Civilinė byla Nr. 2A-1676-259/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21385-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.;

1.3.5.4.;3.3.1.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundą ir atsakovo B. D. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams B. D., BTA Insurance Company SE, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Žydra“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 22 051,63 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas B. D.. To paties teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta 11 980 Lt bankrutuojančios įmonės UAB „Žydra“ administravimo išlaidų per mėnesį suma, kurią administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, paskirstant savo nuožiūra. Atsakovas B. D. 2009 m. kovo 18 d. su ieškove sudarė darbo sutartį, kuria priėmė ieškovę dirbti buhaltere, įsipareigojo mokėti 1500 Lt atlyginimą per mėnesį už 0,25 etato. 2009 m. birželio 20 d. darbo sutartis buvo pratęsta, tapo neterminuota. UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 4 kreditoriai bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt. Ieškovė iš bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų buvo atleista 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už visą darbo laikotarpį ir atliktą darbą, susijusį išimtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nesumokėjo. Taip pat jis nemokėjo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, nors iki nurodytos atleidimo datos ji atliko darbines funkcijas. Bankrutuojančios įmonės administratorius turi plačius įgaliojimus, yra savo srities profesionalas, turi veikti sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai. Bankroto administravimui skirtos lėšos turi būti naudojamos ir darbuotojams, kurių darbas yra reikalingas įmonės bankroto procese. Tačiau atsakovas B. D., nors ir gavo bankroto administravimui skirtas lėšas, neišmokėjo ieškovei nei darbo užmokesčio, nei kasmetinių atostogų kompensacijos, nei išeitinės išmokos, tuo padarydamas ieškovei turtinę žalą. Be to, ieškovei turi būti priteistas iš atsakovo ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-04-29)  iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Be to, ieškovė nurodė, kad bankroto administratoriaus B. D. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu BTA Insurance Company SE. Kadangi nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti draudimo išmokos iš draudiko, todėl ieškinį reiškė solidariai ir atsakovui BTA Insurance Company SE.
2. Atsakovas B. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį netinkamiems atsakovams. Ieškovė sudarė darbo sutartį ne su B. D., o su UAB „Žydra“, todėl turi reikšti ieškinį darbdaviui. Kadangi UAB „Žydra“ yra bankrutuojanti, tai ieškovė turėjo reikšti reikalavimą kaip kreditorė ir reikalauti įtraukti ją į kreditorių sąrašą.
3. Atsakovė BTA Insurance Company SE prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė turėjo reikšti ieškinį darbdaviui UAB „Žydra“, o ne B. D. Ieškovė buvo neatsargi ir nerūpestinga, nes žinodama, kad įmonė, kurioje ketina dirbti, yra bankrutuojanti, susitarė dėl pernelyg didelio atlyginimo. Ji turėjo suprasti, kad toks atlyginimas yra nerealus. Taigi, pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, kad jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Jeigu ieškovė kelia reikalavimus iš darbo sutarties, tai negali tuo pačiu motyvuoti, kad jai buvo padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovei L. S. iš atsakovų B. D. ir BTA Insurance Company SE solidariai 23 936,63 Eur darbo užmokestį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų po 372 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas atsakovas B. D. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta 11980 Lt BUAB „Žydra“ administravimo išlaidų sąmata 1 mėnesio laikotarpiui suteikiant teisę administratoriui šią sumą paskirstyti pagal poreikius administravimo išlaidoms apmokėti. Nutartyje nurodyta, kad, administratoriaus teigimu, BUAB „Žydra“ būtina įdarbinti apskaitininką, kuris ruoš visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus. 2009 m. kovo 18 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis tarp BUAB „Žydra“, atstovaujamos administratoriaus B. D., ir L. S.. Ieškovė priimta dirbti vyr. buhalterės pareigoms, darbo dienos trukmė - 2 valandos, atlyginimas - 1500 Lt (t. 1, b. l. 11). Darbo sutartis atsakovo B. D. įrašu pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui. Darbo sutartyje duomenų apie jos nutraukimą nepažymėta. Iš VSDFV pažymos teismas nustatė, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Žydra“ yra nutraukta 2011 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 65). Teismas nurodė, kad atsakovas B. D. pateikė į bylą 2009 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. A-09/05-002, kuriuo jis nusprendė atleisti ieškovę iš darbo nuo 2009 m. balandžio 21 d. (t. 1, b. l. 80). Teismas sprendė, kad šis įsakymas, jeigu ir buvo surašytas nurodyta data, tai liko nerealizuotas, nes ieškovė su įsakymu nesupažindinta, įrašas darbo sutartyje apie jos nutraukimą nepadarytas, priešingai, iš įrašo darbo sutartyje teismas nustatė, kad jau po įsakymo priėmimo atsakovas įrašė darbo sutartyje įrašą, jog pratęsia darbo sutartį su ieškove nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui. Teismas nurodė, kad atsakovas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas patikslinti ieškovės darbo laikotarpį ir įmokas „Sodrai“, dėl ko buvo priimtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl teismas laikė, kad ieškovės darbo laikotarpis BUAB Žydra“ yra nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė iki 2011 m. balandžio 29 d. teikė įvarius reikalingus dokumentus už BUAB „Žydra“ VSDFV Kauno skyriui, todėl pripažino nepagrįstais atsakovo B. D. argumentus, kad ieškovė jokio darbo faktiškai nedirbo. Taip pat pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime bendrovės administratorius (t. y. atsakovas B. D.) pats pateikė duomenis, kad finansininkui iki 2009 m. lapkričio 1 d. priskaičiuota 9000 Lt atlyginimo, kurio šaltinis yra bendrovės bankroto administravimo lėšos (t. 1, b. l. 17). Be to, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra paskaičiuota neteisingai, nes darbo užmokesčio suma paimta išmokėtina (30267,47 Lt), o uždelsto atsiskaityti laiko suma - priskaityta (45785,64 Lt). Teismas abi sumas priteisė priskaitytas, be to, patikslino vienos darbo dienos užmokesčio dydį, todėl priteisiamos sumos neatitikimą ieškinio reikalavimui teismas nelaikė ieškinio reikalavimo viršijimu.
6. Teismas atmetė atsakovo B. D. argumentus, kad ieškovė turėjo pareikšti reikalavimą BUAB „Žydra“ kaip jos kreditorė ir gauti nesumokėtą darbo užmokestį iš BUAB „Žydra“ lėšų, nes remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, padarė išvadą, kad į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą gali būti įtraukiami tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra atsiradę iki įmonės bankroto bylos, arba, darbuotojų atveju, prasidėję iki įmonei bankroto bylos iškėlimo dienos. Atsakovo argumentus, kad ieškovė, nesant pakankamai lėšų BUAB „Žydra“, turėjo pretenduoti gauti išmoką iš Garantinio fondo, teismas taip pat laikė nepagrįstais, nes Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad išmokos iš Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį. Teismo vertinimu, kadangi darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta jau po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tai ieškovė negalėjo gauti išmokos iš Garantinio fondo. Todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti negautą darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas iš atsakovo B. D..
7. Teismas nurodė, kad be atlyginimo administratoriui, bankroto administravimo išlaidas sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Taigi, darbo užmokestis darbuotojams, būtiniems bankroto procese, galėjo būti nustatomas ir mokamas neviršijant administravimo išlaidų sąmatos, patvirtintos teismo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovo B. D. neteisėtus veiksmus sudaro jo, kaip BUAB „Žydra“ administratoriaus, neteisėtas neveikimas, t. y. nesumokėjimas ieškovei jai priklausančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir neatsiskaitymas su ja nutraukiant darbo sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl paminėto neveikimo nėra jo kaltės, todėl teismas laikė, kad atsakovas yra kaltas. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) dydis yra apskaičiuojamas pagal darbo teisės normas, t. y. apima ir nesumokėtą darbo užmokestį, ir kompensaciją už atostogas, išeitinę išmoką ir darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas sprendė, kad tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo B. D. neteisėto neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Atsakovė BTA Insurance Company SE pripažino, kad  atsakovas B. D. buvo sudaręs profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 010580 su BTA Insurance Company SE, draudimo polisas galiojo nuo 2011-03-20 iki 2012-03-19. Draudimo įstatymo  111 straipsnis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Todėl teismas sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų pakankamumo principą, ir neteisingai nustatė ieškovės darbo trukmę. Teismas neturėjo dokumentų, kurių pagrindu galėtų nustatyti kitokią ieškovės iš darbo atleidimo datą, nei 2009-04-21. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ne įrodymais, o spėlionėmis, kad galimai ieškovės iš darbo atleidimo data prilygsta ir VSDFV sprendimo panaikinimui, nors Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1548-552/2015 nurodė, kad „šioje byloje nėra nagrinėjamos ir nustatomos aplinkybės, kokiu laikotarpiu pareiškėja dirbo bendrovėje, koks darbo užmokestis bei mokėtinos socialinio draudimo įmokos jai buvo paskaičiuojamos“. Apelianto nuomone, tai įrodo, kad teismas net negalėjo nagrinėti ieškinio reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo, nes ieškovės darbo santykiai buvo nutrūkę nuo 2009-04-21, o šis faktas įgavo individualaus teisės akto statusą. Ieškovė iš esmės nekėlė ginčo dėl jos atleidimo iš darbo teisėtumo, nors DK 300 straipsnyje nustatyta, kad ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami LR darbo kodekso nustatyta tarka, kas nagrinėjamu atveju reiškia, jog ieškovė, nesutikdama su jai 2014-03-19 posėdžio metu įteiktais jos atžvilgiu priimtais dokumentais, per vieno mėnesio terminą privalėjo kreiptis į teismą ir įrodyti atleidimo iš darbo neteisėtumą, nes tik taip galėjo ginčyti darbdavio BUAB „Žydra“ neteisėtus veiksmus. Ieškovė nei administratoriaus, nei darbdavio BUAB „Žydra“ neteisėtų veiksmų, susijusių su jos atleidimu iš darbo, fakto neįrodė, todėl nėra ir priežastinio ryšio bei pagrindo BUAB „Žydra“, juo labiau administratoriaus, atsakomybei atsirasti, nesant ieškovės darbo santykių nutraukimo paneigimo su BUAB „Žydra“.  Be to, apeliantas nurodo, kad ieškovė nesilaikė įstatymuose nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jos ieškinio priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindais. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus kai DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 straipsnis). Tuo atveju, kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai nenutrūkę, kreipimasis į darbo ginčų komisiją dėl ginčo sprendimo yra būtinas išankstinio bylos sprendimo ne teisme etapas.
2. Teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenustatė termino eigos pradžios, neįvertino šios bylos aplinkybių, su kuriomis sietinas ieškovės teisių pažeidimas. Teismas netaikė atsakovo ir trečiojo asmens prašymo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, kuris nurodomas DK 27 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie jos teisų pažeidimą nuo to momento, kai jai atlyginimas jau nebuvo mokamas. Ieškovė nepasinaudojo DK 128 straipsnio nuostatomis, negaudama atlygio nuo 2009 m. liepos 10 d. (paskutinė dalinė išmoka), todėl po dviejų mėnesių privalėjo nutraukti darbo santykius ir atitinkamai pagal DK 287 straipsnį privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl negauto darbo užmokesčio faktinio patvirtinimo. Ieškovė tęsė darbo sutartį, pažeisdamas minėtas teisės normas, vilkino darbo sutarties nutraukimą. Faktiškai pagal DK 128 straipsnio nuostatas darbo sutartis turėjo būti nutraukta pačios ieškovės iniciatyva 2009 m. rugsėjo 11 d., nuo kada ir skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia DK nuostatų pagrindu.
3. Ieškovė, remdamasi 2009-03-18 darbo sutartimi, sudaryta tarp bankrutavusios UAB “Žydra” ir L. S., nepagrįstai pasirinko atsakovu administratorių B. D., laikydama jį savo skolininku. Tiek ieškovė, tiek teismas pasirinko atsakovu ne tikrąjį darbdavį, o bankroto administratorių, nes tokiu atveju, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nesivadovauta nei Darbo kodeksu, bei LR įmonių bankroto įstatymu. Apelianto nuomone, L. S. yra kreditorė bankrutavusios UAB “Žydra” atžvilgiu, turinti teisę pareikšti ieškinį tik bankrutavusiai bendrovei. Šiuo atveju ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Bankroto administratorius veikia tik kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, neišeidamas už ĮBĮ 11, 14, 17, 19 ir kitų straipsnių apibrėžtos kompetencijos ribų kartu su kitais bankrutuojančios įmonės valdymo organais - kreditorių susirinkimu, kreditorių komitetu (ĮBĮ 23, 24, 25 str.). Teismas neatliko savo pareigos imtis visų įstatymo numatytų priemonių, nustatant visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tuo pažeidė CPK 65 straipsnio nuostatas. Tik nustačius, ar ieškovės darbo santykiai buvo galimi po 2009-04-21 dienos, darbdaviui ją atleidus iš darbo, ir galiojant ieškovės darbo santykių nutraukimo faktui, būtų galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismas neanalizavo nei darbdavio atsakomybės, nei ieškovės veiksmų. Trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis ieškovės darbdavys, nes teismo nurodytas ieškovės draudėjas VSDFV sistemoje ir yra BUAB „Žydra“, o ne administratorius, plačiąja prasme. Todėl tokiu atveju negali būti nukreipiamas į administratorių bet koks žalos atlyginimas, kuris suformuotas etikos taisyklių aprašymu, o ne susidariusių tarp šalių teisinių santykių pagrindu.
4. Ieškovės reikalaujama priteisti suma neatitinka pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų. Ieškovės nurodyta žala, kuri yra civilinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma sąlyga, nėra preziumuojama, todėl pagal CPK 178 straipsnį ieškovei teko pareiga šioje byloje įrodyti dėl administratoriaus veiksmų įmonei padarytų nuostolių faktą, tiek ir jų dydį. Iš Įmonių bankroto įstatymo nuostatų seka, kad bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų fondas ir administravimo išlaidos paskaičiuojamos ne nuo bankrutavusios įmonės apskaitoje nurodytų pajamų, ar kreditorių nustatytos deklaratyvios administravimo išlaidų sumos, bet nuo realiai išreikalautų, ar gautų pajamų. Vadinasi, bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procesą, pirmiausia turi gauti lėšas ir tik po to pavedimo sutartyje nustatytomis sąlygomis išsimokėti jam priklausantį atlyginimą ir tenkinti kitas išlaidas administravimo išlaidų limito ribose. Taigi administratoriui atlyginimo už darbą apmokėjimas vykdomas pirmoje eilėje, nors šiuo atveju, administratoriui atlyginimas nebuvo mokamas. Teismas nenurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovo, kaip trečiojo asmens atstovo, neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir pasekmių (trečiojo asmens negalėjimo atsiskaityti su ieškove). BUAB „Žydra” finansinis balansas rodo, kad bankroto proceso metu nebuvo sukaupta tiek lėšų, kad būtų galima tenkinti ieškovės hipotetinį reikalavimą. Byloje surinkti įrodymai, apelianto nuomone, parodo, kad trečiasis asmuo veikė nuostolingai ir negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningų veiksmų, mažinant trečiojo asmens turtą, parduodant įmonės turtą, išieškant skolas, ar tenkinant dalį pirmos eilės finansinių reikalavimų. Ieškovė taip pat neįrodė, kad tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, dėl trečiojo asmens nemokumo, yra priežastinis ryšys (CK 2.50 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).
5. Teismui priėmus nagrinėti ieškovės reikalavimą, buvo pažeistas proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Vadovaujantis ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalimi, visi turtiniai reikalavimai, kildinami iš bankroto proceso santykių, šiuo atveju ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, turėtų būti nagrinėjami teisme, iškėlusiame įmonei bankroto bylą. Apelianto nuomone, bankroto byla Nr. B2-940-527/2009, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, ir civilinė byla Nr. 2-2526-638/2016, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, yra tapačios. Tačiau nagrinėjamoje bankroto byloje ieškovė, kuri yra laikytina menamu BUAB „Žydra“ (bylos Nr. B2-940-527/2009) kreditoriumi, darbo sutarties pagrindu, neketino kreiptis į bankroto bylą iškėlusį teismą, ar bankroto administratorių, dėl gautinų piniginių lėšų. Todėl ieškovė, net neatlikusi pirminių veiksmų, susijusių su finansinio reikalavimo tenkinimu bankroto byloje, neteisėtai pareiškė ieškinį BUAB „Žydra“ administratoriui, kaip atsakovui, apeidama darbdavį BUAB „Žydra“, kuris įtrauktas proceso dalyviu. Ieškovė privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus iki ieškinio padavimo, pareikšdama reikalavimą administratoriui ar bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, šių aplinkybių neanalizavo, o sprendime nurodė, jog ieškovės finansinis reikalavimas turi būti tenkinamas pirmiausiai, net prieš kitus pirmos eilės finansinius reikalavimus, susijusius su darbo santykiais. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus ieškovės, kaip kreditorės, kuri nurodoma 2013-12-20 Kauno apylinkės teismo nutartyje, finansinio reikalavimo pagrįstumo bei Įmonių bankroto įstatyme nustatyto finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Teismas nenagrinėjo klausimo, ar prašomas atlyginti kreditorinis reikalavimas yra realus, nevertino jo egzistavimo fakto, apsiribodamas tik tuo, jog reikalavimo teisė į bankrutavusią UAB „Žydra“ atsirado darbo sutarties pagrindu, nors kreditorė L. S. net nepateikė prašymo įtraukti ją į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą.
6. Nagrinėjant ieškovės reikalavimus, tiek darbdaviui, tiek atsakovui taikytina ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo – darbdavys, yra įgijęs bankrutavusios įmonės statusą ir jam yra suteiktas specialus teisinis režimas - sustabdytas netesybų skaičiavimas. Darytina išvada, kad dėl administratoriaus prievolės mokėti netesybas, nuo sumos kuri realiai neegzistuoja ir kai tarp atsakovo ir ieškovės neegzistuoja sutartiniai santykiai, o atsakovo administruojamam juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla, bei nenustatyta, kad bankrutavusi UAB „Žydra” yra ieškovės skolininkas, konstatuotina, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo negalimas netesybų skaičiavimas bankrutavusiai įmonei, tai atitinkamai nėra pagrindo administratoriui skaičiuoti netesybas nuo neegzistuojančių skolų, nes atsakovas šiuo atveju negali būti atsakingas didesniu mastu negu trečiasis asmuo - bankrutavusi UAB „Žydra”, kaip darbdavys, kuris neskolingas ieškovei. Be to, teismas nenustatė faktinių aplinkybių, ar laikotarpis, iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-02-23, neviršija DK 301 straipsnyje nustatyto 3 metų laikotarpio jos reikalavimams priteisti neišmokėtą užmokestį.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, 2009-03-18 terminuotos darbo sutarties pagrindu, ėjo BUAB “Žydra“ vyr. finansininkės pareigas, taigi ir turinti teisę disponuoti įmonės lėšomis. Ieškovės faktinę atleidimo iš darbo dieną (2009-04-21) įmonės kasoje buvo dalinė pinigų suma ir ieškovė išsimokėjo sau visą jai priklausantį darbo užmokestį iki 2009-04-21 dienos. Ieškovė, pati prasitęsusi darbo sutartį, nevedė net laiko apskaitos žiniaraščių, kad administratorius nežinotų, jog ji dar vis dirba įmonėje, o iš darbo atleido pati save, net nežinant administratoriui. Dėl to pripažintina, kad ieškovė faktiškai kontroliavo darbdavio atsiskaitymo su ja pačia galimybę. Taigi nebuvo objektyvių kliūčių pačiai ieškovei išspręsti pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą, dėl darbo santykių su darbdaviu nutraukimu, vadovaujantis DK 128 straipsnio nuostata. Todėl darbo sutarties nutraukimo dieną, kurią nurodė ieškovė, jai priklausančių mokėti galimų sumų neišmokėjimą atleidimo iš darbo dieną lėmė subjektyvios, nuo jos pačios valios priklausančios priežastys. Toks ieškovės elgesys rodo netinkamą jos, kaip vyr. finansininkės, pareigų atlikimą, bei DK 35 straipsnio nuostatų nesilaikymą. Konstatavus ieškovės kaltę, nei darbdaviui, nei atsakovams neatsiranda pareigos mokėti išmoką, nustatytą DK 141 straipsnio 3 dalimi, nes tam nėra nei vienos iš būtinų sąlygų.
10. Prisidėjime prie trečiojo asmens apeliacinio skundo atsakovas B. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
11. Ieškovė L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė darbo santykių trukmę, nepagrįstai priskaičiavo neišmokėtą darbo užmokestį ir susijusias išmokas, todėl atitinkamai nepagrįstai nustatė bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, atsiradusius nuostolius, priežastinį ryšį tarp jų ir atsakovo kaltę. Ieškovės nuomone, teismas teisingai nustatė, kad 2009 m. kovo 18 d. BUAB „Žydra“, atstovaujama administratoriaus B. D., ir L. S. sudarė terminuotą 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja buvo priimta BUAB „Žydra“ vyr. buhalterės pareigoms 0,25 etato, sulygstant mokėti 1500 Lt darbo užmokestį. Šioje sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui. Darbo sutartis su ieškove sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo UAB „Žydra“. Nors apeliantas ginčija faktinius darbo santykius, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. visos BUAB „Žydra“ deklaracijos, buvo teiktos buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens L. S. vardu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (7.2)S-22680 „Dėl informacijos pateikimo“ irgi patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. visi VSDFV pateikti dokumentai buvo pasirašyti L. S.. 2009 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 07/07/2009 „Dėl teisės naudotis elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisių suteikimo“, pasirašytu bankroto administratoriaus B. D., VSDFV Kauno skyrius informuotas, kad buhalterei L. S. yra suteikta teisė naudotis VSDFV elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis. 2010 m. vasario 3 d. įgaliojimu Nr. 1, pasirašytu B. D., L. S. suteikta teisė pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos teiktos ir pasirašytos taip pat L. S.. Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos teiktą 2010 m. gegužės 14 d. darbuotojų sąrašą ir jiems priskaičiuotas išmokas, tenkinant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, pasirašė tiek administratorius, tiek ir vyr. finansininkė L. S.. Be to, faktinius darbo santykius patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (kreditorių susirinkimų protokolai, darbo sutartis, atleidimo iš darbo dokumentai ir pan.), todėl apelianto teiginiai, kad faktiniai darbo santykiai su ieškove baigėsi ne 2011 m. balandžio 29 d., o 2009 m. balandžio 9 d., yra nepagrįsti ir klaidinantys.
2. Ieškovė iš bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų atleista 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už laikotarpiu nuo 2009-03-18 iki 2011-04-29 atliktą darbą, susijusį išimtinai su bankroto proceso vykdymu, iš 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintos 11980 Lt per mėnesį lėšų sumos, kurią administratorius galėjo naudoti administravimo išlaidoms, tarp jų ir atlyginimą buhalterei, bei su juo susijusius mokesčius sumokėti, bei kreditorių nutarimu administravimo išlaidoms paskirtų 28093 Eur lėšų, atsakovas neišmokėjo L. S. 8791,19 Eur darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų bei nesumokėjo socialinių draudimo išmokų. Po darbo sutarties nutraukimo sužinojusi, kad BUAB „Žydra“ administratorius pardavė visą įmonės turtą ir gavo lėšas administravimo išlaidoms padengti, ieškovė tikėjosi, kad su ja taip pat bus atsiskaityta. Tačiau atsakovas B. D. vietoje to, kad išmokėtų atlyginimą buhalterei, visas administravimui skirtas lėšas išsimokėjo sau. Ieškovė prašė B. D. išmokėti jai priklausantį atlyginimą, o jo negavusi, kreipėsi į teismą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas B. D., nusprendęs bankrutuojančioje įmonėje samdyti administravimo funkcijoms įgyvendinti būtiną darbuotoją ir pradėjęs disponuoti administravimo išlaidas sudarančiomis lėšomis, neturėjo teisės jų panaudoti tik savo atlyginimo bei savo patirtoms administravimo išlaidom apmokėti, bet privalėjo apmokėti visas administravimo proceso metu turėtas išlaidas, laikantis mokėjimų eiliškumo ir proporcingumo imperatyvių reikalavimų bei bendrųjų teisės principų.
3. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ne bankrutavusiai UAB „Žydra“, o jos bankroto administratoriui B. D., neteisėtai neišmokėjusiam iš administravimo skirtų lėšų jo pasamdytai darbuotojai darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų. Darbo sutartis su BAUB „Žydra“ baigėsi 2011-04-09, civilinė byla dėl žalos atlyginimo iškelta 2014-01-20, todėl trijų metų senaties terminas nepraleistas. Ieškinys dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės nėra individualus darbo ginčas, todėl teismas priėmė teisėtą sprendimą, pagrįstai laikė civilinės atsakomybės teisinio ir šios bylos šalimi atsakovą B. D..
4. Apeliantas visais įmanomais būdais bando pagrįsti, kad kilęs ginčas yra darbo ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, o ieškovė turėtų būti įtraukta į BUAB „Žydra“ kreditorių sąrašą. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, vienintelis asmuo, galintis disponuoti bankrutavusios įmonės turtu ir lėšomis, yra administratorius. Todėl atsakovas B. D., turėdamas šią išskirtinę teisę, žinodamas, kad yra nesumokėtas atlyginimas vyr. buhalterei, veikdamas išskirtinai savanaudiškais tikslais, nesąžiningai pasiimdamas visas administravimo lėšas sau, padarė žalą ieškovei. Dėl šios žalos atsiradimo kaltas yra tik B. D., nes tik jis galėjo disponuoti įmonės lėšomis, tik jo sprendimas persivesti lėšas sau ir įkaito turėtojui lėmė žalos atsiradimą ieškovei. Taigi akivaizdu, kad kilęs ginčas yra ne darbo santykių reguliavimo sferoje. Žalą ieškovei padarė B. D. kaip asmuo, pasisavinęs ieškovei skirtas lėšas. Todėl apelianto argumentai dėl darbo santykių reglamentavimo ir bylos nagrinėjimo darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, šiai bylai jokios teisinės reikšmės neturi.
5. Teismas sprendime išsamiai pasisakė ir pagrįstai atmetė apelianto argumentus, jog ieškovė galėtų tapti BUAB „Žydra“ kreditore ir taip pretenduoti į Garantinio fondo išmokas. Teismas tinkamai nustatė atsakovą, kaip žalą ieškovei padariusį asmenį, taip pat teisingai nustatė lėšų šaltinį - teismo ir kreditorių patvirtintas administravimo išlaidas, iš kurių turėjo būti sumokėtas atlyginimas ieškovei. Todėl akivaizdu, jog jei lėšų šaltinis, iš kurių turėjo būti sumokėtas atlyginimas ieškovei, yra teismo ir kreditorių patvirtintos BUAB „Žydra“ administravimo išlaidos, ir visas šias išlaidas yra paėmęs B. D., tai iš jo ir turi būti šios lėšos išreikalautos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus aiškinimo ir taikymo, taip pat keliami klausimai dėl proceso teisės normų pažeidimo, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tinkamo motyvavimo.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iš atsakovų – bendrovės bankroto administratoriaus B. D. ir draudimo kompanijos, apdraudusios bankroto administratoriaus profesinę veiklą- priteisti solidariai 22 051,63 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog bankroto administratorius B. D., vykdydamas BUAB „Žydra“ bankroto procedūras, 2009 m. kovo 18 d. su ieškove sudarė darbo sutartį, kuria priėmė ieškovę dirbti buhaltere, pagal darbo sutartį įsipareigojo mokėti 1500 Lt atlyginimą per mėnesį už 0,25 etato. 2009 m. birželio 20 d. darbo sutartis buvo pratęsta ir tapo neterminuota. UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 4 kreditoriai bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt. Ieškovė iš bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų buvo atleista 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už visą darbo laikotarpį ir atliktą darbą, susijusį išimtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nesumokėjo. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį netinkamiems atsakovams, teigė, jog ieškovė sudarė darbo sutartį ne su B. D., o su UAB „Žydra“, todėl turi reikšti ieškinį darbdaviui. Kadangi UAB „Žydra“ yra bankrutuojanti, tai ieškovė turėjo reikšti reikalavimą kaip kreditorė ir reikalauti įtraukti ją į kreditorių sąrašą.
14. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovei L. S. iš atsakovų B. D. ir BTA Insurance Company SE solidariai 23 936,63 Eur darbo užmokestį (priskaityta suma), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų po 372 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.
15. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia trečiasis asmuo BUAB „Žydra“, esminiai apeliacinio skundo argumentai siejami su tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkami aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo procedūras, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias bankroto administratoriaus atsakomybės pagrindus ir sąlygas, neteisingai dėl to išsprendė šalių ginčą, nes atsakovu byloje patrauktas ne tas asmuo, pati ieškovė susitarė dėl pernelyg didelio atlyginimo, ji turėjo suprasti, kad toks atlyginimas yra nerealus, ieškovė nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Apeliantė teigia, jog ieškovės reikalaujama priteisti suma neatitinka pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų. Skunde teigiama, jog visų šių aplinkybių teismas neįvertino, dėl kai kurių byloje paaiškėjusių aplinkybių teismas iš viso nepasisakė, kas daro, apeliantės manymu, skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Prisidėjime prie Buab „Žydra“ apeliacinio skundo atsakovas B. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tokias svarbias bylai aplinkybes: Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratoriumi buvo paskirtas fizinis asmuo atsakovas B. D. (1 t. b. l. 9). Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta 11980 Lt BUAB „Žydra“ administravimo išlaidų sąmata 1 mėnesio laikotarpiui suteikiant teisę administratoriui šią sumą paskirstyti pagal poreikius administravimo išlaidoms apmokėti. Nutartyje nurodyta, kad bankroto administratorius prašyme patvirtinti reikalaujamą sumą grindė būtinybe įdarbinti apskaitininką, kuris ruoš visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus (1 t. b. l. 10). 2009 m. kovo 18 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis tarp BUAB „Žydra“, atstovaujamos administratoriaus B. D. ir L. S. kuria ieškovė priimta dirbti vyr. buhalterės pareigoms, darbo dienos trukmė - 2 valandos, atlyginimas - 1500 Lt (t. 1, b. l. 11). UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 4 kreditoriai bendrovės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt sumą (1 t. b. l. 12-20). Darbo sutartis su L. S. atsakovo B. D. įrašu pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui (1 t. b. l. 11, antra pusė). Darbo sutartyje įrašų apie jos nutraukimą nėra. Iš VSDFV pažymos nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Žydra“ yra nutraukta 2011 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 65, Kauno apygardos administracinis teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis). Ieškovės darbo laikotarpis pagal sudarytą darbo sutartį yra nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 29 d.. Nustatyta, kad už dirbtą laikotarpį pagal darbo sutartį ieškovei yra nesumokėtos darbo užmokesčio, kompensacijos už atostogas sumos, ieškovė šias negautas pajamas laikė bankroto administratoriaus jai padaryta žala, dėl ko buvo sprendžiamas šalių ginčas teisme.
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, vertina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias byloje aplinkybes, jas tinkamai įvertino, todėl teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procedūras (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas nustatančias bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriaus civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą (CK 6.245 str.-6.250 str.).
18. Byloje apeliantė visų pirma kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų tinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). BUAB „Žydra“, bankroto administratorius B. D., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos visiškai kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pažymi, jog Kauno apylinkės teismas teisingai nustatė darbo santykių trukmę, pagrįstai priskaičiavo neišmokėtą darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, teisingai vertino šias neišmokėtas sumas kaip dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp jų ir žalis ir atsakovo B. D. kaltę.
20. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo motyvus, kuriuose įrodinėjama, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, jog atsakovu byloje turėjo būti patraukta BUAB „Žydra“, o ne bankroto administratorius, kadangi BUAB „Žydra“ nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis ieškovės darbdavys, teigiama, kad ieškovė galėjo nukreipti savo reikalavimus BUAB „Žydra“ kaip kreditorė bendrovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad bendrovės bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo poreikį gauti bankroto bylos administravimui pinigų sumą grindė būtinybe įdarbinti apskaitininką, kuris ruoš visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus (1 t. b. l. 10). Bendrovės kreditoriai, patvirtinę galutinę 97000 litų administravimo išlaidų sumą (1 t. b. l. 19), į šią sumą įskaičiavo ir atlyginimą bankroto procesą aptarnaujantiems darbuotojams. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime bendrovės administratorius (t. y. atsakovas B. D.) pats pateikė kreditorių susirinkimui duomenis, kad finansininkui  iki 2009 m. lapkričio 1 d. yra priskaičiuota 9000 Lt atlyginimo (t.1, b. l.17), kurio šaltinis yra bendrovės bankroto administravimo lėšos. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, kreditorių paskirtųjų lėšų bankroto administratorius B. D. atsakovei L. S. neišmokėjo.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-605/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, tai sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, bankroto administratoriaus veikla ir elgesys turi būti įvertinti pagal bankroto administratoriui taikytinus profesinės veiklos standartus. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad dėl bankroto administratoriaus priimtų sprendimų nebuvo atsiskaityta su ieškove už jos atliekamą darbą vykdant bankroto administratoriui BUAB „Žydra“ bankroto procedūras, tarp šių jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o savo kaltės atsakovas B. D. nepaneigė. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatose įtvirtinta, kad į bankrutuojančios įmonės kreditorių  sąrašą gali būti įtraukiami tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra atsiradę iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, o bendrovės darbuotojų atveju-prasidėję iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos.  Šių argumentų visuma paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovė turėjo pareikšti reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Žydra“ kaip jos kreditorė ir gauti nesumokėtą darbo užmokestį iš BUAB „Žydra“ lėšų arba Garantinio fondo skiriamų lėšų.
22. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Jau šioje teisėjų kolegijos nutartyje paminėta nuostata, kad bankroto administratoriui ginčo atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, kuri ieškovei buvo padaryta atsakovo B. D. neteisėtais veiksmais, nesumokant ieškovei jai priklausančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ( CK 6.249 str. 1 d.). Esant šiam ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui, paneigiami apeliantų teiginiai, jog ieškovė, negaudama laiku darbo užmokesčio  pagal DK 287 straipsnį privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl negauto darbo užmokesčio išieškojimo ne ginčo tvarka, jog yra praleidusi ir trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra atleista iš darbo nuo 2011 m. balandžio 29 d.. Su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą atsakovams ji kreipėsi 2013-12-23. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė CK 1.125 str. 8 d. nustatyto ieškinio senaties termino nepažeidė.
23. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo motyvus, jog priėmus nagrinėti ieškovės reikalavimą, buvo pažeistas proceso teisėje įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Apeliantai skunde neįvardijo konkrečios civilinės bylos, kurioje yra išspręstas ar sprendžiamas ieškovės reikalavimas sumokėti jai priklausančias išmokas, susijusias su negautu atlyginimu pagal darbo sutartį už laikotarpį nuo 2009-03-18 iki 2011-04-28.  Skunde nurodomoje civilinėje byloje B2-16-601/2016, kurioje vykdomos BUAB „Žydra“ bankroto procedūros, ieškovė kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei nėra pareiškusi. Deklaratyvūs, nelogiški  apeliantų teiginiai, kad ieškovė, net neatlikusi pirminių veiksmų, susijusių su finansinio reikalavimo tenkinimu bankroto byloje, neteisėtai pareiškė ieškinį BUAB „Žydra“ administratoriui, kaip atsakovui, apeidama darbdavį BUAB „Žydra“, paneigia pirmesnį skundo teiginį, jog pažeistas įstatymo leidėjo įtvirtintas draudimas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko spręsti keliose bylose.
24. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir tuos apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma neatitinka pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai, ginčydami priteistos žalos sumos dydį, nenurodo konkrečių pagrindų, skaičiavimų, sumų, kodėl teismo nustatyta priteistinos žalos suma, kuri siejama su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir susijusiomis su juo išmokomis, yra neteisinga. Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė laikotarpius už kuriuos priteisiamos neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, skaičiavimo metodiką ir pagrindus, kurių atsakovai pateiktame skunde niekaip nepaneigė (CPK 178 str.). Dėl to šioje dalyje teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
25. Teisėjų kolegija taip pat vertina, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsakovams taikė solidariąją atsakomybę, Byloje nustatyta, jog atsakovas B. D. buvo sudaręs profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 010580 su BTA Insurance Company SE, draudimo polisas galiojo nuo 2011-03-20 iki 2012-03-19. Draudimo įstatymo  111 straipsnis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.).
26. Kiti apeliantų skunde nurodyti teiginiai, jog ieškovė pati prasitęsė darbo sutartį, jog ji nevedė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jog iš darbo atleido pati save, net nežinant administratoriui, jog ieškovė faktiškai kontroliavo darbdavio atsiskaitymo su ja pačia galimybę, jog toks ieškovės elgesys rodo netinkamą jos, kaip vyr. finansininkės, pareigų atlikimą, bei DK 35 straipsnio nuostatų nesilaikymą, yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl jų teisėjų kolegija todėl plačiau nepasisako, pasinaudojusi Kasacinio teismo suformuota taisykle, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą procesiniame dokumente argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Galina Blaževič

Leonas Jachimavičius

Arvydas Žibas