Civilinė byla Nr. e2A-964-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06545-2019-2

Procesinio dokumento kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2021 m. birželio 23 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito tarpininkai“ apeliacinį skundą dėl 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-352-848/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Granito tarpininkai“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito tarpininkai“ priešieškinį dėl dalies sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Granitas“ (toliau – ir UAB „Granitas“), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito tarpininkai“ (toliau – ir UAB „Granito tarpininkai“) 11 940,02 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 269 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį prašė atmesti.

2.       2019 m. lapkričio 28 d. teisme gautu ieškiniu pakeistas ieškinio dalykas. Nurodyta, kad 2019 m. liepos 23 d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį bei įpareigojo atsakovę iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išsikelti iš ieškovei priklausančių patalpų. Atsakovė patalpas atlaisvino tik 2019 m. spalio 29 d., vadovaujantis sutarties 40 p., atsakovė privalo sumokėti už visą naudojimosi patalpomis laikotarpį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 33 215,82 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 761 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovei proceso metu dalį skolos apmokėjus, ieškovė 2020 lapkričio 16 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo (DOK-136004), kuriuo prašė iš atsakovės ieškovei priteisti 13 167,28 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 761 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje bei nurodė, kad byla nutrauktina.

4.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

4.1.       2015 m. gegužės 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 45-15 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei patalpas, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Ieškovė perdavė patalpas atsakovei, išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė sutartimi perduotas patalpas priėmė, iki ginčo dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų tikslumo jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Atsakovė pareigą atsikaityti už nuomojamas patalpas vykdė tik iš dalies. Ieškinio parengimo dienai atsakovės skola ieškovei sudarė 11 940,02 Eur.

4.2.       Atsakovė visiškai nepagrįstai ginčija patalpų naudojimo ir perdavimo teisėtumą. Šalys, būdamos verslo subjektais, sudarė jų valią atitinkančią sutartį ir vėlesnį jos pakeitimą. Atsakovė išsinuomojo jai reikalingas patalpas. Atsakovė nurodo, kad 4G2p pastate esančiomis patalpomis Nr. 110 – 115 negalėjo naudotis, nes jos neva nebuvo pritaikytos sandėliavimo veiklai. Atsakovė nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios (2001 m.) žinojo, kokios patalpos yra pastatuose ir sudarydama sutartį pati sprendė, kiek ir kokių patalpų jai reikės, turėjo teisę bet kada atvykti ir susipažinti su nuomojamomis patalpomis. Atsakovės nurodyti sutarčių naikinimo pagrindai yra nepagrįsti.

5.       Atsakovė UAB „Granito tarpininkai“ iš dalies su ieškiniu sutiko.  Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės l d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 2 straipsnio, 2015 m. rugsėjo 29 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akto ir 2015 m. spalio 29 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 Priedo Nr. 1 2 straipsnio pakeitimo dalis, kuriomis išnuomojamas atsakovei UAB „Granito tarpininkai“ nuomos objektas – „Sandėlių patalpos“ pastate 4G2b pagal inventorizacijos bylų Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 110 – 16,87 kv. m., Nr. 111 – 50,50 kv. m., Nr. 112 – 25,24 kv. m., Nr. 113 – 39,93 kv. m., Nr. 114 – 6,38 kv. m., Nr. 115 – 9,40 kv. m. bei pastate 15Glp pagal inventorizacijos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 101 – 49,68 kv. m. ir Nr. 102 - 52,31 kv. m., 2) taikyti restituciją ir priteisti atsakovei iš ieškovės 11 152,86 Eur už permokėtą nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

5.1.       dalį reikalaujamos skolos apmokėjo, todėl už ieškovei priklausančių patalpų nuomą atsiskaitė pilnai ir ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad sutartyje nurodytos patalpos pastate 4G2b pagal inventorizacijos bylų Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 110 – 16,87 kv. m., Nr. 111 – 50,50 kv. m., Nr. 112 – 25,24 kv. m., Nr. 113 – 39,93 kv. m., Nr. 114 – 6,38 kv. m., Nr. 115 – 9,40 kv. m. bei pastate 15Glp pagal inventorizacijos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 101 - 49,68 kv. m. ir Nr. 102 - 52,31 kv. m. sutartį įtrauktos per klaidą, jomis atsakovė nesinaudojo, o už naudotas patalpas yra atsiskaičiusi pilnai. Ieškovės per klaidą į sutartį įtrauktos patalpos atsakovės niekada nebuvo ir dėl savo savybių negalėjo būti naudojamos ta paskirtimi, kaip numatyta nuomos sutartyje. Apie šias aplinkybes ieškovė buvo informuota ne kartą.

5.2.       Pagal sutartį ir 2015 m. spalio 29 d. sutarties priedą Nr. 1 atsakovei faktiškai nebuvo perduota dalis negyvenamųjų patalpų, tokios patalpos niekada nebuvo naudojamos, ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai skaičiavo nuomos mokestį už realiai neperduotas patalpas. Dėl apgaulės ir suklaidinimo atsakovė už neperduotas patalpas ieškovei tris metus mokėjo nuomos mokestį. Aukščiau nurodytos sandėlių patalpos pastate 4G2b atsakovei niekada nebuvo perduotos, o tokių patalpų pastate 15Glp Nr. 101 ir Nr. 102 iš viso nėra, nes tai yra broma-pravažiavimas, kuriuo naudojosi visi muitinės klientai. Nesamų patalpų įtraukimas į nuomos sutartį yra akivaizdžiai klaidingas, neteisingas, bei prieštaraujantis atsakovo juridinio asmens tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Panaikinus atitinkamas sutarties dalis iš ieškovės atsakovei priteistinos piniginės lėšos, kurias dėl apgaulės ir esminio suklaidinimo atsakovė per 3 metus sumokėjo ieškovei, kaip nuomos mokestį už faktiškai niekada neperduotas patalpas.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 13 167,28 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (13 167,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteisė 5,24 Eur valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. 2021 m. vasario 25 d. papildomu sprendimu teismas iš dalies tenkino prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovei priteisė 5 947,94 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ir 723 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kitoje dalyje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė. Teismas nustatė, kad:

6.1.       teismas nesutiko su atsakovės vertinimu, kad ginčo sutartys buvo sudarytos esmingai suklydus. Po 2015 m. spalio 29 d. sutarties priedo pasirašymo atsakovė gavo sąskaitas, kuriose nurodyta kita už patalpų nuomą suma, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, už ką moka. Byloje paneigta aplinkybė, jog ginčo patalpos atsirado dėl techninės klaidos perspausdinant sutartis. Tai suteikia prielaidą teigti, jog ginčo patalpos į sutartį įrašytos sąmoningai, šalims suderinus. Atsakovė dar 2018 m. kreipėsi į teismą dėl ginčo sutarties 1 punkto nuostatų pakeitimo, tačiau nekėlė klausimo dėl ginčo patalpų nuomos. Sutartyje nurodytos patalpos Nr. 101–102 yra pravažiavimas, kuris atsakovei reikalingas patekti prie nuomojamų patalpų. Atsakovė sandorį sudarė laisva valia, kaip sandorio šalis buvo neapdairi, neatidi ir nerūpestinga. Atsakovės atstovas nurodė, jog sutarčių detaliai netikrino, dėl sutarčių panaikinimo niekur nesikreipė, pasitikėjo ieškove. Teismas sprendė, kad toks elgesys neatitinka atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darė spaudimą atsakovei sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad dalimi ginčo patalpų atsakovė nesinaudojo, nesudaro pagrindą sutartis naikinti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorių sudarymo metu atsakovės suklydimas dėl esminių ginčijamos sutarties sąlygų, konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.

6.2.       Konstatavo, kad neįrodytas apgaulės dėl sudaromų sandorių buvimo faktas (CK 1.91 straipsnis). Atsakovės atstovas nurodė, kad nemano, jog ginčo patalpos buvo įrašytos į sutartis siekiant apgauti, tyčia, tai greičiau galėjo būti netyčinė klaida. Kitų duomenų, jog ieškovės veiksmai buvo tyčiniai, nesąžiningi, turint tikslą apgauti, atsakovė teismui nepateikė. Nėra pagrindo pripažinti atsakovės valios ydingumą.

6.3.       Atsakovė prašydama sandorius dalyje naikinti CK 1.81 straipsnio ir CK 1.82 straipsnio pagrindais apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad sutartys buvo sudarytos dėl esminės apgaulės ir suklydimo bei prieštarauja atsakovės veiklos tikslams bei viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismo nustatytos aplinkybės šių atsakovės argumentų nepatvirtino. Atsakovė neįrodinėjo nei vienos iš teisiškai reikšmingų aplinkybių siekiant sandorius panaikinti CK 1.82 straipsnyje nurodytais pagrindais. Byloje nenustatytos aiškios, akivaizdžios sandorio nenaudingumo aplinkybės. Nenustatytas ieškovės nesąžiningumo faktas.

6.4.       CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą – šiuo atveju negyvenamąsias patalpas – perduoti nuomininkui perdavimu-priėmimu aktu. Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo pasirašytas patalpų perdavimo aktas. Atsižvelgiant į perdavimo akto tekstą tikėtina, kad aktas buvo pasirašytas sutarties priedo sudarymo dieną, t. y. 2015 m. spalio 29 d., ką patvirtina ieškovė. Sąskaitos buvo išrašomos tiek pagal sutartyje numatytus nuomojamų patalpų plotus ir kainas, tiek pasikeitus nuomojamų patalpų kiekiui, plotams ir kainai pagal sutarties priedą. Atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovei faktiškai patalpos buvo perduotos, ji jomis naudojosi. Prievolė mokėti nuomos mokestį šalims sietina ne su patalpų perdavimo akto pasirašymu, o su sutarties ir sutarties priedo pasirašymo diena.

6.5.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog negalėjimą patalpomis naudotis patvirtina tarp šalių pasirašyti 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktai, kuriuose atsakovė nurodė, kad 4G2b pastate esančios patalpos Nr.110 – 115 bei pastate 15G1 patalpos Nr. 101 – 102 negalėjo būti naudojamos pagal sutartyje numatytą paskirtį ir nebuvo naudojamos. Teismo nuomone, 2019 m. rugsėjo 30 d. patalpų perdavimo akte atsakovė pažymėjo aplinkybę, jog patalpomis nesinaudojo, nurodė, kad jos buvo netinkamos naudotis, tačiau ieškovei buvo perduotos, kas fiksuota pačiame akte. Nuomos objekto (negyvenamųjų patalpų) perdavimo-priėmimo akte datos nenurodymas ar detalus nuomojamų patalpų neišvardinimas esant nuorodai į sudarytus tarp šalių sandorius, savaime negali suponuoti išvados, jog šis objektas nuomininkui nebuvo perduotas. Teismas priešieškinį laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

6.6.       Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, pateiktais įrodymais. Darė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, tenkino reikalavimą priteisti 13 167,28 Eur skolą. Sprendė, kad yra pagrindas priteisti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, iš atsakovės ieškovei priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.7.       Ieškovės prašymą atsakovei skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teismas atmetė. Pažymėjo, kad procesinio dokumento, su kuriuo nesutinka priešinga šalis, pateikimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Asmens teisė kreiptis į teismą ginti jo manymu pažeistas teises kyla iš įstatymo,  ieškinio netenkinimas taip pat negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.

6.8.       Byloje ieškovė patyrė 6 607,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; sumokėjo 269 Eur žyminį mokestį už ieškiniu reiškiamus reikalavimus bei tikslinant ieškinį 492 Eur žyminį mokestį, iš viso 761 Eur. Teismas konstatavo, kad už ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareikštus turtinius reikalavimus turėjo būti mokamas 723 Eur žyminis mokestis. Ieškovė mokėdama 492 Eur žyminį mokestį, į jį įskaičiavo 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 723 Eur žyminį mokestį už ieškiniu pareikštus turtinius reikalavimus, atmetė prašymą priteisti 38 Eur žyminį mokestį už netenkintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, posėdyje spręstus klausimus, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą jiems, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismas sumažino ieškovės prašytas priteisti teisinės pagalbos išlaidas, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 947,94 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Kitoje dalyje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Granito tarpininkai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir 2021 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės l d. ieškovės UAB „Granitas“ ir atsakovės UAB „Granito tarpininkai“ sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 2 straipsnio, 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės UAB „Granitas“ ir atsakovės UAB „Granito tarpininkai“ sudaryto nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akto ir 2015 m. spalio 29 d. ieškovės UAB „Granitas“ ir atsakovės UAB „Granito tarpininkai“ sudarytos Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 Priedo Nr. 1 2 straipsnio pakeitimo dalis, kuriomis išnuomojamas atsakovei UAB „Granito tarpininkai“ nuomos objektas – „Sandėlių patalpos“ pastate 4G2b pagal inventorizacijos bylų Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos Nr. 110 – 16,87 kv. m., Nr. 111 – 50,50 kv. m., Nr. 112 – 25,24 kv. m., Nr. 113 – 39,93 kv. m., Nr. 114 – 6,38 kv. m., Nr. 115 – 9,40 kv. m. bei pastate I5Glp pagal inventorizacijos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 19/963-0085-09, patalpos Nr. 101 – 49,68 kv. m. ir Nr. 102 – 52,31 kv. m.; 2) taikyti restituciją ir priteisti atsakovei UAB „Granito tarpininkai“ iš ieškovės UAB „Granitas“ 11 152,86 Eur piniginių lėšų už permokėtą nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

7.1.       teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį faktinių aplinkybių kontekste ir neatskleidė bylos esmės. Atsakovės atžvilgiu teismas buvo tendencingas bylos nagrinėjimo metu, vertinant įrodymus sprendime, nepagrįstai 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės priešieškinį. Tik užvedus naują bylą, bylos buvo sujungtos ir tokiu būdu buvo priimtas ir nagrinėjamas priešieškinis. Teismo neleidimas gintis atsakovei priešieškiniu rodė teismo nusiteikimą ir priešiškumą atsakovei. Teismas įrodymus vertino atsietai, tendencingai, išimtinai ieškovės naudai ir pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. 

7.2.       Atsakovė nurodo, jog nesumokėjo ieškovei 11 152,86 Eur permokėtos sumos už neperduotas patalpas. Atsakovė UAB „Granito tarpininkai“ reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 11 152,86 Eur permokėtos sumos už konkrečias patalpas, kurios niekada nebuvo perduotos ir dalis patalpų neatitinka patalpų sąvokos. 2015 m. gegužės 1 d. Nuomos sutartyje nurodytų išnuomojamų sandėliavimo patalpų pastate raidė 4G2b Nr. 110 – 17,16 kv. m., Nr. 111 – 52,06 kv. m., Nr. 112 – 25,24 kv. m., Nr. 113 – 39,93 kv. m., Nr. 114 – 6,38 kv. m., Nr. 115 – 9,40 kv. m., bei pastate I5Glp patalpas Nr. 101– 49,68 kv. m., Nr. 102 – 52,31 kv. m. ieškovė atsakovei faktiškai neperdavė, atsakovė jų nenaudojo, o dalis patalpų iš viso neegzistuoja, dėl ko ieškovė nuo 2015 m. gegužės 1 d. neteisėtai ir nepagristai skaičiavo nuomos mokestį už realiai neperduotas ir neegzistuojančias patalpas.

7.3.       Teismas netinkamai vertino atsakovės atstovo UAB „Granito tarpininkai“ direktoriaus A. S. parodymus byloje, kuris paaiškino, kad 2015 m. gegužės 1 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių dalyje per klaidą buvo įtrauktos ginčo patalpos, jos realiai nebuvo išnuomotos ir perduotos. Atsakovė niekada neturėjo šių patalpų raktų. Šalys bendradarbiauja labai seniai. Ginčo patalpos buvo įtrauktos į 2008 m. nuomos sutartį, tačiau pastebėjus, kad šios patalpos nebuvo perduotos, 2012 m. nuomos sutartyje jos buvo pašalintos. 2015 m. įvedus eurą ir atsiradus poreikiui pakeisti nuomos sutartį, ieškovė parengė nuomos sutartį pagal 2008 m. nuomos sutarties projektą, kurioje vėl įtraukė ginčo patalpas, ko nepastebėjo atsakovė. Šie parodymai turėjo būti vertinami lyginant juos su kitais įrodymais byloje, o ne besąlygiškai atmetami. Vien aplinkybė, jog atsakovė nebuvo pakankamai atidi pasirašant sutartį, nustačius kad tokios kaip sandėliavimo patalpos niekada neegzistavo ir patalpos nebuvo perduotos, negali būti pagrindu kitai pusei praturtėti kito asmens atžvilgiu. Nuo 2001 m. tarp šalių buvo sudaryta mažiausiai septynios rašytinės sutartys, kurių tekstus paruošdavo ieškovė, buvo papildomų žodinių susitarimų.

7.4.       Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl ginčo patalpų Nr. 101 ir 102 egzistavimo, kaip sandėliavimo patalpų ir nepagristai nurodė, kad atsakovė neginčijo, kad tai nėra patalpos. Byloje nustatyta, kad tokių patalpų Nr. 101 ir 102 iš viso nėra, tai yra broma-pravažiavimas (teritorija), neturintis sienų, kuriuo naudojosi visi muitinės klientai. Nesamų patalpų įtraukimas į nuomos sutartį yra akivaizdžiai klaidingas ir neteisingas, prieštaraujantis atsakovės juridinio asmens tikslams. Atsakovei niekada nebuvo perduotos pastato I5G1 p sandėliavimo patalpos Nr. 101 ir Nr. 102, iš viso 101,99 kv. m. Šios patalpos neatitinka sutartyje nurodytų negyvenamųjų patalpų techninių savybių.

7.5.       Teismas visiškai nevertino į bylą pateiktos 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“ sudarytos panaudojimo ir priežiūros sutarties ir 2017 m. gruodžio 15 d. šios sutarties priedo Nr. 2, kuria UAB „Granitas“ suteikė teisę UAB „Resko“ naudotis žemės sklypo dalimi, esančia Raudondvario pl. 147A. Kaune. UAB „Resko“ buvo perduota pravažiavimo teritorija (broma), kuri nuomos sutartyje įvardijama kaip patalpos Nr. 101 ir 102. Nors Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-112-480/2020 ši sutartis buvo ginčijama, teismas UAB „Granito tarpininkai“ reikalavimą atmetė ir laikė, kad UAB „Granitas“ turėjo teisę šią teritoriją perduoti kitam subjektui. Tuo laikotarpiu ginčas kilo visai kitu aspektu – dėl žemės sklypo ir teritorijos, reikalingos patekti prie nuomojamų pastatų, dėl ko ir buvo užvesta tokia byla, tačiau tai nepaneigia šiai bylai reikšmingų prejudicinių faktų.

7.6.       Teismas netinkamai vertino 2015 m. spalio 29 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą. Tarp šalių nuomos santykiai tęsėsi nuo 2001 m., pasirašius 2015 m. nuomos sutartį, jokio atskiro patalpų perdavimo nebuvo. 2015 m. spalio 29 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akte nėra nurodyta, kokius patalpų ir įrangos išplanavimo techninės inventorizacijos duomenis atitinka, nenurodytos patalpos, kokios papildomos patalpos ar raktai yra perduodami. Akte numatyta, tik tai, kad nuomotojas perduoda, o nuomininkas priima Kaunas, Raudondvario pl. 174A pastatus, patalpas, kurios nuomojamos vadovaujantis Patalpų nuomos sutartimi Nr. 45-15. Perduoti tai, kas buvo nuomojama pagal 2012 m. nuomos sutartį nebuvo jokio pagrindo (patalpos buvo jau perduotos). Patalpų perdavimo ir priėmimo aktas pasirašytas tik formaliai, nenumatant nei konkrečių patalpų, nei datos.

7.7.       2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktuose užfiksuota, kad po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, atsakovė ieškovei perduodama patalpas; nurodė, kad negalėjo ieškovei gražinti sandėliavimo patalpų 4G2b pastate Nr. 110 – 16,87 kv. m., Nr. 111 – 50,50 kv. m., Nr. 112 – 25,24 kv. m., Nr. 113 – 39,93 kv. m., Nr. 114 – 6,38 kv. m., Nr. 115 – 9,40 kv. m. bei pastate I5G1 patalpų Nr. 101 – 49,68 kv. m. ir Nr. 102 – 52,31 kv. m., nes jomis nesinaudojo ir negalėjo naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį (sandėliavimo). Vadovaujantis 2015 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 8 straipsnio 28 punktu, ieškovei niekada neperdavus atitinkamų patalpų, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti nuomos mokesčius.

7.8.       Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, jog kitos ginčo pastato, pažymėto indeksu 4G2b, sandėliavimo patalpos Nr. 110 – 16,87 kv. m., Nr. 111 – 50,50 kv. m., Nr. 112 – 25,24 kv. m., Nr. 113 – 39,93 kv. m., Nr. 114 – 6,38 kv. m., Nr. 115 – 9,40 kv. m., iš viso 148,32 kv. m. apskritai nėra skirtos sandėliavimo veiklai ir techniškai tam nėra pritaikytos. Į šias patalpas atsakovė negalėjo patekti, neturėjo raktų. Šiose patalpose yra muitinės kontroliuojamas šilumos apskaitos mazgas. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas E. S..

7.9.       Aplinkybė, kad ieškovė nuo pat 2015 m. gegužės 1 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras ir už sandėliavimo patalpas, kurios nebuvo realiai išnuomotos ir perduotos atsakovei, o atsakovė mokėjo nuomos mokestį, nereiškia, kad ieškovė turi teisę praturtėti atsakovės sąskaita 11 152,86 Eur suma.

7.10.       Teismas nepagrįstai nepanaikino nuomos sutarties dalies dėl ginčijamų patalpų ir neteisingai kvalifikavo ginčo santykius. Sudarant ginčijamą sandorio dalį, yra ir suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulės (CK 1.91 straipsnis) elementų, tačiau ginčijami sandoriai dalyje naikinti ir CK 1.81 straipsnio, 1.82 straipsnio, 1.80 straipsnio pagrindais. Negali būti nuomos sutarties objektas sandėliavimo patalpos, kurių nėra (nėra nuomos dalyko) ir šių patalpų vieta perduota nuo 2016 m. UAB „Resko“. Į sutartį buvo įtrauktos neegzistuojančios patalpos, o teritorija buvo perduota kitam subjektui. Tokia nuomos sutarties dalis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir atsakovės veiklos tikslams bei viešajai tvarkai ir gerai moralei.

7.11.       Ieškovė suklaidino atsakovę, ji ruošė sutarties tekstą bei patikino atsakovę, kad 2015 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma dėl šalyje pasikeitusios valiutos. Šalių santykiai buvo grįsti pasitikėjimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu, atsakovė negalėjo abejoti ieškovės sąžiningumu ar numanyti, kad bus apgauta. Pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas arba aktyvūs veiksmai.

7.12.       Teismas priteisdamas iš atsakovės 13 167,287 Eur, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų duomenų ir skaičiuočių, iš kurių akivaizdu, ieškovei buvo nesumokėta 11 152,876 Eur suma, kurią atsakovė prašo priteisti priešieškiniu, bet ne 13 167,28 Eur, t. y. 2 014,42 Eur mažiau nei priteisė teismas. Atsakovė su ieškove atsiskaitydavo už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas bendrai pavedimais. Teismas nevertino ir netikrino į bylą pateiktų atsakovės atliktų pavedimų ir atsiskaitymo skaičiavimo lentelių. Iš užfiksuotų duomenų, įvertinus neteisingai skaičiuotus nuomos mokesčius ir padarytas ieškovės aritmetines klaidas, ieškovės UAB „Granitas“ skola atsakovei UAB „Granito tarpininkai“ sudaro 11 152,86 Eur. Ieškovė yra padariusi net 97 aritmetines klaidas, kurių bendra suma ieškovės naudai yra 179,72 Eur.

7.13.       Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas. Abi šalys yra verslininkai, ieškovei galėtų būti priteisiama 6 proc., o ne 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovės minima palūkanų norma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, šiuo atveju netaikytina.

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Granitas“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-297-848/2021 palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės teisės naudotis žemės sklypu, atsakovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti šalių sudarytą nuomos sutartį, tačiau šie reikalavimai buvo atmesti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-112-480/2020. Iškilus ginčui atsakovė pradėjo nemokėti už nuomojamas patalpas.

8.2.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje patektus įrodymus, vadovavosi galiojančiomis teisės nuostatomis, pagrįstai motyvavo priimtą sprendimą, aiškiai ir nuosekliai įvertino apeliantės poziciją bei teismų formuojamą praktiką.

8.3.       Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į jau išnagrinėtos tarp šalių civilinės bylos aplinkybes, kad apeliantė ruošdama teismui ieškinį dėl tos pačios sutarties pakeitimo, nekėlė klausimo ir dėl ginčo patalpų nuomos. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė sandorį sudarė laisva valia, nieko neverčiama bei įvertinusi sudaromų sandorių sąlygas. Net jeigu ir vertinti, kad apeliantė sandorius sudarė suklydusi, šio suklydimo negalima laikyti esminiu, atsakovė kaip sandorio šalis buvo neapdairi, neatidi ir nerūpestinga.

8.4.       Abi šalys, būdamos verslo subjektais, sudarė jų valią atitinkančią nuomos sutartį ir vėlesnį jos pakeitimą. Apeliantė ginčą dėl netinkamų sąlygų pradėjo kelti tik nuomos sutarties pabaigoje, kai šalys nepasiekė susitarimo dėl nuomos termino pratęsimo bei žemės sklypo naudojimo sąlygų.

8.5.       Dėl galėjimo naudotis patalpomis ar patalpų perdavimo apeliantė nekėlė jokių reikalavimų kai buvo tikslinamos nuomos sutarties sąlygos 2015 m. spalio mėn. ir visą sutarties laikotarpį. Apeliantei po 6 mėnesių patalpų naudojimo nuo sutarties sudarymo dienos neišreiškus jokių pretenzijų ir pasirašius ginčijamą nuomos sutarties pakeitimą, apeliantė prarado bet kokias teises teigti, kad jai buvo perduotos netinkamos patalpos, ar kad buvo apgauta. 

8.6.       Apeliantė nurodydama, kad nuomos sutartys (ar jų dalys) yra negaliojančios, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad 1) suklydimas buvo esminis, 2) apeliantė neteisingai suvokė sandorio turinį, 3) normaliai atidus ir protingas asmuo nebūtų sudaręs tokio sandorio. Byloje turėjo būti apeliantės įrodyta, kad ieškovė paveikė atsakovės valią sudaryti sutartį, kad ieškovė atliko tyčinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės poziciją dėl sandorių nuginčijimo kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio ir dėl sandorio prieštaravimo juridinių asmenų teisnumui taip pat tinkamai vertino byloje esamus įrodymus ir teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

8.7.       Apeliantės pateikta ieškovės teiktų apmokėjimui sąskaitų analizė patvirtina, kad sąskaitos buvo išrašomos atitinkamai tiek pagal sutartyje numatytus nuomojamų patalpų plotus ir kainas, tiek pasikeitus nuomojamų patalpų kiekiui, plotams ir kainai pagal sutarties priedą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo būdą, kaip nagrinėjamu atveju tiek pagal aktą, tiek faktinį.

8.8.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, sprendime yra aptarta ir įvertinta faktinė situacija, išnagrinėti šalių pateikti rašytiniai įrodymai, sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Teismas sprendime pasisakė dėl visų apeliantės reikalavimų ir jų atmetimą pagrindė teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis. Byloje neliko jokių neatsakytų esminių klausimų. Teismo sprendimas grindžiamas objektyviai įvertintais abiejų šalių pateiktas rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Sprendime yra vertinama ir apeliantės pateikta suvestinė lentelė, apeliantės liudytojo paaiškinimai, apeliantės direktoriaus pasisakymai.

8.9.       Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes galėjo priteisti tik 6 proc. metines palūkanas. Ieškovė pažymėjo, kad šis motyvas yra iš esmės neišplėtotas, neaišku, kokiu pagrindu ginčo atveju neturėtų būti taikomas šis įstatymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11.       Ginčas byloje kilo dėl nuomos sutartimi išnuomotų patalpų kiekio bei kainos.

      Dėl bylos nutraukimo

12.       Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje dalį skolos apmokėjus, ieškovė 2020 lapkričio 16 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuo prašė iš atsakovės ieškovei priteisti 13 167,28 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 761 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio. Teismas priima ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje bei šioje dalyje bylą nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas). Tačiau pirmos instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad bylą dalyje dėl atsisakytos reikalaujamos skolos dalies – 20 048,54 Eur nutraukia. Esant šiam netikslumui ir iš minėto pareiškimo nustačius, kad atsisakoma reikalavimo dalies dėl 20 048,54 Eur skolos priteisimo,  apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad byla dalyje dėl 20 048,54 Eur dydžio skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 d.). 

Dėl ginčijamos sprendimo dalies

13.       Pirmos ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 45-15, kurioje nurodyta, kad atsakovė iš ieškovės išsinuomojo sandėlių patalpas pastate 4G2b patalpas Nr. 105 – 120 1 793,57 m2 po 0,85 Eur/m + PVM, pastate 15G1p patalpas Nr. 101-116 1131,28 m2 po 0,60 Eur/m + PVM bei administracines-buitines patalpas pastatuose 4G2b, 1 b2p 333,02 m2 ir 18H1p 12,23 m2 po 1,30 Eur/m + PVM dėl kurių ginčo tarp šalių nagrinėjamoje byloje nėra. 2015 m. spalio 29 d. tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 Priedas Nr. 1, kuriuo šalys susitaria pakeisti Sutarties Nr.45-15 2 straipsnio 2 p. – 3 p. ir 5 straipsnio 13 p. sekančiai: nuomos objektas – pastate 4G2b sandėlių patalpas Nr. 105-120 1 793,57 m2 po 0,85 Eur/m + PVM, - pastate 15G1p patalpas Nr. 101-112 826,84 m2 po 0,80 Eur/m + PVM bei administracines-buitines patalpas - pastatuose 4G2b, 1b2p 333,02 m2 po 2 Eur/m + PVM ir 18H1p 12,23 m2 po 2 Eur/m + PVM. 2015 m. spalio 29 d. tarp šalių pasirašytas Nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas. 2019 m. liepos 23 d. ieškovė pranešimu Dėl vienašališko 2015 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo atsakovę informuoja apie Sutarties nutraukimą nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Ieškovė prašo priteisti likusią skolą, atsakovė prašo dalį susitarimų įvairiais pagrindais pripažinti negaliojančiais bei priteisti permoką už nuomą.

Dėl suklydimo ir apgaulės sudarant ginčijamus sandorius  

14.       Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. Sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas taip pat yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs.              Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, ar sandorio šalis buvo juridinis asmuo. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtą suformuotą teismų praktiką, byloje pateiktus įrodymus nesutinka su atsakovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartys buvo sudarytos esmingai suklydus. Tarp šalių 2015 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodytos atsakovės išsinuomotos ginčo patalpos. 2015 m. spalio 29 d. tarp šalių pasirašytas dar vienas sandoris – sutarties priedas, kuriame patalpos kito, tačiau ginčo patalpos išliko. Iš byloje pateiktų atsakovės atstovo atliktų paskaičiavimų matyti, kad po sutarties priedo tarp šalių pasirašymo, atsakovė gavo sąskaitas, kuriose nurodyta kita už patalpų nuomą suma, tačiau ir tada atsakovė nereiškė pretenzijų dėl patalpų nuomos.

16.        Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad nuomojant patalpas, kai kaina yra mokama už patalpų plotus, mažai tikėtina, kad patalpas nuomojantis asmuo nevertina, koks plotas jam reikalingas, kiek ploto jis nuomos, kiek už tai jis mokės ar moka. Šias aplinkybes vertina kiekvienas atidus, rūpestingas, protingas asmuo, juolab verslo subjektas.

17.       Taip pat byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ginčo patalpos atsirado dėl techninės klaidos perspausdinant sutartis. Ieškovė pateikė tarp šalių iki ginčo sutarties 2012 m. vasario 1 d. sudarytą Patalpų nuomos sutartį Nr. 04/12, kurioje ginčo patalpų iš viso nėra nurodyta. Tai paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ginčo patalpos atsirado dėl techninės klaidos perspausdinant sutartis. Tai, jog dėl ginčo patalpų nuomos šalys buvo susitarę, patvirtina ir ta aplinkybė, jog už ginčo patalpas atsakovė visą laiką (eilę metų) mokėjo nuomos mokestį, dėl jo ginčo nekėlė. Akivaizdu, kad atsakovė žinojo, kokiomis patalpomis naudojosi ir už kokį plotą moka nuomos mokestį, tokia kaina jai tiko, ginčas kilo tik ieškovei paprašius priteisti nuomos mokestį, kai jis buvo pradėtas nemokėti. Iš tokių susiklosčiusių faktinių teisinių santykių matyti, kad šalims tokia nuomos sutartis bei pagal ją susiklostę faktiniai santykiai (naudojamų patalpų kiekis, plotas, kaina) tiko, todėl atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė mokėjo už nesančias patalpas, kad patalpos faktiškai nebuvo perduotos, ar perduotos tretiesiems asmenims, ar neegzistuoja, ar kad atitinkamos patalpos sandėliavimui nepritaikytos ir pan. Tais pačiais argumentais atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, kad priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas tik formaliai ir tokio priėmimo perdavimo fakto nebuvo, kad ieškovė, imdama nuomos mokestį už realiai neišnuomotas patalpas, pagrįstai praturtėjo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktiškai nuomojamas patalpas, už kurias mokėjo nuomos mokestį, atsakovė, akivaizdu, žinojo, nes jomis naudojosi, nuomos mokestį mokėjo ir eilę metų pretenzijų dėl to nereiškė, taigi, suprato, už kokį plotą mokamas nuomos mokestis, juolab pati pripažino, kad sutartis bei priėmimo perdavimo aktai buvo surašyti formaliai, kas reiškia akivaizdžiai žinomą faktinę padėtį ir sutikimą su ja naudojamo ploto bei mokėjimų prasme.

18.       Suklydimas iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

19.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Atsakovės atstovas pats nurodė, jog sutarčių detaliai netikrino, dėl sutarčių panaikinimo niekur nesikreipė, pasitikėjo ieškove, o toks elgesys, neatitinka atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartų. Jeigu teigė, kad sutartys, aktai pasirašyti formaliai ir jis nežino kokios patalpos yra išnuomotos, tai faktinę padėtį turėjo tikrinti itin atidžiai (kas tikėtina ir buvo padaryta, nes kaip minėta ginčo patalpos buvo naudojamos).

20.       Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip esminį suklydimą ir atsižvelgiant į tai, jog šalys bendradarbiavo nuo 2001 metų, patalpas nuomojo daug metų, akivaizdu, kad atsakovei turėjo būti gerai žinomos patalpos, jų būklė.  Be to, esminė aplinkybė šioje byloje taip pat yra tai, kad atsakovė – veikiantis pelno siekiantis kvalifikuotas, specialios patirties turintis juridinis asmuo, kuriam akivaizdžiai žinoma sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo/nevykdymo pasekmės.

21.       Kolegija sprendžia, kad atsakovė buvo nerūpestinga ir neatidi sudarant sandorius, pati tvirtina, kad sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas surašyti formaliai, faktiškai sutarties netikrinant, neperduodant patalpų (nes jos seniai buvo perduotos) o toks jos elgesys negali būti laikomas esminiu suklydimu, kas būtų pagrindu sandorius pripažinti negaliojančiais (CK 1.90 straipsnis).

22.       Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorių sudarymo metu atsakovės suklydimas dėl esminių ginčijamos sutarties sąlygų, t. y. kad buvo ydingai susiformavusi atsakovės valia ginčijamo sandorio sudarymui, tokiu būdu nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.

23.       Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas skolą, neanalizavo atsakovės duomenų ir skaičiuočių, iš kurių matyti, kad nesumokėta suma yra kitokio dydžio, nes atsakovė su ieškove atsiskaitydavo už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas bendrais pavedimais. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta, kadangi tokių aplinkybių atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nenurodė, neginčijo skaičiavimų neteisėtumo, tik abstrakčiai nurodė, kad skaičiuota neteisingai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perskaičiuoti skolos dydžio, juolab, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, įrodymus teikia šalys ir šiuo atveju jie yra verslininkai, vienas kito atžvilgiu yra lygiaverčiai partneriai (CPK 177, 178 straipsniai).

24.       Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neįrodytas apgaulės dėl sudaromų sandorių buvimo faktas, nes pats atsakovės atstovas nurodė, kad nemano, jog ginčo patalpos buvo įrašytos į sutartis siekiant apgauti tyčia, tai, pasak jo, greičiau galėjo būti netyčinė klaida. Kitų duomenų, jog ieškovės veiksmai buvo tyčiniai, nesąžiningi, turint tikslą apgauti, byloje nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Juolab, kaip minėta, faktinė patalpų nuoma tęsėsi ilgai ir faktinė situacija (nuomojamos patalpos ir mokama kaina už jas) atsakovei buvo žinoma ilgą laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas  pritaria pirmos instancijos teismo  išvadai, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytus dėl ieškovės apgaulės.

Dėl viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio ir dėl sandorio prieštaravimo juridinių asmenų teisnumui.

25.        Atsakovė priešieškiniu prašo sudarytų sandorių dalis naikinti ir CK 1.81 straipsnio, CK 1.82 straipsnio pagrindais.

26.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis. Patalpų nuoma yra leistina veikla, nesuprantama, kokiais kriterijais remdamasi atsakovė mano, kad patalpų nuomos veikla yra prieštaraujanti gerai moralei ir viešajai tvarkai.

27.       Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai. Apeliantė konkrečiai nenurodė, kuo sudaryta nuomos sutartis prieštaravo juridinio asmens tikslams, juridinio asmens steigimo dokumentams, ar nuomos sutartį pasirašęs atstovas neturėjo įgaliojimų ir pan. Todėl  atsakovės argumentai dėl sandorio ydingumo CK 1.81 straipsnio ir 1.82 straipsnio požiūriu atmestini  kaip nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).

28.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams ir išvadoms, kad atsakovė, prašydama dalį sandorių naikinti nurodytais pagrindais, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad sutartys buvo sudarytos dėl esminės apgaulės ir suklydimo bei prieštarauja atsakovės veiklos tikslams bei viešajai tvarkai ir gerai moralei, byloje nustatytos aplinkybės šių atsakovės argumentų nepatvirtino.

29.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pagrįstai vadovavosi CK 1.2

30.       Sutartis turi būti aiškinama (CK 6.193-6.195  straipsniai) nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis,  patalpų perdavimo aktas, atsakovė pretenzijų, jog patalpos jai vis dar nėra perduotos, netinkamos naudotis ir už jas nemokės ieškovei pretenzijų nereiškė. Priešingai, tiek pagal Sutartį tiek pagal Sutarties priedą ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, jose nurodydama mokėtiną nuomos mokestį už patalpas, o atsakovė pateiktas sąskaitas už patalpų nuomą apmokėdavo. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovei faktiškai nuomotos patalpos buvo perduotos, ji jomis naudojosi.

31.       Kolegija sprendžia, kad vadovaujantis sutarčių sąlygomis ir pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė sutiko, kad jai būtų nuomojamos faktiškai nuomojamos patalpos ir ji mokėtų sulygto dydžio nuomos mokestį. Atsakovės tvirtinimas, kad ji netikrino ir nežinojo, ant ko pasirašo, yra neįtikimas visų nurodytų aplinkybių kontekste, tai paneigia faktinės patalpų naudojimo, mokėjimo už jas aplinkybės, kurios tęsėsi ilgą laiką ir yra įrodytos byloje.

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes galėjo priteisti tik 6 proc. metines palūkanas. Šis apeliantės motyvas yra iš esmės grindžiamas tik nuomone, nenurodant jokio pagrindo dėl ko minėtas teisės aktas negali būti taikomas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą nepažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, sandorių nuginčijimą reglamentuojančių teisės normų (CK 1.90, 191, 1.81,1.82 straipsniai), sutarties aiškinimo taisyklių (CK 193 straipsnis) nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei susiklosčiusius faktinius teisinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis). Patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylos nutraukimo 20 048,54 Eur reikalavimo dalyje, nurodant, kad byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 d.).  

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

35.       Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 827,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jos priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad byla dalyje dėl 20 048,54 Eur dydžio skolos priteisimo nutraukta.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei  „Granitas“, juridinio asmens kodas 132084071, iš uždarosios akcinės bendrovės „Granito tarpininkai“, juridinio asmens kodas 135739849,  827,64 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                                                             Diana Labokaitė 

                                        Lina Žemaitienė