Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-01-20][nuasmeninta nutartis byloje][2S-161-524-2022].docx
Bylos nr.: 2S-161-524/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VSDFV Klaipėdos skyrius 193180814 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. 2S-161-524/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07107-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

     (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. sausio 20 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolė R. V..

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas J. Z. skundu dėl antstolės R. V. veiksmų prašė: 1) pripažinti, kad antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymas Nr. S-21-74-24863 yra neteisėtas ir nusikalstamas; 2) nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 3) grąžinti jam neteisėtai nuskaičiuotas lėšas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Skundą grindė tuo, kad jis antstolei 2021 m. kovo 25 d. pateiktu skundu prašė sumažinti išskaitų dydį iš jam priklausančių lėšų, kadangi iš jo išskaičiuojama didesnė suma, negu nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnyje.                                2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-74-9739 antstolė jo skundą dėl antstolės veiksmų tenkino – atšaukė 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir nutarė į laisvės atėmimo vietą išsiųsti patikslintą patvarkymą dėl išieškojimo iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant, kad, pagal vykdomuosius dokumentus, išskaičiuojama suma negali viršyti CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių (2021 m. balandžio 12 d. patvarkymas        Nr. S-21-74-9917 dėl išieškojimo iš lėšų užbaigimo). Nurodė, jog jis, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021, pateikė antstolei 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, kuriuo prašė grąžinti nuo 2019 m. balandžio ar gegužės mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-102-360/2017. Tačiau antstolė 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 jo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo netenkino ir nusprendė tęsti likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

2.       Antstolė R. V. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S-21000307 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolė nurodė, kad visi antstolės veiksmai atitinka CPK reikalavimus. Antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, atsižvelgdama į įstatymo reikalavimą (CPK 736 straipsnis). Be to, nurodė, jog pareiškėjas skunde kaip nusikalstamą veiksmą įvardija 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkyme Nr. S-21-74-24863 jam pateiktą paaiškinimą dėl išskaitų dydžio, nurodė, kad, antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininkui skirtingose antstolių kontorose užvesta 21 vykdomoji byla dėl skolų išieškojimo, todėl pagal kelis vykdomuosius dokumentus nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, iš skolininko turi būti išieškoma 30 procentų. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkyme yra nurodyta, kad likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas bus tęsiamas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, tačiau šiuo metu į skolininko laisvės atėmimo vietą patvarkymas dėl skolos dar nėra išsiųstas ir išieškojimas iš pareiškėjo lėšų nėra vykdomas.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes iš to, kas nurodyta pareiškėjo skunde, darytina išvada, jog pareiškėjas klaidingai suprato, jog antstolė R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 atnaujino skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Antstolės R. V. 2021 m. spalio 5 d. patvarkyme                 Nr. S-21000307 aiškiai nurodyta, kad šiuo metu į skolininko J. Z. laisvės atėmimo vietą patvarkymas dėl skolos dar nėra išsiųstas, išieškojimas iš lėšų nevykdomas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5.       Teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/18/00221 dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. Z.. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Antstolė               2018 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18001495 „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo (duomenys neskelbtini) įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini), taip pat patvarkymo kopija išsiųsta pareiškėjui. Antstolė 2018 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S-18004249 dėl išskaitų dydžio pakeitimo, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. pasikeitė CPK 736 straipsnio redakcija, sumažino išieškomų iš skolininko sumų dydžius – 20 procentų nuo visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta tame pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymas ar teismas; 30 procentų pagal kelis vykdomuosius raštus; o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį – 50 procentų, jeigu ką kitą nenustato įstatymai. Antstolė 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-74-9917 „Dėl išieškojimo iš lėšų užbaigimo“ atšaukė 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-18001495 vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. Z. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Be to, antstolė 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 „Dėl 2021-08-26 prašymo“ skolininko J. Z. 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo netenkino ir nusprendė tęsti likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkui (pareiškėjui) priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0074/18/00221 medžiaga nustatyta, jog antstolis išieškojimą buvo nukreipęs į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo sąskaitoje; patvarkymo vykdymas buvo pavestas laisvės atėmimo vietos įstaigai. Duomenų, jog išieškojimas buvo nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi ir kt.), ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Antstolė 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-74-9917 „Dėl išieškojimo iš lėšų užbaigimo“ atšaukė 2018 m. balandžio 9 patvarkymą Nr. S-18001495 vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. Z. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tą faktą, jog šiuo metu tolimesnis skolos vykdymas, tai yra patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra išsiųstas ir nėra vykdomas, antstolė nurodė 2021 m. spalio 5 d. patvarkyme „Dėl J. Z. 2021-09-24 skundo“, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymo Nr. S-21-74-24863 yra nepagrįstas. Be to, pažymėtina, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 antstolė skolininkui išaiškino išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų dydžius ir tvarką ir nusprendė tęsti likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bet, kaip nurodyta anksčiau, šiuo metu skolos išieškojimas iš pareiškėjo nėra vykdomas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymo Nr. S-21-74-24863 „Dėl 2021-08-26 prašymo“ naikinti nėra jokio pagrindo.

7.       Teismas taip pat nurodė, jog, be kita to, pareiškėjas prašė grąžinti jam neteisėtai nuskaičiuotas lėšas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Įvertinus tai, kad antstolio 2018 m. balandžio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18001495 „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ nėra panaikintas, darytina išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolį sugrąžinti skolininkui priklausančias lėšas. Teismas nenustatė pareiškėjo (skolininko) teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti antstolio patvarkymą nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas (CPK 510 straipsnis).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

8.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą dėl antstolės didesnių negu nustato teisės aktai išskaitymų iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pataisos įstaigoje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. išspręsti iš esmės. 

9.       Atskirajame skunde nurodoma, kad turėtų būti vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – antstolis J. P. įpareigotas informuoti (duomenys neskelbtini) administraciją apie tai, kad vykdant antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S19-1339, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio iki šių piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, iš likusios pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos. Nurodoma, jog identišką veiklą vykdė antstolė R. V. nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., t. y. iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, nesiekiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, nuskaitomi teismo priteisti alimentai pagal CPK 736 straipsnyje nustatytas išskaitas ir dar kartą CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos atliekamos pagal antstolės R. V. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-18001495 bei antstolio J. P. patvarkymą Nr. S19-1339. Tai  žymiai daugiau, nei numato teisės aktai. Antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 šis pažeidimas tęsiamas.

10.       Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teismas, priešingai negu skunde teigia pareiškėjas, išsamiai išnagrinėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir motyvuotai pasisakė dėl jų, konstatuodamas, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, todėl 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymo         Nr. S-21-74-24863 „Dėl 2021-08-26 prašymo“ naikinti nėra pagrindo.

12.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

15.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo J. Z. skundas dėl antstolės R. V. veiksmų, kuriuo buvo prašoma: 1) pripažinti, kad antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymas Nr. S-21-74-24863 yra neteisėtas ir nusikalstamas; 2) nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 3) grąžinti jam neteisėtai nuskaičiuotas lėšas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.

16.       Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021 ir kad antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 pažeidimas yra tęsiamas.

 

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

17.       CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

18.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

19.       Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

20.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus: antstolės 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-18001495 „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, išrašą iš nuteistųjų apskaitos žiniaraščio apie pareiškėjo pinigų operacijas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., pareiškėjo darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Taip pat 2021 m. gruodžio 17 d. teisme gauti pareiškėjo atsikirtimai į antstolės atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodė, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, dalis įrodymų jau buvo pateikta anksčiau byloje, taip pat dalis naujai pateiktų įrodymų gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, be to, į tai, kad CPK nenumatytas atsikirtimų į atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikimas, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

22.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/18/00221 dėl 495,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Z. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Antstolė 2018 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18001495 „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo (duomenys neskelbtini) įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA), ir 20 procentų darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. Šis patvarkymas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini), taip pat patvarkymo kopija išsiųsta pareiškėjui.

23.       Antstolė 2018 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S-18004249 dėl išskaitų dydžio pakeitimo, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. pasikeitė CPK 736 straipsnio redakcija, sumažino išieškomų iš skolininko sumų dydžius – 20 procentų nuo visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta tame pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymas ar teismas; 30 procentų pagal kelis vykdomuosius raštus; o viršijančius Vyriausybės nustatytą MMA dydį – 50 procentų, jeigu ką kitą nenustato įstatymai.

24.       Antstolė išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pervedė dalį iš skolininko išieškotų lėšų – 2019 m. gruodžio 21 d. – 124,48 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 88,04 Eur, 2020 m. liepos 29 d. – 74,62 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 69,18 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. – 90,18 Eur. Likusi neišieškota skola – 49,06 Eur.

25.       Skolininkas J. Z. antstolei 2021 m. kovo 25 d. pateiktu skundu prašė sumažinti išskaitų dydį iš jam priklausančių lėšų, kadangi, anot jo, iš jo išskaičiuojama didesnė suma, negu nustatyta CPK 736 straipsnyje. Antstolės 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-74-9739 antstolė skolininko 2021 m. kovo 25 d. skundą dėl antstolės veiksmų tenkino ir nutarė – atšaukti 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir į skolininko laisvės atėmimo vietą išsiųsti patikslintą patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant, kad pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuojama suma negali viršyti CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Antstolė 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-74-9917 „Dėl išieškojimo iš lėšų užbaigimo“ atšaukė 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-18001495 vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. Z. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

26.       Skolininkas J. Z., remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021, pateikė antstolei 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, kuriuo prašė grąžinti nuo 2019 m. balandžio ar gegužės mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą              Nr. 1-102-360/2017. Antstolė 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 „Dėl 2021-08-26 prašymo“ skolininko J. Z. 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo netenkino ir nusprendė tęsti likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

27.       Skolininkas J. Z. pateikė antstolei 2021 m. rugsėjo 24 d. skundą, kuriuo prašė 1) pripažinti, kad antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymas Nr. S-21-74-24863 yra neteisėtas ir nusikalstamas; 2) nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 3) grąžinti jam neteisėtai nuskaičiuotas lėšas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.

28.       Antstolė R. V. 2021 m. spalio 5 d. patvarkymu Nr. S-21000307 „Dėl J. Z. 2021-09-24 skundo“ pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, taip pat nurodė, jog šiuo metu į skolininko laisvės atėmimo vietą patvarkymas dėl skolos dar nėra išsiųstas, išieškojimas iš lėšų nevykdomas. Klaipėdos apylinkės teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo taip pat netenkino.

 

Dėl skundžiamo antstolės patvarkymo

 

29.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

31.       Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių laikytini pagal CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ išdėstytas taisykles vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu laikytini vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 2 punktas).

32.       CPK 736 straipsnį 1 dalis nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis; mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

33.       Pareiškėjas teisingai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021 konstatuota, jog iš pareiškėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiuota 30 procentų išlaikymo („alimentai“), todėl laikytina, kad išskaitos pagal CPK 736 straipsnį jau yra atliktos, tačiau (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjui pervesto darbo užmokesčio atlikdavo papildomas išskaitas, kurias pervedė antstoliams, t. y. išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio atlikdavo du kartus. Tačiau teismas taip pat nurodė, jog toje byloje nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymu, kuriuo nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei kitas pajamas, nurodydamas, kad išieškojimas iš šių lėšų turi būti vykdomas atsižvelgiant į CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius, nepažeidė CPK reikalavimų. Kita vertus, teismas konstatavo, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti vykdymo proceso šalių teises ir teisėtus interesus, griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, todėl pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodoma, jog išieškojimas iš jam mokamo darbo užmokesčio, pervedamo į įkalinimo įstaigos sąskaitą, yra vykdomas netinkamai, ir antstoliui nustačius, kad skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, jis turėjo imtis veiksmų informuoti įkalinimo įstaigos administraciją apie tai, kad jo patvarkymas yra vykdomas netinkamai. Būtent dėl to šia nutartimi teismas įpareigojo antstolį informuoti (duomenys neskelbtini) administraciją apie tai, kad, vykdant antstolio patvarkymą, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio iki šių piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą, iš likusios pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į pareiškėjo sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos.

34.       Nagrinėjamu atveju, dar antstolės R. V. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkyme Nr. S-18001495 „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ buvo nurodyta, kad skolininkui leidžiama disponuoti ta areštuotų lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pervedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiavus 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir kad skolininkui leidžiama naudotis lėšomis, kurios į sąskaitą pervedamos kaip pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti (CPK 739 straipsnis). Šie antstolės nurodymai nebuvo pakeisti 2018 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S-18004249 dėl išskaitų dydžio pakeitimo.

35.       Kaip minėta, antstolė 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-74-9917 atšaukė 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-18001495 vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. Z. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o šioje byloje skundžiamu 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 nusprendė tęsti likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi šioje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė pažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio tvarką.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) galbūt neteisingai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. atlikdavo išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio vykdydamas antstolių patvarkymus, kuriais buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko darbo užmokestį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje skundžiamas antstolės 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymas Nr. S-21-74-24863 „Dėl 2021-08-26 prašymo“ yra neteisėtas ar nepagrįstas. Šiuo patvarkymu nenurodoma kaip nors kitaip, nei nustatyta CPK 736 straipsnyje atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Taip pat nėra duomenų, kad būtent šio patvarkymo pagrindu apskritai buvo atliktos ar buvo atliktos neteisingai išskaitos iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

37.       Pareiškėjas neginčija, jog pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 likusi iš skolininko neišieškota 49,06 Eur skola, be to, 74,74 Eur vykdymo išlaidų. Kaip minėta, antstolė 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-21-74-24863 „Dėl 2021-08-26 prašymo“ skolininko J. Z. 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo netenkino ir nusprendė tęsti likusios 49,06 Eur skolos ir 74,74 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko antstolė neturėtų tęsti likusios skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

38.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 1 d. patvarkymas Nr. S-21-74-24863 yra neteisėtas ir nusikalstamas.

 

Dėl antstolės įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininko sąskaitos nurašytas lėšas

 

39.       CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas). CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje                            Nr. 3K-7-29/2010, 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014 ir kt.). CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

40.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškotų sumų paskirstymas yra vientiso vykdymo proceso baigiamoji stadija. Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).

41.       Minėta, kad antstolė išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pervedė dalį iš skolininko išieškotų lėšų – 2019 m. gruodžio 21 d. – 124,48 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 88,04 Eur, 2020 m. liepos 29 d. – 74,62 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 69,18 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. – 90,18 Eur. Likusi neišieškota skola – 49,06 Eur. Remiantis nutarties nurodytu išaiškinimu, antstolės išieškotojui pervestos sumos nelaikytinos antstolės nuosavybe. Pervedant šias sumas išieškotojui buvo vykdoma antstolio žinioje esanti vykdomoji byla, kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo atliktas teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. Kita vertus, remiantis kasacinio teismo praktika, išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo išieškotojui naudai pagrindui ir pervestos ginčo sumos priklausymo nuosavybės teise išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestų lėšų grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui galbūt neteisėtai nuskaičiuotas lėšas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.

 

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

 

44.       Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

46.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Atsisakyti priimti naujai pateiktus įrodymus, pateiktus su atskiruoju skundu, ir 2021 m. gruodžio 17 d. teisme gautus atsikirtimus į atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2S-713-826/2021
  • CPK 736 str. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
  • CPK 668 str. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma
  • CPK 739 str. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 510 str. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-274/2014
  • e3K-3-237-684/2019
  • e3K-3-206-701/2018
  • CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla
  • CPK 181 str. Atsisakymas priimti įrodymą
  • 3K-3-66/2015
  • CPK 584 str. Vykdytini dokumentai
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • CPK 611 str. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka
  • CPK 586 str. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai
  • 3K-3-155-687/2019
  • 3K-3-419-701/2017
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • 3K-3-315/2014
  • 3K-3-225/2009
  • 3K-3-220/2010
  • CPK 587 str. Vykdomieji dokumentai
  • CK
  • 3K-3-456/2013