalies atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo pavesti pareiškėjų pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo turto aprašą

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio skundo padavimo metu galiojusią CPK 582 straipsnio 6 dalies redakciją, kasacija bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo buvo negalima. Tai kasacijos ribojimas, reiškiantis, kad dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria spręstas pavedimo antstoliui sudaryti turto apyrašą ar kitas paveldėjimo procedūrų taikymo klausimas, apskundimo paduotas kasacinis skundas nenagrinėtinas kasacine tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 582 straipsnio 6 dalimi kasacinį procesą dėl teismų procesinių sprendimų dalies dėl pavedimo antstoliui sudaryti turto apyrašą, nutraukia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį procesą nutraukus dėl vieno iš dviejų pareikštų ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui grąžintina pusė sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. 68,50 Lt.

Kasaciniame procese valstybė patyrė 111,83 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 582 straipsnio 6 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nutraukti kasacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties dalies, kuria pavesta antstoliui sudaryti turto apyrašą.

Grąžinti I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 68,50 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. gegužės 3 d. AB Swedbank.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111,83 Lt (vieną šimtą vienuolika litų 83 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.