Administracinio nusižengimo byla Nr. II-18-949/2020

                Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01799-2019-1

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4

                                        Registro objekto Nr. ROIK: 19107073462

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,

sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. U.,

skundžiamą nutarimą byloje priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo panaikinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ž. U. 2019 m. spalio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-56016-2019, už tai, kad jis 2019 m. spalio 19 d., 11.47 val., Rimkų g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas - 0,58 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas (b. l. 9-10).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-13574-2019 Ž. U. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 7-8).

2019 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas Ž. U. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13574-2019, kuriuo, prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuvykus į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą buvo nustatyta, kad etilo alkoholio kraujyje nerasta (b. l. 3).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog Ž. U. alkotesterio pagalba nustatytas 0,58 promilių girtumas transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad LR Vyriausybės nutarime 2006-05-12 Nr.452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006-05-18, Nr. 56-2000 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-04-01)), patvirtintų taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, yra neblaivus. Minėtų taisyklių II skyriaus 9 punkte nustatyta, kad asmuo į gydymo įstaigą turi atvykti ne vėliau kaip per 1 (vieną) valandą nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Ž. U. nušalintas nuo transporto priemonės variavimo 11.47 val., gydymo įstaigoje tikrintas 13.05 val., t. y. daugiau kaip po 1 val.  Prašo Ž. U. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019 m. lapkričio 15 d. priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. U. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad pūtė į du alkotesterio matuoklius, tačiau policijos pareigūnai nurodė tik vieną. Pirmą kartą girtumas buvo matuotas aparatu, kuris matuoja girtumą per atstumą, tačiau jo rodmenų nematė, jų nepasakė ir policijos pareigūnas. Girtumą tikrinęs pareigūnas pasikvietė kitą pareigūną, atnešė kitą aparatą, į kurį reikia pūsti, ir liepė pūsti į jį. Kito aparato rodmenis jam jau parodė. Prašė po 15 min. dar kartą perpūsti, bet nebeleido. Į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo jis atvyko laiku, t. y. apie 11.30 val., tačiau laukė apie 20 min., kadangi policijos pareigūnai buvo atvežę asmenį, kuriam tikrino neblaivumą, ir jam reikėjo laukti. Gydymo įstaigoje taip pat pūtė į alkotesterį, paėmė kraują, tikrino jo būklę. Su alkotesterio parodymais visiškai nesutinka, nes alkoholio nevartojo nei iš vakaro, nei tos dienos ryte, vakare gėrė nealkoholinio alaus. Policijos pareigūnui paklausus ką jis vartojo tuo metu, paaiškino, kad gėrė energetinį gėrimą. Prieš tikrinimą alkotesteriu pareigūnui neminėjo, kad buvo gėręs energetinį gėrimą, nes nežinojo, kad reikia apie tai perspėti pareigūnus, pasakė tai jau protokolo surašymo metu, kai prašė tikrinti jį alkotesteriu pakartotinai. Prašo priimtą nutarimą panaikinti.

Skundžiamą nutarimą byloje priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus atstovė E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su skundu nesutinka. Policijos pareigūnams sustabdžius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir patikrinus neblaivumą, jam alkotesterio pagalba nustatytas 0,58 promilių girtumas. Pats asmuo nurodė, kad iš vakaro gėrė alaus. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse numatyta, kad asmuo į gydymo įstaigą turi atvykti ne vėliau kaip per 1 (vieną) valandą nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, tačiau Ž. U. nuvyko po 1 valandos ir 18 minučių. Taip pat pagal patrulių veiklos instrukciją pakartotinai pūsti duodama tik kai nustatomas 1,5 prom. neblaivumas. Pagrindo duoti pūsti antrą kartą, policijos pareigūnams nebuvo. Mano, kad neblaivumo parodymams gydymo įstaigoje įtakos turėjo nuvykimas į ją po daugiau nei 1 valandos.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. M. parodė, kad buvo vykdoma policijos priemonė, kurios metu buvo sustabdytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, ir vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra etilo alkoholio. Kadangi minėtas alkotesteris nerodo promilių, vairuotojas buvo patikrintas dar kartą alkotesteriu, kuris rodo promiles ir buvo nustatytas neleistinas girtumas. Nutarime administracinio nusižengimo byloje bekontakčio alkotesterio parodymai nefiksuojami, nes jis nerodo promilių. Bekontakčio alkotesterio parodymai fiksuojami tik alkotesterio panaudojimo registracijos žurnale. Patikrintas asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, su pažeidimu nesutiko. Vairuotojui buvo išaiškinta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis iš savo lėšų gali per 1 valandą nuvykti pasidaryti kraujo tyrimą. Vairuotojas išsikvietė taksi ir nuvažiavo galimai pasidaryti kraujo tyrimą. Pagal instrukciją antrą kartą pūsti duoti nebuvo pagrindo. Pūsti antrą kartą duodama tik kai asmuo įpučia 1,5 prom. ar daugiau promilių.

Iš 2019 m. spalio 19 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad Ž. U. į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2019 m. spalio 19 d. 13.05 val. Pirmą kartą Ž. U. alkoholio kiekis iškvepiamame ore buvo nustatomas alkotesteriu Drages Alcotest 5510, kurio metrologinė patikra atlikta 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. spalio 19 d. 13.05 val. ir nustatytas rezultatas 0,00 prom. Antrą kartą – 2019 m. spalio 19 d. 13.15 val. ir nustatytas rezultatas – 0,00 prom. 13.05 val. paimtas kraujo mėginys (b. l. 4-5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7118/2019 (01) matyti, jog Ž. U. kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 19 d. 13.05 val. etilo alkoholio nerasta (b. l. 6).

Sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, jog Ž. U. 2019 m. spalio 19 d. 11.47 val. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARYE-0396, patikros sertifikato Nr. 0976781 matyti, jog prietaiso patikra galiojo iki 2019 m. gruodžio 14 d. (b. l. 31).

Iš policijos pareigūno BODY kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad buvo užfiksuotos Ž. U. sustabdymo ir patikrinimo alkotesteriu bei administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės (b. l. 40, 41).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ž. U. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (LAT 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013).

Šiuo atveju svarbu nustatyti vairavimo faktą ir vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio faktą bei alkoholio kiekį. Ginčo, jog Ž. U. vairavo automobilį byloje nėra. Ž. U. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad alkoholio nevartojo nei iš vakaro, nei vairavimo dienos ryte, todėl toks neblaivumas negalėjo būti nustatytas. Liudytojas policijos pareigūnas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad sustabdžius automobilį Renault Trafic ir nustačius jo vairuotojo neblaivumą, vairuotojas pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį – gėrė alų. Liudytojo E. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir į administracinio nusižengimo bylą pateikti pareigūno BODY kamera daryti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, po neblaivumo nustatymo, policijos pareigūnams nurodo, kad iš vakaro gėrė dvi skardines alaus. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Ž. U. vairavo automobilį neblaivus ir koks jo neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. U. 2019 m. spalio 19 d., 11.47 val., Rimkų g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 prom. girtumas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog 2019 m. spalio 19 d., 11.47 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0396, patikrinus Ž. U. blaivumą, nustatytas lengvas, 0,58 prom. neblaivumas (b. l. 9). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino pareiškėjo neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0976781 matyti, kad jo patikra atlikta 2019 m. birželio 14 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. gruodžio 14 d. (b. l. 31). Nustatyta, jog Ž. U. blaivumui tikrinti naudotas būtent nurodytas alkoholio matuoklio prietaisas, kurio numeris ARYE-0396. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 19 d.. 11.47 val., patikrinus Ž. U. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0396, buvo nustatytas 0,58 promilių girtumo laipsnis. Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis Alcotest 6810, Nr. ARYE-0396, buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Duomenų apie tai, kad buvo pažeista neblaivumo patikrinimo procedūra, byloje nėra. Taigi, tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu Ž. U. nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis.

Ž. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pūtė du kartus į du alkotesterius, tačiau pirmojo alkotesterio rezultatų jam nerodė ir niekur nėra ši aplinkybė užfiksuota, be to, tą dieną išvažinėjo iš SB „Šernai“ ir buvo nesenai išgėręs energetinio gėrimo, tą nurodė ir policijos pareigūnui, tačiau jis nedavė pūsti pakartotinai. 

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. M. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. U. buvo tikrinamas dviem alkotesteriais, t. y.  pirmiausia vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad iškvėptame ore apskritai yra etilo alkoholio. Kadangi minėtas alkotesteris nerodo promilių, vairuotojas buvo patikrintas dar kartą alkotesteriu, kuris rodo promiles ir buvo nustatytas neleistinas girtumas, t. y. 0,58 promilės. Taip pat paaiškino, kad bekontakčio alkotesterio parodymai niekur nefiksuojami, nes jis nerodo konkretaus neblaivumo laipsnio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamoje byloje Ž. U. buvo nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, todėl policijos pareigūnai neprivalėjo atlikti pakartotinio Ž. U. neblaivumo tikrinimo. Taip pat pažymėtina, kad Ž. U. bylos nagrinėjimo metu parodė, jog policijos pareigūnui sakė, kad nesenai buvo išgėręs energetinio gėrimo, o iš pareigūno BODY kamera darytų vaizdo įrašų matyti, jog policijos pareigūnui nurodė, kad gėrė girą. Toks Ž. U. parodymų kitimas jau savaime suponuoja išvadą, kad jis nėra nuoširdus ir leidžia jo parodymus vertinti kritiškai. Nepaisant nustatytų nesutapimų, matyti, kad šią aplinkybę Ž. U. policijos pareigūnui nurodė ne prieš jo tikrinimą alkotesteriu, o tik po kurio laiko, kuomet jau buvo surašinėjamas administracinio nusižengimo protokolas. Darytina išvada, kad nustatyta aplinkybė taip pat nesudarė pagrindo policijos pareigūnui tikrinti Ž. U. (ne)blaivumą pakartotinai. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taisyklių 29 punkte numatyta, jog nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą, po to kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos įstaigą prašydamas atlikti medicininę apžiūrą.

Nustatyta, jog nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, Ž. U. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog Ž. U. medicininei apžiūrai atvyko 2019 m. spalio 19 d. 13.05 val.  Jo apžiūra pradėta 13.05 val. Akte užfiksuota, jog tiriamojo rūbai švarūs, tvarkingi, oda, gleivinės švarios. Medicininės apžiūros metu nustatyta, jog Ž. U. eina tiesiai, laikosi krypties, Rombergo pozoje stabilus, piršto – nosies mėginį atliko tiksliai. Vyzdžiai simetriški, nistagmo nėra CNS susirgimus neigia. Ž. U. nurodė, jog vakar vakare vartojo nealkoholinio. Apžiūros metu susijaudinęs, orientuotas laike ir vietoje, atsimena įvykio aplinkybes, kalba aiški, rišli. Patikrinus alkotesteriu 13.05 val. nustatytas rezultatas – 0,00 prom., 13.15 val. -  0,00 prom. 13.05 val. paimtas kraujo mėginys – 6 cm (b. l. 4-5). Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7118/2019(01) nustatyta, jog Ž. U. kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 19 d. 13.05 val., t. y., praėjus 1 val. 18 min. po policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu, etilo alkoholio nerasta (b. l. 6).

Spręsdamas dėl Ž. U. skundo pagrįstumo teismas Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7118/2019(01) šiuo atveju nelaiko pagrindiniu ir esminę reikšmę šioje situacijoje turinčiu įrodymu. Teismo nuomone, minėta išvada nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų, kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymima, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą. Be to, alkoholio skaidymo greitis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus organizmo (mitybos, sveikatos būklės, vaistų vartojimo, svorio, amžiaus ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju natūralu, kad praėjus 1 val. 18 min. iš pažeidėjo organizmo galėjo pasišalinti alkoholis ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą Ž. U. neblaivumą – 0,58 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0396, nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Tai reiškia, kad automobilio vairavimo metu Ž. U. visgi buvo neblaivus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. U. atlikti medicininės apžiūros ligoninėje, nuvyko vėliau nei per vieną valandą, tai yra vėliau nei numatyta Taisyklių 29 punkte. Teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jei Ž. U. medicininei apžiūrai būtų nuvykęs per 1 valandą, kaip numatyta Taisyklių 29 punkte, o specialisto išvadoje būtų pateikta analogiška išvada, jog etilo alkoholio nerasta, tai vis tik nebūtų pakankamas pagrindas naikinti 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą, nes esminę reikšmę turi tai, koks neblaivumo laipsnis buvo, kai Ž. U. vairavo automobilį. Teismų praktikoje pripažinta, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-813/2019).

Teismas taip pat pažymi, jog atmestini kaip nepagrįsti Ž. U. skundo teiginiai, jog pareigūnai nedavė pūsti į alkotesterį antrą kartą, kadangi nenustatyta, jog Ž. U. būtų nurodęs pareigūnams aplinkybes, dėl kurių pagrįstai leidžiama nusistatyti blaivumą pakartotinai. Priešingai, kaip teismo posėdžio metu parodė policijos pareigūnas E. M., Ž. U. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, kas nesudaro pagrindo pakartotinai tikrinti asmenį alkotesteriu. Tokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad pažeidimo fiksavimo metu buvo pagrindas tikrinti Ž. U. (ne)blaivumą pakartotinai, nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme.  Kaip jau minėta, nurodymas, kad asmuo prieš kelionę galėjo gerti kažkokį nealkoholinį gėrimą, nevertintinas kaip pagrindas tikrinti asmens blaivumą pakartotinai.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog Ž. U. vairuojant transporto priemonę viršyta įstatyme numatyta leistina alkoholio norma. Įvertinus tai, kad kraujas tyrimams buvo paimtas praėjus 1 val. 18 min. po tikrinimo alkotesteriu, darytina išvada, jog Ž. U. kraujo tyrimo rezultatai ir specialisto išvada nepaneigia to fakto, kad patikrinimo alkotesteriu metu Ž. U. buvo nustatytas 0,58 prom. girtumas. Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo nustatyta Ž. U. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ž. U. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo skirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda - 800 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių terminui. Ž. U. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų ir atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

 Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o Ž. U. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13574-2019 nepakeistą ir Ž. U. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                 Rima Gudienė