Civilinė byla Nr. e2YT-10734-1042/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04350-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5;
(S)
3.4.5.2;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) prie Lietuvos Respublikos (toliau - LR) finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja E. A. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) pareiškėja E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė mamos N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) visą palikimą, faktiškai pradėjusi jų turtą valdyti kaip savo; 2) turtas, N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį.
2. Nurodė, kad pareiškėja yra mirusiųjų N. M. ir R. M. dukra ir jų įstatyminė įpėdinė, nes po tėvų mirties priėmė jų palikimą pradėdama jį valdyti. Pareiškėjos mama N. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). N. M. ir R. M. vaikai yra tik pareiškėja E. A., kitų galimų įpėdinių nėra. Po N. M. (duomenys neskelbtini) mirties ir R. M. (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja palikimą priėmė pradėdama valdyti N. M. ir R. M. turtą iškart po jų mirties. Pareiškėjos tėvas R. M. po savo sutuoktinės N. M. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl sveikatos būklės, tačiau palikimą priėmė pradėdamas valdyti N. M. turtą iškart po jos mirties. N. M. ir R. M. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį abu sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir jame gyveno. Butą pareiškėja po tėvų mirties perėmė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad pareiškėja E. A. po savo motinos N. M. (duomenys neskelbtini) mirties ir tėvo R. M. mirties (duomenys neskelbtini) iš karto pradėjo valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą. Tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti visą N. M. ir R. M. priklausantį turtą yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. A. po motinos N. M. mirties (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė visą N. M. ir R. M. palikimą, o pareiškėjos tėvas R. M. po sutuoktinės N. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė visą N. M. palikimą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pareiškėjos tėvai santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl prašo nustatyti, kad minėtas butas N. M. ir R. M. priklauso po ½ dalį.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?
5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja E. A. yra mirusiųjų N. M. ir R. M. dukra (15 el. b. l.). Butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. M. (13 el. b. l.). Mirties liudijimų duomenimis, pareiškėjos motina N. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jos tėvas R. M. – (duomenys neskelbtini) (8-9 el. b. l.). N. M. ir R. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (10 el. b. l.). Po tėvų N. M. ir R. M. mirties pareiškėja perėmė tėvų turėtą butą, prižiūrėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė tėvų palikimą faktiškai jį valdydama (16-24 el. b. l.). R. M. po sutuoktinės mirties perėmė sutuoktinės palikimą, jį prižiūrėjo pagal galimybes, tvarkė, mokėjo mokesčius dukros padedamas, t. y. priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai jį valdydamas. Iš (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjų N. M., mirusios (duomenys neskelbtini) ir R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų (12-13 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
8. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos E. A. tėvas R. M. priėmė po sutuoktinės N. M. mirties atsiradusį palikimą, o pareiškėja E. A. priėmė po tėvų N. M. ir R. M. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 6 mėnesius nuo palikėjų mirties. Tokie asmenų veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).
9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad E. A. bei R. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. po sutuoktinės N. M. mirties, o pareiškėja E. A. po tėvų N. M. ir R. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti, pareiškėja turės galimybę priimti visą tėvų palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.?
10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad N. M. ir R. M. santuoka buvo nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas, N. M. ir R. M., įgytas santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį, tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Tenkinti pareiškėjos E. A. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) ir tėvo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs ((duomenys neskelbtini)), po sutuoktinės N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas, N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.
Teisėjas Aleksandras Rusakas