VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. M., būdamas mokesčių mokėtoju, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas mokestinę nepriemoką, bei žinodamas, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei vykdydamas prikimus, nors pagal įstatymą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tokiu būdu A. M. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) teises.

VMI savo pareiškime teismui nurodė, kad prašo patraukti A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 EUR (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje atsakomybėn traukiamas A. M. parodė, kad skola VMI susidarė jam nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio. Nesumokėjo nei vienos įmokos į biudžetą, nes neturėjo pajamų. Turėjo du verslus, vienas buvo susijęs su (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini), t. y. MB „S“ ir MB „B“, įmonės egzistuoja iki šiol, bet yra likviduojamos. MB „B“ pervesti pinigai buvo skirti darbuotojų darbo užmokesčiui, UAB „L“ buvo jo buhalterinė įmonė, I. M. – jo žmona ir (duomenys neskelbtini), kodėl pinigus pervedė E. J., neprisimena. Taip pat reikėjo mokėti už nuomą. Visa tai buvo būtinosios išlaidos, bandė gelbėti verslą, todėl pažeidė kreditorių eiliškumą. Buvo pardavęs tiek savo asmeninį, tiek ir įmonei priklausantį turtą, automobilius, už gautas lėšas atsiskaitė su Šiaulių banku, kadangi mašina buvo lizinginė, taip pat išmokėjo atlyginimus darbuotojams. Kai sudarė sutartį dėl mokestinės paskolos nežinojo apie antrą karantiną. Nuo VMI nesislapstė, rašė jiems raštus, bandė paaiškinti susidariusią situaciją, bet visi jo prašymai buvo atmesti. Per ataskaitinį laikotarpį iš „G“ gavo 329 EUR darbo užmokestį, tai vienintelės jo pajamos, buvo tik pradėjęs dirbti, jo atlyginimas svyruoja nuo 900 EUR iki 1200 EUR per mėnesį. Apgailestavo dėl padaryto pažeidimo. Jo pajamos nėra didelės, turi du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, privalo mokėti išlaikymą.

Be prisipažinimo, A. M. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas, kuriame nurodyta, kad A. M. yra mokesčių mokėtojas, 2021 m. gruodžio 6 d. jo mokestinė nepriemoka VMI sudarė 5 154,85 EUR. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2022 m. sausio 10 d. mokestinė nepriemoka išliko 5 154,85 EUR, 2021 m. kovo 27 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), neapmokėtas likutis sudarė 4 783,17 EUR. Išanalizavus mokėtojo AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. jis vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Dėl tokių A. M. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Atkreipė dėmesį, kad A. M. 2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 15 d. turėjo didelę galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarė. Jeigu jis būtų vykdęs pareigą dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, jo mokestinė nepriemoka būtų perpus mažesnė (b. l. 2-3); 2021 m. gruodžio 6 d. A. M. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2026 m. gruodžio 5 d., kuriuo prašoma pakeisti 2021 m. kovo 27 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neapmokėtas likutis 4 783,17 EUR, mokėjimo grafiką (b. l. 4); VMI 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta A. M. prašymo netenkinti ir neišdėstyti 5 154,85 EUR mokestinės nepriemokos, susidariusios dėl gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l. 6); VMI 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nekeisti 2021 m. kovo 15 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo grafiko (b. l. 7); 2021 m. gruodžio 20 d. VMI išvada dėl A. M. mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje nurodyta, kad VMI 2021 m. spalio 30 d. buvo gavusi A. M. prašymą dėl 5154,85 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2026 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. pakartotinį prašymą dėl 5154,85 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2026 m. lapkričio 25 d. bei 2021 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl įmokų mokėjimo grafiko pakeitimo, pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Kadangi mokėtojas buvo pateikęs ne visus dokumentus, apie kurių pateikimą buvo informuotas 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“, pateikti prašymai buvo netenkinti. VMI pakartotinai išnagrinėjo 2021 m. gruodžio 6 d. pateiktus prašymus ir įvertinus su prašymu pateiktus dokumentus ir turimą informaciją nustatė, kad mokėtojas pagal 2021 m. kovo 27 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra sumokėjęs nei vienos įmokos pagal įmokų mokėjimo grafiką. Mokėtojui 2021 m. lapkričio 19 d. įteiktas įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 1304,52 EUR. Mokėtojas gavęs įspėjimą įmokų nemokėjo, bet pateikė prašymą pakeisti sutartį pratęsiant išdėstymo laikotarpį iki 2026 m. lapkričio 25 d. A. M. yra MB „S“ vadovas, kurioje dirba 1 darbuotojas ir MB „ B“ vadovas, kurioje dirba 2 darbuotojai, nuo 2021 m. spalio 22 d. jis įsidarbino UAB „G“, tačiau darbo sutarties ir dokumentų apie gaunamas darbo užmokesčio pajamas nepateikė. Iš pateikto „Revoult“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad mokėtojui UAB „G“ 2021 m. lapkričio 12 d. pervedė 329,32 EUR, tačiau pateiktame banko sąskaitos išraše nepateikta pervestų pajamų paskirtis. Iš pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. mokėtojas suteikė paskolą MB „B“ 2490 EUR; 2021 m. rugsėjo 23 d. gavo 2300 EUR iš fizinio asmens už automobilį; 2021 m. spalio 11 d. ir 2021 m. spalio 25 d. fizinis asmuo grąžino mokėtojui 300 EUR skolą, todėl A. M. turėjo galimybę mokėti įmokas ir pagal mokestinę paskolos sutartį bei iš dalies sumažinti turimą mokestinę nepriemoką, tačiau prioritetą skyrė kitiems kreditoriams. Mokėtojas nuo mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos į valstybės biudžetą įmokų nemokėjo išskyrus: 2 baudos už administracinius nusižengimus bei įmoką už mėgėjišką žvejybą (b. l. 8-10); AB „Swedbank“ banko išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., iš kurio matyti, kad A. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. I. M. pervedė 100 EUR, 2021 m. rugsėjo 15 d. MB „B“ pervedė 400 EUR, 2021 m. rugsėjo 23 d. I. M. pervedė 1 000 EUR, 2021 m. rugsėjo 23 d. MB „B“ pervedė 2 090 EUR, 2021 m. spalio 8 d. E. J. pervedė 500 EUR, 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „L“ pervedė 250 EUR, nors visais nurodytais laikotarpiais įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 5 154,85 EUR (b. l. 11); iš integruotos kliento informacijos-balanso išrašų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 15 d. mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjo, sudarė 5 154,85 EUR (b. l. 12-15). 

Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M., būdamas mokesčių mokėtoju, turėdamas mokestinę nepriemoką, susidariusią dėl gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo ir mokestinės paskolos sutarties netinkamo vykdymo, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Iš byloje pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu A. M. į savo sąskaitą gaudavo lėšas, tačiau užuot bandęs padengti turimą įsiskolinimą VMI, jis prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tą teisme pripažino ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. A. M. teigė, jog daromi atsiskaitymai buvo būtini, padaryti siekiant išsaugoti verslą, tačiau tai nepaneigia asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą. Atsakomybėn traukiamas asmuo dėl susidariusios sunkios finansinės padėtis buvo teikęs prašymus VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, tačiau, net nesulaukęs atsakymo, kuris šiuo atveju buvo neigiamas, tęsė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 EUR iki 3 000 EUR. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, atsakomybėn traukiamam asmeniui žinant apie susidariusį įsiskolinimą VMI ir sąmoningai vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Kita vertus, A. M. kreditorės VMI teises pažeidė dėl susidariusios sunkios finansinės padėties, kuriai be kita ko, įtakos turėjo ir šalyje pakankamai ilgą laiką galiojęs karantinas, kas tiesiogiai paveikė ir atsakomybėn traukiamo asmens verslą. VMI buvo teikiami prašymai išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tai rodo, jog šiuo atveju nebuvo siekiama visiškai išvengti įsiskolinimo VMI padengimo. A. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl savo veiksmų gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat įvertinama A. M. asmenybė – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Įvertinus A. M. prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą pusės metų laikotarpiui, taip pat jo nurodytą sudėtingą finansinę padėtį, įsiskolinimo VMI dydį bei finansinius įsipareigojimus šeimai, spręstina, kad skirtinos baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) iš tiesų gali būti  neįmanomas, o priverstinis baudos išieškojimas dar labiau pasunkintų asmens turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga sudaryti galimybę A. M. skirtą baudą sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 EUR baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, A. M. paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 6 ( mėnesių laikotarpiui, esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6-57-1058/2022. 

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Giedrė Telksnienė