Civilinė byla Nr. 2-30-308/2014
Teisminio proceso Nr.2-51-3-00751-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
30.7;30.10;33;49;116.1
Varėnos rajono apylinkės teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m.balandžio 8d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant ieškovei O. V.,jos atstovei Sigitai Černienei,atsakovui J. V.,jo atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams- J. V. ir M. V. , trečiajam asmeniui- Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo ir restitucijos taikymo ir atsakovo J. V. priešieškinį O. V. ir trečiajam asmeniui- Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui dėl ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe
n u s t a t ė :
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 12 d. Dovanojimo sandorį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje, kuriuo atsakovas J. V. perleido atsakovei M. V. nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), savo motinai M. V.,taikyti šioje byloje restituciją ir priteisti iš atsakovo J. V. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškiniu nurodė,kad su atsakovu J. V. susituokę (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek jai-ieškovei O. V. ,tiek atsakovui J. V. jų santuoka buvo antroji. Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukę.
Nors su atsakovu susituokę (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pradėję gyventi nuo 2004 metų gruodžio mėnesio. Ji savo asmeninės nuosavybės teise turinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvenusi iki susipažinusi ir artimai draugauti pradėjusi su atsakovu. Netrukus gyventi persikėlusi į atsakovo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur atsakovas J. V. gyveno kartu su savo motina M. V.. 2008 m. birželio 26 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose su atsakovu kartu gyvenę iki 2013- ųjų metų pabaigos. Kadangi santykiai su sutuoktiniu pašlijo, atsakovas jos atžvilgiu akivaizdžiai rodė nepagarbą bei viešai deklaravo jausmus kitai moteriai, su kuria šiuo metu kartu gyvena, Varėnos rajono apylinkės teisme buvo užvesta jos bei atsakovo santuokos nutraukimo byla. Dėl šios aplinkybės buvusi priversta grįžti gyventi į savo butą, kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise. Vykstant santuokos nutraukimo procesui, sužinojusi, jog atsakovas 2013 m. rugpjūčio 12 dovanojimo sandoriu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), savo motinai M. V.. Šiuo sandoriu taip pat buvo perleistas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sandoris, kuriuo J. V. perleido savo motinai M. V. nekilnojamąjį turtą, buvo patvirtintas Varėnos rajono 1-ame notaro biure, sandorio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad šis nekilnojamojo turto perleidimo sandoris yra neteisėtas nuo sandorio sudarymo momento, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
Santuokoje su atsakovu J. V. gyvenusi nuo (duomenys neskelbtini). Pragyvenę ilgiau negu septynerius metus. Visą laiką gyvenę jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). LR CK tvirtina šeimos turto teisinio režimo sąvoką. Kodekso 3.84 straipsnio 1 dalis numato, jog „Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti“. Šeimos turto teisinį režimą įgyja turtas, kuris nuosavybės teise priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams ir tai yra sutuoktinių gyvenamoji patalpa. Šio straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Vadovaujantis nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, atsakovui J. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), šio turto perleidimo dienai buvo taikomas šeimos turto teisinis rėžimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnis numato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir kuriam yra taikomas šeimos turto teisinis rėžimas, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama tik šio straipsnio nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarant dovanojimo sandorį, kuriuo J. V. perleido gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriam buvo taikomas šeimos turto teisinis režimas, ji sutikimo nedavusi. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą.
Pažymėtina, jog ginčijamu dovanojimo sandoriu buvo perleistas ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, šis statinys buvo įteisintas ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006 m. birželio 21 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Tokiu būdu šis statinys buvo jos bei atsakovo J. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis LR CK 3.92 straipsnio nuostatomis, šio turto perleidimui taip pat buvo būtinas jos- O. V. sutikimas. Šio turto perleidimo sandoriui ji tokio sutikimo nedavusi.
Atsakovas J. V. ieškinio nepripažino ir prašė ieškinį atmesti .
Pateiktu atsiliepimu atsakovai J. V. ir M. V. nurodė,kad ieškovė nurodo, kad su atsakovu J. V. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau kartu esą apsigyveno jau 2004 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė teigia persikėlusi gyventi į atsakovams priklausančius namus (duomenys neskelbtini) kur J. V. gyvenęs su motina, nors ieškovė nuosavybės teise turinti gyvenamąjį butą , esantį (duomenys neskelbtini). Ji 2008-06-26 deklaravusi savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, ir gyveno čia iki 2013 m. pabaigos. Ieškovė teigia, kad vykstant skyrybų procesui ji sužinojusi, kad J. V. 2013-08-12 sandoriu, perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą , gyvenamąjį namą ir kitus statinius savo motinai M. V.. Sandoris patvirtintas Varėnos rajono I-jame notarų biure notaro R. Miknevičiaus. Ieškovės nuomone, dovanojimo sandoris neteisėtas , todėl negaliojantis. Ieškovė nurodo,kad santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), ir visada gyveno J. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name , esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl esą šis turtas įgijo šeimos turto teisinį statusą , nes buvo šeimos gyvenamoji patalpa, tačiau ieškovė nedavusi sutikimo perleisti šio turto kaip tai numato CK 3.85 str. , todėl buvo pažeistos imperatyvios nuostatos , reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą . Taip pat nurodo, kad buvo perleistas ir ūkinis pastatas , kuris buvo įteisintas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006-06-21 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu . Todėl šis statinys laikytinas bendrąją jungtine nuosavybė su ieškove ir vadovaujantis CK 3.92 str. nuostatomis, šio turto perleidimui būtinas O. V. sutikimas ,o ji tokio sutikimo nedavusi.
Ieškovė nurodo, kad jos ir J. V. santuoka sudaryta 2006 m. gegužės 27 d., tačiau kartu apsigyveno nuo 2004 m. gruodžio mėnesio, iš pradžių gyveno jos bute (duomenys neskelbtini) ir tik vėliau persikėlė gyventi į J. V. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes . Su ieškove J. V. negyveno iki santuokos sudarymo, nors tuo metu ir palaikė artimus ryšius . J. V. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nuo 2003-01-06 buvo adresu (duomenys neskelbtini). Su ieškove bendrą ūkį J. V. pradėjo vesti tik po santuokos sudarymo, o ne daug anksčiau, ką teigia ieškovė. Ieškovė adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo tik 2008-06-26 . Tačiau ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė ir butas esantis (duomenys neskelbtini). Todėl nebuvo sutarta, kad tik adresu (duomenys neskelbtini) yra šeimos gyvenamoji patalpa. Tuo labiau , kad būdami santuokoje O. V. ir J. V., kiekvienas rūpinosi pirmiausia savo gyvenamuoju būstu, kiekvienas sumokėdavo komunalinius mokesčius. O tuo tarpu šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis). Todėl J. V., kaip ir O. V. asmeninis turtas neįgijo šeimos turto teisinio režimo. Nors CK 3.84 str. numatyta, kad šeimos turto teisinis režimas įgyjamas nuo santuokos sudarymo, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis turtas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Pati ieškovė pripažįsta, kad turtas- gyvenamasis namas buvo J. V. asmeninė nuosavybė , jis pagal NTR duomenis buvo įgytas iki jų santuokos statybos būdu ir sudarė jo asmeninę nuosavybę. Sandorio šalys, kurie yra artimi giminaičiai buvo laisvos sudaryti dovanojimo sandorį. Sandorio sudarymo metu ieškovė ir J. V. jau negyveno kartu, buvo pradėtas skyrybų procesas, jie pajamas ir išlaidas tvarkė atskirai. J. V. jau balandžio mėnesį persikėlė gyventį į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Šeimos įstatymai numato, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. jų bendram gyvenimui (CK 3.86 str. 1d.);
Ieškovė santuokos metu nereiškė jokių pretenzijų į J. V. turtą. Notaras, sudarydamas sandorį, tikrino viešojo registro duomenis ir nebuvo jokių kliūčių sudaryti perleidimo sandorį, jo sudarymui nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas. Todėl sudarę turto perleidimo sandorį teisėtai , nes buvo perleistas asmeninis J. V. turtas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja pripažinti šį turtą šeimos turtu, nors tokio prašymo nenurodė jokiuose jau teiktuose anksčiau procesiniuose dokumentuose . Tuo labiau , kad formaliai prašoma panaikinti turto perleidimo sandorį dėl jam asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, nors ieškovė pati pripažįsta, kad turtas( gyvenamasis namas) yra asmeninė jo nuosavybė ir dėl jo joks materialinis reikalavimas santuokos nutraukimo byloje nėra pareikštas.
Dėl ūkinio pastato perleidimo ir nuosavybės teisės.
Ieškovė ginčija 2013 -08-12 dovanojimo sutartį dalyje dėl ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), teigiant , kad jis buvo įteisintas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006-06-21 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Todėl šis statinys esą yra bendroji jungtinė nuosavybė su ieškove, todėl vadovaujantis CK 3.92 str. nuostatomis šio turto perleidimui buvo būtinas O. V. sutikimas,o ji tokio sutikimo nedavusi. Santuokos metu su ieškove J. V. neįgijęs jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalintino nekilnojamo turto, tai matyti iš santuokos nutraukimo byloje pateikto 2013-09-12 VĮ RC rašto Nr. (2.16.6) 5610288. Todėl ieškovės teiginys , kad ūkinis pastatas sudaro bendrą jungtinę nuosavybę yra atmestinas, kaip ir išmokėti jai piniginę kompensaciją santuokos nutraukimo byloje už ūkinį pastatą . Civilinėje byloje Nr. 2-53/59-308/2014 pateikta 2013-08-29 NTR išrašas , iš kurio matyti , kad J. V. iki 2013-08-12 asmeninės nuosavybės teise priklausė 0.1594 ha žemės sklypas , unik Nr. (duomenys neskelbtini), 27 300 litų vertės, gyvenamasis namas , unik Nr. (duomenys neskelbtini), 178.63 kv. m. bendro ploto, 94 900.0 lt vertės, baigtumas 92 proc., ir pastatas ūkio pastatas unik Nr. (duomenys neskelbtini), 71 kv. m. bendro ploto, baigtumas 100 proc. , 6410 lt. vidut. rinkos vertės, kiti statiniai- kanalizacijos šulinys unik Nr. (duomenys neskelbtini), 213 lt. vertės, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatų nurodytame žemės sklype, įregistravimo pagrindas – nauja statyba. Kaip matyti, tik 2006-06-21 buvo surašytas šio statinio pripažinimo naudotis tinkamu aktas. Tačiau ūkinis pastatas NTR įregistruotas kaip baigtas 100 proc. praėjus mažiau kaip mėnesiui po atsakovo J. V. ir ieškovės santuokos sudarymo. Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti , kad statybos darbai atlikti iki santuokos sudarymo. Nors leidimas ūkinio pastato statybai išduotas 2006-03-30, tačiau jau 2004 m.pabaigoje ūkinio pastato statyba buvo pradėta. Šis faktas įrodomas šiais duomenimis . Kadastrinis žemės sklypo planas suderintas 2004-11-11, ir kadastro duomenų byloje, statinio nuotraukos darytos 2005-01-24 ( čia antroji nuotrauka - ūkinio pastato ) . Štai pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų ( ginčo ūkinio pastato ) kadastro duomenys užfiksuoti 2006-05-05 . Iš to galima spręsti, kad šiuo metu jau buvo pastatytas visas ūkio pastatas unik Nr. (duomenys neskelbtini), 2I1b, 71 kv. m. ploto,. Kadangi kadastro duomenys užfiksuoti jau 2006-03-30 , t.y iki jo ir ieškovės santuokos, baigtumas 100 procentų. 2014-06-23 paaiškinimu patvirtintu notarine tvarka, architektas P. Klydzia nurodo, kad jis 2006 m. pradžioje projektavo ūkinį pastatą, projektas buvo suderintas 2006-03-29. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pateikta dalis statybinių medžiagų, naudotų ūkinio pastato statyboje, įgijimo dokumentai. Iš jų akivaizdu , kad statybinės medžiagos ( įvairios plytos, tvirtinimo medžiagos, stogo skarda, dušo kabina , langai , durys ir kt ) įgytos 2005 m., kada ir buvo panaudotos ūkinio pastato statybai. Šio ūkinio pastato statybai J. V. naudojo savo asmenines piniginės lėšos , dalį jų skolino iš tuometinio AB Hansabankas,dalį lėšų dovanojo atsakovė M. V. . Byloje pateikta 2005-02-28 kredito sutartis Nr. 05-009941- Fa , iš kurios matyti, kad gautas 40 000 litų kreditas – gyvenamojo namo užbaigimui, bei ūkinio pastato statybai . Dalis šio kredito lėšų buvo panaudota ūkinio pastato statybai -2005 m- 2006 m. pradžioje . Nurodytas aplinkybes dėl ūkio pastato statybų patvirtina ir liudytojai. LR CK 3.87 str. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo, įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o šio straipsnio 3 dalis apibrėžia , kad turto , kurs yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinių vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jei registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju viso turto savininkas buvo nurodytas tik J. V., todėl šis turtas sudarė jo asmeninę nuosavybę ( CK 3.89 str. 1d.1p. ) . Tuo labiau, kad ieškovei pradėjus gyventi J. V. priklausiusioje sodyboje, jau buvo pastatytas gyvenamas namas bei ūkio pastatas . Ieškovė jokių pretenzijų dėl turto registravimo savo vardu nereiškė, nes pilnai sutiko ir suprato , kad šis turtas yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, sukurtas iki jų santuokos. Todėl jos siekis pripažinti turtą- ūkinį pastatą - bendrąja jungtine nuosavybė , yra nesąžiningas siekis praturtėti kito asmens sąskaita, ar asmeninis kerštavimas. Kadangi šiuo metu šis turtas perleistas 2013-08-12 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. V., ieškovė ginčija šį sandorį. Todėl šis turtas negali būti dalijamas jo ir ieškovės santuokos nutraukimo byloje, ir už jį prašoma piniginės kompensacijos kaip už santuokinį turtą. Viešo registro duomenys nurodo, kad turtas buvo iki turto perleidimo tik J. V. asmeninė nuosavybė. Todėl nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas šiam turtui perleisti .CK 3.97 str.numato, kad turtu, kuris sudaro vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę, šis sutuoktinis naudojasi , jį valdo bei disponuoja savo nuožiūra. Tačiau vien todėl ,kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas formaliai vertinant, buvo surašytas praėjus 3 savaitėms po santuokos sudarymo, jis reiškia priešieškininį reikalavimą dėl šio turto pripažinimo J. V. asmenine nuosavybe šioje civilinėje byloje.
Bylos nagrinėjime dalyvavęs atsakovas J. V. ir jo atstovė pilnai palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė M. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Tretysis asmuo-Varėnos raj.1-asis notarų biuras pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko.Nurodė,kad LR CK 32.84 str .įtvirtinta,kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa,t.y.butas ,namas ar kitas nekilnojamasis daiktas,kurioje šeima faktiškai gyvena.Šeimos turtui gali būti priskirtas tik vienas būstas.Jei sutuoktiniai turi ne vieną gyvenamąją patalpą,šeimos turto teisinis režimas taikomas tik tai gyvenamaaji patalpai,kurioje faktiškai gyvenama.Tačiau pagal LR CK 3.84 str.4d.faktas,kad butas,namas ar kitas nekilnojamas daiktas daiktas yra šeimos turtas,prie sąžiningus trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju,jeigu viešame registre daiktas įregistruotas kaip šeimos turtas.Šiuo atveju nei ieškovė,nei atsakovas neįregistravo nei ginčijamo turto,nei kito turto statuso-“šeimos turtas”.Todėl perleidžiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ,kuris nėra registruotas šeimos turtu,nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas.Trečiojo asmens atstovas nagrinėjant bylą nedalyvavo.
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti jo-J. V. asmenine nuosavybe jo pastatytą ūkinį pastatą ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini).
Prieškiniu atsakovas nurodė,kad Ieškovė ginčija 2013 -08-12 dovanojimo sutartį dalyje dėl ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), teigiant kad jis buvo įteisintas ir VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006-06-21 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Todėl šis statinys esą yra bendroji jungtinė nuosavybė su ieškove, todėl vadovaujantis CK 3.92 str. nuostatomis šio turto perleidimui buvo būtinas O. V. sutikimas,o ji tokio sutikimo nedavusi. Kategoriškai nesutinkantis su išsakyta ieškovės pozicija , nes ji nepagrįsta, ūkinio pastato įsigijimo laikas ir būdas patvirtina, kad šis turtas- buvo jo asmeninė nuosavybė, o ieškovė niekaip neprisidėjo prie šio turto sukūrimo. Kadangi šis turtas laikytinas išimtinai jo asmenine nuosavybe, reiškiantis priešieškinį šioje civilinėje byloje, teikdamas tokį reikalavimą.
Kaip nurodęs ir anksčiau teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, santuokos metu su ieškove neįgijęs jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalintino nekilnojamo turto, tai matyti iš santuokos nutraukimo byloje pateikto 2013-09-12 VĮ RC rašto Nr. (2.16.6) 5610288. Ieškovės teiginys , kad ūkinis pastatas sudaro bendrą jungtinę nuosavybę yra atmestinas, kaip ir reikalavimas išmokėti jai piniginę kompensaciją santuokos nutraukimo byloje už ūkinį pastatą . Civilinėje byloje Nr. 2-53/59-308/2014 pateikta 2013-08-29 NTR išrašas , iš kurio matyti , kad jam iki 2013-08-12 asmeninės nuosavybės teise priklausė 0.1594 ha žemės sklypas , unik Nr. (duomenys neskelbtini), 27 300 litų vertės, gyvenamasis namas , unik Nr. (duomenys neskelbtini), 178.63 kv. m. bendro ploto, 94 900.0 lt vertės, baigtumas 92 proc., ir pastatas- ūkio pastatas, unik Nr. (duomenys neskelbtini), 71 kv. m. bendro ploto, baigtumas 100 proc. , 6410 lt. vidut. rinkos vertės, kiti statiniai- kanalizacijos šulinys, unik Nr. (duomenys neskelbtini), 213 lt. vertės, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatų nurodytame žemės sklype, įregistravimo pagrindas – nauja statyba. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų formaliai ūkinis pastatas įregistruotas santuokoje , t. y. (duomenys neskelbtini), kai buvo surašytas šio statinio pripažinimo naudotis tinkamu aktas ir šio akto pagrindu atliktas turto registravimas NTR. Tačiau ūkinis pastatas NTR įregistruotas kaip baigtas 100 proc. praėjus mažiau kaip mėnesiui po jo ir ieškovės santuokos sudarymo. Iš šioje ir civilinėje byloje Nr. 2-53/59-308/2014 pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad statybos darbai atlikti iki santuokos sudarymo. Nors leidimas jam ūkinio pastato statybai išduotas 2006-03-30, tačiau jau 2004 m.pabaigoje ūkinio pastato statybos darbai buvo pradėti Šis faktas įrodomas šiais duomenimis . Kadastrinis žemės sklypo planas suderintas 2004-11-11, ir kadastro duomenų byloje, statinio nuotraukos darytos 2005-01-24 ( čia antroji nuotrauka - ūkinio pastato ) . Štai pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų ( ginčo ūkinio pastato ) kadastro duomenys užfiksuoti 2006-03-30 ir kadastro duomenų byloje, sudarytoje 2006-05-05 nurodyta, kad statinio baigtumas 100 procentų . Iš to galima spręsti, kad šiuo metu jau buvo pastatytas visas ūkio pastatas unik Nr. (duomenys neskelbtini), 2I1b, 71 kv. m. ploto. Kaip matyti, ūkinio pastato kadastro duomenys užfiksuoti jau 2006-03-30 , t.y iki jo ir ieškovės santuokos, baigtumas 100 procentų. 2014-06-23 paaiškinimu patvirtintu notarine tvarka, architektas P. Klydzia nurodo, kad jis 2006 m. pradžioje projektavo ūkinį pastatą, projektas buvo suderintas 2006-03-29 . Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-53/59-308 /2014 pateikta dalis statybinių medžiagų, naudotų ūkinio pastato statyboje, įgijimo dokumentai, jie datuoti daugiausia 2005 m. Iš jų akivaizdu , kad statybinės medžiagos ( įvairios plytos, tvirtinimo medžiagos, stogo skarda, dušo kabina , langai , durys ir kt ) įgytos 2005 m., kada ir buvo panaudotos ūkinio pastato statybai. Šio ūkinio pastato statybai naudojęs savo asmenines piniginės lėšos , dalį jų skolinęs iš tuometinio AB Hansabankas,dalį lėšų dovanojo atsakovė M. V. Civilinėje byloje Nr. 2-53/59-308/2014 pateikta 2005-02-28 kredito sutartis Nr. 05-009941- Fa , iš kurios matyti, kad gautas 40 000 litų kreditas – gyvenamojo namo užbaigimui, bei ūkinio pastato statybai . LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Dalis šio kredito lėšų buvo panaudota ūkinio pastato statybai -2005 m- 2006 m. pradžioje .
LR CK 3.87 str. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo, įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o šio straipsnio 3 dalis apibrėžia , kad turto , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinių vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jei registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju viso turto savininkas buvo nurodytas tik jis- J. V., todėl šis turtas sudaro jo asmeninę nuosavybę ( CK 3.89 str. 1d.1p.) . CK 3.88 straipsnio 3 dalyje kartu nustatytas reikalavimas, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai.Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š.; bylos Nr. 3K-3-25/2007).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008, Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/89521) [2014-10-09]
Ieškovei pradėjus gyventi jam priklausiusioje sodyboje, jau buvo pastatytas gyvenamas namas bei ūkio pastatas . Ieškovė jokių pretenzijų dėl turto registravimo jos vardu nereiškė, nes pilnai sutiko ir suprato , kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, sukurtas iki jų santuokos. Todėl ieškovės siekis pripažinti turtą- ūkinį pastatą - bendrąja jungtine nuosavybė , yra nesąžiningas siekis praturtėti kito asmens sąskaita, ar asmeninis kerštavimas. Kadangi šiuo metu šis turtas perleistas 2013-08-12 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. V., ieškovė nepagrįstai ginčija šį sandorį. Šis turtas, kaip asmeninis jo turtas ,negali būti dalijamas jo ir ieškovės santuokos nutraukimo byloje, ir už jį prašoma piniginės kompensacijos, kaip už santuokinį turtą ( CK 3.89 str 1 d.1 p, 7 p.) Viešo registro duomenys nurodo, kad turtas buvo iki turto perleidimo tik J. V. asmeninė nuosavybė. Todėl nebuvo reikalingas sutikimas šiam turtui perleisti .CK 3.97 str.numato, kad turtu, kuris sudaro vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę, šis sutuoktinis naudojasi , jį valdo bei disponuoja savo nuožiūra. Tačiau vien todėl ,kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas formaliai vertinant, buvo surašytas praėjus 3 savaitėms po santuokos sudarymo, todėl reiškiantis šį priešieškinį dėl šio turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pateikti įrodymai patvirtina, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė.LAT, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Turto įgijimas statybos būdu, dar iki santuokos sudarymo, naudojant jo asmenines lėšas sudaro pagrindą šį turtą laikyti tik jo asmenine nuosavybe. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad prisidėjo kokiu tai būdu prie šito turto sukūrimo.
Ieškovė pateiktu atsiliepimu į priešieškinį nurodė,kad Atsakovas J. V. pateiktame priešieškinyje nurodo, jog ginčo objektas – ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tinkamu naudoti buvo pripažintas 2006 m. birželio 2 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, yra atsakovo J. V. asmeninė nuosavybė. Kaip nurodo atsakovas savo priešieškinyje, pagalbinis statinys jau buvo pradėtas statyti 2004 metais šio pagalbinio pastato statyboms užbaigti iš AB Swedbank buvo gautas kreditas. Šie atsakovo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių ,bei paties atsakovo nurodytos pozicijos, kuri buvo iškelta santuokos nutraukimo byloje. Visų pirma, susipažinus su prie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylos prijungta civiline byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl J. V. bei buvusios sutuoktinės G. V. santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto pasidalijimo, matyti, jog santuokos nutraukimo su pirmąją sutuoktine metu, jokio pagalbinio ūkinio pastato nei sutuoktiniai kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nei J. V. asmeninės nuosavybės teise, neturėjo. Santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo ,bei nebaigto statyti gyvenamojo namo padalijimo. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl kredito iš banko gavimo J. V. vardu, tikslu išmokėti buvusiai sutuoktinei G. V. piniginę kompensaciją. Šios aplinkybės yra pilnai pagrįstos J. V. pateiktais dokumentais santuokos nutraukimo byloje: kredito sutarties su AB Swedbank kopija bei mokėjimo nurodymo kvitas. Pagal šiuos įrodymus, kredito sutartis tarp J. V. ir AB Swedbank buvo sudaryta 2005 m. vasario 28 d., kredito suteikta piniginė suma 2005 m. kovo 13 d. buvo pervesta buvusiai sutuoktinei G. V.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp atsakovo ir Swedbank sudarytoje kredito sutartyje buvo sprendžiamas prievolės užtikrinimo būdas. Vadovaujantis kredito sutarties 2.5 punktu, prievolės užtikrinimui buvo įkeičiamas tik atsakovui J. V. priklausantis gyvenamasis namas, žemės sklypas bei kanalizacijos šulinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų darytina išvada, jog 2005 m. vasario 28 d. ūkinio pastato pastatyto nebuvo. Šią aplinkybę taip pat pagrindžia ir sekantys paties J. V. pateikti įrodymai, t.y. sąskaitos ir mokėjimo kvitai, kuriais atsakovas įrodinėja statinio statybos faktą. Pažymėtina, jog visi atsakovo pateikti mokėjimo dokumentai, kuriais atsakovas grindžia statybinių medžiagų panaudotų ūkinio pastato statybai faktą, data yra ne ankstesnė kaip 2005 metų rugsėjo mėnuo. Šie įrodymai paneigia atsakovo J. V. nurodytus faktus, jog jau 2005 metų sausio pabaigoje ūkinis pastatas buvo pilnai pastatytas.Jos-ieškovės užsakymu buvo gautos Ortografinės nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog 2006 metų pradžioje ginčo objekto, t.y. ūkinio pastato atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype nebuvo.Nesutinka su atsakovo pozicija, jog jeigu VĮ Registrų centro duomenų bazėje kaip nekilnojamojo turto savininkas yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, darytina išvada, jog šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik vienam iš sutuoktinių. Priešingai, atsakovo nurodytai LAT formuojamai vienodai teismų praktikai, teismas ne vienoje savo nutarčių nurodė, jog nekilnojamojo turto priskyrimui prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, neturi reikšmės kurio iš sutuoktinių ar vieno jų vardu šis turtas yra registruotas.
Tretysis asmuo-Varėnos rajono 1-asis notarų biuras savo atsiliepimu su priešieškiniu sutiko. Nurodė,kad atsakovui specialiosios projektavimo sąlygos buvo išduotos 2006-03-14,projektas parengtas 2006-03-29,statybos leidimas išduotas 2006-03-30,t.y.visi dokumenati buvo išduoti iki santuokos sudarymo,bei visi darbai buvo vykdyti iki santuokos sudarymo.Kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2006-03-30,o tik paskutinis formalumas-statinio pripažinimas tinkamu naudoti buvo atliktas jau po santuokos sudarymo.Taigi šis formalumas atliktas po santuokos sudarymo negali būti laikomas ,kad nekilnojmaasis daiktas priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tesie.Pagal pateiktus dokumentus matėsi,kad perleistas nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir atsakovas turėjo teisę jam priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims be ieškovės sutikimo.
Ieškinys atmestinas,priešieškinys tenkintinas.
Pateiktu santuokos liudijimu(civ.bylos Nr.2-3-308/2015 t.1 b.l.10)patvirtinama,kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje,įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2004-09-20 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-524-05/2004 matyti,kad po santuokos nutraukimo su G. V. J. V. asmeninėn nuosavybėn atiteko 0,1505 ha žemės sklypas individualaus namo statybai ,esantis (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantis nebaigtas dalinai įrengtas gyvenamasis namas.
Iš pateikto 2005-01-28 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l.8-9)matyti,kad 2005-01-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartimi J. V. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kur 2005-01-24 kadastro duomenimis buvo užfiksuotas pastatytas gyvenamasis namas ir kiti stainiai(inžineriniai)-kanalizacijos šulinys.Nuosavybės teisės atsiradimo juridiniu pagrindu gyvenamajam namui ir kanalizacijos šuliniui įregistruoti nurodoma 2005-01-26 statybos inpsektoriaus pažyma.
Iš pateikto 2006-06-28 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l.10-12)matyti,kad į J. V. nekilnojamuosius daiktus yra įtrauktas pastatas –ūkinis pastatatas,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),kur kadastro duomenų fiksavimo data nurodoma-2006-03-30,o nuosavybės teisės atsiradimo juridiniu pagrindu šiam ūkiniui pastatui įregistruoti nurodoma 2006-06-21 statybos inspektoriaus pažyma.
Iš statybos leidimo Nr.16/06 matyti,kad J. V. šis leidimas buvo išduotas 2006-03-30 (b.l.16-17).
Iš specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti matyti,kad J. V. šios sąlygos buvo išduotos 2006-03-14 (b.l.118-19),kurių pagrindu projektuotojo P.Klydzios buvo parengtas ūkinio pastato projektas (b.l.20-31).
Iš 2006-06-21 surašyto pripažinimo tinkamu naudoti akto (b.l.32)matyti,kad buvo pripažintas tinkamu naudoti J. V. ( pastatytas pagal 2006-03-30 išduotą leidimą statybai Nr.16-06 )ūkinis pastatas,esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 2JIb ,inv.bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš pateiktų atsakovo dokumentų sustabdytoje civilinėje byloje Nr.2-3-308/2015 dėl santuokos nutraukimo su ieškove O. V. (t.1 b.l.84-85)matyti,kad atsakovas pirko UAB“Vilrufas“101,70 m2 stogo dangos EURO čerpė, 2005 m rugsėjo –spalio mėn.skaldytas spalvotas plytas,blokelius , poritą,dušo kabiną ir kitokios įrangos (t.1 b.l.84,87-94,98), 2005-12-07 UAB“Alytaus Fauga“ pirko buitinius sekcijinius vartus,PVC palanges ir kt.(t.1 b.l.95).
Iš 2013-08-12 dovanojimo sutarties (b.l.33-37)matyti,kad atsakovas J. V. padovanojo savo motinai M. V. žemės sklypą,gyvenamąjį namą ,pastatą-ūkinį pastatą,kitus statinius(inžinerinius)-kanalizacijos šulinį ,esančius (duomenys neskelbtini).
Iš 2006-04-20 J. V. prašymo VĮ Registrų centras Alytaus filialui matyti,kad jis pateikė prašymą per 15 kalendorinių dienų atlikti jo statinių,esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus,kur 2006-04-26 patikslino prašymą,jog būtų atlikta tik ūkinio pastao inventorizacija,bei prašyme atlikimo terminas nurodytas 2006-05-05.
Iš pateiktų atsakovo dokumentų sustabdytoje civilinėje byloje Nr.2-3-308/2015 dėl santuokos nutraukimo (t.1 b.l.119) 2006-05-05 atliktose matininkės I.Surininaitės fotonuotraukose matyti,kad kieme prie gyvenamojo namo matosi įrengto lauko baseino dalis bei 2 nuotraukoje matosi pastatytas ūkinis pastatas,bei 2006-05-05 matininkės I.Surininaitės buvo parengti ūkinio pastato kadastro duomenys,kurie buvo užfiksuoti kadastre 2006-03-30(t.1 b.l.123,125) .
Iš 2006-06-21 J. V. prašymo VĮ Registrų centras Alytaus filialui matyti,kad jis pateikė prašymą per 1 darbo dieną atlikti jam priklausnčio statinio,esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės (patikėjimo)teisės į statinį įregistravimą.
Iš ieškovės pateiktų 2006 ir 2009 m ortofotografinių žemėlapių ortofotografinių nuotraukų nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentų matyti,kad 2006 m nurodytam lape nematyti ūkinio pastato,o 2009 m nurodytam lape matosi ūkinis pastatas bei lauko baseinas.Atsakovė į teismo žodinį nurodymą patikslinti 2006 m atliktos ortofotografinės nuotraukos nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmento fotografavimo tikslų laiką įrodymų nepateikė.
Iš atsakovo J. V. pateiktos mikrokasetės ir DVD disko matyti,kad filmuojant 2006-05-13 kieme matosi tvora,įrengtas lauko baseinas,pavėsinė,bei pastatytas ūkinis pastatas, kur garažo durys atidarytos ,šalia garažo stovi betono maišyklė,šalia šio pastato yra šiltnamis.Sekantis įrašas kasetėje yra ieškovės ir atsakovo išlydėjimas iš namų ir santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymas civilinės metrikacijos skyriuje.Ieškovė neginčijo,kad šioje mikrokasetėje būtų buvę suklastoti ar netikri įrašai.
Ieškovės pakviesta liudytoja R. B.(ieškovės dukra)parodė,kad jos motina gyvendama kartu su J. V. 2006 m balandžio mėn.pradėjo pirkti viską ūkiniam pastatui ir susituokus jie pradėjo statyti ūkinį pastatą,bei ūkinis pastatas jau 2006 m rugsėjo mėn.buvo pastatytas.
Ieškovės pakviesta liudytoja V. K. (ieškovės sesuo)parodė,kad 2006 m rugsėjo mėn.buvo sesers ir jos sutuoktinio pakviesta į Grybų šventę Varėnoje bei tuo pačiu pas juos į svečius (duomenys neskelbtini), kur ūkinis pastatas buvo pastatytas ,bet jame dar nebuvo pilnai įrengta pirtis.
Ieškovės pakviesta liudytoja R. V. (ieškovės sesuo)parodė,kad 2006 m pavasarį ,gal balandžio –gegužės mėn.,sesuo su atsakovu pradėjo statyti ūkinį pastatą.Apie santuoką sesuo su atsakovu pasakė tik po santuokos įregistravimo,kur rugsėjo mėn.buvo sesers ir jos sutuoktinio pakviesta į Grybų šventę Varėnoje, bei tuo pačiu pas juos į svečius,kur ūkinis pastatas buvo pastatytas ,bet jame dar nebuvo pilnai įrengta pirtis.
Ieškovės pakviesti liudytojai –V. V. (ieškovės sesers R. V. sutuoktinis ) parodė,kad 2006 m padėję pas atsakovą statyti tvorą,o J. Č.(ieškovės brolis),kad padėjęs įrengti pirtį,bei 2005 m dar dirbęs namo vidaus apdailos darbus pas atsakovą.
Atsakovo pakviestas liudytojas Petras Klydzia parodė,kad J. V. 2006 m pradžioje buvo pastatęs ūkinį pastatą,kur jis pagal faktinę situaciją paruošęs ūkinio pastato projektą ,bei perdavęs projektą J. V. dėl statybos leidimo gavimo ir statinio įregistravimo.
Atsakovo pakviestas liudytojas J. J. parodė,kad jis mūrijęs J. V. ūkinio pastato sienas,kai pas J. V. dar negyveno O. V. (ankstesnė pavardė K.), kadangi atsimenantis,kad jo draugė dar jam atnešdavusi į statybas kavos ar pavalgyti, nes mūrijęs šaltu metų laiku,gal dar ir žiemos ar ankstyvo pavasario.
Atsakovo pakviestas liudytojas V. S. parodė,kad jis užsiimantis stogų dengimu.2004m turėjęs traumą,tai tais metais nedirbęs.Po to,gal 2005 m dengęs stogą ant J. V. ūkinio pastato metaline skarda čerpių imitacija.Kiek atsimenantis,tai stogą dengęs vasario ar kovo mėnesiais.
Liudytoja Irena Surininaitė (dirbanti VĮ Registrų centras Alytaus filiale matininke)parodė,kad J. V. buvo parašęs prašyme atlikti jo visų namų valdos statinių kadastrinius matavimus.Bet po to jis atsisakė dėl gyvenamojo namo matavimų,o patikslino prašymą atlikti tik ūkinio pastato matavimą.Matavimas buvo paskirtas 2006-05-05,kur ji atvykusi į vietą radusi pastatytą ūkinį pastatą ,kuris buvo baigtas.Atlikus matavimus perdavusi duomenis kitiems darbuotojams dėl ūkinio pastato teisinės registracijos atlikimo.
Įstatymu(CK)yra nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė ( CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-30 nutartimi 3K-3-25/2007 nurodė,kad „ Turtas, kuriam taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagrįstas principu, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia ir tai, kad sutuoktinis gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto (CK 3.89 straipsnis). Atsižvelgiant į šeimos gyvenimo bendrumą, siekiant teisinio apibrėžtumo sutuoktinių santykiuose, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, kartu CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
<....> Kriterijai, pagal kuriuos turtas pripažįstamas bendrąja jungtine ar asmenine sutuoktinių nuosavybe, nustatyti CK 3.88 straipsnio 1 dalyje ir 3.89 straipsnio 1 dalyje; turto įgijimo momentas – prieš sudarant santuoką ar ją sudarius – yra svarbiausias veiksnys, kiti svarbūs kriterijai – turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis. Įrašas Nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymas, jame įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles.“
LAT 2008-09-29 nutartimi Nr.3K-3-422/2008 nurodo,kad „Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. P. J.; bylos Nr.3K-3-273). Įstatyme nustatytos bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktinių nuosavybei priskiriamo turto rūšys. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto priskyrimo vienai iš nuosavybės formų, turi būti vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V.; bylos Nr. 3K-3-193/2005). „
Santuokos liudijimu patvirtinama,kad ieškovė ir atsakovas sutuoktiniais tapo 2006-05-27. Surinktų įrodymų byloje visumos pagrindu galima padaryti išvadą,kad jau 2006 m gegužės 5d.ūkinis pastatas atsakovo J. V. žemės sklype buvo jau pastatytas.Tai yra užfiksuota 2006-05-05 VĮ Registrų centras matininkės daryta fotonuotrauka.Toks faktas taip pat patvirtinamas atsakovo pateikta videojuosta mikrokasetėje su atliktu 2006-05-13 filmavimu,kur matosi pastatytas ūkinis pastatas.Ieškovė ginčija ūkinio pastato pastatymo faktą iki santuokos sudarymo ,remdamasi pateikta 2006 m ortofotografinių žemėlapių ortofotografinių nuotraukų nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentu ,kad 2006 m nurodytam lape nematyti ūkinio pastato atsakovo žemės sklype.Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų ,kada tiksliai 2006 m buvo atlikti nurodyto Varėnos miesto vietovės ortofotografiniai fotografavimai.Šiuo atveju galima remtis liudytojo P.Klydzios parodymais,kuriais jis patvirtino,kad iki 2006-03-30 išduodant statybos leidimą jis projektą parengęs pagal faktiškai pastatyto ūkinio pastato duomenis.Kiti atsakovo pakviesti liudytojai gerai neatsimindami tikslaus atsakovo ūkinio pastato statymo laiko nurodė,kad šis pastatas buvo statomas ar vėlyvo rudens ar ankstyvo pavasario laiku,dar esant šaltokam orui.Kartu remiantis ir aukščiau atsakovo pateiktais įrodymais apie statybinių medžiagų įsigijimo laiką galima padaryti išvadą,kad ūkinis pastatas galėjo būti statomas nuo 2005 m rudens iki 2006 m gegužės mėn.,kur iš surinktų įrodymų visumos matyti,kad 2006-05-05 dienai šis pastatas buvo jau pastatytas atsakovui dar nesant santuokoje su ieškove.Kartu matyti,kad atsakovas dar 2006-04-26 pateiktu prašymu pradėjo šio pastatyto ūkinio pastato teisinio įregistravimo procedūrą,kuri buvo nebuvo užbaigta iki 2006-05-27,o buvo užbaigta 2006-06-21.Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų,kuriais būtų patvirtinama,kad ūkinis pastatas buvo pastatytas jau po 2006-05-27 jos sudarytos santuokos su atsakovu už abiejų sutuoktinių lėšas.Teismas kritiškai vertina tiek ieškovės,tiek jos pakviestų liudytojų parodymus,kad ūkinis pastatas buvo pastatytas iki 2006 m rugsėjo mėn.po santuokos sudarymo,kaip prieštaraujančius pateiktiems objektyviems(vizualiniams) įrodymams.
Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad nors ieškovė nepateikė įrodymų,kad ji būtų gavusi asmeniškai po įregistravimo iš VĮ Registrų centras 2006-06-28 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių įregistravimo J. V. į ūkinį pastatą,esantį (duomenys neskelbtini), bet jai gyvenant santuokoje su atsakovu pakankamai ilgą laiką nuo 2006-05-27 iki 2013 m,kol šalių santuoką pradėjo irti , ji kaip sutuoktinė turėjo faktinę galimybę sužinoti šią informaciją iš šeimoje turėtų dokumentų,kadangi matyti,kad ieškovė disponavo daugeliu atsakovo dokumentų,o taip pat galėjo šią informaciją gauti iš nekilnojamojo turto registro,bei ginčyti tokį šio statinio įregistravimą vien atsakovo vardu,kaip asmeninę atsakovo nuosasvybę .Ieškovė nenurodė jokių svarbių ir įtikinamų priežasčių,kurios objektyviai būtų trukdę jai apie tokį įregistravimą sužinoti iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo-2013-10-21 ir įvertinti,kad jų turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra įregistruotos klaidingai ar netiksliai ir tuo yra pažeista jos turtinės teisės. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nurodo„Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.Šio įstatymo įstatymo 30 str. nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka,o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.Tokiu būdu ieškovė turėjo ir privalėjo domėtis nurodomu ieškinyje nuosavybės teisių įregistravimu ir laikydama savo teises pažeistas kreiptis teisminės gynybos LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 str.nustatyta tvarka.Ieškovei nesikreipiant teisminės gynybos atsakovas J. V. turėjo pilną teisę laikyti,kad ieškovė sutinka su tokiu jo asmeninės nuosavybės teisės pripažinimu ūkiniam pastatui.Dėl to teismas nenustato aplinkybių,kurios leistų pripažinti ūkinį pastatą kaip įgytą abiejų šalių santuokos metu ir laiko,kad yra pagrindas tenkinti priešieškinį ir ūkinį pastatą pripažinti atsakovo J. V. asmenine nuosavybe.
Ieškovė savo ieškinio prašymą panaikinti 2013-08-12 dovanojimo sutartį dėl gyvenamojo namo perleidimo atsakovei M. V. grindžia tuo,kad atsakovas perleido šeimos turtą. Šeimos turto teisinį statusą ir teisinio režimo pabaigą reglamentuoja CK 3.84 str. ir 3.86 str. 1 d. Pagal CK 3.84 str. 2 d. 1 p. šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, ir šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa, t.y. gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006 ir kt.). Tai reiškia, kad šeimos turtu gali būti laikoma tik tokia gyvenamoji patalpa, kurioje yra faktiškai gyvenama. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 1, 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.).
Šalys po santuokos sudarymo vaikų neturėjo,ieškovė nuosavybės teise turėjo savo atskirą butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2008-06-26 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės ieškinio sustabdytoje civilinėje byloje Nr.2-3-308/2015 dėl santuokos nutraukimo (t.1 b.l.2-6)matyti,kad ieškovė O. V. nurodo,jog tarpusavio santykiai su sutuoktiniu buvo geri iki 2013 m gegužės mėn.,o ypatingai santykiai pablogėjo nuo 2013 m liepos mėn.,o nuo rugpjūčio mėn.atsakovas pradėjo ją varyti iš namų,santuokiniai ryšiai yra išblėsę,išeiti į savo butą negalėjusi tik dėl to,kad atsakovas jai neleido išsinešti iš namų į savo butą tiek asemnininės nuosavybės teise,tiek santuokoje įgytų daiktų,kurie jai yra būtini .Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo nurodė,kad prasidėjus nesutarimams su ieškove jis siekdamas išvengti nuolatinių barnių ir konfliktų persikėlęs gyventi į ūkinį pastatą.Tokiu būdu matyti,kad 2013 m rugpjūčio 13d.stoviui šalių santuoką buvo faktiškai iširusi,bei šalys kaip sutuoktiniai jau negyveno santuokinio gyvenimo ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo jau praradęs šeimos turto statusą,kadangi jame abi šalys kaip šeima negyveno.Iš ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo matyti,kad ji tuo metu į savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą neišsikėlusi tik dėl to,kad dar nebuvo padalinti jų santuokoje įgyti daiktai,kurie būtų buvę jai reikalingi.Tokiu būdu 2013-08-13 dienai ginčo gyvenamasis namas jau neturėjo šeimos turto teisinio statuso, ir šiuo atveju ieškovės argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą, pažeidimo sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį, pripažintini nepagrįstais.Atsakovas J. V. iki sandorio su atsakove M. V. sudarymo įstatymų nebuvo suvaržytas dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo.Tokiu būdu teismas nenustato pagrindų,numatytų LR CK 1.78-1.93 str.,pripažinti šią sutartį negaliojančiu.Kadangi nėra pagrindo pripažinti 2013-08-12 atsakovų J. V. ir M. V. susitarimą(sandorį) negaliojančiu ,tai tuo pačiu nėra pagrindo taikyti ir restituciją.
Iš ieškovės išieškotinos atsakovo turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos.Atsakovas pateikdamas priešieškinį 2014-10-10 buvo sumokėjęs 42 eurus(144 Lt)žyminio mokesčio valstybei(b.l.49). 2014-09-16 pinigų priėmimo kvitu Nr.755712 patvirtinamas 174 Eur(600 Lt)atsakovo advokato teisinės pagalbos apmokėjimas. CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį buvo sudėtingas, atsakovas ginčijo šį ieškinį,bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti ieškinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Kadangi ieškinys atmetamas,o priešieškinys tenkinamas, tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d. iš ieškovės priteistina visos atsakovo J. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos –sumokėtas žyminis mokestis ir turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1d.),kur atsižvelgus į bylos sudėtingumą bei atsakovo procesinį elgesį laikytina,kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilnai
Vadovaudamasis LR LR CPK 259-260,263-265,268-270 str.,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti ir pripažinti atsakovo J. V. a.k(duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe jo pastatytą ūkinį pastatą ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės O. V. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui J. V. 216(du šimtus šešiolika) eurus turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėjas(parašas)
Nuorašas tikras :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas