Teisėjas Bronius Varsackis Nr. 1S-835-168/2010
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nukentėjusiosios atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. P. skundą dėl 2010-09-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Ž. P. skundas dėl Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo netenkinti Ž. P. ir jos atstovo advokato D. Svirinavičiaus skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo,
n u s t a t ė:
2010-09-13 Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios Ž. P. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0552-08, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą, kuriuo netenkinti jos ir jos atstovo advokato D. Svirinavičiaus skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, ir jos bei jos atstovo anksčiau buvusius apylinkės vyriausiajam prokurorui paduotus skundus perduoti pastarajai prokuratūros institucijai nagrinėti iš naujo arba klausimą spręsti iš esmės ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0552-08 atnaujinti.
Skundžiama 2010-09-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas Ž. P. skundas motyvuojant tuo, kad byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad 2006 m. kovo 10 d. mediena iš tiesų buvo gabenama. Medienos gabenimo važtaraštis Nr. 000018 formaliai gali būti laikomas dokumentu ir jo atsiradimo aplinkybės leistų formaliai laikyti, kad jis galėjo būti suklastotas. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kad jis išrašytas vėliau, jo turinyje nurodyti duomenys atitinka objektyvią tikrovę, kurios niekas neginčija. V. M. neišsaugojus 2006 m. kovo 10 d. išrašyto medienos vežimo važtaraščio, prasidėjus teisminiams ginčams su Ž. P., jis kreipėsi į medienos pardavėją. R. G. 2006 m. birželio mėnesį vietoj prarasto važtaraščio išrašė naują važtaraštį, patvirtinantį realų medienos gabenimo faktą. Tačiau J. R. perregistravus miškovežį, kuriuo buvo gabenama mediena, į važtaraštį buvo įrašyti nauji automobilio valstybiniai numeriai, nebuvę suteikti medienos gabenimo dieną. Teismo nuomone, tokia V. M. veika negali būti pripažinta pavojinga, todėl ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui.
Skundu Ž. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-09-23 nutartį ir perduoti jos skundą iš naujo nagrinėti kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jeigu nebūtų nustatytas pagrindas perduoti jos skundą iš naujo nagrinėti apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo institucijai, - panaikinti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-08-02 nutarimą ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-08-25 nutarimą, o taip pat Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-09-23 nutartį ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atnaujinti, jo atlikimą bei kontrolę pavedant kito rajono policijos komisariatui bei kitos apylinkės prokuratūrai. Iš Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-0552-08 medžiagą, surengti jos skundo nagrinėjimui teismo posėdį ir jai pranešti apie jo laiką bei vietą, tokiu būdu sudarant galimybę tame posėdyje dalyvauti jai pačiai ir jos atstovui. Nurodo, kad prokuroras, 2010-08-02 nutarimu nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, apėjo ir paliko nutylėtais, neištyrė ir niekaip neaptarė eilės prieštaravimų, esančių paties V. M., taip pat kai kurių liudytojų parodymuose. Teigia, kad V. M. paskutiniai byloje duoti parodymai, kad esą minėti važtaraščiai buvo rašomi ne visai atsakingai, šiuo atveju nepaneigia įtariamo dokumentų suklastojimo ir tų įtariamai suklastotų dokumentų pateikimo teismui civilinėje byloje fakto, kaip minėto įtarimo nepaneigia ir prokuroro nutarime išdėstyti argumentai, kad esą tokiam atstumui (3 km) gabenti važtaraščiai aplamai nėra privalomi, dėl ko jie ir negali būti suklastojami. Tačiau jos manymu, šiuo atveju kaip tik svarbiausia yra tai, kad tuos medienos gabenimo lapus V. M. pateikė teismui civilinėje byloje kaip rašytinius įrodymus, ko pasėkoje teismas rėmėsi tais dokumentais. Teigia, kad teisiniuose asmenų santykiuose būna daug atvejų, kai pagal teisės aktus nėra privalomi sudaryti kokie nors dokumentai, tačiau jeigu jie jau buvo sudaryti, tai tokiu atveju, dokumentus sudaręs bei juos pateikęs asmuo privalo atsakyti už tų dokumentų autentiškumą, jų atitikimą tikrovei. Nurodo, kad medienos gabenimo važtaraštyje Nr. 000018 buvo nurodyti tariamai medieną gabenusio automobilio valstybiniai numeriai, kurie tame važtaraštyje nurodytajai jo išrašymo dienai dar nebuvo tam miškovežiui suteikti. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir iš VĮ „Regitra“ išreikalauti rašytiniai duomenys. Tuo tarpu prokuroro nutarime painiai ir ne iki galo suprantamai motyvuojama dalis dėl minėto važtaraščio. Todėl mano, kad tas važtaraštis užpildytas „ne per klaidą“, kaip bandoma nurodyti prokuroro nutarime, o jis yra suklastotas. Be to, automobilių numerių klaidingas nurodymas patvirtina ir tą aplinkybę, kad važtaraštis buvo surašytas atbuline data, todėl mano, kad vien jau dėl to negalima medienos gabenimo lapus laikyti tikrais dokumentais. Nurodo, kad iš esmės ir pats V. M. ikiteisminiame tyrime pripažino, kad jis tuose dokumentuose nurodė neteisingą tariamai gabentos medienos kiekį. Todėl mano, kad jau vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas taikyti baudžiamąjį įstatymą, o nagrinėjant šią bylą teisme būtų galima galutinai nustatyti jai neabejotinai žinomą aplinkybę, kad ir patys V. M. teigti medienos pirkimo sandoriai nevyko. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų, taip pat ir prokuroro nutarimo matyti, kad V. M., R. M., R. G. ir J. R. davė prieštaringus parodymus. Todėl esant iš vienos pusės tokiai neįtikinamai V. M. pozicijai, o iš kitos pusės nustačius, kad jo sudaryti ir teismui pateikti dokumentai yra niekiniai, turi neabejotiną teisę reikalauti, kad ši byla būtų perduota nagrinėti teismui.
Nurodo, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarime nurodyti argumentai, liečiantys faktines aplinkybes, tikrai nesudarė ir nesudaro pagrindo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, priimdamas sprendimą iš esmės neatsižvelgė į jos, taip pat ir jos atstovo skunduose nurodytas aplinkybes, kad V. M. nurodytaisiais dokumentais bandomi įrodyti medienos pirkimo sandoriai realiai nevyko. Tokiu būdu, jos bei jos atstovo skundai kaip ir liko neišnagrinėti apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro institucijoje.
Nurodo, kad iš teismo nutarties turinio taip pat matyti, kad ji priimta pilnai neišnagrinėjus jos skunde nurodytų argumentų. Teigia nesutinkanti su teismo išvada, kad ji civilinėje byloje neginčijo dokumentų tikrumo. Priešingai, jeigu išsamiai susipažinti su civiline byla, tai būtų aišku, kad ji ne tik tuos dokumentus ginčijo, bet ir pateikė pareiškimus dėl jų suklastojimo. Nutarties motyvai, kad esmė yra pačiame sandorių buvime, taip pat yra nepagrįsti. Teigia, kad ji nuosekliai ir pagrįstai ginčijo V. M. tariamus sandorius, kurių buvimą paneigia ir minėtieji įtariamai V. M. suklastoti bei vėliau pateikti dokumentai. Nurodo, kad likusioje motyvų dalyje ikiteisminio tyrimo teisėjas tik pakartojo prokurorų nutarimuose išdėstytus motyvus, taip ir neatsakydamas į jos išsamius bei konkrečius ir pagrįstus skundų argumentus. Mano, jog dėl šių aplinkybių yra pagrindas teisėjo nutartį panaikinti ir jos skundą perduoti iš naujo nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjo institucijai, tik kitos apylinkės teismui, nes Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra bei tos apylinkės teismas šiame ikiteisminiame tyrime yra akivaizdžiai šališki. Tą patvirtina ir visa šio užvilkinto ir neefektyviai atlikto ikiteisminio tyrimo eiga.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovas advokatas prašo skundą tenkinti.
Skundas atmestinas.
Ikiteisminiame tyrime nesprendžiama, kuriuos duomenis byloje pripažinti įrodymais. Kurie duomenys, vadovaujantis LR BPK 20 str. 2 d. ir teismų praktika, laikytini įrodymais, o kurie ne, gali spręsti tik teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje iš esmės. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, kurie duomenys laikytini įrodymais, o kurie ne. O dėl duomenų patikimumo, jų pakankamumo ar nepakankamumo konkrečiam procesiniam sprendimui priimti, sprendžia tas pareigūnas, kurį įstatymas įpareigoja tą procesinį sprendimą priimti. Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (LR BPK 187 str.), nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (LR BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami LR BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Nagrinėjamu atveju prokurorų skundžiamais 2010-08-02 ir 2010-08-25 nutarimais procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0052-08, nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 300 str. 1 d. (LR BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1p.) priimti kai jų manymu, visi galimi reikšmingi bylai duomenys jau buvo surinkti bei tyrimo veiksmai atlikti. Teismo nuomone, skundžiami Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-08-02 ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-25 nutarimų sprendimai yra priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose prokurorų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarymų išvados yra motyvuotos, paremtos baudžiamosios teisės teorija bei suformuluota teismų praktika, tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o nutarimuose išdėstyta prokurorų nuomonė dėl priimamų sprendimų ir patys sprendimai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis LR BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, laiko teisingas skundžiamus nutarimus priėmusio prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, taip pat ir šių nutarimų teisėtumą patikrinusio ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje esančias padarytas išvadas, kad tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina ir nesuteikia jokio pagrindo teigti V. M. ar kokio kito asmens veiksmuose esant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymių. Iš Ž. P. skundo turinio matyti, kad argumentai ir jame suformuluotos išvados dėl galimai V. M. veiksmuose esančio nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymių, iš esmės grindžiami medienos gabenimo lapuose bei medienos gabenimo važtaraštyje Nr. 000018 duomenų, neatitinkančių tikrovės nurodymu ir tokių dokumentų kaip rašytinių įrodymų pateikimu Panevėžio apygardos teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjant savo ieškinį, ko pasėkoje, tais dokumentais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Ž. P. manymu, šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad V. M. nurodytaisiais dokumentais įrodinėti medienos pirkimo sandoriai realiai nevyko. Tačiau, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su Ž. P. skunde išdėstytais teiginiais ir laiko, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. M. teismui pateiktuose medienos gabenimo lapuose bei medienos gabenimo važtaraštyje Nr. 000018 nurodyti duomenys yra ne kokie nors sąmoningai išgalvoti, o kaip tik atvaizduojantys realiai įvykius medienos pirkimo sandorius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. vasario – birželio mėn. tarp V. ir V. M. bei Ž. P. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai – šalys bendromis lėšomis pastatė ir įrengė penkis šiltnamius. Minimos medienos pirkimas kaip tik tiesiogiai ir buvo susijęs su jų jungtine veikla. Tarp jų kilęs ginčas dėl medienos pirkimo ir investavimo į jų bendrą šiltnamių verslą, buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Panevėžio apygardos teismo 2006-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-378-278/2006, remiantis V. M. teismui pateiktais dokumentais, tame tarpe ir medienos gabenimo lapais bei važtaraščiu, iš Ž. P. M. buvo priteista atlyginti jų su šiltnamių statyba turėtas išlaidas, t. y. 17520 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. P. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-03-18 nutartimi panaikino Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą perdavė Lietuvos Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Iš byloje esančių 10 medienos gabenimo lapų, išrašytų laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 15 iki 2006 m. vasario 18 d., matyti, kad 60 kubinių metrų medienos V. M. įsigijo iš R. M.. Visose medienos gabenimo lapuose nurodyta ta pati medienos pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini) kaimas, medienos kiekis - 6 m3 (viso 60 m3), medienos vežėjas – V. M. bei ta pati transporto priemonė – Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kaip iš byloje esančių duomenų matyti, nuo 2000-02-01 registruota Ž. P. vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad be šių išrašytų medienos gabenimo lapų, V. M. ir R. M. sudarė ir dvi medienos pirkimo – pardavimo sutartis, kurių vienoje, nėra nurodytos datos, o kitoje nurodyta data – 2006-02-20. Minėtoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas ir sumos – 4200 Lt mokėjimo išdėstymo grafikas. Liudytoja R. M. parodė, kad šias dvi pirkimo – pradavimo sutartis surašė tik dėl savęs, norėdama užsitikrinti, kad V. M. iš jos pirko medieną ir už ją jai liko skolingas 4200 Lt. Su V. M. susitarė, kad jis už medieną atsiskaitys per keturis mėnesius ir vienoje iš sutarčių nurodė mokėjimo išdėstymo grafiką. Medienos gabenimo lapų išrašė tiek, kiek buvo sudėta medienos rietuvių, juose esantį medienos kiekį nurodė vienodą – 6 m3, t. y. tokį, koks ir buvo atskirai sukrautose rietuvėse. Į medienos gabenimo lapus įrašė transporto priemonę, kurią nurodė V. M.. Taip pat įrašė medienos gabenimo datas bei valandas, tačiau ar V. M. medieną tiksliai vežė tomis dienomis bei valandomis pasakyti negali, nes pati medienos išvežime nedalyvavo. Medienos gabenimo lapus rašė tik dėl savo apskaitos, nes nuo medienos išvežimo iki jos pristatymo vietos buvo ne didesnis kaip 3 km. atstumas, kuriam esant, nereikia jokių medienos gabenimo dokumentų. Jei medienos gabenimo į krovos aikštelę atstumas būtų buvęs didesnis nei 3 km., būtų privalėjusi užpildyti dokumentus juose jau nurodant tikslų medienos gabenimo laiką ir kiekį. V. M. taip pat parodė, kad dėl 60 m3 medienos pirkimo su R. M. sudarė dvi sutartis, kurių vienoje nenurodė datos, o kitoje nurodė datą – 2006-02-20. Jam tuo metu neturėjus pinigų, su R. M. susitarė už medieną atsiskaityti per keturis mėnesius ir vienoje iš sutarčių nurodė mokėjimo grafiką. Datas ant medienos gabenimo lapų nurodė tokias, kuriomis buvo suplanavęs gabenti medieną. Visą medieną išsivežė Ž. P. priklausančiu automobiliu Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ir įrašė į medienos gabenimo lapus. Medienos gabenimo lapai buvo išrašyti tik kaip įrodymas, patvirtinantis, jog jis pirko medieną. Šiaip jokių dokumentų gabenti medieną nereikėjo, todėl jie ir nebuvo tiksliai užpildyti tomis datomis ir valandomis, kuriomis jis iš tiesų vežė medieną. Kadangi medieną dar miške supjaustė kaladėmis, ją vežė ne pagal gabenimo lapuose nurodytą kiekį, o tiek, kiek tilpo Ž. P. automobilyje, neklastodamas jokių dokumentų. Prokurorai patikrino šių liudytojų parodymus apie tarp jų realiai įvykusį medienos pirkimo sandorį, kuris buvo įtvirtintas surašant minimus dokumentus ir juos įvertino, gretindami su kitais byloje esančiais duomenimis. Liudytojas A. P. – dirbantis vyresniuoju specialistu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente Kėdainių rajone, parodė, kad dėl apvalios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos vadovaujasi 2004-06-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-313. Medienos gabenimo lapai yra reikalingi, kai mediena iš kirtavietės gabenama į krovos aikšteles esant toliau kaip 3 km. Medienos gabenimo lapai nereikalingi, kai mediena gabenama į krovos aikšteles ne toliau kaip 3 kilometrus arba gabenama ne daugiau kaip 3 kubiniai metrai medienos. Šiuo konkrečiu atveju lapai buvo reikalingi, jei mediena buvo gabenama į paskirties vietą, tačiau jei buvo gabenama ne daugiau kaip 3 kubiniai metrai medienos, gabenimo lapai nebuvo reikalingi. Byloje esantis Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-313 bei kiti rekomendacinio pobūdžio dokumentai patvirtina, kad medienos gabenimo lapai nereikalingi, jeigu atstumas nuo kirtavietės iki medienos krovos aikštelės nėra didesnis kaip 3 km arba kai fizinis asmuo gabena mažiau kaip 3 kubinius metrus medienos. Iš 2009-11-09 eksperimento protokolo matyti, kad į automobilį Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip nustatyta, V. M. gabeno iš R. M. pirktą medieną, galima pakrauti tik 2,587 kubinius metrus medienos. Didesnis kiekis viršytų leistinas automobilio charakteristikas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų duomenų, V. M. pripažino, kad į medienos gabenimo lapus buvo įrašytas netikslus medienos gabenimo laikas bei kiekis, tačiau jo manymu, šios aplinkybės jokios reikšmės neturi, nes medienai gabenti jam jokie dokumentai nebuvo reikalingi. Tačiau pripažintina, kad V. M. medienos gabenimo dokumentus pateikus teismui civilinėje byloje, jie buvo panaudoti viešoje apyvartoje. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžiamame 2010-08-25 nutarime įvertino šią aplinkybę pagrįstai nurodydamas, kad nors ir esant dokumentui panaudotam viešoje apyvartoje, ne bet kokie jame esantys duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį, tačiau ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta LR BK 300 str. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tai negali būti vertinama kaip pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Aukščiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad medienos gabenimo lapuose tikrovės neatitiko tik nurodytas medienos gabenimo laikas ir kiekis ir, kaip matyti, jis pasikeitė tik po dokumentų surašymo pačiam V. M. nusprendus medieną gabenti kitu laiku bei kitą jos kiekį. Tuo tarpu, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, svarbiausi medienos gabenimo lapuose nurodyti duomenys, o būtent – bendras medienos kiekis, kurio sumą sudarė 4200 Lt, dėl ko tarp V. M. bei Ž. P. ir buvo kilęs ginčas, kurio metu ji įrodinėjo, kad ji finansavo medienos pirkimą, o V. M. pateikdamas Panevėžio apygardos teismui dokumentus, kurie buvo išrašyti perkant medieną bei jos reikalaudamas už tai atlyginti, taip - Ž. P. manymu, bandydamas nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti, iš tiesų atitiko realią tikrovę ir šiuo atveju, turėjo teisinę reikšmę. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokurorų nutarimuose bei teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje esančiais duomenimis nėra paneigtas medienos pirkimo iš R. M. faktas. Tuo tarpu veiksmai, kuomet R. M. įrašė į medienos gabenimų lapus netikslų medienos gabenimo laiką ir kiekį, o V. M. gabenant medieną kitu laiku bei kitą jos kiekį, nei buvo nurodyta dokumentuose, ir nesant duomenų, kad V. M. V. P. priklausiusiu automobiliu Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų vežęs daugiau kaip 3 kubinius metrus medienos, prokurorų buvo pagrįstai įvertinti kaip negalimi kvalifikuoti nusikalstamais. Tokių netikslių duomenų įrašymas šiuo atveju neturėjo lemiamos įtakos, kad kvalifikuoti tokią veiką kaip pavojingą ir nusikalstamą bei reikalaujančią traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už saugomą vertybę, t. y. teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Be to, atsakomybei pagal šį BK straipsnį kilti reikalinga įrodyti, kad asmuo veikė, t.y. klastojo dokumentus tyčia, siekdamas tam tikrų teisnių pasekmių, kas prokurorų manymu, nėra nustatyta.
Byloje esančiais duomenimis, t. y. paties V. M., J. R. parodymais, R. G. 2006-03-10 raštu, taip pat nustatyta, kad 2006-03-10 V. M. iš R. G. iš tiesų pirko medieną, o J. R. ją miškovežiu DAF 3600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė į V. M. nurodytą vietą. V. M. teigimu, medienos pirkimo dieną, t. y. 2006-03-10 R. G. buvo išrašęs važtaraštį, kurio jis neišsaugojo. Prasidėjus teisminiam ginčams su Ž. P., 2006 m. birželio mėn. jo paprašytas R. G. surašė naują važtaraštį, patvirtinantį tikrą medienos gabenimo faktą, kuris realiai atitiko visas tikras aplinkybes. Tačiau 2006 m. balandžio mėn. J. R. perregistravus automobilį, jame per klaidą buvo įrašytas naujas automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tame važtaraštyje nurodytajai jo išrašymo dienai automobiliui dar nebuvo suteiktas. J. R. taip pat patvirtino, kad V. M. prašymu, pagal 2006-03-10 važtaraštį Nr. RGI000018 miškovežiu DAF gabeno medieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važtaraštį pildė ne jis, jis tik jame pasirašė. Negali pasakyti, kodėl važtaraštyje yra nurodyti nauji automobilio numeriai. V. M. jam sakė, kad važtaraščiai buvo atiduoti Ž. P.. Vėliau jis ieškojo būdų kaip tuos važtaraščius atkurti. Iš byloje esančio R. G. 2006-03-10 ranka rašyto rašto matyti, kad jis V. M. 2006-03-10 pardavė 30 m2 eglės medienos (rastų) už bendrą 5400 Lt sumą (b. l. 35). Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorų nutarimuose bei teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad toks iš esmės formalus pažeidimas, kuomet važtaraštyje neteisingai nurodomas tik automobilio, gabenusio medieną valstybinis numeris, kuris važtaraštyje nurodytajai jo išrašymo dienai dar nebuvo tam automobiliui suteiktas, iš esmės nepaneigia ir negali paneigti realiai įvykusio medienos pirkimo iš R. G. bei jos gabenimo fakto ir, kad jis nedaro veikos pavojingos bei nusikalstamos. Prokurorai nenustatė nei vieno su važtaraščio išrašymu ir panaudojimu susijusių asmenų tyčios šiame dokumente įrašyti neteisingus duomenis, kas yra būtina atsakomybei pagal LR BK 300 str. 1 d. kilti.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu baigiant ikiteisminio tyrimo veiksmus prokuroras įsitikina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis surašo kaltinamąjį aktą (LR BPK 218 str. ) arba kai ištiria visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikina, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, jį nutraukia (LR BPK 212 str.).
Nukentėjusioji Ž. P. skunde iš esmės naujų duomenų apie galimą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. nepateikė, todėl teismas pripažįsta, jog prokurorų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00552-08, nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 300 str. 1 d., bei šių sprendimų teisėtumą patvirtinusio ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, yra pagrįsti ir teisėti. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išaiškinti ir teisiškai įvertinti V. M. ar kokio kito asmens veikoje galimai esančio nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymius, o sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, esant nepadarytai nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 300 str. 1 d. priimti, kai galimybės ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes išnaudotos.
Ž. P. skunde nurodo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo apeita bei palikta nutylėtais eilė prieštaravimų, esančių paties V. M., taip pat kai kurių liudytojų parodymuose. Tokie nukentėjusiosios skundo argumentai laikomi deklaratyvaus pobūdžio, nes esminių prieštaravimų paties V. M. parodymuose skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Be to iš Ž. P. skundo turinio nėra aišku, kokias aplinkybes tarp paties V. M. parodymų bei jos nurodytų liudytojų parodymų, ji laiko prieštaraujančias.
Ž. P. skundo argumentai dėl Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros bei Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, taip pat ir Kėdainių rajono apylinkės teismo šališkumo šiame ikiteisminiame tyrime taip pat yra laikomi deklaratyvaus pobūdžio. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Nėra duomenų, kad prokuroras Nerijus Gružauskas, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Stasys Kasiulis ar ikiteisminio tyrimo teisėjas Bronius Varsackis, sprendę Ž. P. pareiškimus ir skundus, turėjo kokią nors išankstinę nuomonę, ar kad buvo kitų BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad Ž. P. nei prokurorams, nei teisėjui nebuvo pareiškusi nušalinimo. Nepasitenkinimas prokuroro ar teismo sprendimu nėra pagrindas jiems nušalinti.
Tokiu būdu tiek prokurorų nutarimai, tiek teismo nutartis yra pagrįstos ir teisingos. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, naikinti prokurorų nutarimus bei skundžiamą teismo nutartį Ž. P. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas
n u t a r ė:
Atmesti nukentėjusiosios Ž. P. skundą ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-23 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Sušinskienė