Civilinė byla Nr. e2-382-1134/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23882-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.4.1; 2.6.16.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič, Nijolei Aleksandrovič, Jelenai Koženevskienei, Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Storent“ atstovas advokatui Viačeslavui Ivanovui,

atsakovės UAB „Arkama“ atstovei advokatei Jolantai Špakauskaitei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui Vaidui Miliui,

liudytojams E. G., T. B., N. M.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arkama“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už išnuomotos jai įrangos (teleskopinių krautuvų) sugadinimą (neveikė strėlės mechanizmas, įskeltas priekinis stiklas) ( (CK 6.500 straipsnis) ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Storent“  kreipėsi į teismą su patikslintu  ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arkama“ 5734,85 Eur žalos nuostolių) atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018-11-07 ieškovė ir atsakovė sudarė bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios įrangos nuomos bei kitų su įrangos naudojimu susijusių paslaugų teikimo Atsakovei Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti atlygintiniam naudojimui ieškovei priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių (toliau – Įranga), taip pat teikti papildomas Įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su Įrangos naudojimu susijusias paslaugas. Atsakovė įsipareigojo atlygintiniam naudojimui priimti Įrangą ir tinkamai atliktas papildomas paslaugas bei sumokėti ieškovei šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties pagrindu atsakovei 2019/2020 metais buvo išnuomota eilė įrangos, tarp kurių ir du teleskopiniai krautuvai, kurie buvo grąžinti ieškovei su trūkumais, t. y. a) 2020 metų gegužės mėnesį atsakovė pranešė ieškovei apie sugedusį teleskopinį krautuvą (neveikė strėlės mechanizmas). Ieškovės mechanikams nuvykus į atsakovės objektą nepavyko tiksliai nustatyti/pašalinti Įrangos gedimo, todėl pastaroji buvo ieškovės lėšomis ir transportu nugabenta į autorizuotą remonto įmonę (UAB „INTRAC Lietuva“). UAB „Intrac Lietuva“ 2020-05-15 nustatė, kad gedimas atsirado dėl netinkamo krautuvo naudojimo. Sugadinta Įranga buvo remontuojama beveik 2 mėnesius ir dėl šio teleskopinio krautuvo remonto ieškovei buvo pateikta 4 627,33 Eur dydžio sąskaita faktūra; b) 2020-06-29 atsakovė grąžino kitą ieškovės jai išnuomotą teleskopinį krautuvą, tačiau paaiškėjo, jog yra įskeltas krautuvo stiklas. Dėl šios Įrangos sugadinimo bei su tuo susijusių papildomų išlaidų kompensavimo ieškovė nuolat el. pranešimais informavo atsakovę, tačiau atsakovė savo atsakomybės už išsinuomotos įrangos sugadinimą nepripažino ir nuostolių ieškovei gera valia neatlygino. Ieškovė dėl šios įrangos sugadinimo bei su tuo susijusių papildomų išlaidų (stiklo/klijų įsigijimo, mechanikų kelionių į objektus, įrangos transportavimo, darbuotojų sugaišto laiko ir kt.) iš viso patyrė 5 734,85 Eur dydžio nuostolius.  Taigi šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos nuostolių priteisimui iš atsakovės, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai – Sutarties pažeidimas, atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes jeigu atsakovė nebūtų sugadinusi išsinuomotos įrangos, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

4.       Atsakovė UAB „Arkama“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog už teleskopinių krautuvų defektų atsiradimą yra atsakinga atsakovė, byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodomi defektai yra būtent tų krautuvų, kurie buvo išnuomoti atsakovei, ar kad jie atsirado iki jų grąžinimo ieškovei. Ieškovė užsiima įvairios technikos nuoma (tame tarpe teleskopinių krautuvų). Taigi teleskopinių krautuvų turi daug, todėl tikėtina, kad ieškovės nurodomi krautuvų defektai yra kitų krautuvų nei buvo perduoti atsakovei naudotis.

6.       Ieškovė pateikė dviejų krautuvų priėmimo-perdavimo (išdavimo) (2019-09-25 Nr. MDR0220893 bei 2020-05-12 Nr. MDR0238759), bei grąžinimo (2020-06-29 Nr. MRR0255468 bei 2020-07-03 Nr. MRR0255998) aktus, tačiau jie nėra pasirašyti nei vienos iš šalių. 2021-11-30 ieškovė taip pat pateikė teismui kitų įrangos išdavimo aktų kopijas, nurodydama, kad aktuose pasirašė tiek ieškovės, tiek atsakovės vardu veikę asmenys. Šių naujai pateiktų aktų turinys skiriasi. Be to, šiuose aktuose esantys parašai ties atsakovės tuometinio direktoriaus vardu ir pavarde, nėra šio asmens parašai.

7.       Dėl krautuvo defekto - skilusio stiklo, atsakovė pažymėjo, kad tai yra akivaizdus (ne paslėptas) defektas, kuris neabejotinai turėjo būti pastebėtas ir užfiksuotas krautuvo perdavimo metu. Stiklas galėjo skilti transportavimo metu, todėl už tai atsakovė negali būti atsakinga. Iš į bylą pateiktų nuotraukų nėra aišku koks krautuvas jose užfiksuotas, kur tos nuotraukos darytos. Apie tai, kad išvežant techniką stiklas nebuvo įsikilęs, atsakovė pažymėjo ieškovei dar 2020-07-17 el. laiške.

8.       Dėl krautuvo defekto – nutrūkusių teleskopinės strėlės išstūmimo grandinių, atsakovė nurodė, kad krautuvo grandinės yra nusidėvinti detalė, todėl nėra pagrindo manyti, kad grandinės gali nutrūkti tik dėl netinkamo krautuvo naudojimo. Remonto metu buvo užfiksuotas didelis skaičius - 1405 moto valandų, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog krautuvas nebuvo naujas, todėl jo detalės negali būti nesusidėvėjusios. Be to, kadangi šios grandinės yra paslėptus (išoriškai nesimato), todėl neaišku kokios būklės jos buvo tuo metu, kai krautuvas buvo perduotas atsakovei (jis nebuvo naujas).

9.       Šalių sudarytos sutarties 2.2 p. numatyta, kad nuomos termino pabaigoje įranga grąžinama ieškovei pasirašant įrangos priėmimo – perdavimo (grąžinimo) aktą. Sutarties 2.4 p. aiškiai įvardijama, kad aktai reikalingi dėl atsakomybės už įrangos pažeidimą, vagystę, sunaikinimą, ar kitos rizikos perdavimo iš vienos šalies kitai. Sutarties 2.6 p. įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu grąžinant įrangą nuomotojui, konstatuojami pažeidimai, kartu su priėmimo – perdavimo (grąžinimo) aktu turi būti pasirašomas įrangos pažeidimų ir/arba trūkumo defektacijos aktas. Taigi, Sutartyje šalys labai aiškiai numatė kokiu momentu turi būti konstatuojami Įrangos pažeidimai, t. y. perdavimo metu – tam, kad abi šalys turėtų galimybę juos konstatuoti bei įvertinti. 

10.       Atsakovės teigimu, ieškovė, kaip įrangos nuoma besiverčiantis asmuo (verslininkas) turi suprasti įrangos grąžinimo metu atliekamos apžiūros svarbą, todėl turi imtis priemonių, kad apžiūra būtų atliekama savalaikiai ir atidžiai. Nagrinėjamu atveju, perdavimo metu nebuvo pasirašyti nei grąžinimo aktai, nei defektacijos aktai. Tai reiškia, kad įrangos perdavimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Akivaizdu, kad jei pažeidimai būtų nustatyti tuo metu, kai ieškovė atvyko pasiimti įrangos iš atsakovės, tie pažeidimai būtų užfiksuoti nedelsiant, prieš išsivežant įrangą. Taigi, byloje esantys duomenys neįrodo, jog už ieškovės nurodomą defektų atsiradimą (žalą) yra atsakinga atsakovė. Byloje nėra įrodyta atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

11.       Ieškovė taip pat neįrodė žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė 5734,85 Eur nuostolių, iš kurių 4627,33 Eur už teleskopinio krautuvo nesusitraukiančios strėlės remontą pagal UAB „Intrac Lietuva“ 2020-07-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA 308085. Likusių 1107,52 Eur dydžio nuostolių sumos ieškinyje nedetalizuojama, o tik abstrakčiai nurodoma, kad dėl įrangos sugadinimo bei su tuo susijusių papildomų išlaidų (stiklo/klijų įsigijimo, mechanikų kelionių į objektus, įrangos transportavimo, darbuotojų sugaišto laiko ir kt.) ieškovė iš viso patyrė 5 734,85 Eur dydžio nuostolius. Pačios ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia nei nuostolių fakto, nei jų dydžio. Taigi nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, pagrindo tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį nėra.

12.       Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, jog atsakovė nesilaikė kokių nors reikalavimų, kad ieškovės įvardijami krautuvų pažeidimai atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo. Vien tai, jog atsakovė nuomojosi iš ieškovės teleskopinius krautuvus, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, ar kad ji kilo tuo metu, kai krautuvai buvo atsakovės žinioje. Taigi ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų atsakomybės taikymo sąlygų, todėl patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas, nes tai reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu.

14.       Nurodė, kad vadovaujantis draudimo poliso galiojimo metu, nei ieškovė, nei atsakovė jokios pretenzijos draudimo bendrovei nėra pateikusi. Taip pat vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011.1 (galiojančios nuo 2018-05-15) specialiųjų sąlygų, 3.1.3 punkte nustatyta, kad reikalavimas pareikštas dėl draudimo liudijime nurodytos apdraustos Draudėjo civilinės atsakomybės (veiklos civilinės atsakomybės, bendrosios civilinės atsakomybės ar produkto civilinės atsakomybės). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl jai nuosavybės teise priklausančios specialiosios technikos sugadinimo ir dėl jos remonto patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau pagal teikiamą draudimo sutartį, trečiasis asmuo BTA AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje tokios technikos nėra draudęs ir pagal draudimo sutartį tai nepatenka į draudimo liudijimo Nr. BCAD 038082 nustatyta draudimo objektą. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo nelaiko pareikšto reikalavimo draudiminių įvykiu pagal draudimo sutartį.

15.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti.

16.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

17.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodė, kad šiuo atveju nebuvo draudiminio įvykio.

18.       Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuvykęs į atsakovės objektą, ne kartą matė, kaip atsakovės darbuotojas netinkamai naudojo teleskopinį krautuvą Manitou MT 1840 100p ST4S1, t. y. netinkamai krautuvu kraudavo lentas.  Liudytojas taip pat paaiškino, kad matė teleskopinį krautuvą su įskilusiu stiklu ir patvirtino, jog nuotraukose užfiksuotas krautuvas yra ginčo krautuvas.

19.       Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dalyvaudavo visuose atsakovės medienos pakrovimuose ir jam neteko matyti, kad krautuvas būtų netinkamai ar neteisingai naudojamas.

20.       Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo su krautuvu ir jam krautuvą naudojant sugedo strėlė, t. y. strėlė nesusitraukė. Krautuvą jis naudojo visuomet tinkamai ir teisingai, kadangi turi patirties dirbant šia įranga. Pastabų iš ieškovės atstovų dėl netinkamo krautuvo naudojimo jis niekuomet nebuvo gavęs.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalys – ieškovė UAB „Storent“ (nuomotoja) ir atsakovė UAB „Arkama“ (nuomininkė) - 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON12612, (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovė perduoda, o atsakovė priima atlygintinam naudojimui (nuomai) ieškovei priklausančius ir /arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas. Į bylą pateikti 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo – perdavimo (išdavimo) aktai Nr. MDR0220893 ir Nr. MDR0238759 patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. Sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas ginčo teleskopinis krautuvas Manitou MT 1840 100p ST4S1, gamyklinis numeris MAN00000V01012343, degalų bake - 140 l, degalų tipas - dyzelinas, motovalandos – 198 ir 2020 m. gegužės 12 d. Sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas ginčo teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini)170, gamyklinis numeris PER-JCB5AFYNP02177544, degalų bake - 125 l, degalų tipas - dyzelinas, motovalandos – 5036,4. Priėmimo – perdavimo aktuose nurodyta, kad įranga, t. y. teleskopinis krautuvas Manitou MT 1840 100p ST4S1 ir teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini)170 yra geros būklės, veikianti, su naudojimo instrukcijomis nuomininkė susipažino.

22.       Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu šalių atstovų duotų paaiškinimų, 2020 metų gegužės mėnesį atsakovė pranešė ieškovei apie sugedusį teleskopinį krautuvą Manitou MT 1840 100p ST4S1 (neveikė strėlės mechanizmas). Ieškovės mechanikams nuvykus į atsakovės objektą nepavyko tiksliai nustatyti/pašalinti minėto teleskopinio krautuvo gedimo, todėl jis buvo nugabentas į autorizuotą remonto įmonę UAB „INTRAC Lietuva“, kuri 2020-06-10 defektacijos aktu nustatė, kad gedimas atsirado dėl neteisingo krautuvo naudojimo. 2020-06-29 atsakovė grąžino ieškovei išnuomotą teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini)170, tačiau paaiškėjo, jog krautuvo priekinis stiklas yra įskilęs. Atsižvelgiant į Sutartimi nustatytą nuomininkės pareigą nuomotojai atlyginti nuostolius už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo sugadinimo priežasčių, išskyrus normalų nusidėvėjimą, į nustatytą įrangos sugadinimo priežastį bei įrangos remonto kaštus, ieškovė atsakovei 2020 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą INV0347684 – 4879,94 Eur sumai, ir PVM sąskaitą – faktūrą INV0347611 – 854,91 Eur sumai, nurodydama apmokėjimo terminą iki 2020 m. liepos 31 d.

23.       Taigi byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už išnuomotos jai įrangos (teleskopinių krautuvų) sugadinimą (neveikė strėlės mechanizmas, įskeltas priekinis stiklas) (CK 6.500 straipsnis) (CK 6.500 straipsnis) ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

24.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

25.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

26.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymo tinkamumą turi būti analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

27.       Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

28.       CK 6.246

29.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

30.       Kaip matyti iš Sutarties 8.1 punkto, juo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad jei įranga nuomininkui (atsakovei) perduota tinkamos kokybės ir neturi paslėptų trūkumų, nuomininkas yra visiškai atsakingas už visus įrangos sugadinimus, atsiradusius įrangos nuomos laikotarpiu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės, neskaitant įrangos natūralaus nusidėvėjimo; nuomininkas taip pat atsakingas už įrangos vertės sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl sutarties 4.11 punkto nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Nuomininkas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jeigu gedimas nėra įtakotas natūralaus nusidėvėjimo, netekimą arba vagystę, jeigu bet kuris iš šių įvykių įvyko įrangos nuomos metu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės (Sutarties 8.2 punktas). Taigi, pagal Sutartį atsakovė prisiėmė visišką atsakomybę už įrangos sugadinimą, išskyrus jos normalų nusidėvėjimą.

31.       Dėl teleskopinio krautuvo Manitou MT 1840 100p ST4S1 defekto – neveikė strėlės mechanizmas, teismas visų pirma pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovei būtų perduota netinkama, nekokybiška, neveikianti įranga (teleskopinis krautuvas). Priešingai – 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmimo – perdavimo akte MDR0220893, kurią pasirašė atsakovės atstovas, patvirtinama, kad perduodamos įrangos būklė gera, įranga veikianti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad  teleskopinis krautuvas Manitou MT 1840 100p ST4S1 atsakovei buvo perduotas beveik apynaujis (motovalandos 198). Pažymėtina ir tai, kad teleskopinio krautuvo gedimas įvyko jam būnant būtent atsakovės dispozicijoje, jį naudojant savo veikloje apie aštuonis mėnesius iki gedimo.

32.       Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad autorizuota remonto įmonė UAB „Intrac Lietuva“, atlikusi teleskopinio krautuvo defektavimą, analizavusi gedimą ir šalinusi jį, 2020-06-10 defektacijos aktu nustatė teleskopinio krautuvo Manitou MT 1840 100p ST4S1 gedimų (nutrūkusios dvi trečiosios teleskopinės strėlės dalies išstūmimo grandinės, o jų detalės mechaniškai maišė susitraukti visais teleskopinei strėlei. To pasekoje buvo nutrauktos keturios hidraulinės žarnos ir sulenktas žarnų bloko laikiklis. Taip pat nulenktas atgal pagal mašinos važiavimo kryptį šakių papildomas rėmas) priežastį – neteisingas krautuvo naudojimas. Byloje taip pat yra pateiktas Manituo gamyklos raštas, kuriame nurodyta, kad tokio pobūdžio gedimai įvyksta neteisingai naudojant įrenginį (teleskopinį krautuvą). Įrenginiu, laikant ištiestą strėlę, buvo atliekami neleistini veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad ant priekinio teleskopinio krautuvo stiklo yra keli informaciniai lipdukai, nurodantys, kaip teisingai naudotis krautuvu.  

33.       Taigi, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nurodamas aplinkybes, t. y. kad teleskopinis krautuvas Manitou MT 1840 100p ST4S1 atsakovei buvo perduotas geros būklės (apynaujis) ir be trūkumų, kad minėtas krautuvas sugedo būdamas atsakovės dispozicijoje, o tiek Manituo gamyklos, tiek ir autorizuotos remonto įmonės UAB „Intrac Lietuva“, kuri atliko įrangos patikrinimą, nustatė gedimą ir jį šalino, išvados patvirtina, kad teleskopinio krautuvo gedimo priežastis – neteisingas krautuvo naudojimas. Byloje nėra kitų įrodymų, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie kokią nors kitą gedimo priežastį – kompetentingų specialistų išvadų, tyrimo aktų ir pan., neprašė byloje skirti teismo ekspertizę gedimo priežastims nustatyti ir pan. Teismas kritiškai vertina atsakovės į bylą pateiktą UAB „Ignera“ atsakymą apie pagrindines priežastis dėl ko gali nutrūkti grandinės, kadangi minėtame atsakyme nėra kalbama apie konkretų ginčo teleskopinį krautuvą Manitou MT 1840 100p ST4S1. Vien palankia bylos baigtimi suinteresuotų atsakovės liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamai įrodančiais įrangos natūralaus nusidėvėjimo sąlygotą gedimą, byloje esant Manituo gamyklos ir  kvalifikuoto serviso atlikto gedimo tyrimo išvadoms, nuotraukoms, ieškovės paaiškinimams ir jos liudytojo parodymams, kurių visuma nusveria atsakovės įrodinėjamą poziciją ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad teleskopinis krautuvas Manitou MT 1840 100p ST4S1 sugedo (t. y. neveikė strėlės mechanizmas) būtent dėl neteisingo krautuvo naudojimo. Ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia teleskopinio krautuvo sugadinimo priežastį, tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją ir pagrįstų kitokias krautuvo gedimo priežasties aplinkybes, t. y., kad krautuvas sugedo dėl natūralaus jo nusidėvėjimo ar kitų priežasčių. Aptartas įrangos gedimas nelaikytinas normaliu nusidėvėjimu, todėl, remiantis Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, atsakovei tenka pareiga atsakyti už šios įrangos sugadinimą.

34.       Dėl teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini)170 defekto – skilusio priekinio stiklo, teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovei būtų perduota netinkama, nekokybiška  įranga (teleskopinis krautuvas). Priešingai – 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo – perdavimo akte MDR0238759, kurią pasirašė atsakovės atstovas, patvirtinama, kad perduodamos įrangos būklė gera, įranga veikianti. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, bei nuotraukų matyti, kad ieškovei buvo grąžintas teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini)170 su skilusiu priekiniu stiklu. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas ieškovės liudytojas. Tuo tarpu atsakovė į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją ir leistų daryti išvadą, kad teleskopinis krautuvas iš atsakovės buvo išvežtas su nesuskaldytu, t. y. sveiku, stiklu. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog nuotraukose, kurios yra pateiktos į bylą, yra užfiksuotas ne ginčo krautuvas (duomenys neskelbtini)170 su skilusiu stiklu.

35.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog už teleskopinio krautuvo (duomenys neskelbtini)170 defekto - skilusio priekinio stiklo, atsiradimą yra atsakinga būtent atsakovė, todėl remiantis Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, atsakovei tenka pareiga atsakyti už įrangos (krautuvo) sugadinimą.

36.       Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

37.       Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, jog šalių sudarytos Sutarties, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus įrangą (t. y. teleskopinius krautuvus) naudoti pagal paskirtį bei išlaikyti ją geros būklės, sąlygų nesilaikymas reiškia, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl, atsižvelgiant į pačios atsakovės Sutartimi prisiimtą pareigą nuomotojai (ieškovei) atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo gedimo priežasties, išskyrus normalų nusidėvėjimą (kurio, kaip minėta anksčiau, atsakovė neįrodė), atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, susijusius su įrangai atliktu remontu.

38.       Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5734,85 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, pagal atsakovei 2020-07-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. INV0347684 4879,94 Eur sumai (už mechaniko kelionę į objektą, sugedusios technikos paruošimą išvežimui į servisą, teleskopinės strėlės remontą, technikos transportavimą į/iš serviso) ir 2020-07-31 išrašytą PVM sąskaitą Nr. INV0347611 854,91 Eur sumai (už priekinį stiklą, klijavimą ir klijus). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai patyrė 4627,33 Eur išlaidas, apmokėdama UAB „Intrac Lietuva“ 2020-07-03 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 308085 už teleskopinio krautuvo Manitou MT 1840 100p ST4S1 remontą ir 683,93 Eur išlaidas, apmokėdama UAB „Stokker“ 2020-07-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AAB474307 už priekinio stiklo, skirtą teleskopiniam krautuvui (duomenys neskelbtini)170, įsigijimą, klijavimą ir remontą. Ieškovės pateiktais duomenimis, ji 2020-07-03 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 308085 apmokėjo 2020-08-07, o 2020-07-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AAB474307 – 2020-08-24. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė patyrė realias 252,61 Eur išlaidas, susijusias su mechaniko kelionėmis į objektą, sugedusios technikos paruošimą išvežimui į servisą, technikos transportavimą į/iš serviso. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė patyrė realias papildomas 170,98 Eur išlaidas už priekinio stiklo įsigijimą, klijavimą ir klijus. Vien šių sumų deklaratyvus įrašymas į sąskaitas, ypač esant ginčui dėl šių sumų būtinumo ir realumo, neįrodo, kad ieškovė patyrė būtent tokio dydžio išlaidas.

39.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatytas visiško nuostolių atlyginimo principas. Kaip jau minėta, nuostoliai turi būti realūs, įrodomi. Teismo įsitikinimu, ieškovė įrodė tik dalies prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, t. y. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai patyrė 4627,33 Eur išlaidas, susijusias su teleskopinio krautuvo Manitou MT 1840 100p ST4S1 remonto išlaidų kompensavimu ir 683,93 Eur išlaidas už priekinio stiklo, skirtą teleskopiniam krautuvui (duomenys neskelbtini)170, įsigijimą, klijavimą ir remontą, viso 5311,26 Eur.  Būtent ši sumos dalis laikytina pagrįsta ir įrodyta, taigi ir priteistina iš atsakovės kaip žalos atlyginimas, o likusi reikalavimų dalis atmestina (CPK 178 str.).

40.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

41.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metines palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5311,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

44.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 129 Eur žyminis mokestis ir 650 EUR išlaidos už advokato teisinę pagalbą Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3383,16 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

45.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 92,6 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 5734,85 Eur sumą, priteista – 5311,26 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės  priteistina 721,35 Eur (779 Eur x 92,6 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 250,35 Eur (3383,16 Eur x 7,4 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 471 Eur (721,35 Eur – 250,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,02 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės yra priteistina 15,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arkama“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Storent“, j. a. k. 302251303 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkama“, j. a. k. 302524570, 5311,26 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų vienuolikos eurų ir 26 ct) žalos (nuostolių) atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5311,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 471 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkama“, j. a. k. 302524570, 15,76 Eur (penkiolikos eurų ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų). Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Marina Vladimircevienė