Administracinė byla Nr. II-418-162/2010  m.

                                                              Proceso Nr. 4-63-3-00110-2009-9                             

   Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4; 73 (S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 22 d.

Klaipėda

 

          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž.S., jo atstovui advokatui Mariui Griciui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovui Algirdui Puidokui, 2010 m. spalio 14 d.  viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.S. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2009-04-09 nutarimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:    

 

          Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūnė 2009 m. kovo 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad Ž.S. 2009 m. kovo 19 d. 22.00 val. Plungės mieste, Dariaus ir Girėno g. automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Chyrsler Crossfire“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo: važiuodamas dideliu greičiu suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 125 punktuose numatytus reikalavimus. Ž.S. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį.

          2009 m. balandžio 9 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucijos) nutarimu Ž.S. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir jam paskirta 2 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes nutarimas priimtas nenustačius tyčinių chuliganiškų veiksmų, nenustatyti du ar daugiau pažeidimų, kurių visuma būtų traktuojama chuliganišku vairavimu. Nurodo, kad administracinė byla išnagrinėta nepilnai, neišsamiai ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant ATPK 280, 283, 284 straipsniuose numatytas nuostatas. Pažymi, kad chuliganizmas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti chuliganizmu. Nukentėjusių asmenų šioje byloje nebuvo nustatyta, nors tai yra būtina aplinkybė, o nutarime nurodytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai papiktino pareigūnus, parodo, kad pareigūnai yra priešiškai nusiteikę ir jausdamiesi įžeisti dėl ankstesnių įvykių, siekia nepagrįstai nubausti. Iš vaizdinės medžiagos matyti, kad realus pavojus niekam nesukeltas. Pažymėjo, jog pažeidimas padarytas ne tylos metu, o automobilių stovėjimo aikštelė nėra ta vieta, kur yra intensyvus eismas ir galimas pavojus kitiems eismo dalyviams.

          Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu (b.l. 51-54) buvo patenkintas Ž.S. skundas ir 2009 m. balandžio 9 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio nutarimas panaikintas.

          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b.l. 73-76) iš dalies patenkino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Akcentuoja, jog automobilių stovėjimo aikštelėje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrino automobilio techninę būklę ir savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovas Algirdas Puidokas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Mano, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina Ž.S. padarytą teisės pažeidimą.

          Konstatuojama

          Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

          ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už  chuliganišką  vairavimą,  tai   yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

          Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

          Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

          Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 30) ir skundžiamo nutarimo (b.l. 32) matyti, kad Ž.S. kaltinamas tuo, jog automobilių stovėjimo aikštelėje dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo automobilį „Chrysler Crossfire“, t.y. važiuodamas dideliu greičiu suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims. Ž.S. kaltinamas pažeidęs bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir transporto priemonių išsidėstymo kelyje taisykles. Iš apibrėžto kaltinimo matyti, jog Institucija aiškiai įvardijo padarytą KET pažeidimą – Ž.S., važiuodamas dideliu greičiu, suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims, tai pat nurodytos ir chuliganiškos paskatos – šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, nepagarbos visuomenei ir vairuojamo automobilio išskirtinumo rodymas, įžūlus ir pavojingas vairavimas.

          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog aikštelėje, nebuvo kitų eismo dalyvių, jis bandė savo automobilio techninę būklę, todėl niekam nekėlė pavojaus, greitis nebuvo didelis. Tačiau minėtus teiginius paneigia rašytinė bylos medžiaga (b.l. 19-25) ir liudytojų parodymai. 

          A.J. 2009 m. kovo 27 d. rašytame paaiškinime (b.l. 31) nurodyta, kad jis, 2010 m. kovo 19 d. apie 21.20 val. važiuodamas Dariaus ir Girėno gatve pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje sportinio tipo automobilis sukinėja „saulutes“, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apie tai pranešė policijai. Liudytojas dėl savo saugumo nenorėjo būti paviešintas.

          Liudytojas S.P. parodė, jog dirbdami kartu su M.T. pagal maršrutą, gavo iš budėtojo pranešimą apie tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje pavojingai manevruoja automobilis. Važiuodami pro prekybos centrą „Papartis“, išgirdo cypiančių padangų garsą. Nuvykę į automobilių stovėjimo aikštelę pamatė automobilį, sukanti žiedinius ratus, o iš automobilio padangų rūko dūmai. Liudytojas M.T. parodė, jog atvažiuojant į aikštelę, pamatė pavojingai  manevruojantį automobilį, vėliau tas automobilis važiavo tiesiai į pareigūnų automobilį. Liudytojai pažymėjo, kad automobilis sukėlė pavojų, jie buvo priversti stabdyti, nes Ž.S. vairavimo būdas jiems trukdė įvažiuoti į aikštelę. Pažeidėjas „saulutes“ suko vidury aikštelės, tačiau kai į aikštelę iš dešinės pusės važiavo pareigūnų tarnybinis automobilis, Ž.S. išvažinėjo. Liudytojai parodė, jog pavojus kilo ne tik jų vairuojamai transporto priemonei, bet ir aikštelėje aplink stovėjusiems automobiliams. Abu policijos pareigūnai patvirtino, jog aikštelėje buvo ir kitų transporto priemonių. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinime (b.l.18) patvirtinta faktinė aplinkybė, jog jis važiavo ne pačiu dešiniu kelio kraštu, kaip jis nurodo priežastį – bandydamas išvengti kliūties – sušalusio sniego kelkraštyje, todėl akivaizdu, jog buvo pažeistas KET 125 punkto reikalavimas, nustatantis, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Policijos pareigūnų įvažiavimas į aikštelę bei Ž.S. išvažiavimas iš jos yra užfiksuotas teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje (b.l. 42), kuri buvo peržiūrėta teismo posėdžio metu.

          Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinkantys jų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 19-20) nurodytas aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu.

          2009 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti M.A. bei M.Š. parodė, jog abu matė, kaip Ž.S. sukiojo „saulutes“, o  jie patys stovėjo 10-15 metrų atstumu nuo važiuojančios transporto priemonės (b.l. 49). Liudytojai M.A. ir M.Š. buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi numatančia, jog įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi, teismas remiasi minėtų liudytojų parodymais, kaip turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti.

          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog dėl Ž.S. nedidelio transporto priemonių vairavimo stažo (3 metai) jo automobilio „Chrysler Crossfic“ manevravimas galėjo kelti grėsmę M.A. ir M.Š., stovėjusiems apie 10-15 metrų atstumu nuo važiuojančios transporto priemonės. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad buvo manevruojama visoje aikštelėje, automobilio padangų slydimo žymės yra netoli aikštelėje stovinčių automobilių (b.l. 21-22). Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimo stažą, jo vairuojamo automobilio manevravimo būdą bei atstumą iki stovėjusių aikštelėje žmonių, darytina išvada, kad automobilio „Chrysler Crossfic“ manevravimas kėlė grėsmę M.A. ir M.Š.

          Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pretekstas savo veiksmų paaiškinimui (automobilio techninės būklės išbandymas) yra netinkamai įvertintas pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, pritardamas Institucijos argumentui, jog Ž.S. galėjo automobilio techninę būklę patikrinti techninės apžiūros centre ar automobilių autoservise. Teismo nuomone, pažeidėjo elgesys kai mažareikšme dingstimi automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu buksuojant ratais sukamos „saulutės“, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos.

          Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

          ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje pažeidimo padarymo metu numatyta nuobauda – bauda nuo 1 000 iki 2 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

          ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

          ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į  atsakomybę lengvinančias   ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis  mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pagrįstai paskyrė pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumą.

          Duomenys apie KET pažeidimus (b.l. 33-36) patvirtina, jog skundžiamo nutarimo (b.l. 32) priėmimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galiojančias nuobaudas: 2008 m. balandžio 12 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 2009 m. sausio 10 d. nutarimu – pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą, Ž.S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Institucijos paskirta administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

          ATPK 20 straipsnis nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

          Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

         Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1  punktu, teismas

 

nutaria:

 

          skundo netenkinti.

          Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą, kuriuo Ž.S. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 2 000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti tranpsorto priemones atėmimu 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, palikti nepakeistą.                                                                                                                                                                                                      

          Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                         Dalia Gumuliauskienė