Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-133-810/2018

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00014-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 17 d., 01.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,76 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. sausio 30 d. nutartimi A. B. skundą tenkino iš dalies, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą pakeitė ir A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
3. Institucijos atstovas skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimą.
1. Skunde žemesnės instancijos teismo nutartis kritikuojama tuo aspektu, jog teismas joje rėmėsi apygardos teismo nutartimis. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, o būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje pažymėjo, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta švelnesnė nei numato įstatymas nuobauda, nėra iškirtinės ir galinčios sąlygoti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Apie savo ir savo šeimos gerovę, galimas pasekmes – teisės vairuoti transporto priemones, o tuo pačiu ir darbo praradimą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, A. B. turėjo pagalvoti prieš vairuodamas automobilį būdamas neblaivus.
2. Skunde taip pat pažymima ir tai, jog A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus mieste, kur intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, ir kuris gali sukelti itin sunkias pasekmes.
3. Institucijos manymu, A. B. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
1. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. B. pažymi, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažįsta ir labai gailisi, sumokėjo jam paskirtą baudą. Teigia, jog anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, nagrinėjamu atveju nestiprų alkoholį vartojo likus kelioms valandos iki transporto priemonės vairavimo. Taip pat nurodo, jog yra teigiamai vertinamas darbovietėje, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali įtakoti atleidimą iš einamų pareigų, kadangi galėjimas vairuoti yra būtinas pilnaverčiam darbo funkcijų atlikimui.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. B. cituoja 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, jog bendrosios kompetencijos teismai, priimdami spendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų, ir nurodo apygardos teismų sprendimus bylose Nr. ATP-941-648/202, ATP-400-185/2012, ATP-212-332/2012, kuriose asmenys pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jiems taikytas ATPK 301 straipsnis, bei apygardos teismų sprendimus bylose Nr. AN2-253-255/2017, AN2-218-417/2017, AN2-515-593/2017, AN2-74-319/2018, kuriose asmenys pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jiems taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
3. Anot pažeidėjo, administracinio nusižengimo išviešinimas stipriai pakenkė jo reputacijai ir tapo skaudžia pamoka, todėl manytina, jog bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. A. B. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 promilės girtumas. Šio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. A. B. Institucijos vyriausiojo specialisto nutarimu už minėto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs A. B. skundą, sprendė, kad jo atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ANK 422 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje, specialiosios teisės atėmimo terminą.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATP 301 straipsnį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog A. B. paskyrus teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui, teisinga pusiausvyra bus pažeista ir paskirta administracinė poveikio priemonė jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, atsižvelgė į tai, jog A. B. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir gailėjosi, kas Institucijos vyriausiojo specialisto nutarimu pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, praeityje administracinėmis nuobaudomis buvo baustas vieną kartą – 2015 metais, yra neteistas, leistiną alkoholio koncentraciją iškvėptame ore viršijo nežymiai. Teismas taip pat vertino ir tai, jog A. B. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), augina 3 mažamečius vaikus, jie lanko ugdymo ir mokymo įstaigas (duomenys neskelbtini), toli nutolusias nuo šeimos gyvenamųjų namų, sutuoktinė dirba kitame mieste – (duomenys neskelbtini), A. B. teisė vairuoti būtina atliekant ir darbines funkcijas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijos atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimyninių aplinkybių, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tuo tarpu A. B. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
11. Nors pirmosios instancijos teismas ypatingą reikšmę teikė tam, jog A. B. nustatytas girtumo laipsnis – 0,76 promilės, nebuvo ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 prom.), apygardos teismas šios aplinkybės nelaiko ypatingai mažinančia veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog A. B. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, A. B. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas, kad A. B. girtumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą, kuriai esant iškyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant dėl ANK 34 staipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog visose skundžiamoje nutartyje minimose bylose, į kurias nurodė atsižvelgiantis pirmosios instancijos teismas, asmenims buvo nustatytas mažesnis girtumo laipsnis, taigi faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios. Be to, aplinkybė, jog nustatytas girtumo laipsnis nebuvo ženkliai viršijantis ribą, minėtose bylose išimtinai nelėmė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o tik buvo vertinama kitų duomenų kontekste.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, paliekant galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

      Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir

priimti naują nutartį – palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja              Edita Dambrauskienė