Administracinė byla Nr. eA-4040-415/2021

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01744-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 9.5

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 21PR-1 „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas). 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2012 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kadangi konstatavo, kad kilmės šalyje pareiškėjas negali tikėtis, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bus nepriklausomas ir nešališkas, kadangi vyriausybinės institucijos, turinčios įtakos prokuratūros bei teismų sprendimams, yra akivaizdžiai suinteresuotos, kad byla baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, kad pareiškėjas neturi pagrindo tikėtis kilmės šalyje apsaugos nuo valstybės vardu vykdomo (duomenys neskelbtini) persekiojimo.  

3.       Migracijos departamentas 2015 metais buvo pradėjęs pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą. Nebuvo nustatyta, jog yra pagrindas taikyti vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 90 straipsnio 1 dalyje pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų. Migracijos departamentas 2018 metais gavo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) pranešimą „Apie (duomenys neskelbtini) (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini)) veiksmus galbūt keliančius grėsmę nacionaliniam (valstybės) saugumui ir suteikto teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nepagrįstumą“, 2019 metais į Migracijos departamentą kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys (duomenys neskelbtini) dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui panaikinimo, nurodant, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas pabėgėlio statusas – (duomenys neskelbtini) nuverstas, šiuo metu (duomenys neskelbtini) valdo proeuropietiškos jėgos, o (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) negrįžta, nes naujoji šalies valdžia atsisakė panaikinti jam anksčiau iškeltas baudžiamąsias bylas. Atlikęs tyrimus, Migracijos departamentas nepanaikino pareiškėjui pabėgėlio statuso, tyrimą nutraukė, konstatavo, kad akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos reikšmingos teisinės reformos. Tuo metu atsakovas vertino, kad (duomenys neskelbtini) vyksta teismų sistemos reforma, tačiau praktikoje ji dar nėra veiksminga ir negalima teigti, jog kilmės valstybėje įvyko svarbūs ir nelaikino pobūdžio pasikeitimai. Kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) pateiktos nuomonės, kad teismų nepriklausomumas ir sprendimų objektyvumas (duomenys neskelbtini) yra užtikrinami, o teisės viršenybės principas, kurio galimas nepaisymas buvo pagrindu suteikiant pabėgėlio statusą (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra visuotinai pripažįstamas ir įgyvendinamas. 2021 m. vasario 25 d. Migracijos departamentui pateiktame Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) pranešime „Dėl (duomenys neskelbtini) teisinės sistemos vertinimo“ nurodoma, jog nors problemos teisėsaugoje išlieka, tačiau nėra plačiai nuskambėjusių atvejų, kad teisme būtų susidorojama su politiniais oponentais.

4.       Užsienio reikalų ministerija 2021 m. kovo 29 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pastaruosius metus vykdoma sisteminė teismų reforma. (duomenys neskelbtini) teismų sistemos reformos srityje dar ne viskas iki galo įgyvendinta, tačiau šiais klausimais vyksta intensyvus dialogas su Europos Sąjunga, kitais svarbiais (duomenys neskelbtini) tarptautiniais partneriais. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkūrė partiją „(duomenys neskelbtini)“, partija yra oficialiai užregistruota, 2019–2020 metais dalyvavo rinkimuose, t. y. partija aktyviai ir nevaržomai dalyvauja (duomenys neskelbtini) politiniame gyvenime. Vadovaudamasis šiomis Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir URM pažymomis, 2021 m. balandžio 14 d. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar neatsirado UTPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų, pradėjo pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą. Pareiškėjo nuomone, iš naujo vėl inicijuota prieglobsčio (pabėgėlio statuso) jam panaikinimo procedūra, tikėtina, yra nulemta (duomenys neskelbtini) prašymo, kuris, galbūt neoficialiai buvo išreikštas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 18 d. įvykusio susitikimo metu. Pabėgėlio statusas pareiškėjui yra naikinamas ir remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) surinktos informacijos pagrindu 2021 m. balandžio 23 d. padaryta išvada, pagal kurią pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas dėl tokios išvados pateikimo į VSD kreipėsi jau pradėjus prieglobsčio (pabėgėlio statuso) panaikinimo procedūrą, ieškant tam reikalingų duomenų.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktas pritaikytas nepagrįstai, kadangi atsakovas netinkamai ir neteisingai vertino reikšmingas aplinkybes, dėl kurių jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, todėl šio vertinimo pagrindu gautomis išvadomis negalėjo būti grindžiamas ginčijamas Sprendimas. Nors Sprendime nurodoma, jog individualios faktinės aplinkybės, kurios sąlygojo pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimą yra iš esmės pasikeitusios, tačiau jokio tyrimo, ar būtent tų aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta, Migracijos departamentas neatliko. Migracijos departamentas visą dėmesį skyrė išimtinai aplinkybių analizei, ar po pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės jo vykdoma veikla sąlygojo jo naują (tolesnį) persekiojimą, kuris suteiktų teisę išlaikyti turimą pabėgėlio statusą. Teiginiai dėl pasikeitusių persekiojimo subjektų, jų tikėtinų motyvų ir tikslų nėra niekaip pagrindžiami. Atsakovas neįvardijo pirminio persekiojimo subjektų, jų motyvų ir tikslų. Nustačius, jog persekiojimas, dėl kurio pareiškėjui 2012 metais buvo suteiktas pabėgėlio statusas vis dar tęsiasi, t. y. jo atžvilgiu yra tęsiama ta pati sufabrikuota baudžiamoji byla, nėra pagrindo išvadai, jog šį persekiojimą sąlygojusios aplinkybės yra išnykusios. Jeigu taip būtų, nurodytas persekiojimas turėtų būti pasibaigęs. Migracijos departamentas neįvertino ar netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) vis dar šiuo metu jo kilmės valstybėje narėje tebeegzistuojančią realią grėsmę. Vien dėl šių argumentų ginčijamas Sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas.

6.       Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dėl aplinkybių, naujai atsiradusių po pabėgėlio statuso suteikimo, yra persekiojamas baudžiamąja tvarka kilmės valstybėje. Šiuo atveju vertintina, ar šios aplinkybės ir vykdomas baudžiamasis persekiojamas suteikia teisę pareiškėjui išlaikyti turimą pabėgėlio statusą. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje turėtų nutraukti politiškai motyvuotus veiksmus, t. y. nutraukti savo viešą opozicinę veiklą ir nustoti kritikuoti bei demaskuoti esamos valdžios galbūt daromus nusikaltimus. Tačiau tai pažeidžia pareiškėjo teisę laisvai reikšti savo politinius įsitikinimus, o 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) suteikia apsaugą ne tik politiniams įsitikinimams, bet ir jų pagrindu vykdomai veiklai. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, už šios teisės realizavimą, t. y. saviraiškos laisvę ir atvirą politinių įsitikinimų reiškimą, pareiškėjui gresia persekiojimas. Draudžiama kelti reikalavimą, kad pareiškėjas nustotų viešai reikšti savo turimus politinius įsitikinimus, dėl kurių kilmės valstybėje jis yra persekiojamas baudžiamąja tvarka, nes tai kartu reikštų, jog jis yra verčiamas atsisakyti apsaugos. Tai kartu sudaro pagrindą konstatuoti, jog Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresiantis baudžiamasis persekiojimas nėra diskriminacinio pobūdžio ir neatitinka „persekiojimo“ sąvokos pabėgėlio statuso taikymo kontekste, yra nepagrįsta ir ja negalėjo būti grindžiamas skundžiamas Sprendimas.

7.       Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento padaryta išvada, jog aplinkybės apie kilmės valstybėje gresiantį nacionalistų persekiojimą, nesudaro pakankamo pagrindo išsaugoti pareiškėjui turimo pabėgėlio statuso, kadangi (1) nacionalistinės organizacijos nėra valstybinės politikos vykdytojos, o (2) nuo jų keliamos grėsmės valstybė garantuoja teisėsaugos institucijų apsaugą, net jeigu ji atskirais atvejais ir nėra pakankamai efektyvi, yra visiškai nepagrįsta. Atsižvelgiant į pareiškėjo prieglobsčio byloje esančią kilmės valstybės informaciją, nėra jokių abejonių, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas dėl politinių įsitikinimų būtų persekiojamas nevalstybinių subjektų (neonacių), kurie, remiantis pirmiau pateiktais argumentais, gali būti pripažįstami persekiojimo vykdytojais ir didelės žalos darytojais pabėgėlio statuso suteikimo kontekste. Pati kilmės valstybė nesugeba (nesugebėtų) pareiškėjui suteikti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą nuo tokio nevalstybinių subjektų persekiojimo. Be to, pati kilmės valstybė vykdo diskriminuojančio pobūdžio pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nevalstybiniai subjektai.

8.       Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento turima informacija apie bendrą padėtį kilmės valstybėje (teismų sistemos efektyvumą, politiniais motyvais keliamas baudžiamąsias bylas) yra neatsiejama nuo individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę grįžimo į valstybę atveju ir toliau būti persekiojamas ir kilmės valstybės, ir nevalstybinių subjektų, leidžia konstatuoti, jog kilmės valstybėje iki šiol nėra veiksmingos teisinės sistemos persekiojimo veiksmams nustatyti, juos persekioti baudžiamąja tvarka ir už juos nubausti. Net jei veiksminga teisinė sistema kilmės valstybėje funkcionuotų, pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo atveju dėl su jo asmeniu susijusių individualių aplinkybių jis negalėtų gauti tokios apsaugos. Atsižvelgiant į persekiojimo subjektų specifiką, turėtų būti taikoma prezumpcija, kad pareiškėjui neužtikrinama galimybė naudotis veiksminga apsauga, o pareiga šią prezumpciją paneigti tenka Migracijos departamentui. Pareiškėjas kilmės valstybėje negalėtų veiksmingai ginti savo teisių ir jo grąžinimo atveju neabejotinai būtų nuteistas. Tokiu atveju kyla reali grėsmė, jog tokiais veiksmais būtų pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio nuostatos.

9.       Pareiškėjo vertinimu, VSD rašte padaryta išvada, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra ne tik šališka, kaip ir Migracijos departamento inicijuota prieglobsčio (pabėgėlio statuso) panaikinimo procedūra, bet ir nepagrįsta. VSD neturėjo pagrindo tokios išvados parengimui, o Migracijos departamentas tokia išvada neturėjo teisės vadovautis ir grįsti savo priimamo Sprendimo. Pareiškėjo prieglobsčio byloje figūruoja Seimo nario (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 23 d. raštas, kuriame aptariama situacija (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo veikla. Dėl (duomenys neskelbtini) viešų pasisakymų pareiškėjas dar 2020 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams (duomenys neskelbtini), viešosios informacijos rengėjams (civilinės bylos Nr. e2-441-937/2020) dėl garbės ir orumo gynimo ir asmens teisės į atvaizdą pažeidimo. VSD civilinėje byloje yra pateikusi 2020 m. lapkričio 13 d. išvadą, kad neturi informacijos, kuri leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) veikla galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau 2021 m. balandžio 23 d. pateikė raštą, kuriame yra dėstomos priešingos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nors aplinkybės, kurių pagrindu tokios išvados yra daromos, per tą laiką nėra pasikeitusios. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 13 d. rašto turinio, VSD jau tada buvo žinomos aplinkybės apie pareiškėjo vykdomą veiklą (atliekamus žurnalistinius tyrimus ir viešą politinių įsitikinimų reiškimą), tačiau tuo metu jie nebuvo vertinami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas visiškai nesilaikė pareiškėjo neva keliamos grėsmės valstybės saugumui nustatymo bei vertinimo kriterijų pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) formuluojamą praktiką. Migracijos departamentas, remdamasis tik neįslaptintos VSD 2021 m. balandžio 23 d. išvados Nr. 19-359KF dalimi, visiškai neįvertino, ar pareiškėjo neva keliama grėsmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumui yra tokio stipraus poveikio, jog galėtų paveikti Lietuvos Respublikos visuomenės saugumą. Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, atitinkamai ir galima grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas panaikinti leidimą nuolat gyventi negali būti grindžiama prielaidomis, ji privalo būti paremta nustatytais faktais ir pakankamai reali.

10.       Pareiškėjas pažymėjo, kad VSD rašte pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini), yra ta priežastis, dėl kurios pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau jokios konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo bendradarbiavimu, atliktais veiksmais, ir jų vertinimas – kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui – nebuvo atliktas (nėra pakankamas).

11.       VSD raštu remiamasi kaip vienu iš pagrindinių įrodymų, lemiančiu prieglobsčio (pabėgėlio statuso) pareiškėjui panaikinimą UTPĮ 90 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjui (jo atstovams) nesuteikta galimybė susipažinti su juo, tokiais veiksmais nėra užtikrinama pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą gynybą. Lietuvos Respublika nėra tinkamai perkėlusi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nuostatų į nacionalinę teisę (Įstatymą), dėl ko pripažintina, kad pareiškėjo teisės yra nepagrįstai ribojamos.

12.       Teismui tenkinus pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir pripažinus, jog pabėgėlio statusas pareiškėjui yra panaikintas nepagrįstai, Sprendimo dalis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo taip pat turi būti naikinama.

13.       Ginčijamu sprendimu pareiškėjui yra uždrausta 5 (penkerius) metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis uždraudimas yra priimtas remiantis VSD 2021 m. balandžio 23 d. rašto pagrindu. Teismui pripažinus, jog priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas negalėjo vadovautis šiuo dokumentu, o taip pat, jog šiuo dokumentu negali vadovautis ir bylą nagrinėjantis teismas, teismui tenkinant pareiškėjo pareikštą skundą ir naikinant Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, kartu (remiantis tais pačiais motyvais) turėtų būti naikinama ir Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

14.       Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. liepos 2 d. pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir bylą sustabdyti.

15.       Pareiškėjas prašė ESTT išaiškinimo šiais klausimais: 1) Ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32ES) 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalies d punktas ir 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalies b punktas ir 45 straipsnio 1 dalis bei 3–5 dalys, siejant su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsniu turi būti aiškinami taip, kad pagal juos reikalaujama, jog šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atveju valstybės narės institucija, priėmusi sprendimą panaikinti tarptautinės apsaugos statusą, pagrįstą nacionalinio saugumo sumetimais, ir specializuota institucija, kuri nustatė informacijos ar duomenų įslaptintą pobūdį, privalo užtikrinti, kad asmeniui, kuris yra pabėgėlio statuso turėtojas, arba jo teisiniam atstovui bet kuriuo atveju būtų užtikrinta teisė susipažinti su įslaptinta informacija ir/ar duomenimis, kuriais grindžiamas minėtais motyvais paremtas sprendimas, ir panaudoti tokią informaciją ir/ar duomenis savo gynybos tikslais su sprendimo priėmimu ir/ar apskundimu susijusioje procedūroje net ir tuo atveju, jei specializuota institucija teigtų, jog šios informacijos atskleidimas prieštarautų nacionaliniam saugumui? 2) Jei atsakymas į pirmą klausimą būtu neigiamas, tuomet kas konkrečiai turi būti suprantama kaip „tiek, kiek informacija svarbi nagrinėjant prašymą arba priimant sprendimą panaikinti tarptautinę apsaugą“, taikant Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgiant į Chartijos 41 ir 47 straipsnius? 3) Ar 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES10) 14 straipsnio 4 dalies a punktas ir Direktyvos 2013/32/ES 45 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3–4 dalys bei 49 konstatuojamoji dalis turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia tokias nacionalinės teisės nuostatas ir/ar administracines procedūras, pagal kurias pabėgėlio statusas panaikinamas automatiškai vien tik remiantis specializuotos institucijos išvada, nustatančia, kad egzistuoja pavojus nacionaliniam saugumui, institucijai, valstybės įgaliotai priimti sprendimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir/ar panaikinimo, papildomai nebevertinant šios išvados pabėgėlio statuso suteikimo/panaikinimo kontekste? 4) Ar Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, jog aplinkybės, kad pabėgėlio statuso turėtojas turi realių ar tariamų sąsajų su trečiąja valstybe (ne jo kilmės valstybe), kurios institucijos galbūt vykdo priešišką veiklą prieš valstybę narę, kurioje jis yra (prieglobsčio valstybė), tačiau pats pabėgėlio statuso turėtojas nevykdo priešiškos veiklos, nukreiptos prieš valstybę, kurioje jis yra (prieglobsčio valstybę), gali būti pripažintos rimtomis priežastimis laikyti jį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra (prieglobsčio valstybės), saugumui? Ar valstybės narės, kurioje yra pabėgėlio statuso turėtojas, ir trečiosios valstybės, su kuria pabėgėlio statuso turėtojas turi realių ar tariamų sąsajų ir kurios institucijos galbūt vykdo priešišką veiklą prieš valstybę narę, kurioje jis yra, konfliktiški tarpvalstybiniai santykiai, per se gali būti pakankamu pagrindu panaikinti asmeniui suteiktą tarptautinės apsaugos statusą? 5) Kaip turi būti aiškinama sąvoka „valstybė narė, kurioje jis yra“ Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 dalies a punkto prasme: ar ši sąvoka yra siejama su asmens fiziniu buvimu toje valstybėje, kuri jam suteikė tarptautinės apsaugos statusą ir kurios saugumui jis kelia pavojų; ar ši sąvoka turi būti aiškinama plečiamai, t. y. apima ne tik faktinį pabėgėlio statuso turėtojo buvimą valstybėje narėje, kuri suteikė jam tarptautinės apsaugos statusą, bet ir teisę joje būti, net jei pabėgėlio statuso turėtojas yra pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) teise ir reziduoja kitoje ES valstybėje narėje?

16.       Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui pareiškimą dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo, nurodydamas, kad jis prašo panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies pirmą, trečią ir ketvirtą punktus, o Sprendimo antrą punktą, kuriuo pripažintas Migracijos departamento 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 24U-6 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ netekusio galios” palikti galioti.

17.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

18.       Atsakovas paaiškino, jog 2021 m. sausio 6 d. gavo pareiškėjo elektroninį laišką, kuriame jis teigė, kad pareiškėjo politinis persekiojimas tęsiasi, dėl jo politinės veiklos (duomenys neskelbtini) jam iškeltos dar 6 baudžiamosios bylos. Anot pareiškėjo, jis siūlė per savo advokatus pateikti liudijimus (duomenys neskelbtini) institucijoms telekonferencijos būdu, tačiau (duomenys neskelbtini) institucijos atsisakė tai daryti. Nepaisant to, (duomenys neskelbtini) institucijos išsiuntinėjo teisinės pagalbos prašymus Europos Sąjungos šalims, prašydamos pagalbos jį apklausiant kaip liudininką ir taip siekdamos išsiaiškinti, kur jis yra. Papildomai pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo tarnybos pranešimą apie jam pateiktus įtarimus dėl (duomenys neskelbtini). Reaguodamas į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, yra išnykusios, o naujai prasidėjęs jo baudžiamasis persekiojimas nėra diskriminacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išlaikyti pabėgėlio statusą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir yra pagrindas taikyti Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

19.       Tyrimo metu Migracijos departamentas taip pat gavo VSD išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi dėl nurodytos informacijos pateikimo ir įvertinimo į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) pateikė Migracijos departamentui prašomą informaciją. 2021 m. vasario 23 d. Migracijos departamentas gavo Seimo nario (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame, be kita ko, aptariama situacija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikla. Siekdamas surinkti informaciją, kuri padėtų įvertinti, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje vis dar yra visiškai pagrįsta, Migracijos departamentas 2021 m. kovo 17 d. kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydamas pateikti šios įstaigos turimą faktinę informaciją, kuri galėtų būti aktuali sprendžiant dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Kartu Migracijos departamentas paprašė, esant galimybei, pateikti ministerijos vertinimą dėl teisės į teisingą teismą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnyje, užtikrinimo (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 29 d. Užsienio reikalų ministerija pateikė Migracijos departamentui prašomą informaciją.

20.       Atsakovo vertinimu, skundo teiginiai yra pareiškėjo pasirinkta, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė pozicija, neturinti įtakos nei ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nei imperatyvių pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų nustatymui. Migracijos departamentas yra vienintelė Lietuvos Respublikoje institucija, įgaliota spręsti dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ar panaikinimo, sprendimus priimanti nepriklausomai nuo kitų institucijų ar asmenų nuomonės (išskyrus Įstatymo 4 straipsnyje nurodytų institucijų teikiamas išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos. ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

21.       Pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo procedūra buvo pradėta, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjo įžvelgiamas priežastinis ryšys tarp šios procedūros pradėjimo ir Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) susitikimo prilygsta post hoc ergo propter hoc loginei klaidai, kai tarp dviejų tarpusavyje nesusijusių įvykių yra kuriamas tariamas priežastinis ryšys vadovaujantis išimtinai šių įvykių išsidėstymo laike tvarka, ir nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas į VSD dėl išvados apie pareiškėją pateikimo kreipėsi atsižvelgdamas į imperatyvias teisės aktų nuostatas, o skundo teiginiai neva Migracijos departamentas ieškojo pareiškėjui suteikto prieglobsčio panaikinimo pagrindų, laikytini gynybine pozicija, kuri nepaneigia VSD išvados dėl pareiškėjo ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Sprendime yra išsamiai aprašyta ne tik iš įvairių šaltinių surinkta klausimui aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) teismų reformą ir baudžiamųjų bylų iškėlimą kaip politinio poveikio priemonę, bet ir šios informacijos kontekste buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija. Vien tai, kad pareiškėjas su padarytomis išvadomis nesutinka, savaime nedaro šių išvadų neteisėtomis ar nepagrįstomis.

22.       Pareiškėjas savo skunde be to, kad jam iškelta baudžiamoji byla nėra nutraukta, nepateikė jokių argumentų, duomenų ar patikimų kilmės valstybės informacijos šaltinių, galinčių patvirtinti jo teiginius, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, nėra išnykusios. Migracijos departamentui pradėjus prieglobsčio panaikinimo procedūrą ir kreipusis į pareiškėją su prašymu pateikti paaiškinimus, kodėl prieglobstis jam neturėtų būti panaikintas, pareiškėjas savo paaiškinimus grindė būtent naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir naujai jam iškeltomis baudžiamosiomis bylomis. Siekdamas nustatyti, ar nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo suteiktas pabėgėlio statusas, nėra išnykusios, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) teismų reformą ir teismų sistemos efektyvumą ir nustatė, kad teismų reforma (duomenys neskelbtini) yra pradėta bei vykdoma, procesas yra stebimas ir šalies viduje, ir tarptautinės bendruomenės. Tačiau, nepaisant deklaruojamų tikslų ir tam tikros pažangos, įvairių sisteminių problemų išlieka (pvz., teisėjų korupcija). Politinio spaudimo teismų sprendimams konkrečiose bylose kaip sisteminės problemos nepriklausomos organizacijos neidentifikuoja.

23.       Migracijos departamentas taip pat surinko kilmės valstybės informaciją apie baudžiamųjų bylų kaip politinio persekiojimo priemonių taikymą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad „politiškai motyvuoto“ persekiojimo, pasitelkus teisėsaugą, klausimas (duomenys neskelbtini) išlieka aktualus, nepaisant politinių pokyčių šalyje. Politikų ir kitų politiškai aktyvių asmenų baudžiamasis persekiojimas savaime neprilygsta „persekiojimui dėl politinių įsitikinimų“, kadangi politinė ar politiškai motyvuota veikla neatleidžia nuo atsakomybės už teisės aktams prieštaraujančią veiką, o tokiems asmenims pateikiamų kaltinimų pagrįstumą turėtų vertinti atitinkamos kompetencijos teismas. Vis dėlto vien tai, kad pastaruoju metu vis dažniau keliamas „politiškai motyvuoto“ baudžiamojo persekiojimo klausimas, yra požymis, jog tam tikros interesų grupės gali daryti įtaką teisėsaugai siekdamos politinių tikslų.

24.       Remiantis randama informacija, buvo nustatyta, kad 2019 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) teismas atsisakė inicijuoti (duomenys neskelbtini) ekstradiciją, grąžino baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 296 str. 4 d.) tolesniam tyrimui (duomenys neskelbtini) prokuratūrai, o (duomenys neskelbtini) paiešką ir areštą už akių atšaukė. Šį sprendimą prokuratūra apskundė, tačiau 2019 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini)Apeliacinis teismas skundą atmetė. 2019 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) teismas grąžino baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini) BK 383 str. 2 d.) tolesniam tyrimui (duomenys neskelbtini)prokuratūrai ir atšaukė (duomenys neskelbtini) paiešką ir areštą už akių. Šį sprendimą prokuratūra apskundė, tačiau 2020 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) teismas skundą atmetė. 2020 m. balandžio mėn. duomenys apie (duomenys neskelbtini) paiešką buvo pašalinti iš (duomenys neskelbtini).

25.       Užsienio reikalų ministerija 2021 m. kovo 29 d. raštu Migracijos departamentui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkūrė partiją „(duomenys neskelbtini)“. Partija yra oficialiai užregistruota, 2019 ir 2020 metais dalyvavo rinkimuose, aktyviai ir nevaržomai dalyvauja (duomenys neskelbtini) politiniame gyvenime. Remiantis randama informacija, 2020 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas pradėjo procesą dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiklos uždraudimo (duomenys neskelbtini). Ieškinyje teigiama, kad „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka įstatymo „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų, ir prašoma įpareigoti Teisingumo ministeriją kreiptis dėl partijos veiklos uždraudimo. 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas pranešė, kad pradėjo Teisingumo ministerijos ieškinio dėl „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimą. (duomenys neskelbtini) tinklapis (duomenys neskelbtini) praneša ir apie kitus procesus partijos atžvilgiu, taip pat tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės fiskalinės tarnybos pradėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijusi su „(duomenys neskelbtini)“ finansavimu. Tačiau pareiškėjas, nors pozicionuojamas kaip „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas ir lyderis, nėra nei jos steigėjas, nei pirmininkas. Atsižvelgus į tai, procesai juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu savaime nelemia (duomenys neskelbtini) individualaus persekiojimo grėsmės bei yra mažiau aktualūs, negu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomi procesai.

26.       Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste, ginčijamame sprendime konstatavo, kad nors teisinėje (duomenys neskelbtini) sistemoje įvairių sisteminių problemų išlieka, nustatytos individualios (duomenys neskelbtini) situacijos aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad individualios faktinės aplinkybės, kurios sąlygojo pabėgėlio statuso (duomenys neskelbtini) suteikimą 2012 metais, šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios. Persekiojimas, kurio visiškai pagrįstai baiminosi (duomenys neskelbtini) kreipimosi dėl prieglobsčio metu, buvo dėl jo profesinės veiklos iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2012 metais. Persekiojimas, kurio šiuo metu baiminasi (duomenys neskelbtini), yra, labai tikėtina, sąlygotas jo veiklos po išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Ir tariamo persekiojimo subjektai, ir jų tikėtini motyvai ir tikslai yra pasikeitę, ta pati išliko tik persekiojimo priemonė, t. y. baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjas savo skunde jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų ar duomenų nepateikė. Migracijos departamentas pagrįstai vertino ne tik tų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pasikeitimą, bet ir naujai pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą lėmė ne jo galbūt turimi politiniai įsitikinimai, o jo konkreti veikla, todėl baudžiamasis persekiojimas nėra diskriminacinis. Migracijos departamentas Sprendime pareiškėjui nutraukti savo veiklos nesiūlė.

27.       Atsakovas išsamiai aptarė pareiškėjo Migracijos departamentui pateikto 2021 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo turinį, taip pat aplinkybes, susijusias su 2020–2021 metais pradėtais ikiteisminiais tyrimais ir atliktais procesiniais veiksmais pareiškėjo atžvilgiu, bei pabrėžė, jog 2021 m. vasario 25 d. buvo vėl paskelbta (duomenys neskelbtini) paieška, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Šiuo požiūriu išskirtini įtarimai (duomenys neskelbtini), kaip tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) politiškai motyvuota veikla. Taigi konstatuotina, kad jo baimė kilmės valstybėje patirti baudžiamąjį persekiojimą yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas savaime neprilygsta „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste.

28.       Atsakovas nurodė, jog jis neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijos ir neturi kompetencijos nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių ir pan. Prieglobsčio procedūra nėra ir negali būti naudojama kaip alternatyva baudžiamosios bylos nagrinėjimui atitinkamos kompetencijos teisme. Migracijos departamentas gali vertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens baudžiamojo persekiojimo ir „konvencinių“ priežasčių.

29.       Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, buvo nustatyta, kad pareiškėjas Youtube socialiniame tinkle bei kitomis priemonėmis skleidžia (duomenys neskelbtini) valdžią kritikuojančią informaciją, o (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) tokį jo elgesį kvalifikuoja kaip kenkiantį (duomenys neskelbtini) politinei santvarkai (t. y. griaunantį valstybinį suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką ir kitus gyvybiškai svarbius (duomenys neskelbtini) nacionalinius interesus). Įvertinus minėtos informacijos turinį, konstatuotina, kad ji atspindi tam tikrą kritinę poziciją (duomenys neskelbtini) valdžios (potencialaus persekiojimo vykdytojo) vykdomos politikos atžvilgiu. Šiuo požiūriu (duomenys neskelbtini) veikla kvalifikuotina kaip tam tikrų (kritinių) pažiūrų dėl persekiojimo vykdytojo vykdomos politikos (t. y. „politinių įsitikinimų“) viešas skelbimas. Vertinant (duomenys neskelbtini) gresiančias šios veiklos pasekmes, labai tikėtina, kad persekiojimo vykdytojas esminę reikšmę suteikia (duomenys neskelbtini) skleidžiamos informacijos turiniui bei jos poveikiui (duomenys neskelbtini) interesams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktų įtarimų turinį, beveik neabejotina, kad prieš (duomenys neskelbtini) vykdomu baudžiamuoju persekiojimu jį siekiama nubausti būtent už nutarime nurodytas veikas, kurios (duomenys neskelbtini)buvo kvalifikuotos, kaip nusikalstamos, t. y. už veiksmus, o ne už įsitikinimus. Jeigu (duomenys neskelbtini) viešai neskelbtų tam tikrų politinių įsitikinimų, (duomenys neskelbtini) jam nepateiktų įtarimų, nepriklausomai nuo to, ar jis turėtų atitinkamų įsitikinimų. Tokiu būdu įžvelgiamas tiesioginis priežastinis ryšys tarp įsitikinimų skelbimo (priežasties) ir baudžiamojo persekiojimo (pasekmės), taip pat neįžvelgiama tikimybės, jog nurodyta pasekmė atsirastų vien dėl (neskelbiamų) įsitikinimų turėjimo. Atsižvelgus į tai, kad teisė reikšti įsitikinimus gali būti ribojama įstatymu, o nagrinėjamu atveju būtent tam tikrų įsitikinimų skleidimas (o ne jų turėjimas) buvo (duomenys neskelbtini) kvalifikuotas pagal baudžiamojo kodekso nuostatas (kurios koreliuoja su (duomenys neskelbtini) Konstitucijos 34 straipsnyje numatytomis išimtimis, kuomet teisė reikšti įsitikinimus gali būti apribota) bei sąlygojo (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį persekiojimą, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) gresia baudžiamasis persekiojimas už politiškai motyvuotus veiksmus, neprilygsta persekiojimui už įsitikinimus bei, atitinkamai, persekiojimui dėl įsitikinimų, kaip tai suprantama pabėgėlių teisės kontekste. VSD 2021 m. balandžio 23 d. rašto neįslaptintoje dalyje yra konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).

30.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas tyrimui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent (duomenys neskelbtini) organizavo išpuolius prieš jį, o ir informacija apie išpuolius grindžiama tik paties pareiškėjo duotais interviu, jo paties surinkta medžiaga iš socialinių tinklų. (duomenys neskelbtini) baimė būti užpultam nacionalistų yra susijusi su jo tinklaraštyje, internetiniame puslapyje bei (duomenys neskelbtini) televizijoje skleidžiamomis idėjomis. Ir pats pareiškėjas, ir jo (duomenys neskelbtini) sąmoningai provokuoja oponentus, tokiu būdu prisidėdami prie paplitusios nepakantumo kitokiai nuomonei kultūros. Įvertinus surinktą informaciją bei tai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo šalininkai susiduria su nacionalistų grasinimais bei smurtu, tikėtina, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis gali susidurti su nacionalistinių organizacijų narių smurtu kaip ir kiti žurnalistai. Vis dėlto nacionalistinės organizacijos nėra valstybinės politikos vykdytojos, o nuo jų keliamos grėsmės valstybė garantuoja teisėsaugos institucijų apsaugą, net jeigu ji atskirais atvejais nėra efektyvi.

31.       Atsakovas pabrėžė, jog Įstatymas nedviprasmiškai ir imperatyviai įpareigoja Migracijos departamentą panaikinti asmeniui suteiktą pabėgėlio statusą, gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, jog toks asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka tik VSD, o atsakovas neturi įgaliojimų, kompetencijos atlikti savarankišką grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Grėsmė valstybės saugumui yra savarankiškas pagrindas panaikinti suteiktą prieglobstį, kuris nėra sąlygotas papildomais vertinimo kriterijais (pvz., įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar tam tikru įvykdytos veiklos kvalifikavimu).

32.       Pareiškėjo skunde cituojama teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi joje yra pasisakoma apie atvejus, kai priimami sprendimai buvo grindžiami vien tik įslaptinta informacija. VSD pateiktas raštas yra įslaptintas tik iš dalies, o neįslaptinta informacija, kuri buvo nurodyta šiame rašte ir kuri pagrindžia pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, buvo aprašyta ginčijamame sprendime. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir faktiškai susipažino su dalimi VSD pateiktos informacijos, turėjo visas galimybes skunde pasisakyti dėl šios informacijos pagrįstumo. Pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija nepasisakyti dėl jam žinomos VSD pateiktos informacijos apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo teisė į teisminę gynybą buvo pažeista ir panaikinti Sprendimą.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

34.       VSD paaiškino, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei skunde teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento Sprendime nustatytas ir išdėstytas faktines aplinkybes. Migracijos departamentas visapusiškai įvertino faktines aplinkybes ir ginčo dalyką reglamentuojančias aktualias teisės normas bei priėmė pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Valstybės saugumo departamentas 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 19-359KF teikė Migracijos departamentui turimą žvalgybos informaciją apie pareiškėją, kuri vertintina kaip informacija, pagrindžianti Migracijos departamento nustatytas faktines aplinkybes.

 

II.

 

35.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento Sprendimo dalis (sprendimo rezoliucinės dalies pirmą, trečią ir ketvirtą punktus), kuriose atsakovas: 1) panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas; 3) panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); 4) uždraudė (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

36.1.                      Migracijos departamentas 2012 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6- 5) 12PR-51 suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pabėgėlio statusas pareiškėjui buvo suteiktas konstatavus, jog kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) negali tikėtis, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bus nepriklausomas ir nešališkas, kadangi vyriausybinės institucijos, turinčios įtakos prokuratūros bei teismų sprendimams, yra akivaizdžiai suinteresuotos, kad byla baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Išvadoje buvo konstatuota, kad priežastis, dėl kurios kilmės valstybėje jam gresia valstybės vardu vykdomas persekiojimas, yra ne jo neva įvykdyti nusikaltimai, o būtent atsisakymas paklusti persekiojimo dalyvių reikalavimams bei poveikio priemonėms, tapatinamomis su persekiojimo dalyvio vykdoma politika.

36.2.                      Migracijos departamentas 2015 m. liepos 2 d. parengė išvadą „Dėl pabėgėlio statuso panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15/6-8) 14PR-1RN. Išvadoje nurodoma, kad Migracijos departamentas 2015 m. vasario 11 d. gavo Užsienio reikalų ministerijos raštą Nr. S2-69RN, kuriuo siūloma dėl pasikeitusios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) įvertinti, ar nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas pabėgėliu Lietuvoje. Remiantis minėta išvada, Migracijos departamentas pradėjo prieglobsčio (pabėgėlio statuso) panaikinimo procedūrą.

36.3.                      Migracijos departamentas 2015 m. vasario 25 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 23 d. raštą Nr. 5-S(S)-22 (RN), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos viešajai tvarkai grėsmės nekelia. 2015 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentas gavo 2015 m. balandžio 2 d. VSD raštą Nr. 19-687, kuriuo pranešama, kad pareiškėjas nuo 2013 metų skleidžia Lietuvos Respublikos interesų neatitinkančią informaciją visuomenės informavimo priemonėse, aktyviai palaiko (duomenys neskelbtini) informacinę ir ideologinę politiką bendrauja su (duomenys neskelbtini) lojaliomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios siekia stiprinti (duomenys neskelbtini) įtaką Lietuvos visuomenei ir politinei sistemai. VSD vertinimu, pareiškėjo veikla kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

36.4.                      Migracijos departamentas kreipėsi į VSD su prašymu pateikti pakartotinį vertinimą, ar pareiškėjo buvimas, o ne veikla kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, o ne nacionalinio saugumo interesams, kadangi UTPĮ 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte kalbama būtent apie užsieniečio „buvimą“, o ne apie „veiklą“, taip pat apie „grėsmę valstybės saugumui“, o ne „grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, tačiau VSD atsakymo Migracijos departamentui iki 2015 m. liepos 1 d. nepateikė.

36.5.                      2018 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas gavo 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) pranešimą „Apie (duomenys neskelbtini) veiksmus, tikėtina, keliančius grėsmę nacionaliniam (valstybės) saugumui ir suteikto teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nepagrįstumą“, kuriuo prašoma peržiūrėti pareiškėjo prieglobsčio suteikimo pagrindą ir svarstyti jo panaikinimą. Pranešime teigiama, kad išnyko prieglobsčio suteikimo pagrindas, kadangi buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nuverstas, tačiau pareiškėjui neįtinka ir naujoji (duomenys neskelbtini) valdžia, kadangi ji nepanaikino jo atžvilgiu iškeltų baudžiamųjų bylų ir jo paieškos (baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu analizuojamas toliau). Pareiškėjas, esą, skleidžia (duomenys neskelbtini) propagandines idėjas. Taip pat teigiama, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) bėgo siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo veiksmai, be kita ko, turi būti analizuojami VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2017 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo (toliau – ir Grėsmių vertinimas) kontekste. Pareiškėjas gavęs prieglobstį pradėjo diskredituoti Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) žurnalistiką, neigti (duomenys neskelbtini), diskredituoti (duomenys neskelbtini) bandymus priešintis (duomenys neskelbtini) ir palaikyti bet kokius (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmus tapdamas „ekspertu“ ir pasisakydamas (duomenys neskelbtini) žiniasklaidoje. Grėsmių vertinime faktiškai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) veiksmų (aneksijos) neigimas inter alia yra grėsmė ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam (valstybiniam) saugumui.

36.6.                      Į Migracijos departamentą 2019 m. sausio 2 d. kreipėsi Seimo narys (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas pabėgėlio statusas – (duomenys neskelbtini) nuverstas, šiuo metu (duomenys neskelbtini) valdo proeuropietiškos jėgos. Manoma, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)negrįžta, nes naujoji šalies valdžia atsisakė panaikinti jam anksčiau iškeltas baudžiamąsias bylas. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškomas dėl jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų, o ne dėl politinių motyvų ar tiriamosios žurnalistikos. Seimo nario rašte teigiama, kad (duomenys neskelbtini) siekia diskredituoti (duomenys neskelbtini), jos dabartinę valdžią, skleidžia prorusiškas propagandines idėjas. Tokia (duomenys neskelbtini) veikla yra naudinga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaip ekspertas duoda interviu propagandinei (duomenys neskelbtini) televizijai, diskredituoja jo veiklą pradėjusius tirti žurnalistus, (duomenys neskelbtini) bandymus priešintis (duomenys neskelbtini) agresijai, neigia (duomenys neskelbtini). Seimo nario kreipimesi buvo prašoma įvertinti nuodytas aplinkybes ir peržiūrėti prieglobsčio (duomenys neskelbtini) suteikimo pagrindą.

36.7.                      Migracijos departamentas 2019 m. sausio 15 d. surašė pažymą „Dėl pabėgėlio statuso nepanaikinimo“ Nr. (15- /6-8) 48PR-1, kurioje nuspręsta nutraukti (duomenys neskelbtini) pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą. Pažymoje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos reikšmingos teisinės reformos, tačiau turima informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yksta teismų sistemos reforma, praktikoje ji dar nėra veiksminga. Pagal tai negalima teigti, jog kilmės valstybėje įvyko svarbūs ir nelaikino pobūdžio pasikeitimai. Kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtina Užsienio reikalų ministerijos pateiktos nuomonės, kad teismų nepriklausomumas ir sprendimų objektyvumas (duomenys neskelbtini) yra užtikrinami, o teisės viršenybės principas, kurio galimas nepaisymas buvo pagrindu suteikiant pabėgėlio statusą (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra visuotinai pripažįstamas ir įgyvendinamas.

36.8.                      VSD 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 18-10236 pateikė informaciją Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodydamas, kad neturi informacijos, kuri leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) veikla galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

36.9.                      Migracijos departamentas 2021 m. sausio 6 d. gavo (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, kuriame jis nurodė, kad politinis jo persekiojimas tęsiasi, dėl jo politinės veiklos (duomenys neskelbtini) jam iškeltos dar 6 baudžiamosios bylos, kad jis siūlė per savo advokatus pateikti liudijimus (duomenys neskelbtini) institucijoms telekonferencijos būdu, tačiau (duomenys neskelbtini) institucijos atsisakė tai daryti. Nepaisant to, (duomenys neskelbtini) institucijos išsiuntinėjo teisinės pagalbos prašymus Europos Sąjungos šalims, prašydamos pagalbos jį apklausiant kaip liudininką ir taip siekdamos išsiaiškinti, kur jis yra. (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimą apie jam pateiktus įtarimus dėl valstybės išdavystės.

36.10.                      Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 25 d. pateikė Migracijos departamentui prašomą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) teisinės sistemos vertinimo. Rašte nurodyta, kad su tarptautine parama (duomenys neskelbtini) pradėta teismų reforma. Kol kas buvo reformuotas tik Aukščiausiasis teismas. Atlikta teisėjų atestacija dalyvaujant pilietinei visuomenei ir tarptautiniams partneriams, atrinkti skaidrūs ir nekorumpuoti teisėjai. Dėl sisteminio pasipriešinimo kol kas dar nėra reformuoti žemesnių instancijų teismai, tačiau jau dabar bylai pasiekus Aukščiausiąjį teismą nėra pagrindo manyti, kad teismas būtų įtakojamas politikų ar kitų interesų grupių. Todėl bent paskutinėje instancijoje sprendimas yra nekorumpuotas ir nešališkas. Pažymoje nurodoma, jog nors problemos teisėsaugoje išlieka, tačiau nėra plačiai nuskambėjusių atvejų, kad teisme būtų susidorojama su politiniais oponentais.

36.11.                      Migracijos departamentas 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į VSD, prašydamas pateikti išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSD 2021 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 19-359KF (neįslaptintoje dalyje) yra konstatuota, kad, VSD duomenimis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). VSD konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

36.12.                      Užsienio reikalų ministerija 2021 m. kovo 29 d. pateikė Migracijos departamentui informaciją, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pastaruosius kelius metus vykdomos sisteminės reformos ir jau įvykdyta Aukščiausiojo teismo reforma. Rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) teismų sistemos reformos srityje dar ne viskas iki galo įgyvendinta, tačiau šiais klausimais vyksta intensyvus dialogas su Europos Sąjunga, kitais svarbiais (duomenys neskelbtini) tarptautiniais partneriais.

36.13.                      Pareiškėjo advokatas 2021 m. kovo 25 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas pateikti informaciją, kodėl ir kokiu faktiniu ar teisiniu pagrindu šiuo metu yra peržiūrimas pareiškėjui suteiktas prieglobstis.

36.14.                      Migracijos departamento 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 24U-6 nuspręsta laikyti (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

36.15.                      Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 10K-11415 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi, pradėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą ir suteikė galimybę pareiškėjui per 14 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti prieglobstį (pabėgėlio statusą).

36.16.                      Pareiškėjo advokatas 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 21/185 kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas skubos tvarka organizuoti pareiškėjo nuotolinį susitikimą su departamento specialistais, siekiant pareiškėjui pateikti paaiškinimus, aktualius sprendimui dėl pabėgėlio statuso priimti.

36.17.                      2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 21/189 pareiškėjo atstovai Migracijos departamentui pateikė dokumentus, pagrindžiančius poreikį palikti pareiškėjui suteiktą pabėgelio statusą.

36.18.                      2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 21/206 pareiškėjo advokatas Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) atsakingų institucijų pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2011 m. liepos mėn. iki dabar prieš pareiškėją yra vis dar vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) nutartį, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui turi būti skirta fizinė apsauga, siekiant apsaugoti jį nuo kilusios grėsmės.

36.19.                      2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 21/210 pareiškėjo advokatas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas departamento paskirtą 2021 m. gegužės 3 d. 9.00 val. pareiškėjo apklausą kontaktiniu būdu organizuoti nuotoliniu būdu.

36.20.                      2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 10K-13278 Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo advokato 2021 m. balandžio 16 d. prašymą dėl jo apklausos nuotoliniu būdu nurodė, kad pokalbis vaizdo konferencijos pagalba nėra tinkama alternatyva.

36.21.                      Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 21PR-1 nusprendė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas; 2) pripažinti Migracijos departamento 2021m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 24U-6 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ netekusiu galios; 3) panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); 4) uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

37.       Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio, 90 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 135, 137–138 ir kitais punktais.

38.       Įvertinęs pareiškėjui siųsto 2021 m. balandžio 16 d. pranešimo apie pradedamą pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą turinį, teismas konstatavo, kad jis neatitiko Tvarkos aprašo 137 punkto reikalavimų, pagal kurį pabėgėlis rašytiniu pranešimu turi būti informuojamas apie priežastis, dėl kurių ši procedūra pradėta. Teismo vertinimu, šiame pranešime nebuvo nurodytos priežastys, dėl ko pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra.

39.       Teismas išsamiai aptarė pareiškėjo atsakovui teiktų paaiškinimų turinį. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) teismų reformą ir teismų sistemos efektyvumą ir nustatė, kad teismų reforma (duomenys neskelbtini) yra pradėta bei vykdoma, procesas yra stebimas tiek šalies viduje, tiek tarptautinės bendruomenės. Tačiau, nepaisant deklaruojamų tikslų ir tam tikros pažangos, įvairių sisteminių problemų išlieka. Politinio spaudimo teismų sprendimams konkrečiose bylose kaip sisteminės problemos nepriklausomos organizacijos neidentifikuoja. Nurodoma, kad „politiškai motyvuoto“ persekiojimo, pasitelkus teisėsaugą, klausimas (duomenys neskelbtini) išlieka aktualus, nepaisant politinių pokyčių šalyje; politikų ir kitų politiškai aktyvių asmenų baudžiamasis persekiojimas savaime neprilygsta „persekiojimui dėl politinių įsitikinimų“, kadangi politinė ar politiškai motyvuota veikla neatleidžia nuo atsakomybės už teisės aktams prieštaraujančią veiklą, o tokiems asmenims pateikiamų kaltinimų pagrįstumą turėtų vertinti atitinkamos kompetencijos teismas. Vis dėlto vien tai, kad pastaruoju metu vis dažniau keliamas „politiškai motyvuoto“ baudžiamojo persekiojimo klausimas, yra požymis, jog tam tikros interesų grupės gali daryti įtaką teisėsaugai siekdamos politinių tikslų. Sprendime konstatuota, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, yra išnykusios, o naujai prasidėjęs jo baudžiamasis persekiojimas nėra diskriminacinio pobūdžio, jo baimė kilmės valstybėje patirti baudžiamąjį persekiojimą yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas per se neprilygsta „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste, todėl nėra pagrindo išlaikyti pabėgėlio statusą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir yra pagrindas taikyti Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

40.       Įvertinęs skundo argumentus, kad atsakovas Sprendime visą dėmesį skyrė išimtinai po pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės atsiradusių aplinkybių analizei, neįvertino, ar aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta, Sprendime remiamasi VSD raštu kaip vienu iš pagrindinių įrodymų, lemiančiu prieglobsčio (pabėgėlio statuso) pareiškėjo atžvilgiu panaikinimą pagrindu, tačiau pareiškėjui (jo atstovams) nesuteikta galimybė susipažinti su juo, išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindo sutikti su Sprendime padaryta išvada, kad yra išnykusios aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomas persekiojimas.

41.       Teismas nurodė, jog 2012 m. birželio 8 d. Migracijos departamento išvadoje Nr. 15/6-5 13PR-51RN, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, buvo konstatuota, jog jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas gali būti prilygintas persekiojimui pabėgėlių teisės kontekste. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad persekiojimo priežastis yra ne jo galbūt įvykdyti nusikaltimai, o būtent atsisakymas paklusti persekiojimo dalyvių reikalavimams bei poveikio priemonėms, tapatinamoms su persekiojimo dalyvio vykdoma politika. Pareiškėjas negali tikėtis, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bus nepriklausomas ir nešališkas, kadangi vyriausybinės institucijos, turinčios įtakos prokuratūros ir teismų sprendimams, akivaizdžiai suinteresuotos, kad byla baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu.

42.       Pažymėjęs, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte minimos „aplinkybės“ turi būti siejamos su esminėmis šalyje įvykusiomis permainomis, dėl kurių, galima manyti, išnyks baimės būti persekiojamam pagrindas, ESTT išaiškinimus šiuo aspektu, teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas 2015 ir 2019 metais atliko vertinimą dėl pareiškėjo turimo pabėgėlio statuso panaikinimo, tačiau šias procedūras nutraukė, kadangi nenustatė aplinkybių, jog kilmės valstybėje yra įvykę svarbūs ir nelaikino pobūdžio pasikeitimai teismų sistemoje ir pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju galėtų tikėtis teisingo ir nešališko teismo.

43.       Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog dar 2011 m. liepos 13 d. pareiškėjui iškelta baudžiamojo byla Nr. 11009-2-1-2011/022986 nėra nutraukta, t. y. pradėtas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas, dėl kurio jis išvyko iš kilmės valstybės, iki šiol nėra pasibaigęs.

44.       Teismas pažymėjo, jog ginčijamame Sprendime nebuvo išvados, jog teismų reforma (apie kurią Migracijos departamentas rašė ir 2015 metų, ir 2019 metų išvadose) yra baigta, o pasikeitimai prokuratūroje ir vidaus reikalų ministerijoje yra esminiai ir ilgalaikio pobūdžio; priešingai, Sprendime pripažįstama, jog teismų sistemos reforma (duomenys neskelbtini) nėra užbaigta ir vis dar vykdoma, joje dar yra išlikę įvairių sisteminių problemų. Teismas apžvelgė su teismų sistemos (duomenys neskelbtini) padėtimi susijusius įrodymus, kuriuos turėjo atsakovas iki Sprendimo priėmimo, ir pabrėžė, jog Migracijos departamentas dėl tų pačių aplinkybių, t. y. jog teismų sistemos reforma dar neužbaigta, 2019 metais nutarė nutraukti pradėtą prieglobsčio pareiškėjui panaikinimo procedūrą.

45.       Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime nenurodė jokių esminių ir ilgalaikio pobūdžio pokyčių kilmės valstybėje, kurie sąlygotų prieglobsčio panaikinimą, o Sprendimo išvados neleido spręsti apie pareiškėjo kilmės valstybėje įvykusius esminius ir ilgalaikio pobūdžio pasikeitimus teismų ir teisėsaugos sistemose, taip pat nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas grįžimo atveju gali tikėtis teisingo ir nešališko teismo.

46.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo priimti sprendimo dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui panaikinimo, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Tai paneigė teisinį poreikį pasisakyti dėl naujų aplinkybių, atsiradusių po prieglobsčio suteikimo, sudarančių pagrindą išsaugoti turimą pabėgėlio statusą.

47.       Teismas analizavo Chartijos 47 straipsnyje, Direktyvoje 2013/32/ES (23 str., 45 str.; kt.) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Susipažinęs su bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad vykdant pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą buvo pažeistos Direktyvos 2013/32/ES 45 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, nesilaikyta Įstatymo 4 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Pareiškėjas nebuvo informuotas, dėl kokių priežasčių atsakovas persvarsto jo priskyrimą prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nebuvo gauti pareiškėjo paaiškinimai dėl jo grėsmės valstybės saugumui. Teismo vertinimu, atsakovas pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir Tvarkos aprašo 137 punktą privalėjo informuoti pareiškėją apie iš VSD gautą informaciją ir apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl šios priežasties pabėgėlio statusas naikinamas, bei gauti pareiškėjo paaiškinimus, tačiau to nepadarė.

48.       Teismo vertinimu, pareiškėjui pageidaujant būti išklausytam Migracijos departamento specialistų nuotoliniu būdu, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), bei įvertinus pasaulyje esančią epidemiologinę situaciją, šalyje paskelbtą karantiną dėl COVID-19 pandemijos, tačiau atsakovui be aiškių priežasčių atsisakant organizuoti apklausą nuotoliniu būdu, buvo pažeista garantija asmeninio pokalbio metu nurodyti priežastis, dėl kurių neturėtų būti panaikinta tarptautinė apsauga.

49.       Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neturėjo teisės ginčijamo Sprendimo automatiškai (be pareiškėjo informavimo, be jo nuomonės išklausymo ir be jokio savarankiško tyrimo bei įvertinimo) grįsti VSD 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 19-359KF. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas pažymėjo, jog vien tik tam tikrų abstrakčių prieglobsčio prašytojo sąsajų ar veiksmų su tam tikromis organizacijomis ar subjektais įvardijimas Migracijos departamento sprendimuose (šiuos duomenis perrašant iš VSD pateiktų raštų), tačiau nenurodant jokių konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo atliktais veiksmais ir jų įvertinimu, negali būti pakankamas pagrindas išvadai, jog prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Nagrinėjamu atveju, tie patys vertinimo kriterijai yra taikytini ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo turimo pabėgėlio statuso panaikinimo, kuris yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio ir turinio VSD raštu ir Migracijos departamento išvadomis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo gintis.

50.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 punktas), nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 3 punktas).

51.       Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas ir Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas, teismas nesprendė pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą bei stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

 

III.

 

52.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.  

53.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad buvo Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas panaikinti pabėgėlio statusą pareiškėjui.

54.       Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su Migracijos departamento išvada, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, yra išnykusios, o naujai prasidėjęs jo baudžiamasis persekiojimas nėra diskriminacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išlaikyti pabėgėlio statusą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatavo, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nenurodė jokių esminių ir ilgalaikio pobūdžio pokyčių kilmės valstybėje, kurie sąlygotų prieglobsčio panaikinimą; Migracijos departamentas dėl tų pačių aplinkybių, t. y. jog teismų sistemos reforma dar neužbaigta, 2019 metais nutarė nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą prieglobsčio panaikinimo procedūrą.

55.       Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog Migracijos departamentas 2019 metais nutraukė pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą nustatęs, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, neišnyko, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad 2019 metais ir 2021 metais Migracijos departamento sprendimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Migracijos departamento sprendimas 2019 metais nutraukti pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą buvo grindžiamas tuo metu turima kilmės valstybės informacija, kuri negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad 2021 metais, t. y. praėjus net 2 metams, situacija kilmės valstybėje nepasikeitė. Šioje byloje ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas naujausia informacija, surinkta iš keleto įvairių šaltinių, kuri Migracijos departamento vertinimu, patvirtino ginčijamo sprendimo išvadas, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, yra išnykusios.

56.       Pakartodamas aplinkybes, susijusias su surinkta naujausia informacija dėl teismų padėties, teismų sistemos reformos (duomenys neskelbtini), atsakovas pabrėžia, jog politinio spaudimo teismų sprendimams konkrečiose bylose kaip sisteminės problemos nepriklausomos organizacijos neidentifikuoja. Migracijos departamento vertinimu, priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, naujai surinkta kilmės valstybės informacija pagrindžia išvadą, kad pokyčiai pareiškėjo kilmės valstybėje yra pakankami, kad galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui bus užtikrinta teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą, jų negalima vertinti kaip trumpalaikių.

57.       Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui 2011 metais (duomenys neskelbtini) iškelta baudžiamoji byla dar nėra pasibaigusi, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjui pabėgėlio statuso suteikimą sąlygojo ne (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo įstaigų metodai bei teisminių sprendimų priėmimo praktika, o tam tikrų įtakingų asmenų suinteresuotumas tam tikra jo bylos baigtimi, dėl ko jis negalėjo tikėtis teisingumo, objektyvaus ir nešališko teismo. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) teismų priimtus pareiškėjui palankius sprendimus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini) BK 383 str. 2 d.), atšauktą pareiškėjo paiešką ir areštą už akių. Aplinkybė, kad pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla nėra pasibaigusi, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė į teisingą teismą nebus užtikrinta, priešingai, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali tikėtis teisingumo, objektyvaus ir nešališko teismo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

58.       Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, o skundžiamame sprendime aprašytas aplinkybes įvertino netinkamai, neįsigilino, dėl kokių konkrečiai aplinkybių pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir netinkamai įvertino šių aplinkybių pasikeitimo reikšmingumą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

59.       Dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų procedūrinių pažeidimų (Įstatymo 4 str. 7 d. ir Tvarkos aprašo 137 p.), atsakovas nurodo, kad 2021 m. balandžio 16 d. pranešime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad prieglobsčio panaikinimo procedūra yra pradėta, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas, kaip ir ankstesniais atvejais, turėjo visas galimybes pateikti savo paaiškinimus dėl visų Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui paaiškinimus, kodėl prieglobstis jam neturėtų būti panaikintas, koncentravosi ne į aplinkybes, dėl kurių prieglobstis jam buvo suteiktas, o į naujai paaiškėjusias aplinkybes, naujai jam iškeltus kaltinimus, t. y. pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus nebuvo ribojama.

60.       Dėl ginčijamo teismo sprendimo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo informuotas, kad yra gauta VSD išvada dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir jam nebuvo suteikta galimybė pateikti dėl to savo paaiškinimus, atsakovas pabrėžia, kad, kaip buvo nurodyta pranešime, prieglobsčio panaikinimo procedūra yra pradėta pagal Įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, t. y. apima visus šioje dalyje nurodytus pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindus (taip pat ir grėsmę valstybės saugumui). Nors pareiškėjas apie keliamą grėsmę valstybės saugumui, kaip teigia, sužinojo tik iš Migracijos departamento Sprendimo, jis, turėjo visas galimybes šias ginčijamo sprendimo išvadas paneigti arba pateikti dėl jų savo paaiškinimus ne tik skunde teismui, bet ir trijų teismo posėdžių metu, tačiau to nepadarė, deklaratyviai teigdamas, kad jo teisė į gynybą yra pažeista. Net ir nustačius, kad šiuo atveju buvo padarytas pažeidimas, jis savaime nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir nėra tokio esminio ir svarbaus pobūdžio, kad galėtų pateisinti Migracijos departamento sprendimo panaikinimą. Labai tikėtina, kad pareiškėjas jokių paaiškinimų nepateiktų ir Migracijos departamentui (pažymėtina, kad jokios kitos informacijos, kuri buvo nurodyta Migracijos departamento sprendime, Migracijos departamentas pareiškėjui negalėtų pateikti, nes ji yra įslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka). Šio apsekto pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino formaliai konstatuodamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisę į gynybą, neatsižvelgdamas į paties pareiškėjo nenorą teikti kokius nors paaiškinimus bent teismui.

61.       Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl atsakovo atsisakymo organizuoti pareiškėjo apklausą nuotoliniu būdu neatitinka faktinių aplinkybių. Nei Direktyva 2013/32/ES, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja kompetentingos institucijos užtikrinti, kad užsienietis, dėl kurio yra pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra, savo paaiškinimus duotu žodžiu. Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą atlikti jo apklausą, neturėjo pareigos šį prašymą tenkinti ir organizuoti šią apklausą žodžiu. Tačiau, net ir nesant tokios pareigos, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, informavo pareiškėją, kad jis gali atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti savo paaiškinimus žodžiu, nurodyta, kad pokalbis turėtų būti atliekamas sąlygomis, užtikrinančiomis konfidencialumą (pvz., pateikti duomenys nebus viešinami ir pan.). Migracijos departamento vertinimu, šios 2021 m. balandžio 30 d. pranešime, su kuriuo susipažino pirmosios instancijos teismas, nurodytos priežastys, priešingai, nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, yra aiškios ir suprantamos. Pareiškėjas turėjo leidimą nuolat gyventi, jam viso karantino Lietuvoje paskelbimo laikotarpiu nebuvo draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas taip pat neturi duomenų, kad atvykimas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą aktualiu laikotarpiu būtų apsunkintas ar neįmanomas, todėl pareiškėjo neatvykimas į Migracijos departamentą laikytinas ne procedūriniu pažeidimu, o paties pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu.

62.       Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko pareigų, kurių, vadovaujantis teisės aktais, atsakovas ir neturėjo atlikti, taip pat tariamiems procedūriniams pažeidimams nepagrįstai suteikė per didelę reikšmę, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

63.       Dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagal Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrįstumo, atsakovas akcentuoja, jog išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui gavo iš VSD. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimo, atsakovas nurodo, jog Įstatymo 4 straipsnio ir 90 straipsnio nuostatos imperatyviai įpareigoja Migracijos departamentą panaikinti asmeniui suteiktą pabėgėlio statusą, gavus VSD išvadą, jog toks asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka tik VSD. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti suteiktą prieglobstį, kuris nėra sąlygotas papildomais vertinimo kriterijais (pvz., įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar tam tikru įvykdytos veiklos kvalifikavimu). Grėsmės valstybės saugumui vertinimas yra nacionalinių institucijų prerogatyva, šiam procesui taisyklių ir kriterijų nenustato nei nacionaliniai, nei Europos Sąjungos nei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys prieglobsčio procedūrų klausimus.

64.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo aktualiausioje praktikoje 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021 konstatavo, jog Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip. Aplinkybės, kad Migracijos departamentas nesikreipė į pareiškėją ir negavo jo paaiškinimų, savaime nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino, kad pareiškėjas, turėdamas visas galimybes, teismo posėdžių metu nepateikė jokių paaiškinimų dėl nurodytų VSD argumentų. Sprendime nurodyta visa VSD pateikta informacija, kurią Migracijos departamentas galėjo pateikti ginčijamame sprendime ir dėl kurios pareiškėjas galėjo pasisakyti.

65.       Atsakovas tvirtina, kad jis tinkamai pagrindė ginčijamame sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas naikintinas pagal Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktą – atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir teismų praktikos suformuotas nuostatas, taip pat į Lietuvos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytus reikalavimus.

66.       Migracijos departamentui nustačius, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, išnyko, taip pat ginčijamu sprendimu nesprendžiant jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimo, kadangi pareiškėjas jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), turėdamas leidimą gyventi (šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino), Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti VSD pateikta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

67.       Apibendrindamas atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo vadovautis ne formaliais tariamais procedūriniais pažeidimais, o išspręsti klausimą iš esmės – įvertinti VSD pateiktą išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir skundžiamame sprendime pasisakyti, ar šie tariami procedūriniai pažeidimai (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasisakyti teismo posėdžių metu), yra tokie svarbūs, kad galėtų nusverti ar paneigti šią išvadą. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertinęs esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių, neteisingai išsprendė bylą, o tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

68.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

69.       VSD nurodo, jog nepagrįstas teismo vertinimas esą nenustatytas pagrindas prieglobsčio panaikinimui (neįrodyta grėsmė nacionaliniam saugumui, taip pat ir tai, kad nebėra priežasčių pareiškėjui išlaikyti pabėgėlio statusą). VSD, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą, 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 19-359KF Migracijos departamentui pateikė turimą žvalgybos informaciją apie pareiškėjo veiklą, (duomenys neskelbtini). Būtent dėl šios veiklos pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje vertintinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

70.       VSD, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, akcentuoja, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams; šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo sąsajumas su tam tikrais asmenimis, užsiimančiais neteisėta veikla, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotės lingvistinis aiškinimas rodo, kad nėra reikalaujama neginčijamai nustatyti ir įrodyti fakto, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (nurodyti konkrečius jo padarytus teisės pažeidimus jo ar veiksmus, pažeidžiančius valstybės nacionalinį saugumą), tam konstatuoti pakanka pagrįsto vertinimo.

71.       VSD pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį yra viena iš pagrindinių institucijų, užtikrinančių nacionalinį saugumą, o pagal šio įstatymo priedėlio III dalies 20 skyrių vykdo žvalgybą, kontržvalgybą, tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; turi laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka (t. y. kol tai dar neįvyko). Taigi, VSD neabejotinai yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią informaciją ir specialių žinių reikalaujančius vertinimus. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl šios institucijos duomenų rinkimo apie užsieniečius, jų galimą grėsmę valstybės saugumui, šių duomenų įvertinimo galimybės yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, remiasi VSD išvadomis. Būtent VSD, vadovaujantis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, yra įgaliota institucija atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

72.       Taigi priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai rėmėsi VSD 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 19-359KF pateikta žvalgybos informacija, savarankiškai nevertinęs jame nurodytų aplinkybių (iš naujo) ir neatlikęs savarankiško (pakartotinio) aprašytų aplinkybių (pareiškėjo veiklos) tyrimo. Būtent VSD pateiktas vertinimas yra ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis. Atitinkamai priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

73.       Teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo neinformavimą apie VSD teiktą įslaptintą informaciją bei neprašymą pareiškėjo paaiškinimų dėl šios informacijos kaip esminį procedūrinį pažeidimą

74.       VSD nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t. y. kad atsakovo padarytas pažeidimas yra esminis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie prieglobsčio naikinimo procedūrą, vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi buvo informuotas ir jam buvo pasiūlyta raštu pateikti paaiškinimus (2021 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 10K-11415). Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Migracijos departamento gautą informaciją iš VSD dėl grėsmės valstybės saugumui, šiuo atveju negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris užkirstų kelią objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir pagrįsto sprendimo priėmimui vien jau dėl to, kad Migracijos departamentas, savarankiškai (pakartotinai) nevertina su grėsmėmis valstybės saugumui susijusių aplinkybių. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai minėtu aspektu įtakos teisėtam ir pagrįstam ginčijamo sprendimo priėmimui neturėtų.

75.       Pirmosios instancijos teismo sprendime kaip esminis įvardintas procedūrinis pažeidimas pareiškėjui nesutrukdė kreiptis su skundu į teismą ir ginti savo pažeistų teisių. Pareiškėjas ir skunde, ir dalyvaudamas bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose, teikdamas paaiškinimus, iš esmės įgyvendino, kaip teigiama, pažeistą jo teisę pateikti paaiškinimus dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, kas, VSD vertinimu, eliminuoja teismo sprendime įvardinto procedūrinio pažeidimo faktą.

76.       Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Migracijos departamento Sprendimas laikytinas adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

77.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus pašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

78.       Dėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinio skundo pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindas, be to ESTT jurisprudencijoje išaiškinta, jog Direktyvos 2011/95/ES 11 straipsnio 1 dalies e pastraipos nuostata turi būti aiškinama taip, kad asmuo netenka pabėgėlio statuso, kai, atsižvelgiant į atitinkamoje trečiojoje šalyje įvykusį svarbų ir nelaikino pobūdžio aplinkybių pasikeitimą, nebėra aplinkybių, kuriomis buvo grindžiama pabėgėlio persekiojimo baimė dėl vienos iš direktyvos 2 straipsnio c punkte nurodytų priežasčių ir kuriomis remiantis šis statusas buvo pripažintas, ir nėra kitų priežasčių, dėl kurių jis turėtų baimintis „persekiojimo“ direktyvos 2 straipsnio c punkto prasme.

79.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimui bei taikymui aktualia teismine praktika, todėl toje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keitimui ar naikinimui nėra jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo.

80.       Atsakovas nėra teisus teigdamas, jog teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui 2011 metais (duomenys neskelbtini) iškelta baudžiamoji byla dar nėra pasibaigusi, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Primindamas priežastis, dėl kurių 2012 metais pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis, pareiškėjas nurodo, jog reikėjo nustatyti, kad pareiškėjo atžvilgiu iš viso egzistuoja koks nors baudžiamasis persekiojimas, kurio pabaigoje byla gali būti perduota nagrinėjimui į teismą. Nagrinėjamu atveju teismas pirmiausiai tai ir vertino, t. y. ar pareiškėjo atžvilgiu kilmės valstybėje vis dar vykdomas 2011 metais prasidėjęs baudžiamasis persekiojimas, kurio pagrindu pareiškėjas galėtų būti teisiamas teisme grįžimo atveju.

81.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, o šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, jog pareiškėjas nuo 2011 metų iki pat šiol ir toliau yra persekiojamas baudžiamąja tvarka pagal 2011 metais pareikštus kaltinimus, todėl grįžimo į kilmės valstybę atveju jis būtų neabejotinai teisiamas teisme. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, ši aplinkybė buvo ir yra teisiškai reikšminga nagrinėjamai bylai ir teismo pagrįstai buvo vertinama. Tuo labiau, teismas nustatęs šią aplinkybę, toliau byloje nebevertino aplinkybių apie pareiškėjo atžvilgiu (po jo išvykimo iš kilmės valstybės) naujai inicijuotas baudžiamąsias bylas ir neonacių vykdomą persekiojimą.

82.       Tai, kad pareiškėjas nebėra paieškomas dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo, savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Byloje tokių įrodymų nepateikta, o pareiškėjo byloje yra pateikti įrodymai apie tai, jog 2011 metais prasidėjęs baudžiamasis persekiojimas ir šiuo metu yra vykdomas. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats Migracijos departamentas. Pareiškėjas yra paskelbtas paieškomu asmeniu pagal naujai inkriminuojamus

83.       Migracijos departamentas nei priimdamas Sprendimą, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei teikiant apeliacinį skundą, nurodytų aplinkybių, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas jau gali tikėtis objektyvaus ir nešališko teismo ir pan., buvimo nepagrindė ir neįrodė.

84.       Teismas nustatęs, jog baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu toliau yra tęsiamas ir grįžimo į kilmės valstybę atveju jis būtų, tikėtina, teisiamas, pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą, kaip ir 2015 bei 2019 metais, privalėjo įvertinti, ar panaikinus pareiškėjo turimą pabėgėlio statusą ir jį grąžinus/išsiuntus į kilmės valstybę, jis jau gali tikėtis teisingo ir nešališko teismo, ar tam yra reikiamos sąlygos, ar jo kilmės valstybėje yra įvykę svarbūs ir nelaikino pobūdžio pasikeitimai teismų sistemoje.

85.       Dėl atsakovo teiginių, kad pagal naujausią surinktą kilmės valstybės informaciją galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjui bus užtikrinta teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą, įvykusių pokyčių negalima vertinti kaip trumpalaikių, pareiškėjas nurodo, kad šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad nuo 2019 metų situacija kilmės valstybėje pasikeitė. Teismo sprendime niekur nėra konstatuota, jog 2019 metų ir 2021 metų Migracijos departamento sprendimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas sprendime iš esmės nurodė, jog priimant Sprendimą 2021 metais turėjo būti vertinamos iš esmės tos pačios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip ir 2015 bei 2019 metais, kai buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl pareiškėjo turimo pabėgėlio statuso panaikinimo Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo priimti sprendimo dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui panaikinimo, remiantis minėtu teisiniu pagrindu.

86.       Nesutikdamas su atsakovo pozicija, kad Migracijos departamentas nepadarė procedūrinių pažeidimų, pareiškėjas akcentuoja, jog Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtina net dešimt skirtingų pagrindų, kuriais užsieniečiui gali būti panaikintas suteiktas pabėgėlio statusas. Migracijos departamento vertinimas, kad jis tinkamai informavo pareiškėją apie pradedamą pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą, prieštarauja Direktyvos 2013/32/ES, Tvarkos aprašo nuostatoms, protingumo principui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimas yra neteisėtas.

87.       Dėl pareiškėjo galimybės pateikti savo paaiškinimus ar atsikirtimus dėl VSD pažyma nustatytos grėsmės valstybės saugumui pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovas iki Sprendimo priėmimo visai neinformavo pareiškėjo, jo atstovų, kad pareiškėjo prieglobsčio byloje yra gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tik gavęs ir susipažinęs su Sprendimu pareiškėjas sužinojo, kad šiuo pagrindu panaikintas pabėgėlio statusas, dėl šių aplinkybių nebuvo gauti jokie paaiškinimai. Atsakovas bando nukreipti dėmesį nuo atsakovo padaryto pažeidimo, klaidina apeliacinės instancijos teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, prieštaraujančią bylos medžiagai, jog pareiškėjas esą turėjo visas galimybes ginčijamo sprendimo išvadas (dalyje dėl savo buvimu keliamos grėsmės valstybės saugumui) paneigti arba pateikti dėl jų savo paaiškinimus. Pareiškėjo atstovams siekiant susipažinti su bylos medžiaga teisme, nebuvo pateikta susipažinimui VSD 2021 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. 19-359KF(nei visa, nei neįslaptinta jos dalis). Teismo posėdžių metu atsakovo ir VSD atstovai nepateikė išsamesnių paaiškinimų, neatsakė į konkrečius klausimus, susijusius su pareiškėjo neva keliama grėsme valstybės saugumui, tik teikė nuorodas į Sprendimą, kuriame yra perkelta neįslaptinta minėtos pažymos dalis. Minėta pažymos dalis savo abstrakčiu pobūdžiu nepatvirtina teiginio apie pareiškėjo buvimu Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę valstybės saugumui, nei pareiškėjui, nei jo atstovams nebuvo ir nėra įmanoma gintis ir teikti paaiškinimus dėl pažymoje pateikto vertinimo ir jo pagrindu priimtos išvados.

88.       Pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamentas turėjo technines galimybes nuotoliniu būdu atlikti pareiškėjo apklausą naudojant 3CX programinę įrangą (ir šiuo metu apklausos vykdomos ne tik per vidinį Migracijos departamento tinklą, bet ir nuotoliniu būdu naudojant 3CX programinę įrangą), o tai paneigiančių įrodymų nepateikta. Todėl Pareiškėjo iškeltos abejonės, jog Pareiškėjui sąmoningai buvo daromos dirbtinės, neproporcingos kliūtys dėl nuotolinės apklausos, byloje liko nepašalintos.

89.       Aptartas Migracijos departamento elgesys vertintinas kaip akivaizdus trukdymas Pareiškėjui dalyvauti jo prieglobsčio panaikinimo procedūroje, teikti paaiškinimus ne tik raštu, bet ir žodžiu, užduoti susijusius klausimus Migracijos departamentui bei nėra suderinamas su pirmiau minėtų teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo nurodyti ir teismo nustatyti šiurkštūs procedūriniai pažeidimai kartu atskleidžia ir Migracijos departamento išankstinį nusiteikimą ir šališkumą Pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo atvejo atžvilgiu.

90.       Dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagal Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pareiškėjas nurodo, kad atsakovo pozicija, kad iš ES direktyvų ir nacionalinės teisės aktų nuostatų, taip pat iš atitinkamų ESTT sprendimų išplaukia, kad net ir dalyvaujant specializuotai institucijai (VSD), atsakinga institucija (Migracijos departamentas) negali priimti sprendimo dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, kuris išimtinai ir automatiškai grindžiamas kitos institucijos (turinčios įgaliojimus išreikšti nuomonę tam tikru specializuotu klausimu) sprendimu, pati neatlikdama vertinimo, reikalaujamo pagal Direktyvos 2013/32/ES 4 straipsnį, t. y. Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo aptariamu pagrindu, VSD pažymą apie pabėgėlio statusą turinčio asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi vertinti per prieglobsčio teisės prizmę ir santykyje su pabėgėlio statusą turinčiam asmeniui jo kilmės valstybėje kylančia grėsme. VSD, kaip specializuota institucija, neatlieka tarptautinės apsaugos suteikimo / panaikinimo pagrįstumo vertinimo ir neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl pabėgėlio statuso panaikinimo. Atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018) nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamentas turi atlikti pakankamą vertinimą, pagrindžiantį pareiškėjų buvimą Lietuvos Respublikoje, kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui.

91.       Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamentas turėjo informuoti pareiškėją apie gautą VSD išvadą, gauti pareiškėjo paaiškinimus ir atlikti savarankišką tyrimą bei įvertinimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis byloje turėjo gintis nuo VSD nepagrįstų ir akivaizdžiai šališkų teiginių apie jo neva keliamą grėsmę valstybės saugumui, nors nei jis pats, nei jo atstovai neturėjo galimybės susipažinti nei su visa, nei su dalimi 2021 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 19-359KF. Nežinant viso rašto turinio, gintis yra objektyviai neįmanoma. VSD rašte (dalyje, kuri pacituota Sprendime), nėra pateikiami jokie konkretūs faktai su datomis, dalyviais, įvykių turiniu ir kitomis detalėmis, jog būtų galima vertinti jų pagrįstumą ir teisingumą, kad būtų galima juos paneigti.

92.       Teismas sprendime darė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas neturėjo teisės ginčijamo Sprendimo automatiškai (be pareiškėjo informavimo, be jo nuomonės išklausymo ir, be jokio savarankiško tyrimo bei įvertinimo) grįsti VSD 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 19-359KF. Atsakovo apeliaciniame skunde, pareiškėjo vertinimu, nenurodyta reikšmingų argumentų, paneigiančių šias išvadas, nepagrįstai pabėgėlio statuso panaikinimas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu siejamas su Įstatymo 130 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kada užsienietis iš Lietuvos Respublikos neišsiunčiamas, negrąžinamas į kitą valstybę.

93.       Migracijos departamentas yra teisus, jog Sprendimu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo klausimas (nebuvo pagrindo vadovautis Įstatymo 130 straipsnio 2 dalimi). Tačiau Migracijos departamento teiginys, jog tyrimo dėl prieglobsčio panaikinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad išsiuntimo į kilmės valstybę atveju užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas, remdamasis tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismų ir tarptautinių institucijų praktika, kad ir nevalstybiniai subjektai gali būti vertinami kaip persekiotojai nesant veiksmingos nacionalinės apsaugos, pabrėžia, nagrinėjamu atveju byloje pakankamai duomenų, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas dėl jo turimų ir viešai reiškiamų politinių įsitikinimų būtų persekiojamas nevalstybinių subjektų (neonacių), kurie, remiantis pirmiau pateiktais argumentais, gali būti pripažįstami persekiojimo vykdytojais ir didelės žalos darytojais pabėgėlio statuso suteikimo kontekste. Pati kilmės valstybė nesugeba ir nesugebėtų pareiškėjui suteikti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą nuo tokio nevalstybinių subjektų persekiojimo, be to, kilmės valstybė pareiškėjo atžvilgiu vykdo diskriminuojančio pobūdžio baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nevalstybiniai subjektai.

94.       Nors Teismo sprendime nebuvo įvertinta pareiškėjui kylanti grėsmė dėl neonacių vykdomo persekiojimo, kadangi pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas kitais pagrindais, tačiau nagrinėjamu atveju ši kylanti grėsmė yra patvirtinta ir Sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, paties Atsakovo teiginiais, išsakytais 2021 m. liepos 7 d. vykusio teismo posėdžio metu.

95.       Dėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinio skundo, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog VSD netiksliai cituoja teismų praktiką, kuria grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria nėra pagrindo vadovautis, kadangi bylos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis. VSD, savo apeliaciniame skunde remdamasis iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 suformuotais išaiškinimais, negali remtis tik jam palankia išaiškinimų dalimi. Pareiškėjo teigimu, VSD rašte (neįslaptintoje rašto dalyje, kuri buvo automatiškai visa apimtimi perkelta į Migracijos departamento Sprendimą) pateiktas pareiškėjo veiklos vertinimas yra paremtas vien spėjimais ir įtarimais, nepateikiant jokių konkrečių faktų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad savo buvimu Lietuvos Respublikoje jis kelia pakankamai realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui. VSD pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimas nėra pakankamas.

96.       Pareiškėjas nekėlė ginčo dėl VSD kompetencijos pagal Įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, tačiau atliekamas vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais užsieniečio veiksmais, jų pobūdžiu. Užsienietis ar jo atstovas turi turėti galimybę susipažinti su tokiu vertinimu tokia apimtimi, jog galėtų Migracijos departamentui dėl jo pateikti savo paaiškinimus ir nuo jo gintis. Pabrėžtina, kad VSD pažyma apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui savaime nereiškia jam suteikto statuso panaikinimo, o tik sudaro prielaidą vertinti, ar egzistuoja Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas ir ar jis yra pakankamas panaikinti pabėgėliui suteiktą statusą.

97.       Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįsti VSD apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo neinformavimą apie VSD pateiktą įslaptintą informaciją bei neprašymą pareiškėjo paaiškinimų dėl šios informacijos kaip esminį procedūrinį pažeidimą. Pažymėdamas, kad dėl šių pažeidimų jau pasisakė, pareiškėjas kitą VSD argumentą, kad pareiškėjas įgyvendino savo neva pažeistą teisę pateikti paaiškinimus kreipdamasis į teismą, vertiną kaip akivaizdų šios institucijos šališkumą ir nusistatymą. Pareiškėjo teigimu, VSD nesugebėjo paaiškini, dėl kokių priežasčių per vos 5 mėnesius iš esmės pasikeitė pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimas, kai aplinkybės, kurių pagrindu tokios išvados yra daromos, nepakito (turima omeny VSD 2020 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 18-10236 ir 2021 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 19- 359KF). Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui negali būti preziumuojama, turi būti įrodyta, jog egzistuoja rimtas pagrindas manyti apie realiai egzistuojančią grėsmę.

98.       Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, jog teismo sprendime padarytos išvados yra teisiškai pagrįstos, o jų naikinimui ir / ar keitimui nei Migracijos departamentas, nei VSD nepateikė jokių faktinių ir teisinių pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs akivaizdžius ir šiurkščius prieglobsčio panaikinimo procedūrai taikomų reikalavimų pažeidimus visiškai pagrįstai ir teisėtai panaikino Migracijos departamento Sprendimą (pareiškėjo nurodytas dalis).

99.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. gruodžio 15 d. gautas  pareiškėjo prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

100.        Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktais, užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis: negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas (5 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (9 p.).

101.        Migracijos departamentas 2012 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6- 5) 12PR-51 suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje konstatavus, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) negali tikėtis, jog jo baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bus nepriklausomas ir nešališkas, kadangi vyriausybinės institucijos, turinčios įtakos prokuratūros bei teismų sprendimams, yra akivaizdžiai suinteresuotos, kad byla baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Išvadoje buvo konstatuota, kad priežastis, dėl kurios kilmės valstybėje jam gresia valstybės vardu vykdomas persekiojimas, yra ne jo neva įvykdyti nusikaltimai, o būtent atsisakymas paklusti persekiojimo dalyvių reikalavimams bei poveikio priemonėms, tapatinamomis su persekiojimo dalyvio vykdoma politika.

102.       Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 21PR-1 panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą konstatavęs, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas ir jis kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. šios teismo Nutartis 100 punkte nurodytais teisiniais pagrindais.

103.       Dėl užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu teisėtumo vertinimo

. 

103.1.                      Darant išvadas, ar jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, aktualus yra turiningųjų pokyčių kilmės valstybėje įvertinimas per jų tvarumo valstybės raidos esamuoju (tiriamuoju) laikotarpiu ir perspektyvos objektyviuosius požymius prizmę.

103.2.                      Byloje pateikta naujausia informacija apie sisteminę teismų reformą (duomenys neskelbtini), teismų nepriklausomumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą ir vykdomos reformos bei jos rezultatų stebėseną tarptautinėmis priemonėmis, o taip pat ir apie tai, kad politinio spaudimo teismų sprendimams konkrečiose bylose kaip sisteminės problemos nepriklausomos organizacijos neidentifikuoja, yra pagrindas pripažinimui, kad naujausia informacija apie kilmės valstybę pagrindžia išvadą, jog pokyčiai pareiškėjo kilmės valstybėje yra esminiai bei pakankamai tvarūs, užtikrinantys pareiškėjui teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio nuostatų taikymo aspektu.

103.3.                      Faktas, kad pareiškėjui 2011 metais (duomenys neskelbtini) iškelta baudžiamoji byla dar nėra pasibaigusi, vertinamuoju aspektu yra reikšmingas tik vienu aspektu, t. y. ar ji esamomis kilmės valstybėje nustatytomis sąlygomis taikant šios teismo Nutarties 103.1 punkte nurodytus kriterijus bus išnagrinėta teisingo teismo, kaip tai suprantama Chartijos 47 straipsnio ir Konvencijos 6 straipsnio taikymo kontekste.

103.4.                      Minėta, kad esminių pokyčių įtvirtinant teismų nepriklausomumą tvarumu pagrįsti lūkesčiai turi objektyvias išraiškas, kurios pagrįstos ES aktyvių poveikių įgyvendinant specialiai tam skirtus projektus pasiektų rezultatų sklaida (žr., pvz., (duomenys neskelbtini)) inter alia ir tarp profesinių bendruomenių (ES valstybių teismų sistemų). Ta informacija nelemia, tačiau prisideda kaip visuotinai žinoma (visiems prieinama) informacija prie bendrojo pobūdžio situacijos (duomenys neskelbtini) teismų sistemoje vertinimo, kaip nekeliančios pagrįstos grėsmės pareiškėjui būti teisiamam teismo, neatitinkančio reikalavimų, kylančių iš Chartijos 47 straipsnio ir Konvencijos 6 straipsnio nuostatų, t. y. baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma pagrįsta.

103.5.                      Dėl teismų sistemoje vykstančių pokyčių apimčių teisėjų kolegija pažymi, kad neturint pagrindo neigti, jog žemesnių pakopų teismuose reforma dar nėra įvykdyta (vyksta procesas), būtina akcentuoti dėmesį į instancinį teismų sistemos veikimo principą ir iš jo kylančias priimamų procesinių sprendimų konkrečiose bylose teisėtumo užtikrinimo garantijas. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad nėra jokių prielaidų teigti, jog (duomenys neskelbtini) veikianti instancinė teismų sistema galėtų kaip nors užkirsti kelią pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka ir šios peržiūros veiksmingą patikrą (duomenys neskelbtini) Aukščiausiajame Teisme. Todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) teismų sistemos veiksmingumas Chartijos 47 straipsnio ir Konvencijos 6 straipsnio taikymo kontekste šiai bylai reikšmingais aspektais nepaneigtas.

103.6.                      Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino naujausią informaciją apie kilmės šalyje įvykusius pokyčius tų aplinkybių, kurios buvo faktinis pagrindas užsieniečiui suteikti pabėgėlio statusą, todėl be teisėto pagrindo panaikino atsakovo Sprendimą, kuriuo konstatuota, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas (UTPĮ 90 str. 1 d. 5 p.).

104.       Dėl užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu teisėtumo vertinimo.

104.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad vykdant pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą buvo pažeistos Direktyvos 2013/32/ES 45 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, nesilaikyta Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, nes pareiškėjas nebuvo informuotas, dėl kokių priežasčių jis kelia grėsmę valstybės saugumui, nebuvo gauti pareiškėjo paaiškinimai dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas tik gavęs ir susipažinęs su Sprendimu sužinojo, jog vienas iš pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų yra aplinkybė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui.

104.2.                      Šios aplinkybės yra pakankamas teisinis pagrindas panaikinti atsakovo sprendimo dalį dėl pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

104.3.                      Tokie, kaip yra nurodyti pareiškėjo teisių pažeidimai, dėl kurių panaikinama nurodyta atsakovo sprendimo dalis, būtų teisinis pagrindas perduoti klausimą dėl pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu atsakovui spręsti iš naujo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, kai pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas teisėtai panaikintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad klausimo dėl pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu nagrinėjimas iš naujo būtų perteklinė viešojo administravimo procedūra, neprisidėsianti prie iš pabėgėlio statuso panaikinimo kylančių teisinių padarinių efektyvaus įgyvendinimo, todėl nurodyta atsakovo sprendimo dalis panaikinama vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu dėl esminio pagrindinių procedūrų pažeidimo, neperduodant klausimo spręsti atsakovui iš naujo.

105.       Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam ir teikti paaiškinimus dėl visų reikšmingų aplinkybių įgyvendinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui atsakovas suteikė galimybę teikti paaiškinimus. Pareiškėjas tokius paaiškinimus teikė, tačiau iš esmės ne dėl aplinkybių, dėl kurių prieglobstis jam buvo suteiktas, o nurodė kitas aplinkybes. Pareiškėjui pageidaujant būti išklausytam Migracijos departamento specialistų nuotoliniu būdu, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl epidemiologinės situacijos ir šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos, Migracijos departamentas be objektyviai pateisinamų priežasčių atsisakė organizuoti apklausą nuotoliniu būdu. Tai vertintina, kaip teisės asmeninio pokalbio metu nurodyti priežastis dėl kurių neturėtų būti panaikinta tarptautinė apsauga pažeidimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši teisė buvo įgyvendinta pirmosios instancijos teisme tiek teikiant procesinius dokumentus, tiek pasisakant teismo posėdyje, kurią įgyvendinant, be kita ko, pareiškėjui buvo visiškai aiškios faktinių ir teisinių pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų, dėl kurių jis gali teikti paaiškinimus, ribos ir tai išplečia, o ne siaurina gynybos galimybes, konstatuotina, kad dėl nurodyto pažeidimo atsakovo sprendimo dalis, kuria pabėgėlio statusas panaikintas UTPĮ 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nėra nepagrįsta ir neteisėta.  

106.       Vertindama pareiškėjo argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad panaikinus atsakovo sprendimo dalį dėl pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, pareiškėjo argumentų dėl kreipimosi į ESTT platesnė teisinė analizė netenka aktualumo.

107.       Kadangi pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas panaikintas UTPĮ 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje turi būti panaikinamas tik UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.

108.       Pagrindų, įtvirtintų UTPĮ 133 straipsnyje, nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką nėra, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta ginčijamo atsakovo sprendimo dalis dėl tokio draudimo nustatymo, paliekama nepakeista.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

109.       Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia. Teismo sprendimo dalis, kurią panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 21PR-1 „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalis, kuria panaikinamas (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, nes nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas (UTPĮ 90 str. 1 d. 5 p.), ir ta atsakovo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (UTPĮ 54 str. 1 d. 5 p.), panaikinama ir pareiškėjo skundas šiose dalyse atmetamas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

110.        Galutinis teismo sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

111.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 500 Eur. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose neginčija priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, dėl jų detaliau nepasisako.

112.       Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus, pareiškėjui išlieka teisė į turėtų teismo išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y pareiškėjui gali būti priteista 50 proc. maksimaliai priteistinos sumos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui priteisiama 1 750 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento. 

113.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

114.       ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

115.       Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gruodžio 15 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, kad pareiškėjas patyrė 11 315,01 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, prašyme detalizuojami teisinės pagalbos veiksmai, prie prašymo pridėta advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BER 2008581, išrašyta už teisines paslaugas (11 315,01 Eur). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gruodžio 21 d. pateiktas pareiškėjo apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinantis dokumentas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas minėtą 2021 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2021 m. gruodžio 21 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi procesinio sprendimo paskelbimą atidėjo.

116.       Minėtos aplinkybės lemia, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nors tokią pareigą turėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepateikus jas pagrindžiančių dokumentų, netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 
straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 21PR-1 „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalis, kuria panaikinamas (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, nes nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas (UTPĮ 90 str. 1 d. 5 p.), ir ta atsakovo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (UTPĮ 54 str. 1 d. 5 p.), panaikinti. 

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundo dalį, kuria prašyta panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 21PR-1 „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalį, kuria panaikinamas (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, nes nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas (UTPĮ 90 str. 1 d. 5 p.), ir tą atsakovo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (UTPĮ 54 str. 1 d. 5 p.), atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 750 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai         Stasys Gagys

 

 

Rytis Krasauskas

 

 

Gintaras Kryževičius