Byla Nr. 1S-60-348/2020

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00336-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (Toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-730 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. B. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus paskiriant 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia: 2009 m. gegužės 12 d.; pabaiga – 2023 m. lapkričio 12 d.. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną yra 3 metai 11 mėnesių 21 diena.

2.       Komisija, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu, nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, šiuo metu nuostata į darbą teigiama, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas vienuolika kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat pažymima, jog asmuo koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad A. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotai nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis A. B. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo laikotarpiu dvylika kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką dešimt kartų baustas drausmine tvarka, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pagal „OASys“ metodiką A. B. nustatyta vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 27 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad išlieka nuteistojo elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniais. Teismas vertino ir tai, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą, taip pat į tai, kad nuteistasis yra teistas ir anksčiau, jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl, teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti.

4.       Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, nuteistasis A. B. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-730 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Nuteistasis A. B. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas nenurodė svarių argumentų kodėl atsisako taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistojo manymu tai, jog jis turėjo dvylika nuobaudų rodo, kad pataisos procesas vykdomas sėkmingai, kadangi pažeidimai buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje ir jau keletas metų kaip nuobaudų neturi. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, negalėjo remtis tuo, kad jis yra baustas su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, kadangi šis teistumas nėra susijęs su šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausme.

4.2.                      Skunde nurodoma, kad A. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis nurodo, kad jo požiūris į kriminalines subkultūras yra neigiamas, teigia, kad nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko hierarchijos ir nerašytų taisyklių. Pažymi, jog su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, stengiasi nepažeidinėti įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Taip pat nekonfliktuoja su kitais nutiestaisiais, laikosi sanitarinių-higienos reikalavimų ir žino to svarbą.

4.3.                      Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš naujo vertino jo charakteristiką ir elgesį bausmės atlikimo metu, atmesdamas Komisijos kompetentingumą. A. B. manymu, teismas neginčijo, kad Komisijos nutarimas atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavus, kas reiškia, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis. Skunde nurodoma, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija ir teismai iš esmės atlieka tą pačią funkciją, kadangi abu šie subjektai vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sąlygoms, tačiau teismas papildomai įvertina ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos.

4.4.                      A. B. vertinimu, teismas, tvirtindamas Komisijos sprendimą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Toliau tekste – BPK) 360 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. 154. Taip pat pažymi, kad BPK 360 straipsnio nuostatos neapibrėžia kokius aspektus turėtų vertinti teismas, priimdamas nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo, taip apsunkindami arba padarydami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymą nuteistajam neįmanomu, kadangi teismai neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis, netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo A. B. skundą negauta.

6.       Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai, ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų pokytis iš tiesų egzistuoja. A. B. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra 52 balai. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 46 balų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vertinimo metu nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 27 balai, o tai reiškia, kad likusieji 19 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. B. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

9.       Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nenurodė svarių argumentų kodėl atsisako taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas savo sprendimą argumentavo išsamiai, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nepasiektų savo tikslo, o tai, kad nuteistojo netenkinta pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. 12 kartų nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, iš jų net 10 kartų skirtos drausminės nuobaudos, tame tarpe net tris kartus už itin grubius pažeidimus, t. y. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, o tai rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, tai rodo jo gebėjimą paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, o ne sėkmingai vykdomą pataisos procesą. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ankstesniu A. B. teistumu, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nors šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir yra vertinamos kitų, asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

10.       Teisėjų kolegija sutinka, jog tai, kad nuteistasis A. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, 11 kartų skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus, taip pat tai, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Šiame kontekste visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (anksčiau teistas); lėšų tvarkymas (priteistą civilinį ieškinį dengia artimieji); gyvenimo stilius ir draugai (būdamas laisvėje nedirbo, nesimokė, laisvalaikį leisdavo nemotyvuotai, pasyviai, draugų kompanijoje gatvėje); mąstymas ir elgesys (nusikaltimą padarė impulsyviai, pirmenybę suteikia veiksmui, o ne planavimui, vyrauja neracionalus pasekmių suvokimas, problemų sprendimo įgūdžiai neadekvatūs situacijai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas nuslėpti kitą nusikalstamą veiką, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai leidžia manyti, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

11.       Kolegija pažymi, jog BPK imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas (nepatvirtintas) teismo, kas suponuoja išvadą, kad teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teismui nėra privaloma patvirtinti Komisijos nutarimą, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju, kai Komisijos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos BVK nuostatos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, teismas nutarimą patvirtina, o priešingu atveju – nepatvirtina. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistojo A. B. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde teigiama, jog teismas, tvirtindamas Komisijos sprendimą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (2012-06-06 Nr. 1R-154, galiojantis suvestinė redakcija nuo 2015-09-01 iki 2020-06-30), tačiau pažymėtina, kad tai yra Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, kurie nustato Komisijos sudarymo tvarką, jų funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas buvo individualizuotas priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumo proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Skundo argumentas, jog skundžiama nutartis prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais, nepagrįstas ir atmestinas, kadangi paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

12.       Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai:                                         Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė

Jurgis Kiškis