Baudžiamoji byla Nr. 1-1473-834/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32377-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.1.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. M. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme,
n u s t a t ė :
2020 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1308-927/2020, kuriuo teismas I. (I.) M. pripažino kaltu padarius nusikalstama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu I. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas I. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 13 val. 10 min. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 11 val. 54 min., viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilyginta dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmė I. M. skirta 38 MGL dydžio (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu I. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis I. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio ,,MAZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15000 (penkiolika tūkstančių) Eur. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. CD laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje. Išaiškinta kaltinamajam I. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu gautas I. M. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko elektroniniu parašu 2020-09-24 pasirašytas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme ir nurodė, kad jo atstovaujamasis negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir išnaudoti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Kartu su prašymu pateikė advokato orderį.
Atsisakyti priimti prašymą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
BPK 422 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teismų praktikoje pažymėta, jog baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nustatyta tik kaltinamajam. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Taigi BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-109-468/2019). Nagrinėjamu atveju prašymą surengti bylos nagrinėjamą teisme pateikė ne pats kaltinamasis, o jo gynėjas advokatas Andriejus Tiščenko. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 21 d. dalyvaujant jį ikiteisminio tyrimo metu gynusiam gynėjui advokatui Aldevinui Švedui jau išreiškė savo valią užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tai patvirtina paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas, kurį pasirašė pats kaltinamasis, jo gynėjas ir vertėjas ( el. baudžiamosios bylos priedo b.l. Nr. 97), tačiau nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis nesutiko su baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda bei išreiškė valią paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad tokį prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi teisę paduoti tik pats kaltinamasis, tokia teisė nesuteikta nei gynėjui, nei prokurorui ar nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 12.1 punkte nurodoma, kad teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi tik kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą. Gynėjo teisė teikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra numatyta net ir tuo atveju, jei advokatas veikia pagal suderintą nuteistojo valią, pateikus advokato orderį. Sistemiškai analizuojant neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių apskundimo tvarką, atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BPK 312 straipsnio 1 dalimi, apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, t. y. įstatymų leidėjas konkrečiai nurodo proceso dalyvius, turinčius apeliacijos teisę. Todėl plečiamai aiškinti BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laikyti, jog prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, gali pateikti ne tik kaltinamasis, bet ir jo gynėjas advokatas, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. el. S-362-579/2020.) Taigi, teismas pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priimti gynėjo prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi nėra aiškaus kaltinamojo prašymo iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis prašo surengti bylos nagrinėjimą teisme ir supranta surengtos bylos nagrinėjimo iš esmės pasekmes.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Teismas, vadovaudamasis BPK 422, 439 straipsniais,
n u t a r i a :
Nuteistojo I. (I.) M. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Vaida Sinkevičienė