Administracinė byla Nr. A-138-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00485-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, ir Valstybės įmonei prie Alytaus pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 4–5, 40–43) į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, 6 570 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o iš atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, įmonė) – 6 570 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. dirbo dažytoju Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų. 2012 m. gegužės 18 d. dėl jam nežinomų priežasčių buvo atleistas iš darbo. Tikrąsias atleidimo priežastis (už nekokybišką darbų atlikimą) sužinojo tik gavęs atsakovo 2012 m. liepos 13 d. raštą Nr. 2-360, kurį skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau skundas nebuvo nagrinėtas. Nors buvo atleistas iš darbo, tačiau jokio įmonės direktoriaus įsakymo dėl atleidimo jis nėra gavęs. Jam pavestus darbus dirbo kokybiškai ir vykdė visus meistro nurodymus, o atleidžiant jį iš darbo nebuvo atsižvelgta į jo turimą aukštesnę dažytojo kategoriją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš darbo atleistas neteisėtai ir pažeidžiant įstatymus, jis patyrė 6 570 Lt turtinę žalą, kurią sudaro jo negautas darbo užmokestis nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. liepos 11 d. (atlikus bausmę išleistas iš pataisos namų). Taip pat jis patyrė ir 6 570 Lt neturtinę žalą dėl pažeminimo atleidžiant jį iš darbo ir nevertinant jo profesinių gebėjimų, dėl reputacijos pablogėjimo, nes minėtas raštas dėl atleidimo yra dokumentas (neigiamas faktas) jo asmens byloje, dėl (duomenys neskelbtini), dėl sumažėjusių bendravimo su šeima, dukra galimybių, apriboto išlaikymo pastarosioms teikimo.

Nurodė, kad jis, dirbamas dažytoju, turėjo aukštesnę kategoriją nei kitas kartu dirbęs dažytojas, tad, pritrūkus darbo dviem darbininkams, jis buvo atleistas iš darbo, nes įmonei naudingiau mokėti mažesnį atlyginimą už tą patį darbą žemesnės kategorijos dažytojui. Todėl, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas lygių galimybių principas ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios darbdaviui pareigą naudoti vienodus atleidimo iš darbo kriterijus. Atsižvelgdamas į šią teisės normą, pareiškėjas prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti kaip diskriminaciją dėl socialinės padėties.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, ir Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų atsiliepimuose į pareiškėjo skundus (I t., b. l. 18–21, 109–110) nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4-130 buvo paskirtas laikininku–dažytoju. Darbininkams laikininkams apmokama už dirbtas valandas, taikant valandinį įkainį. Įmonėje buvo atliekami metalo gaminių dažymo darbai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dirbo dažymo paruošimo (valymo) darbus. Pagal Nuteistųjų ir suimtųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 494, 4 punktą, kai darbo rezultatus sudėtinga apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, vienetinis apmokėjimas už darbą gali būti netaikomas. Dėl darbo organizavimo formos taikymo ypatumų pareiškėjo darbo vietoje nebuvo apskaitomas kokybiškai ar nekokybiškai nudažytų gaminių kiekis, todėl dėl šios priežasties atsakovas negalėjo pareiškėjui pateikti jo ar kartu dirbusių nuteistųjų nekokybiškai nudažytų gaminių skaičiaus ar pasiaiškinimų dėl šių gaminių. Baldų gamybos baro meistras J. P., kuris buvo ir nuteistojo (pareiškėjo) darbų vadovas, 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu įmonės direktoriaus pavaduotoją L. Š. informavo, kad dėl sumažėjusių darbų apimties į darbą bus vedamas tik vienas iš dviejų dažytojų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, kuris dažnai nevykdydavo meistro nurodymų dėl gaminių paruošimo dažymui, ir dėl to pablogėdavo dažymo kokybė, į darbą laikinai nebuvo vedamas. Taigi nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimos „Nedarbo dėl darbo nebuvimo“ dienos. Taip pat nuo 2012 m. gegužės 18 d. pagal meistro 2012 m. gegužės 15 d. pranešimą, įmonės pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, L. Š. 2012 m. gegužės 16 d. pranešimu ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ 1.2 punktu pareiškėjas kartu su kitais meistro nurodytais nuteistaisiais buvo pervestas į nedirbančiųjų brigadą dėl šių priežasčių: 1) baldų gamybos bare sumažėjo metalo apdirbimo darbų; 2) pareiškėjas nevykdė gamybos meistro, kuris yra tiesioginis jo vadovas, nurodymų, o tai, sutinkamai su Alytaus pataisos namų ir Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-4/3-3 patvirtintos „Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo“ 5.17 punktu, suteikia teisę padalinio vadovui atleisti (nuimti) nuteistąjį nuo darbo. Pareiškėjas savo skunde neginčija meistro reikalavimų dėl gaminių paruošimo dažymui nevykdymo fakto, tačiau, nurodydamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 131 straipsnio 8 dalies komentarą, tvirtina, kad už šiurkštų technologijų nesilaikymą jis negalėjo būti atleistas (nuimtas) iš darbo, o vadovaujantis įmonės kvalifikavimo komisijos išvada jo turima kvalifikacija galėjo būti pažeminta viena kategorija. Tačiau pareiškėjas pažeidinėjo metalo gaminių paruošimo dažymui reikalavimus ne todėl, kad šiam darbui, kuris atliekamas nuriebalinant (valant) metalo ruošinius rankiniu būdu, pritrūko kvalifikacinių žinių, o todėl, kad jis nepakankamai stropiai atlikdavo valymo darbus, ir meistrui pastebėjus jo nekokybišką darbą ir nepakankamas pastangas, pareiškėjas meistro nurodymų kokybiškai atlikti gaminių paruošimo dažymui darbus toliau nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad gaminių paruošimo dažymui, t. y. valymo darbų atlikimo kokybė priklauso nuo darbininko pastangų, o ne nuo dažymo proceso kvalifikacinių reikalavimų (kurie paruošimo darbams nėra taikomi) laikymosi, meistras turėjo teisinį pagrindą pervesti pareiškėją į nedirbančiųjų brigadą, netikrindamas jo kvalifikacijos ir nesikreipdamas į kvalifikaciją patvirtinančią komisiją, o remdamasis Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo 5.17 punktu.

Pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip nuteistajam, yra taikoma nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, todėl šiuo atveju visiems klausimams, susijusiems su darbo santykiais, turi būti taikomas BVK, o ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti darbo ar civiliniai įstatymai. Nuteistųjų priėmimą bei atleidimą iš darbo reglamentuoja ir Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas, kurio 15.7 punktas numato, kad dirbantys nuteistieji gali būti atleidžiami iš darbo, „kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teisėtų padalinio vadovų nurodymų ar pažeidžia įstatymus“. Būtent šiuo konkrečiu atveju nuteistasis nevykdė meistro teisėtų nurodymų, todėl jis buvo atleistas iš darbo ir pervestas į nedirbančių nuteistųjų brigadą.

Nurodė, kad darbų kategorijas dažytojams nustato įmonė, todėl, jeigu būtų siekiama šiose darbo vietose taupyti lėšas, įmonė nekeltų darbuotojų kategorijų ir visiems mokėtų vienodai pagal II kategoriją. Tačiau įmonei yra svarbiau skatinti dažytojus dirbti kokybiškai, ir viena iš skatinimo priemonių yra aukštesnės kategorijos suteikimas, leidžiantis mokėti didesnį darbo užmokestį.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (II t., b. l. 23–29) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P. 2012 m. gegužės 15 d. pranešimą, įmonės direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, L. Š. 2012 m. gegužės 16 d. pranešimą, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“, priimtu vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remiantis nuteistųjų skirstymo komisijos 2012 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolu Nr. 79, 1.2 punktu pareiškėjas buvo pervestas iš 6 būrio 64 brigados į 7 būrio 70 nedirbančiųjų brigadą.

Nurodė, kad įmonės baldų gamybos cecho meistras J. P., kuris pagal įmonės direktoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3-104 patvirtintos Baldų gamybos baro meistro pareigybės aprašymą užtikrina planuojamų gaminių bei užsakymų vykdymą pagal visus ekonominius, techninius rodiklius, ritmingą darbą ir aukštą produkcijos kokybę (4 punktas) bei griežtai laikantis technologinio proceso, užtikrina išleidžiamos produkcijos kokybę (8 punktas) ir atsako už baldų gamybos gamybinės programos, visų planinių rodiklių vykdymą ir produkcijos kokybę (26 punktas), 2012 m. balandžio 13 d. įmonės direktoriaus pavaduotojui pranešė, kad baldų gamybos ceche sumažėjus metalo apdirbimo darbų, netikslinga palikti dirbančioje 64 brigadoje du dažytojus, todėl į darbą bus vedamas tik nuteistasis R. K., nes nuteistasis P. P. nekokybiškai atlieka metalo gaminių paruošimo dažymui darbus ir nevykdo meistro nurodymų. Tai, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 16 d. nebuvo vedamas į darbą dėl darbo nebuvimo patvirtina 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Aplinkybes dėl pareiškėjo darbo kokybės J. P. patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu pagal J. P. 2012 m. gegužės 15 d. pranešimą dėl sumažėjusių metalo apdirbimo gamybinių apimčių pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 18 d. nebuvo vedamas į darbą ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr.2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ buvo pervestas į nedirbančiųjų brigadą. Tai patvirtina 2012 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

Pažymėjo, kad pagal Aprašo III skyriaus nuostatas atleidžiamas iš darbo nuteistasis teikiamas skirstymo komisijai, kuri, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, svarsto galimybę nuteistąjį atleisti, o galutinį sprendimą dėl nuteistojo atleidimo iš darbo priima skirstymo komisija. Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų 2012 m. gegužės 18 d. nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolo Nr. 79 turinio (2 klausimas dėl nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą), liudytojo Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniojo specialisto E. S. parodymų, pareiškėjo pateikto kvietimo į 2012 m. gegužės 18 d. nuteistųjų skirstymo komisijos posėdį, pareiškėjas dalyvavo šiame posėdyje, taigi jam buvo žinomos jo pervedimo iš 6 būrio 64 brigados į 7 būrio 70 nedirbančiųjų brigadą priežastys, nes komisijos posėdžio metu komisija paskelbė nutarimą, kuris ir buvo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ pagrindas. Iš to matyti, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam nebuvo žinomos jo pervedimo iš vieno būrio į kitą nedirbančiųjų būrį priežastys, o tuo pačiu ir jo nevedimo į darbą priežastys, nes kaip jau minėta, pagal Aprašo nuostatas įsakymo dėl nuteistojo atleidimo iš darbo priėmimas nėra numatytas. Be to, BVK 125 straipsnio 1 dalis pataisos įstaigos administracijai numato teisę siūlyti nuteistajam darbą, o šios teisės įgyvendinimą garantuoja pataisos namų ar valstybės įmonės prie pataisos namų gamybinės programos, o ne nuteistųjų asmenų pageidavimai, ir šią aplinkybę, kad iki 2012 m. spalio 1 d. įmonėje dėl darbo nebuvimo dirbo tik vienas II kategorijos dažytojas laikininkas R. K., patvirtina 2012 m. gegužės–spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įmonės direktoriaus 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 4-22. Taigi įmonė ir Alytaus pataisos namai veikė teisėtai.

Teismas pareiškėjo argumentus, jog jis pavestus darbus dirbo kokybiškai ir vykdė visus meistro nurodymus, o atleidžiant jį iš darbo nebuvo atsižvelgta į jo turimą aukštesnę dažytojo kategoriją ir tai vertintina kaip diskriminacija dėl socialinės padėties, laikė nepagrįstais, nes jis nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti J. P. 2012 m. balandžio 13 d., 2012 m. gegužės 15 d. pranešimuose nurodytų aplinkybių. Be to, Aprašo 15.7 punkte numatytas pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrindas (nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teisėtų padalinio vadovo nurodymų ar pažeidžia įstatymus) yra susijęs su pareiškėjo valiniais veiksmais vykdant jam pavestas užduotis, todėl jo atleidimui iš darbo neturėjo įtakos jo aukštesnė kategorija vertinant jo pirmumo teisę likti dirbti įmonėje sumažėjus gamybinių programų apimtims.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų įmonės administracijos ar atskirų jos pareigūnų, darbuotojų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, nėra tikslinga aiškintis aplinkybių dėl kitų sąlygų buvimo ir jas vertinti, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą netenkintini kaip nepagrįsti.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 32–37), kuriuo prašo: 1) išreikalauti dokumentus; 2) teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; 3) pripažinti jo 2012 m. gegužės 18 d. atleidimą iš darbo neteisėtu bei diskriminuojančiu; 4) pripažinti, kad J. P. 2012 m. gegužės 18 d. viršijo įgaliojimus atleisdamas jį iš darbo; 5) pripažinti, kad įmonės direktorius 2012 m. gegužės 18 d. neveikė taip, kaip viešojo administravimo subjekto vadovas turėjo veikti; 6) grąžinti pareiškėją į darbą ir atleisti jį iš darbo 2013 m. liepos 11 d. pakeičiant atleidimo iš darbo pagrindą – suėjus nuteistajam paskirtos bausmės laikui; 7) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, 6 570 Lt turtinės bei 6 570 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos DK nuostatos, numatančios darbuotojų atleidimo iš darbo tvarką bei pagrindus (aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo, patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, atsakovo teiginiai jo atsiliepime į pareiškėjo skundą ir kt.). Nagrinėjamu atveju jis buvo atleistas be pagrindo (be kaltės), diskriminuojant jį kitų darbuotojų atžvilgiu. Pareiškėjas nebuvo padaręs jokių pažeidimų, iš jo nebuvo reikalaujama pateikti jokių pasiaiškinimų, nėra jokių duomenų apie nekokybiškus gaminius (užsakovų nusiskundimų). Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį pažeidėjas (šiuo atveju – įmonė) turėjo įrodyti, kad ji pareiškėjo nediskriminavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teisės aktai nenumato galimybės atleisti darbuotoją dėl darbo apimčių sumažėjimo, atsakovas neįrodė pareiškėjo padarytų pažeidimų fakto, pareiškėjui nebuvo leista pasiaiškinti, tai reiškia, jog pareiškėjas buvo atleistas dėl diskriminacijos dėl socialinės padėties, nes pareiškėjas gavo didesnį atlyginimą nei R. K.. Be to, pareiškėjo atleidimas buvo reikalingas tam, kad būtų atlaisvinta vieta, ir būtų galima priimti naują darbuotoją.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neobjektyvus, nes nebuvo išreikalauti jo prašomi dokumentai (J. P. 2012 m. gegužės 18 d. tarnybinis pranešimas; kokybės kontrolės darbuotojų raštai apie nustatytus nekokybiškus gaminius; tuo metu dirbusių nuteistųjų paaiškinimai dėl nekokybiškos produkcijos). Aplinkybes dėl netinkamos kokybės produkcijos atsakovas grindė dokumentais, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

Pažymi, kad jis turėjo būti atleistas iš darbo įmonės direktoriaus, o ne Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu.

Nurodo, kad šiuo atveju yra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, nes jo atleidimas iš darbo nebuvo pagrįstas jokiais faktais (nemotyvuotas), įsakyme dėl jo atleidimo nebuvo nurodytos jokios teisės ar pareigos pareiškėjui, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, buvo atleistas dėl J. P. (neįgalioto asmens) pranešimo, pareiškėjui nustatytu terminu nebuvo išduotas įsakymas (per 3 darbo dienas) bei buvo vengiama jį išduoti.

Prašo išreikalauti: 1) J. P. 2012 m. gegužės 18 d. pranešimą apie nekokybišką darbų atlikimą; 2) kokybės kontrolės darbuotojų raštus nuo 2010 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. gegužės 18 d., kuriuose būtų nustatyti nekokybiškai atlikti darbai; 3) nuteistųjų, dirbusių kartu (R. K., E. V.) paaiškinimus apie nekokybišką produkciją; 4) įmonės pranešimų registracijos žurnalą, kuriame užregistruoti 2012 m. balandžio 13 d., 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. gegužės 16 d. pranešimai; 5) rašytinius įrodymus, kuriuose nustatyti pažeidimo faktai nuo 2010 m. liepos 18 d. iki 2012 m. gegužės 18 d., apie kuriuos bylos nagrinėjimo metu kalbėjo J. P.. Jei tokių dokumentų nėra, tuomet atsakovas turėtų išduoti apie tai pažymas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 44–47) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Pažymi, kad kitų nuteistųjų pranešimų dėl darbo kokybės pateikti negali, nes tokie pranešimai neegzistuoja – nuteistieji negali vertinti kitų nuteistųjų darbo, ypač, jei šie atliko kitą darbą; J. P. 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas neegzistuoja, nes pareiškėjas buvo atleistas pagal J. P. 2012 m. gegužės 15 d. pranešimą; kokybės kontrolės tarnybos raštai neegzistuoja, nes tokios tarnybos įmonėje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl 6 570 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų ir 6 570 Lt turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų.

Šios žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų  atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų veiksmų, kurie jo teigimu pasireiškė tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2012 m. gegužės 18 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pas atsakovą  dirbo dažytoju, tačiau 2012 m. gegužės 18 d. dėl jam nežinomų priežasčių buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjo teigimu jo atleidimas iš minėto darbo buvo neteisėtas, dėl ko jis laikotarpyje nuo 2012 m. gegužės 18 d.  iki 2013 m. liepos 11 d. (laisvės atėmimo bausmės pabaigos), patyrė 6 570 Lt turtinę žalą, nes negavo darbo užmokesčio  tuo metu bei patyrė tokio pat dydžio neturtinę žalą.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio trečiosios dalies "a" punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos  48 straipsnio penktosios dalies nuostatas yra leidžiama numatyti pareigą dirbti  asmeniui, iš kurio atimta laisvė arba kuris yra lygtinai atleistas nuo kalinimo. Toks šių asmenų darbas nėra laikomas priverčiamuoju darbu bei yra  reguliuojamas atitinkamo įstatymo (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadą byloje Nr. 22/94).

Bausmių vykdymo kodeksas yra ta teisės norma, turinti įstatymo  galią, kuri ir reguliuoja asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme darbo sąlygas bei tvarką, kurį nuteistieji dirba pataisos įstaigose, atlikdami šią bausmę.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad tokių asmenų darbas nėra prilyginamas darbui, kurį asmenys dirba kitais pagrindais – pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, užsiimdami verslu ir pan..

Dėl šių priežasčių, pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovui nuo 2012 m. gegužės 18 d.  nebesuteikus  jam darbo, buvo pažeistos atitinkamos Darbo kodekso ir panašių  teisės aktų normos, yra nepagrįsti bei neteisingi.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui - išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).

Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas taip pat yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes - esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; aprūpinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).

Byloje nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“, nusprendė pareiškėją  pervesti iš 6 būrio 64 brigados į 7 būrio 70 nedirbančiųjų brigadą, t.y., nebeskirti jam dažytojo darbo, kurį jis nuo 2010 m. liepos 19 d.  dirbo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų baldų gamybos bare.

Iš bylos matyti, kad šis sprendimas pareiškėjui nebeskirti darbo, iš esmės yra grindžiamas darbo vietų skaičiaus sumažėjimu (keturiomis) dėl atitinkamai sumažėjusių metalo apdirbimo gamybinių apimčių.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėtu sprendimu, nebeskirti darbo, be pareiškėjo, buvo nuspręsta dar trims asmenims, tuo metu dirbusiems kartu su pareiškėju (t. 1 b. l. 25-28).

Byloje duomenų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes nesurinkta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog darbo pareiškėjui nebeskyrimą sąlygojo objektyvaus pobūdžio aplinkybė – darbo apimčių sumažėjimas.

Minėta, kad tokio pobūdžio aplinkybės, kaip darbo vietų (darbo apimčių) nebuvimas ar jų sumažėjimas, sudaro pakankamą teisinį pagrindą atsakovui nesuteikti darbo pataisos įstaigoje nuteistajam, o tais atvejais kai jis buvo  suteiktas, jo toliau nuteistajam neteikti.

Iš pareiškėjo skundų teismui taip pat matyti, kad savo nesutikimą su  sprendimu nebeskirti jam darbo, iš esmės  grindžia tuo, jog  jis tokiu būdu buvo diskriminuojamas, nes  dirbti dažytoju buvo paliktas kitas nuteistasis – R. K., teigiant, kad jo, pareiškėjo, darbo kokybė yra žemesnė nei R. K.. Pareiškėjo teigimu, šis teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas, nes jo prastos bei žemesnės darbo kokybės nei R. K. faktas yra neįrodytas, dėl ko darbo nesuteikimas, yra susidorojimas su juo, jo teisės į darbą  pažeidimas ir pan..

Minėta, kad nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, darbas pataisos įstaigose, nėra viena iš socialinių garantijų, kuri taikoma  darbo teisinių santykių srityje, o yra viena iš pataisos priemonių, kuri taikoma nuteistiesiems, siekiant juos paruošti gyvenimui laisvėje ir pan. (BVK 1 ir 111 str.), t. y., darbo, kaip priemonės skirtos  paruošti nuteistuosius gyvenimui laisvėje, paskirtis yra kitokia nei darbo teisinių santykių atveju, dėl ko  ir negali būti vertinama per teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, prizmę.

Toks šios priemonės pobūdis reiškia, kad aukštesnė ar žemesnė vieno nuteistojo lyginant su kitu nuteistuoju darbo kvalifikacija gali būti reikšminga, sprendžiant darbo pataisos įstaigoje nuteistiesiems skyrimo ar nebeskyrimo klausimus, kai tarp nuteistųjų atsiranda konkurencija į vieną darbo vietą, tačiau nėra  lemianti. Tokiais atvejais pataisos įstaigos administracija turi diskreciją  atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kurie gal būti siejami su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, vykdant tiek bendrasis tiek specialiąsias nuteistojo pareigas (BVK 12 str.), poreikiu taikyti nuteistajam kitas pataisos priemones, numatytas BVK 111 straipsnyje  ir pan..

Iš byloje esančio Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų baldų gamybos cecho meistro J. P. 2012 m. balandžio 13 d. pranešimo matyti, kad pareiškėjas nevykdo jo nurodymų susijusių su darbo procesu, jo kokybe (t. 1 b. l. 24).

Kolegijos vertinimu, tokie duomenys apie  pareiškėjo elgesį bei požiūrį į darbą, pataisos įstaigų administracijai, byloje nagrinėjamu atveju sudarė pakankamą pagrindą nutraukti tolesnį šios pataisos priemonės taikymą  pareiškėjo atžvilgiu.

Dėl šių priežasčių netenkintinas pareiškėjo apeliaciniame skunde pareikštas procedūrinio pobūdžio prašymas  išreikalauti atitinkamus įrodymus, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius apie galimai jo kokybiškiau už kitą nuteistąjį – R. K., atliekamą darbą ir pan., nes šių  aplinkybių nustatymas, byloje nagrinėjamu atveju  neturi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui bei būtų perteklinis.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas šias aplinkybes, kurios sudarė pagrindą priimti sprendimą nebeskirti jam  minėto darbo, 2013 m. kovo 28 d. apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris šį jo skundą paliko nenagrinėtu, nes pareiškėjas praleido terminus tokiems sprendimams apskųsti (t.1 b. l. 8).

Pagal BVK 183 straipsnio 2 ir 3 dalis pataisos įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, - per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad šio pobūdžio ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl pareiškėjas tinkamai nepasinaudojęs šia tvarka, prarado galimybę į  šių aplinkybių, susijusių su darbo nebeskyrimu, ištyrimą bei vertinimą tokiu aspektu, koks jis skirtas šio pobūdžio ginčams nagrinėti.

Visa tai apibendrinus bei įvertinus pareiškėjo skundą Civilinio kodekso 6.271 ir 6.250 straipsnių, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taikymo aspektu, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog atsakovas nebeskirdamas pareiškėjui nuo 2012 m. gegužės 18 d. darbo pataisos įstaigoje, pažeidė jo teises, t. y. neįrodė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių pareiškėjui galėjo atsirasti jo nurodoma žala (CK 6. 246 str.).

Dėl paminėto tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a:

              Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą atmesti.

              Nutartis neskundžiama.