Civilinė byla Nr. e2-6087-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01875-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liuksmira“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas R. R. (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liuksmira“ priteisti ieškovo naudai: 1) 4 029,86 Eur po mokesčių (6 659,50 Eur iki mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio; 2) 3 595 Eur nesumokėtų dienpinigių; 3) 265,06 Eur neatlygintų komandiruotės ir darbinių išlaidų; 4) 2 066,59 Eur po mokesčių (3 415,85 Eur iki mokesčių) dydžio išeitinę kompensaciją; 5) 12 399,54 Eur po mokesčių (20 495,11 Eur iki mokesčių) dydžio netesybų; 6) DK 47 straipsnio 1 dalyje numatytus delspinigius; 7) kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas; 8) 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; 9) pripažinti pavedimų paskirtimis „JA-22/02-3“, „JA-22/02-4“ ir „JA-22/02-5“ pervestą 3 900 Eur sumą darbo užmokesčiu. 

Nurodė, jog 2022 m. sausio 10 d. buvo įdarbintas UAB „Liuksmira“ teisės skyriaus vadovo pareigose. Įsidarbinus įmonėje, atsakovė rengėsi su darbuotojais vykti į Vokietiją ir ten kaip subrangovas vykdyti užsakymus užsienio klientams. Galutinai susitarti dėl sąlygų ir pasirašyti darbo sutartį buvo planuojama nuvykus į Vokietiją, tačiau tas nebuvo padaryta. 2022 m. vasario 12 d. išvyko į komandiruotę Vokietijoje ir joje praleido 5 mėnesius, t. y. iki 2022 m. liepos 12 d. Daugiausiai dirbo Eschelbronno ir Obrigheimo miestuose, kur atsakovė tam tikrais momentais turėjo bazes ir biurus, tačiau pagal poreikį dirbdavo ir kitose vietovėse. Problemų ir vėlavimų su atsiskaitymais buvo iš esmės visą darbo laikotarpį, tačiau atsakovei visiškai sustabdžius bet kokius mokėjimus (tiek darbo užmokesčius, tiek dienpinigius, tiek išlaidų atlyginimus) ieškovas informavo darbdavį, kad nuo 2022 m. liepos 27 d. vienašališkai nutraukia darbo santykius DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Į šį pranešimą atsakovė jokia forma nesureagavo ir iki šios dienos nėra su ieškovu atsiskaičiusi, tačiau iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. Sodros pranešimo matosi, kad atsakovė informavo Sodrą, kad darbo santykiai ir socialinis draudimas yra pasibaigęs 2022 m. liepos 27 d., t. y. nuo datos, kurią ieškovas nurodė savo pranešime. Nutraukus darbo santykius ieškovui liko neišmokėtas darbo užmokestis, dalis dienpinigių, kompensacija už nepanaudotas atostogų dienas, išeitinė išmoka pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, neatlyginta dalis su komandiruote ir darbo funkcijų atlikimu susijusių patirtų išlaidų. Atsakovė vis žadėdavo atsiskaityti, tačiau tas liko nepadaryta. Paaiškino, kad atsakovė visiems darbuotojams mokėjo maksimalų įstatymų leidžiamą dienpinigių dydį numatytą Vokietijoje, t. y. 62 Eur už dieną, už gegužės mėnesį atsakovė liko skolinga 961 Eur dienpinigių. Už birželio ir lieps mėn. atsakovė ieškovui visiškai nesumokėjo nei darbo užmokesčio nei dienpinigių. Pavedimų paskirtimis „JA-22/02-3“, „JA-22/02-5“ pervesta bendra 3 900 Eur suma taip pat yra laikytina ieškovo darbo užmokesčiu. Atsakovė siekdama susimažinti savo mokestinę prievolę, šias sumas pervedė kaip neva už atskirai suteiktas paslaugas. Teigia, kad jokių papildomų susitarimų su atsakove nebuvo sudaręs ir jokių papildomų paslaugų didesne apimtimi nei veikdamas kaip įmonės darbuotojas atsakovei nesuteikė. Vidutinis darbo užmokestis už kovo, balandžio ir gegužės mėnesius turėtų būti 2066,59 Eur po mokesčių arba 3415,85 Eur iki mokesčių. Taigi, už birželio mėnesį turėtų būti priteista 2066,59 Eur po mokesčių darbo užmokestis ir 1860 Eur dienpinigių. Už devyniolika dienų dirbtų ir dvylika praleistų komandiruotėje liepos mėnesį ieškovui atitinkamai turėtų būti priteista 1 963,27 Eur po mokesčių darbo užmokesčio ir 744 Eur dienpinigių. Taip pat atsakovė nėra atlyginusi išlaidų, kurių suma 265 Eur, kurias sudaro išlaidos kurui ir nakvynei Vokietijoje ir Lenkijoje.

Teismo posėdyje ieškovas R. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir jame nurodytus argumentus bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog UAB „Liuksmira“ Vokietijoje dirbo kaip subrangovas kartu su kita Lietuvos įmone. Ieškovui pažįstamas asmuo pasiūlė darbą UAB „Liuksmira“. Dėl darbo užmokesčio buvo deramasi, tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi 2022 m. vasario mėn. skubiai reikėjo vykti į Vokietiją. Ieškovas buvo priimtas skyriaus vadovo pareigoms, paaiškino, jog darbo pobūdis susijęs su teise ir vadyba. Nuvykęs į Vokietiją sužinojo, jog įmonėje dirbantiems asmenims mokamas Vokietijoje nustatytas minimalus darbo užmokestis 1205 Eur ir 62 Eur dienpinigiai, papildomai buvo mokamos premijos. Iš pradžių įmonės dirbo sėkmingai, vėliau atsirado sunkumų - nebuvo mokamas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties liepos mėn. ieškovas grįžo į Lietuva ir parašė prašymą darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio pagrindu. Iš darbdavio atsakymo negavo, tačiau darbo sutartis buvo nutraukta.

Atsakovei ieškinys su priedais ir teismo šaukimas buvo siunčiamas jos buveinės adresu Laisvės pr. 78B-214, Vilnius, tačiau grįžo 2023 m. kovo 7 d. su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Pakartotinai procesiniai dokumentai buvo siųsti UAB „Liuksmira“ direktoriaus Ž. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su analogiška pašto žyma. Pakartotinai 2023 m. kovo 22 d. teismo šaukimai ir procesiniai dokumentai buvo siųsti UAB „Liuksmira buveinės adresu ir direktoriaus Ž. Š. gyvenamosios vietos adresu, tačiau sugrįžo neįteikti atgal. Juridinių asmenų registre (byloje yra išrašas iš registro) UAB „Liuksmira“ skelbiamas telefono numeris yra nenaudojamas. Atsakovei dokumentai laikomi įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

 Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių. Teismo posėdyje ieškovas prašė bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2022 m. sausio 10 d. ieškovas buvo įdarbintas UAB „Liuksmira“ teisės skyriaus vadovo pareigose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, ieškovo draudimo pradžios data UAB „Liuksmira“ yra 2022 m. sausio 10 d. (T.1, e. b. l. 66), rašytinė darbo sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, nutraukta ieškovo prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2023 m. sausio 4 d. Komisija darbo byloje Nr. APS-131-23059 priėmė sprendimą (toliau ir – Sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo R. R. prašymą darbo byloje Nr. APS-131-23059 atsakovei UAB „Liuksmira“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, dėl su komandiruote ir darbo funkcijų atlikimu susijusių išlaidų priteisimo, nes prašymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino (T.1, e. b. l. 7-8).

Dėl ieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (teisės akto redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d. su vėlesniais jos pakeitimais ) (toliau ir – Nutarimas) nustatytos dienpinigių ir komandiruotės išlaidų apmokėjimo taisyklės, patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas, dienpinigių apmokėjimo tvarkos aprašas ir kt. Nutarimu patvirtinto Dienpinigių apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 2 punktas numatė, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Šiam ginčui aktuali ir nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusi redakcija, nustatanti, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Remiantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui (DK 147 straipsnio 2 dalis). DK 147 straipsnio normų tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021).

Nagrinėjamu atveju, nors rašytinė darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau ši faktinė aplinkybė nustatyta vadovaujantis kitais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, tai, kad ieškovas R. R. buvo įdarbintas UAB „Liuksmira“ teisės skyriaus vadovu patvirtino pats ieškovas, kurio paaiškinimai laikytini įrodymais byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis) ir jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. VSDFV duomenimis nustatyta, jog nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ieškovas buvo nedraudiminiame laikotarpyje, nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 27 d. atsakovė ieškovui priskaitė su darbo santykiais susijusias sumas (darbo užmokestį), t. y. 2022 m. vasario mėn. - birželio mėn. ieškovui priskaičiuota 1205 Eur (neatskaičius mokesčių)  draudžiamųjų pajamų suma, 2022 m. liepos mėn. – 1756,79 Eur (neatskaičius mokesčių) draudžiamųjų pajamų suma (T.1, e. b. l. 189-192). Remiantis byloje esančio SEB banko išrašo  duomenimis, ieškovui už 2022 m. vasario mėnesį išmokėta 763,79 Eur darbo užmokesčio suma (2022 m. kovo 16 d. pavedimas), už 2022 m. kovo  mėn. – 763,79 Eur (2022 m. balandžio 13 d. pavedimas), o 2022 m. balandžio mėn. – 763,79 Eur (2022 m. gegužės 17 d. pavedimas), už 2022 m. gegužės mėn. -772,19 Eur (2022 m. birželio 16 d. pavedimas) (T.1, e. b. l. 10-12).

2022 m. gegužės 11 d. pavedimu Nr. JA-22/02-3 ieškovui pervesta 1 500,00 Eur suma, 2022 m. birželio 8 d. pavedimu Nr. JA-22/02-4 pervesta 2 000,00 Eur, 2022 m. birželio 24 d. pavedimu Nr. JA-22/02 -5 pervesta 400,00 Eur (T.1, e. b. l. 10-12). Pasak ieškovo, atsakovė siekdama sumažinti savo mokestinę prievolę, šias sumas ieškovui pervedė kaip neva už suteiktas paslaugas, tačiau realiai jokių papildomų susitarimų su atsakove nebuvo sudarę ir jokių papildomų paslaugų didesne apimtim nei veikdamas kaip įmonės darbuotojas ieškovas atsakovei nesuteikė. Todėl prašo minėtas sumas pripažinti darbo užmokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovo tvirtinimus, teismas ieškovo paaiškinimus laiko įrodytais ir pavedimų paskirtimis Nr. JA-22/02-3, Nr. JA-22/02-4 Nr. JA-22/02 -5 atliktus mokėjimus pripažįsta darbo užmokesčiu. Kadangi atsakovė nepateikė teismui pažymos apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, konstatuotina, jog vidutinis ieškovo darbo užmokestis yra 2066,59 Eur (atskaičiavus mokesčius), kurį apskaičiuodamas teismas vadovaujasi trijų mėnesių (2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn.) ieškovui išmokėto darbo užmokesčio duomenimis, t. y. 763,79 Eur +763,79 Eur +772,19 Eur +3900 Eur (suma, kurią teismas pripažino darbo užmokesčiu) / 3 mėn. = 2066,59 Eur. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog jo pateiktame SEB banko išraše yra nurodyti visi iš UAB „Luksmira“ gauti mokėjimai. Išraše duomenų, jog ieškovui darbdavys būtų pervedęs darbo už mokestį už 2022 m. birželio mėn. ir liepos mėn. nėra. VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki liepos 27 d. ieškovo statusas – gaunantis atlyginimą už darbą (2022 m. birželio mėn. nurodyta 1205 Eur suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, o liepos mėn. -1756,79 Eur). Tai įvertinęs, teismas laiko pagrįstu ir įrodyta, jog ieškovui nebuvo išmokėtas 2066,56 Eur darbo užmokestis už 2022 m. birželio ir 1 869,74 Eur liepos mėn. (19 d.d.) (19 d.d.x 2066,56 Eur/ 2022 m. liepos mėn. 21 d.d.), todėl jis priteistinas (iš viso 3 936,30 Eur neišmokėtas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovo tvirtinimą, jog nuo 2022 m. vasario 12 d. jis išvyko į komandiruotę Vokietijoje ir buvo ten iki 2022 m. liepos 12 d. Dienpinigių išmokėjimo faktas (2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 19 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 1 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 4 d. pavedimai) taip pat patvirtina, jog ieškovas buvo komandiruotas į užsienio valstybę, ieškovui 2022 m. kovo 22 d. pervesta 1054 Eur dienpinigių (už vasario mėn.); 2022 m. balandžio 19 d. pervesta 500 Eur, 2022 m. balandžio 25 d. pervesta 500 Eur, 2022 m. gegužės 1 d. pervesta 922 Eur (už kovo mėn.); 2022 m. gegužės 25 d. pervesta 930 Eur, 2022 m. gegužės 30 d. pervesta 930 Eur (už balandžio mėn.); 2022 m. liepos 4 d. pervesta 961 Eur (už gegužės mėn.). Ieškovo paaiškinimais atsakovė visiems darbuotojams mokėjo maksimalų įstatymų leidžiam dienpinigių dydį, numatytą Vokietijos Federacijai, t. y. 62 Eur. Remiantis Nutarimu patvirtinto maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo 146 punktu, maksimali dienpinigių suma ginčo laikotarpiu siekė 62 Eur, taigi šiuo atveju byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovo tvirtinimą, jog jam buvo mokama Nutarimu nustatyto maksimalaus dienpinigių dydis. Kadangi ieškovui nebuvo sumokėti dienpinigiai už 2022 m. birželio ir liepos mėn. ir dalis už gegužės mėn., todėl jie turi būti priteisti: už 2022 m. birželio ir liepos mėn. 41 d.d. (2022 m. birželio 22 d.d. + 2022 m. liepos mėn. 19 d.d. x 62 Eur = 2 542 Eur) ir 403 Eur nesumokėta dalis už gegužės mėn. (už 22 d.d.. priskaičiuota 1364 Eur, tačiau sumokėta 961 Eur) – bendrai priteistina dienpinigių suma yra 2 945 Eur.

Iš VSDFV duomenų matyti, jog nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 31 d. ieškovui UAB „Liuksmira“ fiksuotas nedraudiminis laikotarpis, nuo 2020 m. vasario 1d. iki 2020 m. liepos 27 d. ieškovas gavo  atlyginimą už darbą.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis (CPK 12 straipsnis, ). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovė ieškovui neišmokėjo dalies su darbo teisiniais santykiais susijusių mokėtinų sumų, o būtent 3 936,30 Eur darbo užmokesčio ir 2 945 Eur dienpinigių už 2022 m. gegužės (dalies), birželio ir liepos mėn. Atsakovė nepateikė duomenų, jog su ieškovu atsiskaitė, išmokėjo jam priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visetas nesuponuoja išvadų, jog atsakovė įstatymo nustatyta tvarka su ieškovu R. R. atsiskaitė, todėl laikytina, jog ieškovo reikalavimai priteisti (išieškoti) su darbo santykiais susijusias išmokas – darbo užmokestį, dienpinigius, yra pagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovei su ieškovu nutraukus darbo santykius DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovas, kurio darbo santykiai tęsėsi UAB „Liuksmira“ trumpiau nei vienerius metus, turi teisę į vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką vadovaujantis DK 56 straipsnio 2 dalimi, kuri yra priteistina ieškovui.

Remiantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, byloje nesant duomenų, jog ieškovui už įgytas (ar suteiktas) atostogas buvo mokėtos jam priklausančios sumos, nutraukus darbo sutartį, laikytina, jog ieškovas įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, DK 146 straipsnis).

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius (DK 126 straipsnio 1 dalis). Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis (DK 126 straipsnio 3 dalis). Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis). Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai) (DK 130 straipsnio 1 dalis). Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, kurio 5 punktas numato, jog vidutinis darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis (5.1 punktas); vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (5.4 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas UAB „Liuksmira” faktiškai dirbo nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. liepos 27 d., iš viso 114 darbo dienas.  DK 126 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog darbuotojui suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Šalių darbo teisinių santykių pasibaigimo momentu (2022 m.) metinis darbo dienų skaičius sudarė 251 darbo dienas. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas įgijo teisę į 9 darbo dienų kasmetines atostogas (20 d. d. : 251 d. d. * 114 d. d.) (CPK 185 straipsnis). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis  sudarė 2066,59 Eur (atskaičius mokesčius), o 2022 m. liepos mėnesį sudarė 21 darbo diena, todėl, remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatomis, ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 98,40 Eur (2066,59 Eur : 21 d. d.), atitinkamai kompensacija už nepanaudotas atostogas lygi 885,60 Eur (atskaičius mokesčius) (9 d. d. x 98,40 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nesant duomenų, jog ieškovas pasinaudojo teise į kasmetines atostogas ir jam buvo išmokėti atostoginiai, nutraukus darbo sutartį, ieškovui priteistina 885,60 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 127 straipsnio 5 dalis, 6 dalis, DK 130 straipsnis, 145 straipsnis, 146 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti DK 47 straipsnio 1 dalyje numatytus delspinigius. Pastebėtina, jog DK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota prastova. Tuo tarpu DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro teisinį ir faktinį pagrindą išvadai, jog atsakovė pasibaigus darbo teisiniams santykiams su ieškovu, su juo neatsiskaitė (uždelsė atsiskaityti), todėl privalo mokėti netesybas (CPK 185 straipsnis, DK 147 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbo teisinių santykių pabaigos momentą (2022 m. liepos 27 d.), remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priteistina 12 399,54 Eur netesybų suma (atskaičius mokesčius) (2066,56 Eur x 6 mėn.).

Ieškovas taip pat išreiškė prašymą dėl 265,06 Eur neatlygintų komandiruotės ir darbinių išlaidų priteisimo. Paaiškino, kad šias išlaidas sudaro išlaidos kurui ir nakvynei Vokietijoje ir Lenkijoje. DK 107 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas į bylą pateikė mokėjimo kvitus ir sąskaitą faktūrą (T.1, e. b. l. 31-38), tačiau kadangi minėtieji dokumentai pateikti ne valstybine kalba ir ieškovas, nustačius terminą trūkumams pašalinti, to nepadarė teismas jais nesivadovauja (CPK 113 straipsnis). Tačiau minėtas ieškovo išlaidas patvirtina banko sąskaitos išrašai (T.1, e. b. l. 26-30), todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Ieškovas prašė priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavus, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu dėl būtinųjų darbo išlaidų atlyginimo, spręstina dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų dydžio priteisimo neviršija CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovė „Liuksmira“ pavedimų paskirtimis „JA-22/02-3“, „JA-22/02-4“ ir „JA-22/02-5“ ieškovui R. R. pervestą 3900 Eur sumą darbo užmokesčiu.

Priteisti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuksmira“, juridinio asmens kodas 305891995, 3 936,30 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 30 ct, atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio, 2 945 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) dienpinigių, 265,06 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 06 ct) neatlygintų komandiruotės ir darbinių išlaidų, 2 066,59 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų 59 ct, atskaičius mokesčius) išeitinę kompensaciją, 885,60 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 60 ct, atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 12 399,54 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 ct) netesybas bei 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 498,09 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Vilma Brazinskienė