Civilinė byla Nr. e2A-45-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00659-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. C. ir trečiojo asmens T. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NK Statyba“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NK statyba“ priešieškinį ieškovei K. C. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. C. ir M. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. C. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NK Statyba“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 101 873,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. 19/11-28 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo savo medžiagomis, įrankiais, darbo jėga pastatyti pagalbinio ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), už 112 644,83 Eur kainą. Ieškovė (užsakovė) už atliktus darbus sumokėjo 98 224,50 Eur (63 624,50 Eur – mokėjimo nurodymais, 34 600 Eur – grynaisiais).

2.2.                      Kai atsakovė pateikė atliktų darbų aktus, paaiškėjo, kad darbai atlikti už didesnę kainą nei buvo sutarta, be to, didelė darbų dalis atlikta su defektais; iš viso darbų (įskaičius ir darbus su defektais) atsakovė yra atlikusi tik už 72 017,63 Eur sumą. Kadangi atsakovė atsisakė šalinti defektus, ieškovė kreipėsi į UAB „Įraža“, kuri 2020 m. gegužės 29 d. parengė ekspertinę išvadą dėl nustatytų statybos darbų defektų, su šia išvada atsakovė supažindinta 2020 m. birželio mėn.

2.3.                      Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pranešimu „Dėl atliktų darbų priėmimo, sutarties pakeitimo ir dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį, nes ji nepriėmė rangovės 2020 m. kovo mėnesį atliktų darbų už padidintą 149 000 Eur kainą; be to, ieškovės įsitikinimu, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio jokie papildomi darbai pastate nebuvo atlikti. Tokius atsakovės veiksmus ieškovė įvertino kaip siekį išvengti rangos sutarties tinkamo vykdymo, šiurkščiai pažeidžiant sutarties vykdymo principus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje, taip tiesiogiai pažeidžiant ir CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad tuo atveju, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti.

2.4.                      Ieškovės teigimu, pagal rangos sutartį atsakovė yra gavusi iš viso 98 224,50 Eur (34 600 Eur – grynaisiais pinigais ir 63 624,50 Eur – mokėjimo nurodymais į atsakovės banko sąskaitą), todėl, įvertinus tai, kad iki rangos sutarties vienašalio nutraukimo atsakovė darbų su defektais yra atlikusi tik už 72 017,63 Eur sumą, ji turi grąžinti ieškovei 26 206,87 Eur permoką.

2.5.                      Be to, ieškovė ir UAB „Riktinga“ 2021 m. spalio 27 d. sudarė rangos sutartį dėl ginčo statinio remonto darbų. UAB „Riktinga“ apskaičiavo, kad atsakovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo reali vertė su PVM yra 75 667,11 Eur. Dėl atsakovės atliktų statybos darbų defektų ieškovė patirs mažiausiai 75 667,11 Eur tiesioginių nuostolių, kurie priteistini iš atsakovės.

3.       Atsakovė UAB „NK statyba“ priešieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė atliko darbų už 126 064,55 Eur su PVM; 2) iš ieškovės atsakovei priteisti 15 996,08 Eur be PVM skolą už atliktus darbus; 3) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti teismo eksperto T. M. 2021 m. rugpjūčio 21 d. teismo ekspertizės akte, lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodytus defektus; 4) iš ieškovės atsakovei priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pranešimu, vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 punkte numatytu pagrindu (užsakovas daugiau kaip 20 darbo dienų nepriima darbų be pateisinamos priežasties), vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovės atliktas vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovė ir trečiasis asmuo T. C. nuo 2020 m. kovo 2 d. iki šiol neorganizavo atliktų darbų priėmimo.

4.2.                      Iki 2020 m. kovo mėnesio pradžios atsakovė faktiškai atliko darbų už 126 064,55 Eur su PVM. Darbų kaina padidėjo dėl techniniame darbo projekte pasikeitusių darbų kiekių, to iki rangos sutarties sudarymo atsakovė negalėjo numatyti, todėl jos reikalavimas, kad ieškovė sumokėtų už visus faktiškai atliktus darbus, yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.204 straipsnis, 6.685 straipsnio 2 dalis). Šalys buvo sutarusios dėl 93 094,90 Eur be PVM fiksuotos darbų kainos, tačiau, ieškovei ir jos sutuoktiniui prašant pirkti brangesnes medžiagas, taip pat gavus techninio projekto dalis, paaiškėjo, kad darbų kaina padidėjo iki 123 595,30 Eur be PVM, t. y. padidėjo net 30 500,40 Eur be PVM suma. Dėl to atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti, kad yra atlikusi darbų už 126 064,55 Eur su PVM.

4.3.                      Kadangi atsakovės atlikti darbai, kurių kaina – 126 064,55 Eur su PVM, ieškovei neorganizavus atliktų darbų priėmimo, jai yra perduoti atsakovės vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad ieškovė atsiskaitytų už atliktus darbus. Šalys savo veiksmais ir elgesiu pakeitė rangos sutarties 4.2 punkto sąlygą, todėl laikytina, jog atsakovė įrodė, kad ji turi teisę į padidėjusią atliktų darbų kainą, nes tam pritarė pati ieškovė ir jos sutuoktinis T. C.. Ieškovė atsakovei už atliktus darbus yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, todėl skola – 15 996,08 Eur be PVM (104 185,58 Eur – 88 189,50 Eur).

4.4.                      Atsakovė taip pat nurodė, kad nustatytus darbų defektus pašalinti galėjo ji (rangovė), o ne pati ieškovė, nes taip šalys susitarė rangos sutartyje. Rangos sutarties 5.4 punkte aiškiai įtvirtina atsakovės, kaip rangovės, pareiga šalinti defektus. Be to, ieškovės reikalaujama rangos darbų trūkumų šalinimo kaina yra per didelė. Dėl to atsakovė, remdamasi rangos sutarties 5.4 punktu, suformulavo trečiąjį priešieškinio reikalavimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: įskaitęs šalių priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisė 2 558,20 Eur nuostolių atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. papildomu sprendimu atsakovei iš ieškovės priteisė 309,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės 101 873,98 Eur turtinis reikalavimas grindžiamas dviem savarankiškais pagrindais – dėl 26 206,87 Eur permokos grąžinimo (arba be pagrindo atsakovei sumokėto ir jos įgyto turto) ir 75 667,11 Eur nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus priteisimo.

7.       Teismas nustatė, kad rangos sutartimi šalys susitarė dėl darbų pradžios (2019 m. lapkričio 29 d.) ir jų pabaigos (2020 m. rugsėjo 1 d.), taip pat dėl fiksuotos rangos sutarties kainos – 93 094,90 Eur be PVM arba 112 644,83 Eur su PVM (specialiosios dalies 5.1-5.2 ir 6.1-6.2 punktai). Teismas, išanalizavęs rangos sutarties nuostatas, nustatė, kad: 1) šalys susitarė dėl fiksuotos rangos darbų kainos; 2) atsakovė turėjo teisę reikalauti pakeisti rangos darbų kainą, jeigu padidėjo jos tiesioginės išlaidos, atsirado poreikis papildomam darbui, įrangai, medžiagoms ar dėl kitų svarbių priežasčių; 3) šalių susitarimas dėl rangos sutarties kainos pakeitimo turėjo būti rašytinis (rangos sutarties 3.8, 8.11, 9.3 punktai, 9.5 punkto 3 papunktis ir 9.6 punktas).

8.       Teismas pažymėjo, kad rašytinio susitarimo dėl rangos sutarties kainos pakeitimo šalys nesudarė. Ieškovė gavo 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame atsakovė atliktus darbus įvertino 72 017,63 Eur su PVM. Atsakovė taip pat parengė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, kuriame darbų ir įrengimų kaina – 126 064,55 Eur su PVM, taip pat atliktų darbų ir panaudotų medžiagų lokalinę sąmatą, kurios suma – 149 550,31 Eur su PVM. Teismas, įvertinęs ieškovės sutuoktinio T. C. užsakymu atliktą UAB „Įraža“ 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvadą Nr. 20-05/01 dėl statinio kokybės reikalavimų, 2020 m. kovo 18 d. elektroninį laišką rangovei, padarė išvadą, kad daugiau tikėtina, jog ieškovė su 2020 m. dokumentais buvo supažindinta 2020 m. kovo mėnesį šalių susitikimo metu, tačiau susitarimas dėl rangos sutarties pakeitimo nebuvo pasiektas.

9.       Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą ir 2020 m. lokalinę sąmatą su pasiūlymu sudaryti Rangos sutarties pakeitimą dėl naujos 149 550,31 Eur su PVM dydžio kainos ieškovė gavo kartu su atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pretenzija, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog, ieškovei nesutinkant ginčo spręsti bendradarbiavimo būdu, atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutrauks rangos sutartį vienašališkai.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovė negalėjo vienašališkai pakeisti rangos sutarties kainos. Tačiau teismas nesutiko su ieškove, kad ji turi pareigą sumokėti tik už tuos atsakovės darbus, kurie nurodyti 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų, t. y. 72 017,63 Eur su PVM, nes ieškovė taip ir nepaaiškino, kodėl laiko ydingu kitą, t. y. 2020 m. vasario mėn., atsakovės atliktų darbų aktą, kuriame atliktų darbų kaina – 126 064,55 Eur su PVM, dėl kokių priežasčių šio akto ieškovė nepasirašė, kodėl šis aktas neapmokėtas iš dalies. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė atliktų darbų aktų nepasirašė (darbų pagal šiuos aktus nepriėmė), tačiau atsakovei faktiškai sumokėjo ne 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nurodytą 72 017,63 Eur su PVM sumą, bet gerokai daugiau – pati ieškovė nurodė, kad atsakovei sumokėjo 98 224,50 Eur (63 624,50 Eur – mokėjimų nurodymais ir 34 600 Eur – grynaisiais pinigais). Be to, 31 974,50 Eur dydžio mokėjimo pavedimas atliktas 2020 m. kovo 13 d., t. y. po šalių susitikimo, kuriame, tikėtina, ieškovė pirmą kartą atsisakė pasirašyti 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą. Taigi, pagal ieškovės skaičiavimus ji sumokėjo 38 705,80 Eur daugiau (98 224,50 Eur – 59 518,70 Eur), negu nurodyta 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, kurio ieškovė nekvestionavo ir kuriuo grindė savo poziciją, gindamasi nuo atsakovės pareikšto  priešieškinio dėl skolos priteisimo.

11.       Teismas nusprendė, kad, ieškovei sumokėjus daugiau negu nurodyta 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, ir mažiau negu nurodyta 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, taip pat neįvardijus priežasčių, dėl kurių ieškovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, sumokėti atsakovės prašomą kainą arba sudaryti papildomą susitarimą dėl rangos sutarties kainos padidinimo, atsakovė įgijo teisę sustabdyti pradėtų darbų ar jų dalies vykdymą (rangos sutarties 6.6 punktas) arba rangos sutartį nutraukti, vadovaudamasi sutarties 9.3 punktu ir CK 6.217 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovės iniciatyva nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovė neginčijo rangos sutarties nutraukimo, nenori jos išsaugoti.

12.       Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovė, be kita ko, prašė iš ieškovės priteisti 15 996,08 Eur skolą (be PVM), remdamasi tuo, jog pagal vienašališkai atsakovės pasirašytą 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą ji atliko darbų ir nupirko medžiagų už 104 185,58 Eur (be PVM), ieškovė atsakovei pagal rangos sutartį yra sumokėjusi 88 189,50 Eur (iš jų – 63 624,50 Eur sumokėta banko pavedimais, o 24 565 Eur – grynaisiais), taigi skola – 15 996,08 Eur. Ieškovė tvirtino, kad atsakovei grynaisiais yra sumokėjusi 34 600 Eur, ir šią aplinkybę įrodinėjo telefoninio pokalbio garso įrašu. Atsakovė teigė, kad iš ieškovės grynaisiais yra gavusi 24 565 Eur, ir šią aplinkybę įrodinėjo ieškovės nepasirašytais kasos pajamų orderiais. Teismas, išklausęs ieškovės pateiktą telefoninio pokalbio garso įrašą, priėjo prie išvados, kad trečiojo asmens T. C. ir atsakovės vadovo V. L. pokalbis tiesiogiai nepatvirtina, jog ieškovė sumokėjo, o atsakovė priėmė 34 600 Eur grynaisiais. T. C. pokalbio metu aiškiai nenurodė, kada, už ką ir kokią konkrečią pinigų sumą jis sumokėjo, o V. L. nei tiesiogiai, nei kitokia forma nepatvirtino, kad T. C. atsakovei sumokėjo būtent 34 600 Eur. Teismas nusprendė, kad daugiau tikėtina, jog šiuo atveju ieškovė buvo sumokėjusi grynaisiais į atsakovės kasą ne 34 600 Eur, bet 24 565 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

13.       Teismas, įvertinęs tai, kad rangos sutartyje šalių susitarta dėl fiksuotos kainos (93 094,90 Eur be PVM), tai, kad pagal 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą iki 2020 m. kovo 1 d. atlikta darbų už 104 185,58 Eur be PVM, tai, kad ieškovė atsakovei už darbus ir medžiagas yra sumokėjusi 88 189,50 Eur, taip pat teismo eksperto T. M. išvadą 3-uoju klausimu, jog atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, taip pat tai, kad rangos sutartis vienašaliu atsakovės sprendimu yra nutraukta, ir iš to kylančias pareigas, konstatavo, jog atsakovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 4 905,40 Eur skolos (93 094,90 Eur be PVM – 88 189,50 Eur). Teismas pažymėjo, kad skaičiuoti skolą nuo atsakovės nurodomos didesnės darbų kainos (104 185,58 Eur be PVM) nėra teisinio pagrindo, nes dėl kainos padidinimo šalys nesusitarė, dėl to kainų skirtumas gali būti skaičiuojamas tik nuo maksimalios rangos sutarties kainos.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė darbus atliko su defektais. Atsakovei 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukus rangos sutartį, ieškovė 2021 m. spalio 27 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Riktinga“ pastato remonto darbams atlikti (atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti ir atsakovės neatliktiems darbams užbaigti), bei iš šios sutarties kildina 75 667,11 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų atsiradimą.

15.       Teismas pažymėjo, kad rangos sutartį nutraukė atsakovė, todėl ieškovės negalima laikyti nukentėjusia šalimi CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Atsakovė sutiko pašalinti darbų defektus savo jėgomis, tačiau ieškovė po apsikeitimo pretenzijomis su tuo nesutiko. Vadinasi, pakeičiančiai sutarčiai sudaryti nebuvo dviejų būtinų sąlygų. Be to, teismas nurodė, kad pakeičiančios sutarties kaina – 75 667,11 Eur – yra neadekvačiai didelė, nes viršija visų atsakovės atliktų darbų kainą, gerokai viršija teismo eksperto nustatytą 9 447,68 Eur su PVM defektų šalinimo kainą, nors nekokybiškai atliktų darbų procentinė išraiška – 5,58 proc. Lokalinė sąmata, kurios pagrindu apskaičiuota ieškovei padaryta žala, pagrįsta ieškovės atstovo M. V., t. y. asmens, kuris tiesiogiai suinteresuotas ieškovei palankiu teismo sprendimu, 2021 m. spalio 4 d. defektų aktu Nr. MV-STP-14-DA-1, todėl tokia sąmata teismas negali vadovautis kaip objektyviu ir nešališku įrodymu. Nustatant nekokybiškai atliktų darbų defektų pašalinimo kainą, taip pat negalima vadovautis ieškovės pateikta UAB „Įraža“ 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvada, nes šiame akte nenustatinėta defektų šalinimo kaina.

16.       Teismas nesutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas T. M. neturi reikiamos kvalifikacijos tokio pobūdžio ekspertizei atlikti, taip pat kad tinkamai neatsakyta į dalį klausimų ir nepareikalauta papildomos medžiagos, reikalingos atsakymui pateikti. Teismas nurodė, kad teismo paskirtą ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas T. M., turintis reikalingus kvalifikacinius įgaliojimus ir praktinę darbo patirtį ginčo srityje. Ekspertizės akto išvados yra išsamios, išplaukia iš tyrimo eigos, į klausimus atsakyta aiškiai, tyrimas atliktas kvalifikuotai. Ieškovės atstovo pastabos susijusios su dviem eksperto atsakymais, pateiktais į 7-ąjį ir 9-ąjį klausimus, tačiau šie klausimai būtų aktualūs tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama ne dėl trūkumų pašalinimo, bet pastato nugriovimo ir naujos jo statybos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant (ne)kokybiškų darbų defektų pašalinimo kainos klausimą, labiau aktualūs kiti eksperto atsakymai, dėl kurių prieštaravimų ir pastabų iš esmės negauta.

17.       Teismas nustatė, kad nekokybiški darbai sudaro 9 447,68 Eur su PVM. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę į 7 463,66 Eur be PVM dydžio nuostolių atlyginimą, o atsakovė į 4 905,40 Eur dydžio skolą. Atlikęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 558,20 Eur nuostolių atlyginimo (7 463,66 Eur – 4 905,40 Eur).

18.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, vadovaujantis CK 2.4 straipsnio 2 dalimi ir ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė yra verslininkė, dėl to ji turi teisę į 6 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą 2 558,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

19.       Teismas netenkino ieškovės prašymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos išieškant ieškovės naudai. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, jos priešieškinis pripažintas iš dalies pagrįstu, todėl nėra pagrindo skirti baudą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Apeliaciniame skunde ieškovė ir trečiasis asmuo T. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės ieškinio dalis ir patenkinta atsakovės priešieškinio dalis, bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti visa apimtimi; panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovei iš atsakovės priteisti 24 466 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Ieškovės atstovas advokatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 183 straipsnio 1–3 dalimis, pateikė teismui 2022 m. gegužės 16 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų ištyrimo teismo posėdyje betarpiškai, pagarsinant juos žodžiu, nurodė, kokius konkrečius rašytinius įrodymus prašo ištirti, tačiau teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, įrodymų netyrė ir neįvertino. Teismo posėdyje (2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min. iki 1 val. 25 min. 50 sek.) teismas visiškai nepagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktas prašymas patenka į CPK 250 straipsnio 3 dalies apimtį dėl procesinių dokumentų, įteiktų CPK nustatyta tvarka, skaitymo teismo posėdžio metu. Teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, 183 straipsnio 1, 3 dalis, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę ir prašymą, ištiria byloje esančius įrodymus, laikydamasis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumų principų, CPK 200 straipsnio 1 dalį, pagal kurią rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti.

20.2.                      Teismas neištyrė ir neįvertino 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje apklaustų UAB „NK Statyba“ direktoriaus V. L., statybos darbų vadovo E. K., UAB „NK Statyba“ sąmatininkės D. Š., buvusio UAB „NK Statyba“ darbuotojo G. Š. ir UAB „NK Statyba“ darbuotojo R. Ž. parodymų. Teismas neištyrė ir neįvertino daugumos byloje pateiktų įrodymų, dėl to padarė įrodymais nepagrįstas ir nelogiškas išvadas, taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles.

20.3.                      Teismas neteisingai aiškino rangos sutarties nuostatas dėl sutarties kainos pakeitimo ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti pakeisti rangos sutarties kainą, jeigu padidėjo jos tiesioginės išlaidos, ar dėl kitų svarbių priežasčių. Teismas turėjo įvertinti, kad pagal rangos sutarties 4.2 punktą net tuo atveju, jeigu ir būtų darbų ir (ar) medžiagų pakeitimų, atsakovė būtų turėjusi per 5 darbo dienas nuo ieškovės nurodymo dėl pakeitimų atlikimo parengti pasiūlymą dėl darbų atlikimo su išsamia sąmata ir tik šalims suderinus pakeitimo kainą bei atlikimo terminus tai nustatyti, sudarant papildomą rašytinį susitarimą. Šiuo atveju atsakovė neteikė jokio papildomų darbų ir medžiagų pagrindimo, be to, neatliko papildomų darbų.

20.4.                      2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas ir sąmata neatitinka rangos sutarties nuostatų ir faktiškai atliktų darbų, be to, ieškovė nurodyto akto negavo, todėl jo ir nepasirašė. Be to, atsakovės 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas ir panaudotų medžiagų lokalinė sąmata surašyti esant tiems patiems 2019 m. gruodžio mėnesį atliktiems darbams, kurie buvo priimti 2019 m. gruodžio mėn. aktu.

20.5.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti rangos darbų ar jų dalies vykdymą (rangos sutarties 6.6 punktas) arba sutartį nutraukti, vadovaudamasi rangos sutarties 9.3 punktu ir CK 6.217 straipsnio 1 dalimi. Teismo motyvai, kad ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, mokėti atsakovės prašomą kainą ir sudaryti papildomą susitarimą dėl rangos sutarties kainos padidinimo, yra visiškai nepagrįsti ir šališki, padaryti pažeidžiant įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nebuvo parengusi ir pateikusi pasiūlymo dėl darbų apimties keitimo pagal rangos sutarties 4.2 punktą. Ieškovės įsitikinimu, ji tinkamai ir sąžiningai vykdė rangos sutartį, t. y. atsiskaitė su atsakove laiku ir tinkamai.

20.6.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, pagal kurią, jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Teismas netyrė ieškovės teisinių ir faktinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir dėl jų apskritai nepasisakė, nors tai yra esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo ją įvykdyti natūra, yra ieškovės dispozityvi teisė (CPK 13 straipsnis), tačiau teismas šio ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamai neįvertino. Atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pareiškimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra neteisėtas, nes pareiškimu ieškovė buvo informuota, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė vienašališkai nutraukia sutartį, nors sutarčiai nutraukti nebuvo jokio teisinio pagrindo (ieškovė atsiskaitė su atsakove), o atsakovė nepagrįstai reikalavo pakeisti fiksuotą rangos sutarties kainą, pasirašyti atliktų darbų aktą už iki 2020 m. kovo mėnesio pradžios atliktus darbus, kurių kaina – 149 550,31 Eur su PVM.

20.7.                      Teismas, pripažinęs, kad šalys rangos sutartimi susitarė dėl fiksuotos darbų kainos (93 094,90 Eur be PVM ar 112 644,83 Eur su PVM), turėjo įvertinti, jog atsakovė pagal rangos sutartį neatliko didelės darbų dalies (atliko darbų tik už 72 017,63 Eur su PVM sumą), todėl nebuvo jokio pagrindo ieškovės skolą skaičiuoti taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Teismas turėjo įvertinti teismo eksperto T. M. 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akte esančią išvadą, atsakant į 2-ąjį klausimą. Šioje išvadoje teismo ekspertas nurodė, kad atsakovė nebuvo atlikusi apdailos – apskardinimo, vartų, langų, durų, kondicionieriaus ir antro aukšto gelžbetoninės perdangos bei lietaus surinkimo sistemos montavimo, nebuvo įrengtas grindų skaldos ir betono sluoksnis, neatliktų darbų vertė iki sutarties nutraukimo – 38 340,65 Eur su PVM. Taigi pagal šią teismo ekspertizės išvadą atsakovė iki sutarties nutraukimo pagal rangos sutartį atliko darbų už 74 304,18 Eur (112 644,83 Eur su PVM – 38 340,65 Eur su PVM) arba 58 700,30 Eur be PVM (74 304,18 Eur – (74 304,18 Eur x 21 proc./100 proc.). Tai iš esmės atitinka 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame fiksuota, kad atliktų darbų vertė – 72 017,63 Eur. Dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už atliktus darbus.

20.8.                      Grynaisiais pinigais atsakovei buvo sumokėta 34 600 Eur, o ne 24 656 Eur. Atsakovės direktorius V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal rangos sutartį mokėjimo nurodymais sumokėta 63 000 Eur, taip pat buvo gauta suma grynaisiais, iš jų – 24 565 Eur grynųjų pinigų buvo apskaityta įmonėje.

20.9.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuostolių, grindžiamų atsakovės darbų defektų šalinimo išlaidomis, atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.665 straipsnio nuostatas dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės daiktą ir visiškai nepagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Ginčo atveju CK 6.258 straipsnio 5 dalis netaikytina, nes šalių sudarytą rangos sutartį neteisėtai nutraukė ne nuostolių atlyginimo reikalaujanti ieškovė, o pati atsakovė, todėl ieškovės su UAB „Riktinga“ sudaryta nauja sutartis nėra rangos sutartį pakeičianti sutartis CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Atsakovei 2020 m. liepos 28 d. pareiškimu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukus sutartį, kurios neįvykdė pati atsakovė (pagal rangos sutarties 5.2 punktą visi darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugsėjo 1 d.), ir atsakovei nepašalinus jos atliktų darbų trūkumų, šalių nebesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl to ieškovė turėjo teisę imtis priemonių statybos darbams pabaigti, t. y. pasisamdyti rangovą atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti ir objekto statybai užbaigti. Ieškovė ėmėsi teisėtų ir pagrįstų priemonių, kad būtų laiku įvykdyti įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai, pašalintos grėsmės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilusiems nuostoliams (žalai) didėti, nes ieškovei būtų tekę gražinti gautą 50 000 Eur paramos sumą, kurios didžioji dalis (31 900 Eur) jau buvo pervesta atsakovei. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

20.10.                      Teismo ekspertas T. M. neturi tinkamos kvalifikacijos statybos techninei–ekonominei ekspertizei atlikti. Teismo ekspertas neįvertino didžiosios dalies atsakovės atliktų statybos darbų defektų, jiems pašalinti reikalingų atlikti darbų ir medžiagų kainos, apskritai neatliko savarankiškų tyrimo veiksmų. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai įvertino tik šios ekspertizės išvadas 6-uoju ir 8-uoju klausimais bei defektų šalinimo kaina pripažino 9 447,68 Eur su PVM sumą, nors realūs ieškovės patirti defektų šalinimo nuostoliai yra 75 667,11 Eur. Ieškovė yra atsiskaičiusi su defektus šalinusia rangove UAB „Riktina“.

20.11.                      Teismas nepagrįstai atmetė statybos techninio prižiūrėtojo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų aktą Nr. MV-STP-14-DA-1, remdamasis tuo, kad šis yra parengtas asmens, kuris tiesiogiai suinteresuotas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimu. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statybos techninis prižiūrėtojas yra asmuo, vykdantis privalomą statybos techninę priežiūrą, kurio nurodymai pagal įstatymą yra privalomi užsakovui. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad statybos techninis prižiūrėtojas M. V., kaip asmuo, turintis specialiųjų statybos srities žinių, buvo ieškovės atstovas teisme kartu su advokatu (CPK 56 straipsnio 3 dalis), nereiškia, kad jo nurodymai dėl statybos darbų defektų šalinimo, vykdant statybos techninės priežiūros funkcijas, savaime yra nepagrįsti ir jais negalima vadovautis. Teismas neįvertino statybos eksperto P. B. parodymų dėl defektų šalinimo kainos.

20.12.                      Teismas pažeidė CPK 95 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, nes atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra įrodytas byloje esančiais duomenimis. Atsakovė atliko daug neteisėtų veiksmų (neįvykdė rangos sutarties, dalį darbų atliko su dideliais defektais, ieškovei neužsakius papildomų darbų, vienašališkai reikalavo sumokėti didesnę, nei sulygta sutartimi, kainą, neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį ir nepašalino statybos darbų defektų, sąmoningai teikė į bylą teismą klaidinančius įrodymus).

20.13.                      Teismo papildomas sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė neįvertinęs šios bylos sudėtingumo, ieškovės ir trečiojo asmens T. C. advokatų ir advokato padėjėjos faktinio darbo bei laiko sąnaudų, todėl ieškovei atlygintinas teisinių paslaugų išlaidas nepagrįstai ir šališkai sumažino iki 10 863,43 Eur, tuo tarpu atsakovei atlygintinas teisinių paslaugų išlaidas sumažino iki 14 094,98 Eur.

20.14.                      Civilinė byla išnagrinėta neobjektyvaus ir šališko teismo, todėl pažeistos CPK 21 straipsnio nuostatos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo teisėjo G. K. konkretūs veiksmai teismo proceso metu, kartu su atliktais šiurkščiais įstatymų pažeidimais, patvirtina civilinę bylą nagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumą atsakovės naudai, pažeidžiant ieškovės teisę į teisingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis).

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

21.1.                      Visi ieškovės 2022 m. gegužės 16 d. rašytiniai įrodymai buvo ir yra išnagrinėtoje civilinėje byloje. Byla – elektroninė, todėl su byloje esančiais dokumentais kiekviena šalis galėjo susipažinti. Dėl to nebuvo pagrindo teismo posėdyje garsinti ieškovės įvardyto 31 dokumento turinį. Tokį ieškovės atstovo prašymą teismas pagrįstai atmetė, vadovaudamasis CK 250 straipsnio 3 dalimi.

21.2.                      Teismas tinkamai įgyvendino betarpiškumo principą, nepažeidė nė vieno iš apeliaciniame skunde nurodytų civilinio proceso principų. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos rašytinius įrodymus, jų visetą, atskleidė ginčo esmę. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo ar argumento. Turi būti pasisakyta dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. 

21.3.                      Teismas skundžiamame sprendime visus skaičiavimus atliko remdamasis šalių sutarta fiksuota kaina, t. y. 93 094,90 Eur be PVM, o atsakovės argumentus dėl teisės į padidėjusią kainą atmetė. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl fiksuotos kainos prieštarauja teismo sprendimo argumentams, kurie yra palankūs pačiai ieškovei (apeliantei).

21.4.                      Atsakovė niekada neneigė aplinkybės, kad 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte yra surašyti visi rangos darbai, atlikti nuo darbų pradžios iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos, todėl nėra pagrindo lyginti 2019 m. atliktų darbų akto su 2020 m. atliktų darbų aktu. 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas apima visus atsakovės atliktus darbus: tiek nurodytus 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, tiek ir vėliau atliktus darbus.

21.5.                      Apeliantai neorganizavo atliktų darbų priėmimo pagal 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, net neatsiuntė pasirašyto šio akto. Dėl to atsakovė ir parengė bendrą visų iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos atliktų darbų aktą. 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą pasiėmė apeliantas T. C.. Taigi teismo padaryta išvada, kad 2020 m. kovo 13 d. ieškovai pirmą kartą atsisakė pasirašyti 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, yra teisinga.

21.6.                      Apeliantų argumentas, kad atsakovė po 2019 m. gruodžio mėn. nevykdė darbų, yra nepagrįstas, nes darbai buvo vykdomi iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos. Nuo 2020 m. sausio mėn. iki vasario mėn. pabaigos apeliantams vengiant pasirašyti susitarimą dėl padidėjusios darbų kainos, nepasirašant 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akto ir neorganizuojant atliktų darbų priėmimo, atsakovė suprato, kad tarp šalių yra ginčas, kurį reikia spręsti, dėl to ir parengė visų iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos atliktų darbų aktą.

21.7.                      Atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų aktą už visus iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos atliktus darbus, atsakovė neorganizavo darbų priėmimo ir pagal šį aktą neatsiskaitė. Atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį 10.3 punkto 2 papunkčio pagrindu. Apeliantai neginčijo rangos sutarties nutraukimo, priešingai, viso teismo proceso metu rėmėsi juo kaip pagrindu, kad atsakovė, nutraukusi rangos sutartį, nebeturi teisės pati šalinti darbų defektų.

21.8.                      Atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimas apie rangos sutarties nutraukimą yra teisėtas ir pagrįstas, nes apeliantai nuo 2020 m. kovo mėnesio 2 d. neorganizavo atliktų darbų priėmimo.

21.9.                      Teismo ekspertizės 2021 m. rugpjūčio 31 d. akte teismo ekspertas nurodė, kad atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte (126 064,55 Eur su PVM suma). Tarp atsakovės atliktų darbų vertės (126 064,55 Eur su PVM) ir teismo eksperto nustatytos vertės (124 381,95 Eur su PVM) yra tik 1 682,60 Eur su PVM skirtumas. Rangos sutarties 10.4 punkte šalys susitarė, kad, nutraukus sutartį, ieškovė privalo atsiskaityti su atsakove už faktiškai atliktus darbus bei nupirktas medžiagas. Dėl to teismo padaryta išvada, kad ieškovė atsakovei turi atlyginti šalių sutartos fiksuotos kainos ir jau sumokėtos kainos skirtumą, yra teisinga.

21.10.                      V. L. 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdyje patvirtino, kad grynųjų pinigų yra gauta tiek, kiek faktiškai buvo perduota ir įforminta kasos pajamų orderiais. Priešingų įrodymų byloje nėra. Apeliantų argumentai dėl perduotos neva didesnės pinigų sumos – neįrodyti.

21.11.                      Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Rangos sutarties 5.4 punkte šalys nesusitarė, kad ieškovė pati gali šalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus, todėl ieškovė neturi teisės prašyti atlyginti jai nuostolius. Teismas padarė teisingą išvadą, kad, nutraukus sutartį, ieškovė ir UAB „Riktinga“ sudarė pakeičiančią sutartį. Atsakovė siekė pati ištaisyti defektus (tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas) bei faktiškai būtų tai padariusi iki 2020 m. lapkričio mėn., tačiau apeliantai neįsileido atsakovės į objektą. Be to, apeliantai naują sutartį sudarė tik 2021 m. spalio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo ginčo su atsakove pradžios. Tai įrodo, kad darbų trūkumų šalinimo terminas apeliantams neturėjo esminės reikšmės. Priešingu atveju jie jau tada, kai ginčas buvo perkeltas į teismą, būtų samdę kitą rangovą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantams buvo iškilusi lėšų grąžinimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai grėsmė. Be to, lėšoms grąžinti nebuvo pagrindo, nes visi darbai buvo atlikti.

21.12.                      Teismo ekspertizę buvo pavesta atlikti pačios ieškovės pasiūlytam teismo ekspertui T. M.. Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – SPSC) 2022 m. sausio mėn. rašte nėra jokios informacijos, kuri leistų abejoti teismo eksperto T. M. kvalifikacija. Kvalifikacijos atestatai (šiuo atveju – SPSC išduoti atestatai) yra teisę eiti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra ūkine komercine veikla suteikiantis dokumentas, bet negali būti laikomas išsamiu informacijos šaltiniu apie teismo eksperto turimas specialias žinias. Teismas, skirdamas ekspertizę, atsižvelgia ne į formalius atestatus, o į tai, ar ekspertas turi specialių žinių, kompetenciją ginčijamiems klausimams spręsti, jo darbo patirtį.

21.13.                      Kai byloje buvo atlikta teismo skirta ekspertizė, ieškovė savo reikalavimą neteisėtai kildino iš lokalinės sąmatos, kuri parengta pagal ieškovei pavaldaus asmens M. V. parengtą 2021 m. spalio 4 d. defektų aktą Nr. MV-STP-14- DA-1. Šiame akte iš esmės pakartota 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Įraža“ parengta eksperto išvada Nr. 20-05/01. M. V. defektų aktas yra parengtas 2021 m. spalio 4 d., t. y. jau po teismo ekspertizės. Apeliantams pasirinkus defektus šalinti jų pasitelktų specialistų nurodytu būdu, apeliantai turi prisiimti iš tokio pasirinkimo atsiradusias pasekmes, nes defektų šalinimas tiek, kiek nurodo apeliantai, nekainuoja.

21.14.                      Apeliantų pareikštas prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra visiškai nepagrįstas. Apeliantai nepatenkinti atsakovės atstovų atliekamais veiksmais, atstovaujant klientui, o ne pačios atsakovės procesiniu elgesiu.

21.15.                      Bylą nagrinėjęs teismas buvo objektyvus. Tai, kad apeliantai nėra patenkinti teismo priimtu sprendimu ir kaip papildomą argumentą apskųstam sprendimui panaikinti remiasi bylą nagrinėjusio teisėjo tariamu šališkumu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog byla išnagrinėta  šališko teismo.

21.16.                      Teismas papildomu sprendimu teisingai išsprendė bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų analizę, iš kurios matyti, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

23.       Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla išnagrinėta neobjektyvaus ir šališko teismo. Pasak apeliantų, bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumą patvirtina jo veiksmai teismo proceso metu: teismo posėdyje teisėjas nekreipė dėmesio į apeliantų (ieškovės ir trečiojo asmens) paaiškinimus; reiškė nepagrįstas pastabas dėl prašymo ištirti rašytinius įrodymus; į 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdį atvykusius žiūrovus M. V. ir advokato M. Š. kontoros teisininkę pašalino iš teismo posėdžių salės; teismo sprendime subjektyviai ir šališkai interpretavo faktines bylos aplinkybes; atsakovės naudai išsprendė bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas mažinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

24.       CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

25.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimą. Vadovaujantis nuoseklia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98).  

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, pažymima, kad, nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiantys, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

27.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

28.       Apeliaciniame skunde kaip vieną iš teisėjo procesinių veiksmų, apeliantų nuomone, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą, apeliantai įvardija tai, kad į 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdį atvykusius žiūrovus M. V. ir advokato M. Š. kontoros teisininkę teisėjas pašalino iš teismo posėdžių salės, nors buvo galimybė teismo posėdyje dalyvauti visiems į jį atvykusiems asmenims.

29.       Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – nutarimas) nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose viešosios ir administracinės paslaugos turėjo būti teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas (nutarimo 3.2.5 punktas). Bylą nagrinėjęs teisėjas, įvertinęs į teismo posėdį atvykusių asmenų skaičių, tai, kad, esant tiek asmenų, tarp jų nebūtų užtikrintas saugus atstumas, nutarė iš teismo posėdžių salės pašalinti žiūrovus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisėjas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, ir, atsižvelgęs į tai, jog į teismo posėdį atvyko daugiau asmenų, nei buvo galima objektyviai numatyti, šią situaciją išsprendė nepažeisdamas nei ieškovės, nei trečiojo asmens procesinių teisių. Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjęs teisėjas M. V. pripažino ieškovės atstovu ir jam buvo leista dalyvauti teismo posėdyje kaip specialių neteisinių žinių turinčiam asmeniui kartu su ieškovei atstovaujančiu advokatu (CPK 56 straipsnio 3 dalis).

30.       Apeliantai taip pat nurodo, kad teisėjas įrodymų tyrimo stadijoje nepagrįstai atsisakė perskaityti balsu ieškovės atstovo prašomus dokumentus, kurie buvo nurodyti 2022 m. gegužės 16 d. prašyme.

31.       Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės atstovas per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų tyrimo, prašydamas teismo posėdyje atskirai ištirti šiuos civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, juos pagarsinant: 2019 m. balandžio 25 d. atsakovės pirminį komercinį pasiūlymą; 2019 m. balandžio 25 d. atsakovės pakoreguotą komercinį pasiūlymą; rangos sutartį; 2019 m. lapkričio 28 d. statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. 19/11-28; K. C. ir T. C. banko sąskaitų išrašus; šalių pasirašytą atliktų darbų aktą už 2019 m. gruodžio mėn.; teismo posėdyje perklausyti T. C. ir atsakovės direktoriaus V. L. pokalbį telefonu; 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Įrąža“ eksperto išvadas Nr. 20-05/01; ieškovės 2020 m. liepos 30 d. pretenziją; atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimą dėl atliktų darbų priėmimo, sutarties pakeitimo, vienašalio sutarties nutraukimo; ieškovės 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą į atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimą dėl atliktų darbų priėmimo, sutarties pakeitimo, vienašalio sutarties nutraukimo; atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepimą į 2020 m. liepos 30 d. pretenziją su priedais; ieškovės 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakymą į atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepimą į 2020 m. liepos 30 d. pretenziją; atsakovės 2020 m. spalio 2 d. pranešimą su priedu; ieškovės 2020 m. spalio 12 d. atsakymą; 2020 m. spalio 27 d. specialistės O. V. sudarytą lokalinę sąmatą; 2020 m. lapkričio 4 d. K. C. prašymą; ieškovės ir rangovės UAB „Riktinga“ 2021 m. spalio 27 d. sudarytą rangos sutartį ir jos priedą Nr. 1 – lokalinę sąmatą S001; UAB „Riktinga“ 2022 m. gegužės sąmatos paaiškinimą; atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl darbuotojo paskyrimo“; Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2021 m. spalio raštą; ieškovės ir trečiojo asmens T. C. 2019 m. spalio 15 d. elektroninį laišką atsakovei, pateikiant pastato statybos projektą (1 lapas) su prisegtu techniniu projektu (48 lapai); antstolio R. B. 2021 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0085/21/ (40 lapų); statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų aktą Nr. MV- STP- 14- DA-1 (8 lapai); statybos techninės priežiūros vadovo 2021 m. spalio 11 d. informaciją Kauno apygardos teismui dėl statybos darbų defektų ir jų šalinimo; techninio prižiūrėtojo M. V. 2022 m. kovo 1 d. defektų aktą Nr. MV-STP-14-DA-2; 2022 m. balandžio 4 d. būsenos išrašą iš statybos darbų žurnalo dėl bendrųjų statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiųjų statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabų; atsakovės atstovų pateiktą 2022 m. kovo 10 d. lokalinę sąmatą, sudarytą UAB „Kaminta“ sąmatininkės R. L.; statybos darbų žurnalą; UAB „Riktinga“ 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RIK0383; ieškovės 2022 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 471; ieškovės 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą UAB “Riktinga” už 2022 m. kovo mėn. pagal sąmatą atliktus atsakovės statybos darbų defektų šalinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 250 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsisakė perskaityti teismo posėdyje ieškovės atstovo įvardytus dokumentus, pažymėjęs, kad prašomi perskaityti dokumentai yra byloje, jie buvo įteikti tinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys žino jų turinį.

32.       Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Rašytinių įrodymų tyrimas reglamentuotas CPK 200 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams. Taigi teismas, vadovaudamasis CPK 200 straipsnio 1 dalimi, rašytinių įrodymų teismo posėdyje gali balsu neskaityti, kai šalys su įrodymais yra susipažinusios iki teismo posėdžio pradžios. Įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).

33.       CPK 250 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų tyrimą, 3 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas balsu perskaityti ieškovės atstovo įvardytus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą. Pagal CPK 110 straipsnį, kuriame įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka, tai – dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į priešieškinius, dublikai, triplikai, atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai, atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. Rašytiniai įrodymai gali būti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų procesinių dokumentų priedai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai,112 straipsnio 3 punktas, 114 straipsnis).

34.       Iš 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad posėdžio pradžioje bylą nagrinėjęs teisėjas sprendė dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Teisėjas suteikė galimybę atsakovės atstovei susipažinti su ieškovės pateiktais naujais įrodymais (UAB „Riktinga“ lokaline sąmata, UAB „Riktinga“ PVM sąskaitomis faktūromis), šiuos dokumentus pridėjo prie bylos medžiagos. Tęsiant bylos nagrinėjimą ir atliekant įrodymų tyrimą buvo apklausiamas liudytojas S. M..

35.       Pažymėtina tai, kad absoliuti dauguma ieškovės atstovo 2022 m. gegužės 16 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų tyrimo įvardytų rašytinių įrodymų, kuriuos prašyta balsu perskaityti teismo posėdyje, buvo pateikti į bylą kartu su dalyvaujančių byloje asmenų procesiniais dokumentais, kaip šių dokumentų priedai, jie kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo įteikti civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka, taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos garsinti tokių įrodymų turinio (CPK 200 straipsnio 1 dalis, 250 straipsnio 3 dalis). Apeliantai (ieškovė, jos pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) nesirėmė tuo, kad jiems nežinomas prašomų perskaityti balsu rašytinių įrodymų turinys, taip pat tuo, jog reikia tiksliai pacituoti konkretų įrodymą. Ieškovės atstovas 2022 m. gegužės 16 d. prašyme prašė pagarsinti ir kelis naujus rašytinius įrodymus, priimtus 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu. Teismas, esant su naujais rašytiniais įrodymais nesusipažinusio dalyvaujančio byloje asmens prašymui, turėtų pagarsinti rašytinio įrodymo, su kuriuo dalyvaujantis byloje asmuo nesusipažino iki teismo posėdžio pradžios, turinį. Nagrinėjamu atveju naujus įrodymus prieš 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdį pateikė ieškovės atstovas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovei, jos pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui nebuvo žinomas šių rašytinių įrodymų turinys. Atsakovės atstovė, susipažinusi su naujais įrodymais, 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje nepareiškė prašymo pagarsinti šių įrodymų turinį, pažymėjo, kad su byloje esančiais įrodymais yra susipažinusi. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl įstatymo nustatytos rašytinių įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimo. Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad proceso šalims 2022 m. gegužės 16 d. prašyme įvardytų dokumentų turinys buvo žinomas, šalys dėl jų pasisakė teikdamos paaiškinimus, taip pat baigiamosiose kalbose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šių įrodymų neperskaitymas balsu teismo posėdyje lėmė apeliantų nurodytą aplinkybę – neobjektyvų įrodymų ištyrimą.

36.       Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes nekreipė dėmesio į apeliantų (ieškovės ir trečiojo asmens) paaiškinimus, reiškė nepagrįstas pastabas dėl prašymo ištirti rašytinius įrodymus, teismo sprendime šališkai interpretavo faktines bylos aplinkybes, atsakovės naudai išsprendė bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą mažinimo klausimą, grindžiami subjektyvia apeliantų nuomone dėl bylą nagrinėjusio teisėjo procesinių veiksmų, kurių teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintas instancine tvarka ir kurie savaime, nesant jokių duomenų apie galimą teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nesuponuoja pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų atžvilgiu buvo šališkas. 

37.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų argumentus dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 25–27 punktus), nusprendžia, kad jie nepatvirtina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo.

Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų

38.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

39.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl permokos už rangos darbus priteisimo, atmesta dalis ieškinio reikalavimo dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės ir patenkinta dalis priešieškinio reikalavimo dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo iš ieškovės. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, užsakovo teisių, pažeistų rangovui darbus atlikus su trūkumais, gynybos būdus, vienašalio rangos sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir šalių ginčo esmės

40.       Byloje nustatyta, kad ieškovė K. C. (užsakovė) ir atsakovė UAB „NK Statyba“ (rangovė) 2019 m. lapkričio 28 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 19/11-28, pagal kurią rangovė įsipareigojo, naudodama savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis bei pagal suderintą sąmatą atlikti pagalbinio ūkinio sandėlio statybos darbus, o užsakovė – priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti už juos rangovei (rangos sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas, specialiosios dalies 2, 3, 4 punktai). Šalys susitarė, kad rangos sutarties kaina – 93 094,90 Eur be PVM, 112 644,83 Eur su PVM; 21 650 Eur sumokama avansu iki statybos darbų pradžios, toliau mokama kas mėnesį per 5 kalendorines dienas po atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo (rangos sutarties specialiosios dalies 6 punktas); darbų pradžia – 2019 m. lapkričio 29 d., darbų pabaiga – 2020 m. rugsėjo 1 d. (rangos sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Pagal rangos sutarties bendrosios dalies 10.1 punktą sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo.

41.       Ieškovės sutuoktinis trečiasis asmuo T. C. ir techninės priežiūros vadovas M. V. 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. 19/11/28, pagal kurią vykdytojas (M. V.) įsipareigojo atlikti statybos darbų techninę priežiūrą, vykdant objekto – pagalbinio ūkinio sandėlio (duomenys neskelbtini) – statybą.

42.       T. C. ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovei (nkstatyba@gmail.com) siųstame elektroniniame laiške nurodė: „Labas rytas, reikia darbų atlikimo aktų ir sąskaitų, pildau prašymą mokėjimui gaut iš NMA. Kada galėčiau gaut? K.“ (DOK-1755, atsiliepimo į ieškinį priedai).

43.       Atsakovė parengė 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad atlikti šie statybos darbai: pamatai (gręžtiniai monolitinio gelžbetonio pamatai, gelžbetonio rostverkų, pamatų sijų įrengimas k8=1.04,k9=1.15, rūsio sienų ir cokolio šiltinimas, naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm, colio tinkas, armuojamas tinkleliu, apdailinant 2 mm struktūriniu tinku k8=1.10,k9=1.15); metalinių konstrukcijų (kolonų, santvarų, sijų, rėmų, ryšių su ankerinėmis detalėmis, konstrukcijos tvirtinimo detalių) montavimas; išorės sienų daugiasluoksnių plokščių montavimas; denginių daugiasluoksnių plokščių montavimas; metalinės perdangos montavimas. Atliktų darbų vertė – 72 017,63 Eur su PVM.

44.       Atsakovė 2020 m. sausio 7 d. elektroniniame laiške T. C. prašė pasirašyti atliktų darbų aktą ir nusiųsti NMA. Iš šio laiško priedo matyti, kad prie jame prisegtų dokumentų yra 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas, pažyma apie atliktų darbų vertę už 2019 m. gruodžio mėn. (DOK-1755 atsiliepimo į ieškinį priedai).

45.       Atsakovė parengė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad atlikti šie statybos darbai: pamatai (grunto kasimas 0,5 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, pakraunant gruntą į autosavivarčius, kai gruntas II grupės, grunto transportavimas 10 t autosavivarčiais 1 km atstumu, pakraunant 0,5 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, kai gruntas II grupės, grunto transportavimo sąnaudų pokytis už papildomą 1 km atstumą, vežant 10 t autosavivarčiais, kai gruntas I-II grupės k4=19.000, grunto kasimas rankiniu būdu, esamo pamato išardymas, vandentiekio trasos remontas, iki 5 m gylio ir iki 600 mm skersmens gręžinio pamatams gręžimas II grupės grunte, gręžtinių pamatų betonavimas, pagrindų posluoksnių po pamatais įrengimas iš smėlio–žvyro mišinio mažų apimčių, pavienių gelžbetoninių pamatų betonavimas siurbliu, monolitinių gelžbetoninių pamatų armavimas atskirais strypais (kitų pamatų, rišant į karkasus), gelžbetoninės pamatų sijos, įrengiant klojinius iš lentų, pamato apšiltinimas putų polistirolo plokštėmis, drenažinės membranos montavimas pamatų sijų užpildymas smėlio–žvyro mišiniu); metalinio karkaso įrengimas; daugiasluoksnių plokščių montavimas; daugiasluoksnės sieninės plokštės; posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai, kai žvyro sluoksnio storis 500 mm. Darbų vertė – 104 185,58 Eur be PVM, 126 064,55 Eur su PVM.

46.       Trečiasis asmuo T. C. ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) 2020 m. kovo 18 d. elektroniniame laiške atsakovės darbuotojui E. K. ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) rašė: „pirminėj sąmatoj darbų kaina lygiai tokia pati, tik medžiagų sąskaita buvo numažinta kaina“ (DOK-1755 atsiliepimo į ieškinį priedai).

47.       Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl atliktų darbų priėmimo, sutarties pakeitimo, vienašalio sutarties nutraukimo. Pranešime nurodė, kad atsakovė ieškovei pateikė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, tačiau atsakovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ieškovė nepriima atliktų darbų. Atsakovė prašė ieškovės per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos organizuoti atliktų darbų dalies priėmimą, informuoti apie tai atsakovę paštu ir suteikti jai galimybę dalyvauti priimant atliktus darbus. Atsakovė pažymėjo, kad atliktų darbų kaina yra didesnė, nei buvo susitarta rangos sutartyje. Remdamasi rangos sutarties 9.5 punktu, atsakovė prašė ieškovės sudaryti sutarties pakeitimą dėl rangos sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytos sutarties kainos pakeitimo, taip pat pakeisti darbų atlikimo pabaigos terminą. Ieškovei turint abejonių dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio, pasiūlė vadovautis rangos sutarties 5.9 punktu ir kreiptis į abiem pusėms priimtiną ekspertą, kuris nustatytų atliktų darbų kokybę ir kiekį. Atsakovė taip pat nurodė, kad, ieškovei atsisakius inicijuoti atliktų darbų priėmimą ir (ar) sudaryti priedą dėl sutarties pakeitimo, pakeičiant sutarties kainą ir terminus, atsakovė, vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 punktu, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutrauks rangos sutartį, bei prašė sudaryti sąlygas atsakovei ir jos ekspertams 2020 m. rugpjūčio 11 d. patekti į objektą atliktų darbų kokybei ir kiekiui įvertinti. Šį pranešimą atsakovės atstovė registruotu laišku išsiuntė ieškovei, o 2020 m. liepos 28 d. 15:44 elektroniniu laišku tokiems adresatams: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, (duomenys neskelbtini)@nkstatyba.lt, (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

48.       Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl statybos rangos darbų defektų ištaisymo, permokos grąžinimo, kasos pajamų orderio antrojo egzemplioriaus arba jo kvito išdavimo ir statybos darbų žurnalo kopijos pateikimo. Pretenzijoje nurodė, kad, atsakovės reikalavimu, siekiant įvertinti nebaigto statyti pastato konstrukcijų techninę būklę ir nustatyti, ar esamos pastato konstrukcijos atitinka Reglamento ES Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR 2.01.01(l):2005 ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir (ar) užtikrinta normatyvinė statinio kokybė bei projektiniai sprendiniai, ar galima tolesnė pastato statyba, UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. parengė eksperto išvadą Nr. 20-05/01 (toliau – ir UAB „Įraža“ eksperto išvada). Pažymėjo, kad UAB „Įrąža“ padarė tokias išvadas: 1) nebaigto statyti pastato konstrukcijos turi neleistinų konstrukcinių defektų, nurodytų šio akto 5-ame punkte ir prieduose; 2) nebaigto statyti pastato konstrukcijos neatitinka Reglamento ES Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, pastato normatyvinė kokybė – neužtikrinta; 3) neištaisius esamų defektų, negalima tęsti pastato statybos. Ieškovė pabrėžė, kad visus statybos rangos darbus, išskyrus nurodytą UAB „Įrąža“ eksperto išvados 5.2 punkte, atliko atsakovė pagal rangos sutartį. Pretenzijoje ieškovė pareikalavo, kad atsakovė: 1) nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos, neatlygintinai pašalintų pastato statybos rangos darbų defektus. Konkretų defektų ištaisymo laiką paprašė iš anksto suderinti su ieškove. Prašė informuoti, per kiek laiko atsakovė galės ištaisyti jos atliktų statybos rangos darbų defektus, nustatytus UAB ,,Įrąža“ eksperto išvadoje (išskyrus nurodytą šis išvados 5.2 punkte); 2) per l0 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos informuoti, kokiu pagrindu 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte atsakovė padidino atliktų darbų kiekius ir kaip apie padidėjusias atliktų darbų apimtis buvo informuota ieškovė; 3) per l0 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos grąžinti ieškovei 27 055,37 Eur dydžio permoką už atsakovės neatliktus pagal rangos sutartį statybos darbus; 4) jeigu atsakovė pagal rangos sutartį faktiškai atliko daugiau pastato statybos rangos darbų, negu nurodyta 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte (72 017,63 Eur), paprašė per 10 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos pateikti faktiškai atliktų statybos rangos darbų, kurie nėra nurodyti 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, atliktų darbų aktus. Taip pat nurodė atsakovei nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos, pateikti ieškovei kasos pajamų orderio antrą egzempliorių arba jo kvitą dėl 2019 m. spalio 23 d. atsakovės biure jai pagal rangos sutartį grynaisiais pinigais sumokėtų 34 600 Eur ir pastato statybos darbų žurnalo kopiją. Ieškovė pretenzijoje įspėjo atsakovę dėl galimo rangos sutarties vienašalio nutraukimo, jeigu atsakovė neištaisys pastato statybos rangos darbų defektų per suderintą su ieškove terminą. Ieškovė prie pretenzijos pridėjo UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad, atlikus tyrimus ir įvertinus pastato atskirų konstrukcinių elementų būklę nustatyta: 5.1. Daugiasluoksnės sieninės plokštės durų angų, langų angų, vartų angų zonose yra nepritvirtintos pliensraigčiais, be to, sieninės ir stogo daugiasluoksnės plokštės sulankstytos, kai kurių plokščių sandūros deformuotos, siūlių sandūros nesandarios oro skverbčiai; 5.3. Vartų zonos viršutinis skersinis ašyje D-D sumontuotas atvirkščiai, pažeidžiant techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinį, pateiktą brėžinyje SDD-316-PW-106, – skersinis turėjo būti sumontuotas taip, kad sieninės daugiasluoksnės plokštės turėtų atramą į skersinį; 5.4. Ašyje D-D tarp ašių durų angos statramstis neatremtas į pamatą, tarp atraminės statramsčio plokštelės ir pamato yra 5 mm plyšys, turi būti įrengta statramsčio atrama; 5.5. „Z“ tipo šaltai lenktų ilginių skersiniai ryšiai įrengti nesilaikant techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų brėžiniuose SDD-316-PW-103 ir SDD-316-PW-106; ryšiai tarp „Z“ tipo ilginių turi būti įrengti taip, kad vieno ilginio apatinę lentyną jungtų su aukščiau esančio ilginio viršutine lentyna, t. y. įstrižai; 5.6. Ašyje 1-1 „Z“ tipo ilginių varžtinė jungtis su skersiniu rėmu įrengta nepilnai, be to, statramsčio su antresoline perdanga jungtyje neįsuktas varžtas, taip pat neįsuktas varžtas lango zonos skersinių jungtyje; siekiant įgyvendinti projektinius sprendinius ir užtikrinti normatyvinę kokybę, turi būti sudėti visi varžtai; 5.7. Pastato pamatinė sija putplasčio plokštėmis iš vidaus apšiltinta 5 cm, iš lauko – 10 cm; kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenimis, pamatų sijos, pastato pamatai įrengti su neleistinais nuokrypiais nuo techninio darbo projekto sprendinių, pateiktų brėžiniuose 19-09-19-TDP-SK-02, SDD-316-PW-101; remiantis projektiniais sprendiniais, turi būti įrengtos pilnos atramos po plieninėmis kolonomis; 5.8. Kolonų inkariniai varžtai įrengti su nuokrypiais nuo techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų SDD- 316- PW- 101 brėžinyje; kolonų inkariniai varžtai įbetonuoti gerokai mažesnio diametro už kolonos atraminiame lakšte įrengtas kiaurymes, todėl inkarinių varžtų plokštelės–poveržlės turi būti privirintos prie kolonų bazės; 5.9. Kolonos sumontuotos su nuokrypiais nuo techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų SDD-316-PW-101 brėžinyje; 5.10. Antro aukšto perdangos tarp ašių 1-3 ir A-D konstrukcijų nuokrypiai pateikti E. B. parengtoje 2-ojo aukšto perdangos horizontalumo kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje; 5.11. Stogo daugiasluoksnės plokštės nėra pilnai atremtos į ilginius, todėl atramų vietose susiformavę neleistini plyšiai; esant tokiems plyšiams, plokščių sandūrose bus padidinta oro infiltracija patalpose per nesandarias daugiasluoksnių plokščių sandūras, šaltuoju metų laikotarpius sandūrose formuosis kondensatas; be to, montuojant stogo daugiasluoksnes plokštes, suformuotos skirtingos karnizo, parapeto užlaidos.

49.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodė, kad nesutinka keisti rangos sutarties kainos. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto, be to, pastato statybos darbai yra atlikti su defektais. Ieškovė prašė, kad atsakovė įvykdytų 2020 m. liepos 30 d. pretenzijoje nurodytus reikalavimus, taip pat kad suteiktų ieškovei ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pasiruošti atsakovės atliktų statybos rangos darbų perdavimui–priėmimui, be to, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki atsakovės atliktų statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo, ieškovei pateiktų pastato statybos darbų žurnalo kopiją atsakovės faktiškai atliktų statybos rangos darbų daliai, taip pat informuotų raštu, ar atsakovė pranešė pastato techniniam prižiūrėtojui M. V. apie numatomą atliktų statybos rangos darbų perdavimą–priėmimą.

50.       Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2020 m. liepos 30 d. pretenziją, 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte pažymėjo, kad, susipažinusi su UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. parengta eksperto išvada, atsakovė ieškovę informavo, jeigu tikrai yra nustatyti tokie defektai, tai sutinka pašalinti eksperto išvados 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.10 punktuose nurodytus defektus, tačiau nesutinka su šios išvados 5.8 ir 5.9 punktuose nurodytais darbų trūkumų, nes, atsakovės nuomone, visi nuokrypiai yra leistinų ribų, o projekte nėra numatyta, jog darbus reikia atlikti būtent taip, kaip nurodyta eksperto išvadoje. Pažymėjo, kad eksperto išvados 5.11 punkte nurodyti ne trūkumai, o nebaigti darbai; jeigu ieškovė sumokės už darbų baigimą, atsakovė darbus užbaigs. Nurodė, kad išvados 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.10 punktuose įvardytus defektus atsakovė gali pašalinti per 7 kalendorines dienas. Nurodė, kad apie atliktinų darbų kiekius bei padidėjusius įkainius buvo informuotas ieškovės sutuoktinis T. C., apie atliktų darbų kiekių padidėjimą buvo nurodyta ir atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešime. Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti permoką nurodė, kad šis reikalavimas – nepagrįstas, nes iki 2020 m. kovo mėn. pradžios objekte yra atlikta iš viso 126 064,55 Eur su PVM vertės darbų, ieškovė yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, taigi ji yra skolinga atsakovei 37 875,05 Eur (126 064,55 Eur – 88 189,50 Eur). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės sutuoktinis T. C. už ieškovę grynaisiais yra sumokėjęs 24 565 Eur sumą, visi gauti grynieji pinigai yra apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, daugiau įmokų grynaisiais pinigais nebuvo. Dėl statybos darbų žurnalo atsakovė nurodė, kad tokį žurnalą privalėjo pateikti ieškovė, kuri neperdavė statybos darbų žurnalo atsakovei, todėl statybos darbų žurnalo nėra. Dėl ieškovės įspėjimo vienašališkai nutraukti rangos sutartį pažymėjo, kad atsakovė sutinka ištaisyti didžiąją dalį nustatytų trūkumų, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo nutraukti sutartį. Taip pat pažymėjo, kad techninis prižiūrėtojas sutartį yra sudaręs su užsakovais, todėl jie patys ir turi kreiptis į techninį prižiūrėtoją.

51.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. įvykusio susitikimo metu derėjosi dėl atsakovės atliktų statybos darbų defektų ištaisymo. Šio susitikimo metu atsakovė nepripažino darbų defektų ir pareikalavo atlikti statybos rangos darbų ekspertizę tam, jog būtų nustatyta, darbai atlikti tinkamai ar su defektais. Būtent dėl to ieškovė kreipėsi į UAB „Įrąža“ su prašymu įvertinti atsakovės atliktus statybos rangos darbus. Nurodė, kad, kai UAB „Įrąža“ parengė 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvadą, ieškovė ir jos sutuoktinis 2020 m. birželio mėn. vėl buvo susitikę su atsakovės atstovu dėl pagal rangos sutartį atliktų statybos rangos darbų defektų pašalinimo, šio susitikimo metu atsakovei buvo parodyta UAB  „Įrąža“ parengta eksperto išvada. Pasak ieškovės, 2020 m. birželio mėn. įvykusio šalių susitikimo metu atsakovė nesutiko ištaisyti jos atliktų darbų defektų. Ieškovė pabrėžė, kad defektai nustatyti kvalifikuotų ekspertų (UAB „Įrąža“), pasiūlė atsakovei dėl ginčo pastato statybos darbų kokybės pateikti kito eksperto išvadą, kuri paneigtų UAB „Įrąža“ padarytas išvadas. Dėl grynųjų pinigų perdavimo ir kitų klausimų ieškovė laikėsi ankstesniuose raštuose nurodytos pozicijos. Ieškovė nesutiko su atsakovės vienašaliu rangos sutarties nutraukimu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Teigė, kad ieškovė nepriėmė atliktų darbų aktų dėl to, jog šie buvo atlikti su defektais, tai patvirtina UAB „Įrąža“ eksperto išvada.

52.       Atsakovė 2020 m. spalio 2 d. pranešimu informavo ieškovę, kad rangos sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nurodė, kad atsakovė daugiau neatliks rangos darbų, išskyrus defektų šalinimą. Sutiko, kad pastato statybos rangos darbų kokybę įvertintų ekspertas S. M.. Atkreipė dėmesį į tai, kad pačios ieškovės iniciatyva objekte darbus atlieka kiti rangovai, ši aplinkybė patvirtina, jog sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės yra pasibaigę. Atsakovė paprašė ieškovės iki 2020 m. spalio 5 d. imtinai pateikti betoninio pamato tvarkymo būdą, teigė, kad, gavusi tokią informaciją, atsakovė defektus pašalins bet kuriuo metu, prisitaikydama prie ieškovės, iki 2020 m. spalio 9 d. Taip pat paprašė 2020 m. spalio 15 d. organizuoti atliktų darbų priėmimą, dalyvaujant ir ekspertui S. M., suformuojant jam užduotį – nustatyti atliktų darbų kokybę, kiekį ir už kokią sumą atlikta darbų, remiantis ieškovei jau anksčiau pateiktu atliktų darbų aktu dėl 126 064,55 Eur su PVM vertės darbų.

53.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. spalio 2 d. pranešimą, 2020 m. spalio 12 d. rašte nurodė, kad kreiptis į ekspertą ir spręsti dėl jo kandidatūros bus tikslinga tik tada, kai atsakovė pašalins atliktų pastato statybos rangos darbų defektus. Ieškovė paprašė, kad atsakovė iki 2020 m. spalio 15 d. nurodytų ieškovei galimą betoninio pamato tvarkymo būdą, taip pat terminus, kada atsakovė pradės ir pabaigs defektų šalinimo darbus. Ieškovė dar kartą pabrėžė, kad nesutinka su atsakovės vienašaliu rangos sutarties nutraukimu. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu kitas rangovas pašalins atsakovės atliktų statybos rangos darbų defektus, ieškovė prašys, kad atsakovė atlygintų patirtus nuostolius.

54.       Antstolio M. P. 2020 m. spalio 28 d. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-20-141 nurodyta,  kad 2020 m. spalio 15 d. apie 10 val. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo UAB „NK statyba“ atstovas E. K., kuris paaiškino, jog užsakovei K. C. nori perduoti pastatant negyvenamąjį pastatą – angarą atliktus darbus: žemės kasimo, grunto lyginimo, išvežimo, pamatų įrengimo, metalinio karkaso montavimo, plokščių montavimo, grindų sluoksnio, vartų įrengimą. Darbų perdavimo metu dalyvavo T. C., kuris paaiškino, kad jis nėra specialistas ir negali atsakyti, ar atlikti darbai yra kokybiški, pažymėjo, jog yra eksperto išvada, pagal kurią nustatyti darbų trūkumai. Po pokalbio ir aiškinimosi dėl atliktų darbų ir jų perėmimo, buvo susitarta, kad UAB „NK statyba“ atstovas E. K. perduoda atliktus darbus pagal 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, kurį T. C. priims ir perduos jį peržiūrėti kompetentingam asmeniui (ekspertui); T. C. nepasirašė atliktų darbų akto. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo apžiūrėtas negyvenamasis pastatas – angaras ir užfiksuoti atlikti darbai, kuriems T. C. turėjo pastabų: daugiasluoksnių plokščių tvirtinimui trūksta pliensraigščių, neteisingai sumontuotas vartų zonos skersinis, neteisingai įrengti ryšiai tarp „Z“ tipo stogo ilginių, plieninė kolona nevisiškai remiasi į pamatą, nevisiškai išbetonuota kolonos atrama.

55.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. prašymu „Dėl nuostolių ir permokos grąžinimo“ pareikalavo, kad atsakovė per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos atlygintų ieškovei specialistės O. V. parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytą ginčo pastato konstrukcinių defektų šalinimo darbų vertę – 85 488,92 Eur su PVM. Įpareigojo pateikti pasiūlymą dėl permokos ieškovei grąžinimo.

56.       Atsakovės užsakymu, UAB Statybos tyrimų instituto ekspertai prof. dr. S. M. ir dr. A. P. atliko tyrimą UAB „Įrąža“ eksperto išvadoje nurodytiems defektams įvertinti. Buvo suformuluoti tokie klausimai: ar nurodyti defektai yra ištaisomi? Jeigu ne, ar dėl to pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį? UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. parengtame tyrimo akte Nr. 20-66 (toliau – 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo aktas) nurodyta, kad UAB „Įrąža“ eksperto išvados 5.1–5.11 punktuose teisingai nurodyti atsakovės atliktų darbų trūkumai, išskyrus darbų trūkumą, įvardytą 5.10 punkte, nes tai – ne trūkumas, kadangi antrojo aukšto perdanga, vertinant jos altitudžių nuokrypius nuo projektinių, atitinka įprastai keliamus reikalavimus. Tyrimą atlikę ekspertai nustatė, kad dalis UAB „Įrąža“ eksperto išvadoje nurodytų darbų trūkumų yra neištaisomi (sulankstytos daugiasluoksnės sieninės plokštės, kolonų įrengimas, skiriasi stogo daugiasluoksnių plokščių briaunų apačios altitudės, stogo užlaidos suformuotos 164-403 mm ribose, o projekte numatyta 500 mm).

57.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi teismo proceso metu, prašė priteisti iš atsakovės kaip nuostolius 26 206,87 Eur sumą, kurią ieškovė permokėjo, sumokėdama atsakovei už šios neatliktus darbus, taip pat 75 667,11 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimo, iš viso – 101 873,98 Eur. 

58.       Atsakovė 2021 m. vasario 5 d. pareiškė byloje priešieškinį, kurį patikslinusi teismo proceso metu, prašė: 1) pripažinti, kad ginčo objekte ji atliko darbų, kurių vertė – 126 064,55 Eur su PVM; 2) iš ieškovės atsakovei priteisti 15 996,08 Eur be PVM skolą už atliktus darbus; 3) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti teismo eksperto T. M. 2021 m. rugpjūčio 21 d. teismo ekspertizės akte, lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodytus defektus.

59.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 7 463,66 Eur (be PVM) nuostoliams dėl nekokybiškai atliktų darbų atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei iš ieškovės priteisė 4 905,40 Eur (be PVM) skolos už iki rangos sutarties nutraukimo atliktus darbus; kitus priešieškinio reikalavimus atmetė; įskaitęs ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 2 558,20 Eur nuostolių atlyginimą.     

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės permokėtą sumą už neatliktus darbus ir atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus

60.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus atsakovės 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, pagal kurį atliktų darbų vertė – 104 185,58 Eur be PVM (126 064,55 Eur su PVM), tačiau įvertinęs tai, jog rangos sutartyje šalys susitarė dėl fiksuotos kainos – 93 094,90 Eur be PVM (112 644,83 Eur su PVM), nusprendė, jog atsakovė neturi teisės reikalauti sumokėti daugiau, nei šalių sulygta fiksuota kaina. Teismas, nustatęs, kad iki sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, konstatavo, kad ieškovė nepermokėjo atsakovei pagal rangos sutartį, priešingai, liko jai skolinga 4 905,40 Eur už atliktus darbus (93 094,90 Eur be PVM – 88 189,50 Eur).

61.       Apeliaciniame skunde apeliantai (ieškovė ir trečiasis asmuo) nesutinka su tokia teismo išvada, remdamiesi tuo, kad: 1) 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas ir sąmata neatitinka rangos sutarties nuostatų ir faktiškai atliktų darbų, nes atsakovė po 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų ginčo objekte daugiau jokių darbų nevykdė, t. y. atsakovės 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas ir panaudotų medžiagų lokalinė sąmata surašyti esant tiems patiems 2019 m. gruodžio mėn. atliktiems darbams, kurie buvo priimti 2019 m. gruodžio mėn. aktu; 2) iki vienašalio rangos sutarties nutraukimo atsakovė (rangovė) neatliko visų rangos sutartimi sulygtų darbų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą apskaičiavo pagal visų darbų kainą (93 094,90 Eur be PVM), neįvertinęs to, kad teismo ekspertizės akte nustatyta, jog neatliktų pagal rangos sutartį darbų vertė – 38 340,65 Eur su PVM; 3) grynaisiais pinigais atsakovei buvo sumokėta 34 600 Eur, o ne 24 656 Eur, kaip nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas; taigi atsakovei iki rangos sutarties nutraukimo sumokėta iš viso ne 88 189,50 Eur, bet 98 224,50 Eur; 4) iki rangos sutarties nutraukimo atsakovės yra atlikusi, o ieškovė priėmusi darbų, kurių vertė pagal 2019 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą – 72 017,63 Eur, ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 98 224,50 Eur, taigi ieškovė atsakovei yra permokėjusi mažiausiai 26 206,87 Eur.

62.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, jai vienašališkai nutraukus rangos sutartį, ieškovė (apeliantė) turi atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus ir nupirktas medžiagas; 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas apima visus atsakovės nuo darbų pradžios iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos atliktus darbus, t. y. tiek nurodytus 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, tiek vėliau atliktus darbus; atsakovei ieškovės (apeliantės) grynaisiais pinigais buvo faktiškai perduota tiek, kiek įforminta kasos pajamų orderiais, t. y. 24 656 Eur.

63.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovei ieškovė yra sumokėjusi grynaisiais 24 656 Eur, o ne 34 600 Eur, neįvertino visų byloje esančių įrodymų pagal CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina tai, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (inter alia (be kita ko, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022, kt.). Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

64.       Nagrinėjamu atveju įrodyti grynųjų pinigų perdavimo atsakovei faktą ir perduotų pinigų kiekį pareiga tenka ieškovei (apeliantei) (CPK 12, 178 straipsniai). Šias aplinkybes ieškovė (apeliantė) įrodinėjo trečiojo asmens (jos sutuoktinio) T. C. padarytu telefoninio pokalbio su atsakovės UAB „NK Statyba“ vadovu V. L. garso įrašu, taip pat jos, trečiojo asmens (jos sutuoktinio) T. C. ir atsakovo vadovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais.

65.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovės vadovas V. L. teismo posėdyje pripažino, kad kasos pajamų orderiai buvo išrašyti vėliau, nei buvo priimti grynieji pinigai, t. y. 2020 m. sausio mėn. pradžioje; vertinant šiuos paaiškinimus byloje esančio telefoninio pokalbio garso įrašo kontekste, taip pat atsižvelgiant į ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimus, įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovei grynaisiais buvo perduota 34 500 Eur.

66.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės vadovo paaiškinimai dėl kasos pajamų orderių išrašymo laiko nesuteikia jokios informacijos apie apeliantų įrodinėjamą grynaisiais pinigais atsakovei sumokėtos sumos dydį – 34 500 Eur. Jis teismo proceso metu paaiškino, kad grynaisiais pinigais faktiškai buvo gauta tiek, kiek įforminta kasos pajamų orderiais. Byloje yra pateikti penki kasos pajamų orderiai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė iš ieškovės grynaisiais pinigais gautą 24 565 Eur sumą. Išklausius byloje esantį trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) T. C. ir atsakovės UAB „NK Statyba“ vadovo V. L. telefoninio pokalbio garso įrašą, nurodytina tai, kad atsakovės vadovas nepatvirtino, jog grynaisiais pinigais buvo gauta 34 500 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį telefoninį pokalbį inicijavo ir garso įrašą padarė trečiasis asmuo (ieškovės sutuoktinis) T. C., tačiau jis pats aiškiai neįvardijo tikslios grynaisiais pinigais atsakovei perduotos sumos, kalbėjo neapibrėžtai („dėliojuosi finansus, žinai, iš tų grynų, žinai, kur davęs aš ten buvau, nežinau, kiek ten likę?“, „Aš dabar nepamenu, turbūt buvo grynų 45, paskui 10 ten kažkaip persivedė, tai 34 500 ar kiek ten likę?“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš trečiojo asmens kalbos neaišku, kada, už ką ir kokią konkrečią sumą jis sumokėjo, o atsakovės vadovas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtino, jog iš ieškovės grynaisiais pinigais buvo gauta 34 600 Eur. Atsižvelgiant tiek į aptariamo garso įrašo padarymo aplinkybes, tiek užfiksuoto pokalbio turinį, šis garso įrašas nėra patikimas, juolab pakankamas įrodymas apeliantų įrodinėjamam grynaisiais pinigais sumokėtos sumos dydžiui pagrįsti. Apeliantų (ieškovės ir trečiojo asmens), kurie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimai dėl perduotos grynųjų pinigų sumos dydžio, nesant kitų objektyvių duomenų, neteikia pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta jų poziciją dėl atsakovei perduotos 34 600 Eur dydžio sumos. Apeliantų teiginiai, kad atsakovė buhalterinėje apskaitoje galėjo apskaityti mažesnę pinigų sumą, nei faktiškai gavo, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo nustatyti kitokias aplinkybes, negu tos, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys. Nagrinėjamu atveju patys apeliantai, perduodami atsakovei grynaisiais didelę pinigų sumą ir dokumentais ar kitomis priemonėmis neužfiksavę konkretaus perduodamos sumos dydžio, nebuvo atidūs ir rūpestingi, todėl jiems kyla neigiami tokio neatsakingo elgesio padariniai – jie neturi objektyvių ir pakankamų įrodymų jų įvardytos kaip perduotos grynaisiais pinigais sumos dydžiui pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus byloje esačių duomenų, susijusių su atsakovei pagal rangos sutartį sumokėtos grynaisiais pinigais sumos dydžiu, visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įrodytas 24 565 Eur sumos grynaisiais pinigais sumokėjimas atsakovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

67.       Įvertinus tai, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 63 624,50 Eur banko pavedimais, o 24 565 Eur – grynaisiais pinigais, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 88 189,50 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). 

68.       Tam, kad būtų tinkamai išspręstas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovės iki rangos sutarties vienašalio nutraukimo atliktus darbus, turi būti įvertinta šalių sudarytoje rangos sutartyje numatyta atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, nustatyta atsakovės atliktų darbų apimtis.  

69.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas).

70.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). 

71.       Užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnis).  

72.       Pagal ginčo šalių sudarytos rangos sutarties bendrosios dalies 9.4 punktą, kai darbai atliekami etapais, darbai aktuojami paskutinę mėnesio dieną; sumokama už darbus per 5 kalendorines dienas po atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo. Šalys rangos sutarties specialiosios dalies 6 punkte susitarė dėl darbų apmokėjimo etapais – kas mėnesį per 5 kalendorines dienas po atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo.       

73.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalį).

74.       Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių, ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jeigu jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

75.       Kita svarbi darbų perdavimo ir priėmimo proceso ypatybė yra ta, kad, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti aktą, tai tam, jog būtų užkirstas kelias užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą), rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti aktą vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jeigu teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nenuginčytas vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas sukuria tokias pačias teises ir pareigas, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

76.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog rangovo žymos apie užsakovo atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą nebuvimas akte nevertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai ir sukeliantį užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad šalių sutarties nuostata, kurioje nurodyta, jog jeigu neįvykdyti ar nėra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, užsakovas nepriima atliktų darbų aktų ir neprivalo jų pasirašyti, negali būti aiškinama kaip suteikianti užsakovui neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą ir teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą bei apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, nes toks aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą rangovo atžvilgiu, be to, prieštarautų CK 6.662 straipsnio 1 dalies (CK 6.694 straipsnio 1 dalies) nuostatoms, statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

77.       Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016).

78.       Pagal ginčo šalių sudarytos rangos sutarties bendrosios dalies 5.1 punktą visi rangovo atlikti darbai priimami dalyvaujant rangovo atstovui bei užsakovo paskirtam darbų priežiūros vadovui patvirtinant atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Užsakovas privalo apžiūrėti darbus, patikrinti dokumentaciją ir 1) per 3 darbo dienas po pateikimo pasirašyti atliktų darbų aktą arba 2) atliktų darbų akto nepasirašyti ir per 3 darbo dienas grąžinti aktą rangovui, raštu nurodydamas nepasirašymo (dėl netinkamai atliktų darbų, netinkamai įforminto akto ir (ar) kitas) priežastis. Esant ginčytinoms pozicijoms, sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį (rangos sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas).

79.       Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovė parengė 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą ir jį pateikė ieškovei 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku. Ieškovė 2021 m. spalio 21 d. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį 7.3.2 punkte nurodė, kad ji pasirašė atsakovės pateiktą 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą. Tačiau pažymėtina tai, kad 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą ieškovė pasirašė ne vykdydama šiame akte įvardytų darbų priėmimą rangos sutarties bendrosios dalies 5.1, 5.2 punktuose numatyta tvarka, bet siekdama aptariamą aktą pateikti NMA (Nacionalinei mokėjimų agentūrai) tam, jog gautų atitinkamą išmoką. 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nurodytų atsakovės atliktų darbų ieškovė įstatymo ir rangos sutartyje nustatyta tvarka nepriėmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nėra jokių ieškovės įrašų apie atliktų darbų trūkumus, nors iš byloje esančio ieškovės 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašto atsakovei, kuriame nurodyta, jog 2020 m. kovo mėn. įvykusio susitikimo metu šalys derėjosi dėl atsakovės atliktų statybos darbų defektų ištaisymo, galima spręsti, jog ieškovė nustatė atsakovės atliktų darbų trūkumų.

80.       Atsakovė parengė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą. Apeliantų teiginiai, kad jie negavo 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto, stokoja pagrįstumo. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad nurodytą aktą atsakovė ieškovei pateikė 2020 m. kovo mėn. pradžioje įvykusio šalių atstovų susitikimo metu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai patvirtina 2020 m. kovo mėn. pradžioje vykęs elektroninis susirašinėjimas tarp pastato techninio prižiūrėtojo E. K. ir ieškovės sutuoktinio trečiojo asmens T. C., taip pat šios nutarties 51 punkte aptartas ieškovės 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštas. Oficialiai 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą ir 2020 m. lokalinę sąmatą ieškovė gavo kartu su atsakovės 2020 m. liepos 28 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, užsakovei (ieškovei) nesutinkant ginčo spręsti bendradarbiavimo būdu, rangovė nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutrauks rangos sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi atsakovės parengtą 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, ėmėsi veiksmų savo, kaip užsakovės, pareigai – nedelsiant pradėti darbų priėmimą – įvykdyti (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pateikto 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto ieškovė per rangos sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte nustatytą 3 darbo dienų terminą nei pasirašė, nei grąžino jį atsakovei, raštu išdėstydama pateikto akto nepasirašymo priežastis (rangos sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas). Ieškovė tik 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte atsakovei, be kita ko, nurodė, kad atliktų darbų aktų nepriėmė dėl to, jog darbai atlikti su defektais, tai patvirtina UAB „Įrąža“ eksperto išvada. Jau nurodyta, kad pagal rangos sutarties nuostatas ieškovė, remdamasi atsakovės atliktų darbų trūkumais, per 3 darbo dienas turėjo grąžinti pateiktą pasirašyti atliktų darbų aktą, raštu įvardydama nepasirašymo priežastis. UAB „Įrąža“ eksperto išvadą dėl atsakovės atliktų darbų defektų ieškovė gavo 2020 m. gegužės 29 d., tačiau ir po šios išvados gavimo nesiėmė veiksmų tam, kad rangos sutarties nustatyta tvarka išspręstų atsakovės atliktų ir siekiamų perduoti darbų priėmimo klausimą. 

81.       Pagal rangos sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 2 papunktį rangovas turi teisę prieš terminą, įspėjęs užsakovą prieš 10 darbo dienų, nesikreipdamas į teismą vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu užsakovas daugiau kaip 20 darbo dienų vėluoja priimti darbus be pateisinamos priežasties. Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį, nes ieškovė nepriima atsakovės atliktų darbų ir nenurodo priežasčių. Šis pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir registruotu laišku. Atsakovė apie sprendimą vienašališkai nutraukti rangos sutartį ieškovę informavo tinkamai.

82.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad rangos sutartis atsakovės buvo vienašališkai nutraukta sutartyje įtvirtintu pagrindu (rangos sutarties 10.3 punkto 2 papunktis) nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., apie tai ieškovę informavus 2020 m. liepos 28 d. raštu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo atsakovės 2020 m. liepos 28 d. atliktą vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, atlyginti dėl neteisėto sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl permokos už neatliktus darbus priteisimo ir atsakovės atliktų darbų defektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo išspręsti nėra teisiškai reikšminga, dėl kurios iš šalių kaltės nutraukta rangos sutartis. Nutraukus statybos rangos sutartį, rangovas turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai iki sutarties nutraukimo atliktų darbų dalį, o atsakovas turi pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus ir tuo atveju, jeigu sutartis nutrūko dėl rangovo kaltės. Jeigu rangovo iki sutarties nutraukimo faktiškai atlikti darbai turi defektų, tai užsakovas turi teisę reikalauti ginti savo teises vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų ir tuo atveju, jeigu rangos sutartį vienašališkai nutraukė rangovas, remdamasis užsakovo kalte. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, turėjo vertinti ieškovės argumentus dėl atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde neatskleista, kokiam iš byloje pareikštų ieškinio ar priešieškinio reikalavimui išspręsti yra teisiškai reikšmingas atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimas, kokią teisinę reikšmę šis klausimas turi apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.           

83.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsakovei 2020 m. liepos 28 d. raštu pranešus, jog tuo atveju, jeigu ieškovė per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos neorganizuos atliktų darbų dalies priėmimo ir (ar) atsisakys sudaryti priedą dėl sutarties pakeitimo, atsakovė, vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 punktu, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutrauks rangos sutartį, ieškovė nesiekė išsaugoti sutarties, neorganizavo atliktų darbų priėmimo. Akcentuotina tai, kad, atsakovei pareiškus apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., o ieškovei neturint intereso tęsti sutartinius santykius su atsakove, ieškovė, elgdamasi kaip sąžininga, atsakinga ir rūpestinga užsakovė, turėjo užfiksuoti, kokius statybos rangos darbus yra faktiškai atlikusi atsakovė (rangovė) rangos sutarties nutraukimo dieną. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pateiktame 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytais atliktais darbais ir (ar) jų apimtimi, elgdamasi sąžiningai ir atsakingai, turėjo pateiktame pasirašyti akte ar atskirame dokumente konkrečiai įvardyti, su kokiais darbais ir (ar) kokia apimtimi nesutinka (rangos sutarties 5.2 punktas; CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, gavusi atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., nei iki nurodytos sutarties nutraukimo datos, nei po sutarties nutraukimo nepasirūpino, kad būtų objektyviai užfiksuoti atsakovės faktiškai atlikti darbai, jų apimtis. Dėl to ieškovei tenka tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio neigiami padariniai – ji neturi objektyvių įrodymų, kuriais galėtų paneigti atsakovės parengtame 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytų duomenų, taip pat teismo ekspertizės akto išvadų dėl atsakovės iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų (CPK 12, 178 straipsniai).

84.       Atsakovei tvirtinant, kad ginčo objekte ji faktiškai atliko darbus, įvardytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, o ieškovei teigiant, jog atsakovė yra atlikusi tik 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus ir po to ginčo objekte jokių darbų nevykdė, pirmosios instancijos teismas, siekdamas kiek galima objektyviai išsiaiškinti, kokie darbai ir kokia apimtimi atsakovės buvo faktiškai atlikti iki rangos sutarties nutraukimo, paskyrė byloje teismo ekspertizę.

85.       Teismo ekspertui, be kita ko, buvo užduotas klausimas, ar atsakovė UAB „NK Statyba“ faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, neįskaičiuojant darbų, kuriuos atliko kiti rangovai (pvz., MB „Fricona“)? Teismo ekspertizės akte, atsakant į 3 klausimą, pažymėta, kad apžiūros metu su šalimis buvo aptarti visi darbai, įvardyti 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte; šalys dėl paties darbų atlikimo fakto nekėlė ginčo, todėl dėl darbų atlikimo fakto, neminint jų kiekių, yra pagrindas teigti, jog UAB „NK Statyba“ faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte. Teismo proceso metu ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo ekspertizės akte padarytą išvadą ir pagrįstų ieškovės įrodinėjamą poziciją, kad 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte atsakovė įrašė ir darbus, kurių ji faktiškai neatliko (CPK 12, 178 straipsniai).

86.       Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė, sumokėjusi atsakovei iš viso 88 189,50 Eur, nepermokėjo pagal rangos sutartį, bet liko jai skolinga 4 905,40 Eur už atliktus darbus, rėmėsi tuo, kad teismo ekspertizės akte nustatyta, jog atsakovė UAB „NK Statyba“ faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, atliktų darbų vertė – 104 185,58 Eur (126 064,55 Eur su PVM); tačiau atsakovė (rangovė) negalėjo vienašališkai pakeisti rangos sutartyje nustatytos fiksuotos sutarties kainos 93 094,90 Eur (112 644,83 Eur su PVM), todėl negali reikalauti daugiau, nei numatyta sutartyje; kadangi rangos sutartimi buvo sulygta dėl fiksuotos sutarties kainos – 93 094,90 Eur, kuri nebuvo pakeista rangos sutartyje įtvirtinta tvarka, tai atsakovė iš ieškovės turi teisę reikalauti 4 905,40 Eur dydžio skolos, t. y. 93 094,90 Eur fiksuotos sutarties kainos be PVM ir atsakovės iki sutarties nutraukimo sumokėtos 88 189,50 Eur sumos skirtumo (93 094,90 Eur – 88 189,50 Eur = 4 905,40 Eur).

87.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kokia atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė, ir nuspręsdamas, jog ieškovė, sumokėjusi atsakovei iš viso 88 189,50 Eur, nepermokėjo, bet dar liko skolinga 4 905,40 Eur, nepagrįstai rėmėsi rangos sutartyje sulygta fiksuota sutarties kaina (93 094,90 Eur be PVM), nes tai – visų darbų, kuriuos atsakovė turėjo atlikti pagal sutartį, kaina, tačiau iki rangos sutarties nutraukimo atsakovė neatliko visų sulygtų darbų.

88.       Byloje nustatyta, kad atsakovė (rangovė) vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., neužbaigusi visų šia sutartimi sulygtų darbų. Jau nurodyta, kad šalių sutarta fiksuota visų darbų kaina – 93 094,90 Eur be PVM, 112 644,83 Eur su PVM (rangos sutarties 6.1, 6.2 punktai). Paskyrus byloje teismo ekspertizę, atsižvelgus į tai, kad ginčo šalys rangos sutartyje susitarė dėl fiksuotos sutarties kainos (93 094,90 Eur be PVM, 112 644,83 Eur su PVM), į tai, kad šalių sutartis sudaryta pagal atsakovės parengtą 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą, teismo ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1) kokius darbus atliko atsakovė pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą bei kokia atliktų darbų vertė, be to, 2) kokių darbų atsakovė neatliko pagal rangos sutartį ir kokia šių (neatliktų) darbų vertė iki sutarties nutraukimo? 

89.       Atsakydamas į užduotą 1 klausimą, kokius darbus atliko atsakovė pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą bei kokia atliktų darbų vertė, teismo ekspertas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atlikęs apžiūrą vietoje, nustatė, kad atsakovė įrengė gręžtinius pamatus su rostverku (sija), sumontavo konstrukcijų tvirtinimo detales, metalinį karkasą sienoms, stogui, perdangai, sumontavo sienų ir stogo dangą (daugiasluoksnes plokštes su termoizoliaciniu užpildu), sumontavo dangos tvirtinimo detales, metalinius laiptus į antrą aukštą (su turėklais), įrengė smėlio–žvyro pagrindą grindims; šių atliktų darbų vertė – 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM. Teismo ekspertas taip pat pažymėjo, kad į nurodytą sumą neįskaičiuoti atsakovės nupirkti ir ieškovei perduoti, tačiau atsakovės nesumontuoti 3 vartai ir 2 durys, kurių bendra vertė – 6 694,93 Eur su PVM, taip pat neįtraukta pakeistos iš gelžbetonio į metalinę perdangą vertė – 6 655,81 Eur su PVM. Teismo ekspertas nurodė, kad tiek teismo užduotame klausime klausiama, tiek rangos sutartyje susitarta dėl atliktų darbų rezultato, į kurį įskaičiuota ir medžiagos, ir darbai bei mechanizmai; pastato vartai ir durys buvo nupirkti atsakovės (rangovės) UAB „NK Statyba“, įteiktos ieškovei (užsakovei), bet nesumontuotos; toks faktas negali būti įvertintas kaip atliktas darbas, nes nesumontavus vartų į jiems skirtą vietą dar nepasiektas rezultatas, dėl kurio susitarta; tačiau nurodytų gaminių perdavimo ir priėmimo aplinkybė patvirtina, kad dalis prievolės – įvykdyta, nėra duomenų, jog perduoti vartai – netinkamos kokybės ar dėl jų netinkamumo buvo patirta kitų išlaidų, todėl, atsakant į teismo klausimą, atskirai nurodoma šių gaminių perdavimo aplinkybė. Teismo ekspertas atskirai aptarė ir aplinkybę, kad 2019 m. balandžio 25 d. komerciniame pasiūlyme ir objektinėje sąmatoje buvo numatyta gelžbetonio perdanga, kurios įrengimo kaina – 3 500 Eur be PVM, 4 235 Eur su PVM; tačiau apžiūros metu nustatyta, kad vietoje gelžbetonio perdangos įrengta metalinių sijų perdanga; tokio keitimo įforminimo dokumentų byloje nėra, išskyrus šalių pasirašytą 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame metalinės perdangos montavimo kaina – 3 021,33 Eur be PVM, 3 655,81 Eur su PVM.                           

90.       Atsakydamas į užduotą 2 klausimą, kokių darbų neatliko atsakovė pagal rangos sutartį ir kokia šių (neatliktų) darbų vertė iki sutarties nutraukimo, teismo ekspertas nurodė, kad atsakovė neatliko vidaus apdailos, apskardinimo tvirtinimo detalių (1 550 Eur be PVM, 1 875,50 Eur su PVM), vartų įrengimo (5 750 Eur be PVM, 6 957,50 Eur su PVM), lietaus surinkimo sistemos (840 Eur be PVM, 1 016,40 Eur su PVM), langų (1 824 Eur be PVM, 2 207,04 Eur su PVM), antro aukšto gelžbetoninės perdangos (3 500 Eur be PVM, 4 235 Eur su PVM), skaldos pasluoksnis (2 209,47 Eur be PVM, 2 673,46 Eur su PVM), grindų betono sluoksnio (8 232,02 Eur be PVM, 9 960,74 Eur su PVM), durų (1 500 Eur be PVM, 1 815 Eur su PVM), kondicionierius (6 281 Eur be PVM, 7 600,01 Eur su PVM) įrengimo darbų. Neatliktų darbų bendra vertė – 31 686,49 Eur be PVM, 38 340,65 Eur su PVM. Kartu teismo ekspertas pažymėjo, kad į nurodytą neatliktų darbų sumą įskaičiuoti vartų bei durų nesumontavimo darbai, nors patys 3 vartai ir 2 durys, kurių vertė – 6 694,93 Eur su PVM buvo nupirkti atsakovės (rangovės) ir priimti ieškovės (užsakovės); taip pat įtraukta ir nesumontuotos gelžbetoninės perdangos montavimo vertė, nors faktiškai yra sumontuota, šalių perduota ir priimta metalinė perdanga (dalinai) už 3 655,81 Eur su PVM, 3 021,33 Eur be PVM. Byloje nėra kitų duomenų apie neatliktus darbus ir jų vertę. Kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pvz. UAB „Įrąža“ eksperto išvada, 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo aktas) susiję su atsakovės atliktų rangos darbų trūkumų nustatymu, tačiau juose neanalizuota, kokios dalies darbų atsakovė pagal rangos sutartį ir komercinį pasiūlymą neatliko iki rangos sutarties nutraukimo.

91.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės permoką už neatliktus darbus ir atsakovės priešpriešinio reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą už iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktus, nepagrįstai rėmėsi šalių rangos sutartyje sulygta fiksuota visa sutarties kaina (93 094,90 Eur be PVM), neįvertino to, jog atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, neatliko visų sutartų darbų, ir nenustatė esminės aplinkybės, reikšmingos šiems dviem ieškinio ir priešieškinio reikalavimams išspręsti – iki rangos sutarties vienašalio nutraukimo atsakovės faktiškai atliktų darbų vertės, atsižvelgiant į rangos sutartyje sulygtą fiksuotą visų ginčo pastato statybos darbų kainą. Tik nustačius šią esminę aplinkybę įmanoma nuspręsti, ar ieškovė permokėjo atsakovei už iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus, ar visgi liko skolinga.

92.       Remiantis aptartais teismo ekspertizės duomenimis, nurodytais atsakant į užduotus 1 ir 2 klausimus, atsakovė pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą atliko darbų, kurių vertė – 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei iki rangos sutarties nutraukimo yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur. Šie duomenys teiktų pagrindą išvadai, kad ieškovė atsakovei nėra skolinga, priešingai, ji yra sumokėjusi daugiau, nei atsakovė faktiškai atliko darbų pagal rangos ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą.        

93.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčo šalių sudarytos rangos sutarties bendrosios dalies 10.4 punktą, rangovui nutraukus sutartį dėl užsakovo kaltės, rangovui sumokama jo tinkamai atliktų darbų ir objektui nupirktų medžiagų vertė, kurios nepadengia specialiosios dalies 6.3 punkte nurodyta užsakovo sumokėto avanso suma; darbų vertė nustatoma pagal bet kurios šalies pareikalavimą, atsižvelgiant į atliktų darbų kokybę ir remiantis sutarties kaina, kuri atspindi visų darbų vertę; medžiagų vertė nustatoma pagal jų įsigijimo rinkos kainą, atsižvelgiant į su jų įsigijimu, sandėliavimu ir transportavimu susijusias išlaidas.

94.       Jau nurodyta, kad teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, atsakydamas į užduotus 1 ir 2 klausimus apie atsakovės atliktus ir neatliktus pagal sutartį darbus, pažymėjo ir tai, jog: 1) nors atsakovė neatliko vartų bei durų sumontavimo darbų, tačiau šiems darbams atlikti įsigytas medžiagas (3 vartus ir 2 duris, kurių vertė – 6 694,93 Eur su PVM) perdavė ieškovei (užsakovei); 2) nors nesumontavo gelžbetoninės perdangos (3 500 Eur be PVM, 4 235 Eur su PVM), tačiau faktiškai sumontuota ir ieškovei (užsakovei) perduota metalinė perdanga (dalinai), kurios vertė – 3 021,33 Eur be PVM, 3 655,81 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šalių sudarytos rangos sutarties bendrosios dalies 10.4 punkte įtvirtą sąlygą dėl šalių atsiskaitymo sutarties nutraukimo atveju, teismo ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės nupirktomis ir atsakovei perduotomis medžiagomis objekto statybai, taip pat dėl vietoje gelžbetoninės perdangos faktiškai įrengtos metalinės perdangos yra teisiškai reikšmingos, siekiant objektyviai išspręsti šalių ginčą dėl jų tarpusavio atsiskaitymo, atsakovei vienašališkai nutraukus rangos sutartį.                  

95.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės permoką ir priešpriešinio atsakovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už faktiškai atliktus iki rangos sutarties nutraukimo darbus, nenustatė esminių šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų apimties ir jų vertės, atsižvelgiant į rangos sutartyje sulygtą fiksuotą visų ginčo pastato statybos darbų kainą, neanalizavo rangos sutarties bendrosios 10.4 punkto nuostatų, visiškai neatsižvelgė į teismo ekspertizės akte teismo eksperto įrašytas pastabas, jog į nustatytą pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą atsakovės atliktų darbų vertę – 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM – neįskaičiuota atsakovės nupirktų ir ieškovei perduotų, tačiau atsakovės nesumontuotų 3 vartų ir 2 durų vertė (6 694,93 Eur su PVM), taip pat pakeistos iš gelžbetonio į metalinę perdangos vertė (3 021,33 Eur be PVM, 3 655,81 Eur su PVM). Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, siekiant visapusiškai ir objektyviai išspręsti šalių ginčą dėl atsiskaitymo už faktiškai iki rangos sutarties nutraukimo atliktus darbus ir ginčo objektui nupirktas medžiagas. Nenustatęs ir neištyręs aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neatskleidė šalių ginčo dėl jų tarpusavio atsiskaitymų, kai rangos sutartis, kuria buvo sulygta dėl fiksuotos visų darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų kainos, nutraukta jos neįvykdžius visa apimtimi, esmės.  

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 75 667,11 Eur kaip pastato darbų trūkumų šalinimo išlaidas

96.       Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad dalis rangos darbų, atliktų atsakovės iki vienašalio rangos sutarties nutraukimo, turėjo kokybės trūkumų. Tačiau šalys laikosi skirtingų pozicijų dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, apimties, šalinimo būdų ir kaštų.  

97.       CK 6.665 straipsnio, kuriame įtvirtinti specialieji užsakovo pagal rangos sutartį teisių gynimo būdai

98.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teises, pažeistas atsakovei rangos darbų dalį atlikus su trūkumais, pasirinko ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu būdu – reikalauja, kad atsakovė atlygintų jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

99.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu atlyginti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, teigia, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nebuvo numatyta ieškovės, kaip užsakovės, teisė pašalinti trūkumus, todėl ji negali naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu gynybos būdu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Nors ginčo šalių sudarytoje rangos sutartyje nenumatyta ieškovės (užsakovės) teisė pašalinti atsakovės (rangovės) atliktų darbų trūkumus, tačiau, atsakovei nesutikus su tam tikrais defektais, išsiskyrus šalių pozicijoms, kas turėtų parinkti tam tikro defekto šalinimo būdą, ir šalims nepavykus susitarti, kad pati atsakovė ištaisytų nustatytus defektus, ieškovė (rangovė) turi teisę reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų. Kartu pažymėtina tai, kad su kitu rangovu ieškovės sulygta atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina savaime nesuteikia pagrindo gauti iš atsakovės būtent tokio dydžio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kokia yra su nauju rangovu sulygta defektų pašalinimo kaina. Ieškovė turi įrodyti reikalaujamų atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumą, atitinkamai atsakovė turi teisę pateikti įrodymus apie kitokį, nei reikalaujamas ieškovės, trūkumų pašalinimo išlaidų dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

100.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktame pradiniame ieškinyje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 85 488,92 Eur šios atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų, remdamasi O. V. sudaryta ginčo pastato konstrukcinių defektų šalinimo darbų lokaline sąmata. Ši sąmata parengta vertinant UAB „Įraža“ 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvadoje nurodytus atsakovės atliktų ginčo pastato statybos darbų trūkumus. Atlikus byloje teismo ekspertizę, 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo ekspertizės akte, atsakant į 6 ir 8 klausimus (kokią dalį darbų UAB „NK Statyba“ atliko nekokybiškai ir kiek kainuotų tokių darbų (įskaitant medžiagas) trūkumų pašalinimas; kokia defektų šalinimo darbų vertė tuo atveju, jeigu nebaigtas statyti ginčo pastatas neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, normatyvinės statinio kokybės bei projektinių sprendinių), nustatyta, kad atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimas kainuotų 6 917,57 su PVM (5 717 Eur be PVM) ir 2 530,11 Eur su PVM (2 091 Eur be PVM). Ieškovė 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, remdamasi tuo, kad, užtrukus civilinės bylos nagrinėjimui, ji, siekdama išvengti didesnės žalos, ėmėsi veiksmų atsakovės atliktų darbų defektams pašalinti ir su UAB „Riktinga“ 2021 m. spalio 27 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ginčo pastato remonto darbų kaina – 75 667,11 Eur su PVM. Remdamasi šios sutarties 1 priedu – lokaline sąmata, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 75 667,11 Eur jos atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų.

101.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog ieškovė turi teisę į 7 463,66 Eur be PVM (9 447, 68 Eur su PVM) atsakovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimą (5 7 17 Eur be PVM (6 917,57 Eur su PVM) + 2 091 Eur be PVM (2 530,11 Eur su PVM)), išimtinai rėmėsi tik teismo ekspertizės akto išvadomis, atsakant į 6 ir 8 klausimus. Teismas visiškai netyrė ir nevertino UAB „Riktinga“ sudarytos sąmatos, kuria ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo, turinio. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės reikalaujama 75 667,11 Eur suma yra didesnė už atsakovės atliktų darbų vertę ir gerokai viršija teismo ekspertizės akte, atsakant į 6 ir 8 klausimus, nustatytą defektų šalinimo kainą (iš viso – 7 463,66 Eur be PVM, 9 447,68 Eur su PVM), be to, kad UAB „Riktinga“ lokalinė sąmata parengta remiantis ieškovės pasamdyto statybos techninio prižiūrėtojo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų aktu Nr. MV-STP-14-DA-1, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo pagrindas apskritai atsisakyti analizuoti ir vertinti ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindžia šį ieškinio reikalavimą. Į pirmosios instancijos teismo įvardytas aplinkybes turėjo būti atsižvelgiama vertinant ieškovės pateiktų įrodymų turinį, tačiau jos savaime nebuvo pagrindas visiškai neanalizuoti šių įrodymų, kuriais grindžiamas reikalaujamų defektų pašalinimo išlaidų dydis. Be to, ieškovės pateiktų įrodymų turinio analizė yra itin svarbi būtent dėl to, kad juose nurodytas atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų dydis net kelis kartus skiriasi nuo teismo ekspertizės akte pateiktų išvadų dėl galimos atsakovo atliktų darbų defektų pašalinimo kainos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateiktuose įrodymuose ir teismo ekspertizės akte nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų dydžių itin didelis skirtumas suponavo būtinybę tirti ir vertinti visų byloje esančių įrodymų, parengtų specialių statybos srities žinių turinčių asmenų, turinį, a priori (iš anksto) neprioretizuojant teismo ekspertizės akto, kuriame nustatyta esmingai mažesnė ginčo trūkumų šalinimo išlaidų kaina, juolab kad teismo ekspertizės aktas nėra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, jis privalo būti ištirtas ir įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 2018, 185 straipsniai).

102.       Dėl teismo ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės ir jos vertinimo kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2022, 29 punktas).

103.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovei priteistinos atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų sumos, pasirėmė teismo eksperto išvadomis, atsakant į 6 ir 8 klausimus, neatlikęs jokios ekspertizės akto tiriamosios dalies analizės, t. y. kokias aplinkybes vertindamas ir kokiais argumentais remdamasis teismo ekspertas priėjo prie nurodytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gavus teismo ekspertizės aktą, abi ginčo šalys teismo posėdyje apklausiamam teismo ekspertui iškėlė klausimų dėl padarytų išvadų. Be to, po teismo eksperto apklausos ieškovės atstovas advokatas 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui prašymą paskirti byloje papildomą ekspertizę, išdėstydamas argumentus, kokios aplinkybės, reikšmingos šalių ginčui dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo objektyviai išspręsti, teismo ekspertizės metu liko neištirtos, konkrečiai įvardydamas, kad neįvertinti tokie defektai ir jiems pašalinti reikalingi atlikti darbai bei medžiagos: visų sulankstytų daugiasluoksnių sienų plokščių pakeitimas; betono pamatų defektų pašalinimas; vartų zonos ašyje D-D durų angos statramsčio nevisiškai išbetonuotų kolonų atramos netinkamo įrengimo ištaisymas; perdangų sijų 30 proc. defektų pašalinimas; inkarinių varžtų įbetonavimo ir gerokai mažesnio nei kolonų atramų plokščių kiaurymių. Ieškovė, nesutikdama su teismo eksperto nustatyta atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo darbų apimtimi, be kita ko, rėmėsi tuo, kad neįvertinta, jog, keičiant sugadintas plokštes, teks nuardyti netinkamai sumontuotas konstrukcijas, visą stogą ir jį iš naujo sumontuoti, nupirkti naujas plokštes. Taip pat buvo nurodyta tai, kad teismo ekspertas neįvertino betonavimo (montavimo) nuokrypių nuo statybos normatyviniuose dokumentuose leistinų paklaidų (pamatų betonavimo, karnizo išsikišimų, perdangos horizontalumo). Apskųstame sprendime teismas, priteisdamas defektų šalinimo išlaidas pagal teismo ekspertizės akte nurodytus atsakovės atliktų trūkumus ir apskaičiuotą jų pašalinimo kainą, visiškai nepasisakė dėl ieškovės, jos atstovo įvardytų teismo eksperto neįvertintų defektų, jų šalinimo kaštų.

104.       Išanalizavęs teismo ekspertizės akto turinį, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šio akto dalis, kurioje pasisakyta dėl atsakovės atliktų darbų defektų, jų pobūdžio, šalinimo apimties, šalinimo būdo ir, atitinkamai, išlaidų dydžio, nėra išsami, paties eksperto pažymėta, kad tam tikroms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti jam reikėtų papildomų duomenų.

105.       Teismo ekspertas, atsakydamas į septintąjį klausimą, ar nebaigto pastato konstrukcijos tenkina statiniui keliamus reikalavimus, normatyvinę statinio kokybę bei projektinius sprendinius, tiriamojoje akto dalyje nurodė, kad didžiajai jų daliai patikrinti reikalingas statinio užbaigimas ir (arba) visos apimties projektas, jeigu toks buvo parengtas. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad iš pateiktos projekto dalies trūksta duomenų tam, jog būtų padarytos išvados apie tokius esminius statinio reikalavimus kaip gaisrinė sauga, higiena, sveikata ir aplinka, sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, tvarus gamtos išteklių naudojimas. Pažymėjo, kad projekte numatyta, jog poliams įrengti reikalinga inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaita, kuri nepateikta ir nežinia, ar ji apskritai egzistuoja. Nesant geologinių tyrinėjimų ataskaitos ir polių armavimo, įgilinimo, skersmens, betono sudėties faktus įrodančių dokumentų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbai – paslėpti (užkasti, vizualiai nenustatomi), trūksta pagrindo ir pateikti išvadą, ar statinys atitinka projektą. Teismo ekspertas nurodė, kad gamintojo reikalavimai gali būti priskirti prie normatyvinės kokybės reikalavimų; daugiasluoksnių sieninių plokščių montavimo reikalavimai, instrukcijos tiekėjo turėjo būti išduotos pirkėjui (rangovui (atsakovui)), tačiau byloje nėra pateikta tokių instrukcijų; dėl to trūksta pagrindo daryti išvadas apie montavimo kokybės atitiktį reikalavimams.

106.       Pažymėtina tai, kad tuo atveju, kai trūksta duomenų ekspertiniam tyrimui atlikti, ekspertas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo teisę prašyti ekspertiniam tyrimui reikalingos papildomos medžiagos. Dėl to, kad teismo ekspertas nepasinaudojo teise gauti ekspertiniam tyrimui reikalingus duomenis, teismo ekspertizės akte liko tinkamai neįvertinti ginčo pastato trūkumai ir ginčo pastato atitiktis esminiams statiniui keliamiems reikalavimams.

107.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismo ekspertizės akto tiriamąją dalį, siekiant pateikti išvadas dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, jų apimties, šalinimo būdo ir kainos, konstatuoja, kad tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai, nes teismo ekspertui trūko duomenų, kurių jis nepaprašė pateikti papildomai. Atsižvelgiant į tai, kad kitų byloje esančių įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, duomenys esmingai skiriasi nuo nurodytų teismo ekspertizės akte, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo rezultatų – pateiktų atsakymų į teismo suformuluotus klausimus – pakankamo išsamumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovės advokatui pareiškus prašymą skirti byloje papildomą teismo ekspertizę, teismo ekspertas T. M. pateikė sutikimą tokiai ekspertizei atlikti, nenurodė, jog papildomas ekspertinis tyrimas, jo vertinimu, būtų netikslingas.

108.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis iš esmės vien teismo ekspertizės išvada, netyrė ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų, gautų, be kita ko, iš specialių statybos srities žinių turinčių asmenų. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, vienas iš UAB „Įraža“ ekspertizės išvadą parengusių specialistų P. B. parodė, kad, atliekant ginčo pastato tyrimą, nustatyta konstrukcinių defektų: pamatų nuo horizontalios projekcijos neleistinų nuokrypių, visų plieninių konstrukcijų neleistini nuokrypiai, daugiasluoksnių plokščių įrengimo pažeidimai, 100 proc. netinkamai įrengtos stogo konstrukcijos, dėl to stogas turi būti demontuotas ir įrengtas iš naujo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šio liudytojo parodymų kitų byloje esančių įrodymų, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumais, kontekste.

109.       Pirmosios instancijos teismas nevertino ir atsakovės pateiktų įrodymų dėl ginčo objekte atliktų darbų trūkumų, jų ištaisymo būdų ir galimų kaštų. Atsakovės užsakymu UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. parengtame tyrimo akte dėl UAB „Įraža“ eksperto išvadoje nustatytų ginčo pastato defektų yra nurodyta, kad kai kurie iš įvardytų defektų yra ištaisomi, o dalis – neištaisomi, tačiau dėl to pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, tik nežymiai pablogėja pastato estetinis vaizdas. Aptariamą tyrimo aktą parengęs ekspertas S. M., apklaustas 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje kaip liudytojas, dėl ištaisomų ir neištaisomų defektų paaiškino, kad, jeigu darbus su defektais reikia perdaryti iš naujo, tai laikytina neištaisomu defektu, o jeigu defektą galima ištaisyti darbų neperdarius iš naujo, tai defektas yra ištaisytinas. Papildomo tyrimo akte Nr. 20-66B ekspertas S. M. nurodė, kad ištaisomų defektų, nustatytų 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo akte, šalinimo vidutinė rinkos kaina – 1 580 Eur be PVM, 1 911,80 Eur su PVM. Atsakovė taip pat pateikė į bylą UAB „Kaminta“ sąmatininkės R. L. lokalinę sąmatą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo galimos kainos – 899,86 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų netyrė ir nevertino, nors juose nurodyta ginčo pastato trūkumų pašalinimo galima kaina itin esmingai skiriasi ne tik nuo ieškovės reikalaujamos priteisti 75 667,11 Eur (su PVM) sumos, grindžiamos UAB „Riktinga“ sudaryta sąmata, bet ir nuo teismo ekspertizės akte apskaičiuotos 9 447,68 Eur (su PVM) sumos. Esant tokiems skirtingiems duomenims dėl ginčo pastato trūkumų šalinimo išlaidų, teismas turėjo analizuoti jų turinį, aiškintis prieštaravimus ir tik išsamiai ištyręs bylos duomenų visumą padaryti motyvuotas išvadas dėl pagrįstos ginčo trūkumų pašalinimo kainos (CPK 185 straipsnis).

110.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamų atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų, tinkamai neištyrė ir nenustatė ginčo pastato trūkumų pobūdžio, jų apimties, be to, konkrečių trūkumų pašalinimo būdų, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog nagrinėjamu atveju vykdyta naujo pastato statyba, taigi, sprendžiant dėl šalintinų bei nešalintinų trūkumų, jų pašalinimo būdo, gali turėti reikšmės ir estetinis pastato vaizdas. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvuotai suteikė prioritetą teismo ekspertizės išvadai, nors šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios ir turėjo būti ištirtas bei įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kuriuose yra duomenų apie atsakovės atliktų ginčo pastato statybos darbų trūkumus, jų pobūdį, apimtį, šalinimo būdus, išlaidų dydį. Kai į bylą pateikti itin reikšmingai besiskiriantys įrodymai apie atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdį, apimtį, šalinimo būdus ir trūkumų pašalinimo išlaidų dydį, teismo ekspertizės akte padarytoms išvadoms stokojant išsamumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti dėl papildomos ar galbūt pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis). Tinkamai neišsiaiškinus aplinkybių, reikšmingų siekiant objektyviai nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdį, apimtį ir šių trūkumų pašalinimo kaštų realų dydį, nepašalinus byloje esančių įrodymų prieštaravimų, teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 7 463,66 Eur be PVM šios atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

111.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias sutarties šalies teisę iš sutartį pažeidusios šalies reikalauti kainų skirtumo ir kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, jeigu šalis nutraukė sutartį ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teises gina CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu būdu, reikalaudama atsakovės atlyginti netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

112.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

113.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus).

114.       CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai).

115.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja, kad atsakovė atlygintų jos netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas. Reikalavimų dėl kitokio pobūdžio nuostolių, tarp jų – susijusių su UAB „Riktinga“ sudaryta rangos sutartimi, atlyginimo nepareiškė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, teisiškai kvalifikuodamas ieškovės pareikštą reikalavimą pagal ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes, neturėjo pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų.

116.       Apeliantai, kvestionuodami apskųsto teismo sprendimo dalį dėl ieškiniu reikalaujamų atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo remtis teismo ekspertizės akto išvadomis dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, nes teismo ekspertas T. M. neturėjo kvalifikacijos atlikti statybos techninę–ekonominę ekspertizę visa reikalinga apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

117.       Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1R-344 yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizes. Pagal neterminuotai galiojantį kvalifikacijos atestatą Nr. 25113 jis turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai; projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo). Pagal neterminuotai galiojantį kvalifikacijos atestatą Nr. 30685 šis teismo ekspertas turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai). Teismo ekspertas turi 14 metų darbo stažą sąmatų skaičiavimo, statybos darbų organizavimo, žalų vertinimo ir ekspertizių srityse. Esant tokiems bylos duomenims, darytina išvada, kad teismo ekspertas T. M. turėjo reikalingą kvalifikaciją, be to, praktinio darbo patirtį statybos techninei–ekonominei ekspertizei visa reikiama apimtimi atlikti: turimos ypatingo statinio statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos sudaro galimybę nustatyti ypatingo statinio statybos darbų kokybės trūkumus, spręsti dėl jų pašalinimo būdų, o ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo kvalifikacija dėl skaičiuojamosios kainos dalies nustatymo – apskaičiuoti nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo galimas išlaidas.

118.       Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašoma, vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, paskirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų šios baudos išieškant ieškovės naudai.

119.       Kasacinio teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

120.       Nagrinėjamu atveju atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantai grindžia tuo, kad ji neįvykdė rangos sutarties, neteisėtai vienašališkai ją nutraukė, darbų dalį atliko su dideliais defektais ir jų nepašalino, neatlikusi jokių papildomų darbų, reikalavo, jog ieškovė sumokėtų didesnę, nei sulygta rangos sutartimi, kainą, be to, gavo per didelę sumą už faktiškai atliktus darbus, o priešieškiniu visiškai nepagrįstai reikalauja tariamos skolos, teikia teismui klaidinančius įrodymus.

121.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, yra susijusios su ginčo šalių materialiaisiais santykiais, jų sudarytos rangos sutarties vykdymu. Jos ištiriamos nagrinėjant šalių ginčą iš esmės ir įvertinamos priimant teismo sprendimą dėl byloje pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą priešieškinį. Šioje civilinio proceso stadijoje taip pat nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir ginčo išsprendimą. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliantų prašymas taikyti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

122.       Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

123.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti permoką ir atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti skolą nenustatė ir neištyrė esminių aplinkybių, reikšmingų šiems reikalavimas išspręsti, bei neatskleidė šalių ginčo dėl jų tarpusavio atsiskaitymų, kai rangos sutartis, kuria buvo sulygta dėl fiksuotos visų darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų kainos, nutraukta jos neįvykdžius visa apimtimi, esmės. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvuotai suteikė prioritetą teismo ekspertizės išvadai, visiškai neanalizavęs jos tiriamosios dalies, dėl to nebuvo tinkamai nustatyti bei įvertinti atsakovės atliktų ginčo pastato statybos darbų trūkumai, jų pobūdis, apimtis, konkrečių trūkumų pašalinimo būdai ir, atitinkamai, objektyvus jų pašalinimo išlaidų dydis. Dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsti aptarti ieškinio bei priešieškinio reikalavimai.

124.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

125.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

126.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės permoką už pagal rangos sutartį neatliktus darbus ir, atitinkamai, dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą už iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus, be to, dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųsto teismo sprendimo dalį dėl nurodytų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, bylos dalis dėl šių reikalavimų perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

127.       Panaikinęs apskųsto sprendimo dalį dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalies ir bylos dalį perduodamas nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, apeliacinės instancijos teismas panaikina ir apskųstą papildomą teismo sprendimą dėl ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą dėl visų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą papildomą teismo sprendimą, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.

128.       Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu ieškovei atlygino mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei atsakovei, o skundžiamame sprendime nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nėra logiškai pagrįstos, nesuderintos su procesu.

129.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

130.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

131.       Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, kt.).

132.       Nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga, be to, didelės apimties. Ieškovės atstovai parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų, tai neabejotinai lėmė atstovų darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Kartu pažymėtina tai, kad byloje nebuvo keliama naujų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys naudojosi atitinkamos srities ekspertų paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog yra išimtinė situacija, kurioje ieškovei turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius.

133.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, išsamiai išanalizavo tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir nustatęs, kad abiejų ginčo šalių išlaidos, patirtos už atitinkamas teisines paslaugas, viršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8 punktų nuostatas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius, atlygintinomis pripažino maksimalaus rekomenduojamo atlygio dydžio išlaidas. 

134.       Nenustatyta pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės patirtų išlaidų pagrindimo (laiko sąnaudų, atliktų teisinių veiksmų ir kt.) ir ieškovės atliktų faktinių mokėjimų už teisines paslaugas. Papildomo sprendimo turinio analizė patvirtina, kad teismas išsamiai aptarė, kokios teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos, vertino galimas atstovų laiko sąnaudas, dėl patirtų išlaidų atlygintino dydžio sprendė atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus konkrečių teisinių paslaugų maksimalius dydžius.

135.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Rekomendacijos nėra logiškai pagrįstos, suderintos su procesu, pažymėtina tai, jog šis dokumentas yra galiojantis poįstatyminis teisės aktas, kuriuo turi vadovautis teismai, spręsdami dėl konkrečioje byloje ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Rekomendacijų 7 punktą išlaidų už advokato, advokato padėjėjo teisines paslaugas atlygintini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

136.       Ta aplinkybė, kad teismas pagrįsta pripažino 10 863,43 Eur dydžio ieškovės turėtų išlaidų už teisines paslaugas sumą, o pagrįstomis atsakovės išlaidomis už teisinę pagalbą – 14 094,98 Eur dydžio sumą, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nereiškia, jog teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso normas, juolab kad veikė šališkai ieškovės atžvilgiu. Papildomo sprendimo 12 punkte teismas išsamiai išvardijo visus ieškovei teisines paslaugas teikusių atstovų parengtus procesinius dokumentus, atliktus konkrečius procesinius veiksmus, už nurodytas teisines paslaugas ieškovės sumokėtas sumas, o 14 punkte pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiavo už konkrečias teisines paslaugas rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų dydžius ir nustatė, kad pagal Rekomendacijas ieškovei už suteiktas teisines paslaugas maksimali atlygintina suma yra 10 863,43 Eur. Papildomo sprendimo 16 punkte teismas išsamiai išvardijo visus atsakovei teisines paslaugas teikusių atstovų parengtus procesinius dokumentus, atliktus konkrečius procesinius veiksmus, už nurodytas teisines paslaugas atsakovės sumokėtas sumas, o 17 punkte pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiavo už konkrečias teisines paslaugas rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų dydžius ir nustatė, kad pagal Rekomendacijas atsakovei už suteiktas teisines paslaugas maksimali atlygintina suma yra 14 094,98 Eur. Taigi dėl abiejų ginčo šalių turėtų išlaidų už teisines paslaugas dydžio pagrįstumo teismas sprendė vadovaudamasis vienodais kriterijais, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2, 7, 8 punktų nuostatas. Pagrįstomis pripažintų išlaidų bendrų sumų skirtumą lėmė nevienodas ginčo šalių atstovų parengtų procesinių dokumentų, suteiktų kitų teisinių paslaugų kiekis ir pobūdis.