Administracinė byla Nr. A143-968/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00699-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 22

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 4–6) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos (toliau – ir atsakovas, STT Klaipėdos valdyba) 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 4-08-630 ,,Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą.

Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes administracinės procedūros sustabdymas turi būti aiškinamas atsižvelgus į bendrąsias įvairioms teisės šakoms privalomo bylos sustabdymo taisykles. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinės procedūros sustabdymas savo prasme yra tapatus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintam privalomam bylos sustabdymui – tol, kol nebus išspręsta kita civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjama byla. Atsakovo nurodytas administracinės procedūros sustabdymo teisinis pagrindas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai egzistuoja aiškus prejudicinis ryšys, t. y. nurodytoje Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013 nustatyti faktai turės tiesioginę teisinę reikšmę administracinei procedūrai. Pabrėžė, kad šiuo teisiniu pagrindu administracinės procedūros sustabdymas atliekamas išimtinai tik tais atvejais, kai prejudicinį ryšį turinčių aplinkybių nustatymas nėra galimas atliekant administracinę procedūrą. Atsakovo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis bei nepatikrintais faktais, jeigu yra galimybė juos patikrinti. Skundžiamame sprendime, pažeidžiant imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), nėra visiškai pagrįsta ir paaiškinta, koks prejudicinis ryšys egzistuoja tarp nurodytos civilinės      bylos ir administracinės procedūros. Sprendime taip pat nėra motyvuojama ir paaiškinama, kokios objektyvios priežastys trukdo nustatyti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, atliekant administracinę procedūrą.

Pareiškėja teigė, kad atsakovo nurodytas formalus administracinės procedūros sustabdymas neatitinka nei įstatymų leidėjo reglamentuotų privalomų sustabdymo pagrindų, nei Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 3 straipsniuose įtvirtintos viešojo administravimo paskirties ir principų, kuriuos atsakovas privalo užtikrinti, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą. Atsakovo nurodytas administracinės procedūros sustabdymo pagrindas galimas       tik tais atvejais, kai administracinė procedūra ir teisminis procesas yra susiję taip, kad teisminiame procese nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę, privalomąją galią sustabdytai administracinei procedūrai. Įstatymų leidėjas taip siekia išvengti prieštaringų sprendimų, taupomas dalyvaujančių administracinėje procedūroje ir byloje asmenų laikas, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Negalimumas išnagrinėti jos pareiškimą, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla, reiškia, kad atsakovas neturi tam tikrų faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje, ir pats jų negali nustatyti. Atsakovas privalėjo išdėstyti argumentuotus motyvus, kodėl,  jo nuomone, administracinės procedūros atlikimas ir užbaigimas yra negalimas, t. y. nurodyti objektyvias aplinkybes, kliudančias tęsti administracinę procedūrą ir užbaigti ją iš esmės, padarinius, motyvus, taip pat nurodyti administracinės procedūros sustabdymo pagrįstumą,       bet to jis ir nepadarė. Itin svarbią reikšmę turi ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas, Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje apibrėždamas 20 darbo dienų administracinės procedūros atlikimo terminą, tuo pačiu pabrėžia būtinybę kuo operatyviau įgyvendinti viešojo administravimo tikslus. Dėl šios priežasties formalus administracinės procedūros sustabdymas negali būti toleruojamas, nes juo yra paneigiama administracinės procedūros esmė ir pagrindiniai tikslai.

Pareiškėja pažymėjo, jog kiekvienas privatus asmuo, kurio prašymas (pareiškimas) yra perduotas nagrinėti viešojo administravimo institucijai, įgyja teisėtą lūkestį, kad jo prašymas bus išspręstas pagal prašymo metu galiojančius teisės aktus ir kad sprendžiant šį prašymą viešojo administravimo subjektas bus nuoseklus ir nepažeis privataus asmens teisių ir teisėtų interesų. Operatyvus kiekvienos procedūros, galinčios nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Procedūrų operatyvumo reikalavimas, kuris taip pat įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, nustatomas ir tam, kad būtų pasiektas teisinis apibrėžtumas. Skundžiamu sprendimu atsakovas pažeidė jos įgytus teisėtus lūkesčius bei objektyvumo ir nešališkumo principus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų su juo susijusių veiksnių ir jų svarbos. Tokie atsakovo veiksmai taip pat tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, kuris, jį įgyvendinant, taip pat įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, teigiančiame, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013 yra nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Nurodytoje byloje ji yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo kelia du reikalavimus, t. y. prašo pripažinti 2007 m. gegužės 23 d. sutarties dalį, patvirtintos Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K., reg. Nr. K1AK-10331, dėl žemės sklypo dalies pardavimo negaliojančia ir taikyti restituciją bei patvirtini jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) perduoto jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo esmė – kaltų nusikalstamos veikos padarymu asmenų nustatymas ir atsakomybės jiems taikymas. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK), paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Nurodytos civilinės bylos ir atsakovui pavestos administracinės procedūros nagrinėjimo dalykas yra kardinaliai skirtingas. Jokių nusikalstamų veikų tyrimo, kaltų asmenų nustatymo veiksmų Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-13-83/2013, neatlieka. Šioje civilinėje byloje taip pat net nėra keliamas ir nebus nagrinėjamas sandorius tvirtinusių notarių J. D. ir A. K. bei kitų asmenų atsakomybės klausimas, o tai ir sudaro jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo esmę. Tik dėl atsakovo tinkamai atliktų pareigų gali būti nustatyti kalti asmenys ir išspręstas jų atsakomybės klausimas, tai galėtų turėti įrodomąją reikšmę nagrinėjant civilinę bylą, o ne priešingai. Civilinės bylos nagrinėjimas netrukdo atsakovui atlikti pavestą administracinę procedūrą, t. y. tarp atsakovo nurodytos civilinės bylos ir atsakovui pavestos administracinės procedūros nėra jokio prejudicinio ryšio. Atsakovas ne tik gali, bet ir privalo atlikti visus tyrimo veiksmus, apklausti reikiamus asmenis ir užbaigti administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kurią nurodė atsakovas, galima remtis išimtinai tais atvejais, kai administracinės procedūros ir teisminio nagrinėjimo dalykas yra tapatus ir identiškas. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas net nepanašus, atsakovas privalo atlikti administracinę procedūrą, o jo nurodytą civilinę bylą nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas, kuris net nesprendžia tokio pobūdžio reikalavimų. Atsakovas, stabdydamas administracinę procedūrą dėl civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutapatina savo kompetenciją su teismo. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios net negali būti siejamos su civilinės bylos baigtimi Skundžiamu atsakovo sprendimu yra šiurkščiai pažeidžiama jos teisė į greitą ir objektyvų pareiškimo išnagrinėjimą ir administracinės procedūros užbaigimą, nes yra sudaromos sąlygos atsakovui vilkinti jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Skundžiamu sprendimu taip pat yra šiurkščiai pažeidžiamos Konvencijos 6 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos nuomone, skundžiamas STT Klaipėdos valdybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 4-08-630 panaikintinas ir ši institucija įpareigotina išspręsti persiųstą jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 26–28, 29–31) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, ginčydama skundžiamą sprendimą sustabdyti nagrinėjimą, kol nebus priimtas sprendimas Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013, teigė, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas         tarp pareiškėjos (civilinėje byloje – atsakovės) ir kitų žemės sklypo savininkų dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos bei nekilnojamojo turto įsigijimo sutarčių kai kurių nuostatų teisėtumo, o pareiškėjos skunde, adresuotame STT Klaipėdos valdybai, keliamas klausimas dėl civilinėje byloje ginčijamą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinusių notarių atsakomybės. Pažymėjo, kad tiek naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pakeitimai bei pareiškėjos (atsakovės civilinėje byloje) reikalaujamas dalies 2007 m. gegužės 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1AK-10331 pripažinimas negaliojančia, tiek ir notarių J. D. ir A. K. atsakomybės klausimas sietinas su vienu ir tuo pačiu veiksniu. Tai, pareiškėjos teigimu, – nesąžiningas ir neteisėtas paminėtų notarių, patvirtinusių 2007 m. gegužės 4 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-1252 ir 2007 m. gegužės 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-10331, veikimas. Būtent šiomis aplinkybėmis pareiškėja (atsakovė) grindžia savo priešieškinio reikalavimą 2007 m. gegužės 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia bei nustatyti jai palankesnę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką. Su tais pačiais notarių veiksmais, kurie, pareiškėjos teigimu, lemia dalies sutarčių nuostatų neteisėtumą, siejamas ir galimas jų piktnaudžiavimas.

Aptariamu atveju, pareiškėjos teigimu, galimas notarių piktnaudžiavimas pasireiškė būtent notarėms J. D. ir A. K. rengiant paminėtas sutartis ir jas tvirtinant, jų kaltės ir atsakomybės klausimas galėtų būti keliamas tik nustačius jų patvirtintų sutarčių, dėl kurių skundėsi pareiškėja, neteisėtumą. Pareiškėjos nuomone, STT Klaipėdos valdyba, siekdama išnagrinėti gautą pareiškėjos skundą, turėtų vertinti, pareiškėjos manymu, jos teises pažeidžiančias paminėtų nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas, jomis nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teisėtumą, ar tai įvyko dėl nesąžiningo ir neteisėto notarių J. D. ir A. K. veikimo, ar, priešingai, šios notarės veikė teisėtai. Tačiau būtent šiuo aspektu paminėtų sutarčių nuostatas įvertins teismas, nagrinėjantis civilinę bylą                     Nr. 2-13-83/2013.

Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013 sprendžiami klausimai ir pareiškėjos skunde, adresuotame STT Klaipėdos valdybai, keliami klausimai betarpiškai susiję, o aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas priešieškinys ir skundas, yra iš esmės tapatūs. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, paaiškėjus, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Pažymėjo, kad CPK 300 straipsnio 1 dalis nustato teismo pareigą bet kurioje civilinio proceso stadijoje, paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, apie tai pranešti prokurorui. STT Klaipėdos valdyba neturi duomenų apie tai, kad Palangos miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013 būtų kreipęsis į prokurorą pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį. Patenkinus pareiškėjos prašymą ir panaikinus skundžiamą STT Klaipėdos valdybos sprendimą, susidarytų situacija, kai tuo pačiu metu ir tais pačiais aspektais paminėtas sutartis vertintų ir civilinę bylą nagrinėjantis teismas, ir STT Klaipėdos valdyba. Vienas iš tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė įtvirtindamas šioje byloje taikytiną Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra išvengti tokių situacijų, nes jos nėra priimtinos proceso ekonomiškumo požiūriu, o ypač – valstybės institucijų veiksmų suderinamumo, aiškumo, nuoseklumo ir šių subjektų hierarchijos požiūriu. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjos ginčijamo sprendimo panaikinimas būtų priešingas šiuo atveju taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos prasmei.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu                (b. l. 140–145) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – STT Klaipėdos valdybos 2013 m.   liepos 3 d. sprendimo Nr. 4-08-630, kuriuo sustabdytas pareiškėjos pareiškimo dėl notarių                    J. D. ir A. K. galimo piktnaudžiavimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėjo, jog administracinio teismo kompetenciją, vertinant administracinio akto teisėtumą, nustato ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant ginčą, būtina nustatyti, ar yra ABTĮ 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar skundžiamas aktas savo turiniu ir forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams. Nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 2-232 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ (redakcija nuo 2013 m. sausio 16 d.) (toliau – ir Reglamentas).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 24 d. kreipėsi su pareiškimu        į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo notarių J. D. ir A. K. atžvilgiu, kuris 2013 m. birželio 3 d. persiųstas nagrinėti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, o 2013 m. birželio 4 d. – STT Klaipėdos valdybai. STT Klaipėdos valdybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 4-08-630 sustabdytas pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimas iki kol nebus priimti sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013. Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13-83/2013 pagal ieškovų J. D., E. D., E. L., D. L. ieškinį atsakovei M. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovės M. J. priešieškinį ieškovams J. D., E. D., E. L., D. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla neišnagrinėta, posėdis 2013 m. gruodžio 3 d. Skundžiamą administracinį aktą grįsdamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjos            2013 m. gegužės 24 d. pareiškime, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl notarių            J. D. ir A. K. galimo piktnaudžiavimo, ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, kurioje proceso šalimis yra ir pati pareiškėja, ir notarės J. D., A. K., keliami tapatūs klausimai, todėl sustabdė pareiškimo nagrinėjimą iki kol bus priimti sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013. Pareiškėja iš esmės neginčijo fakto, jog Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13-83/2013, dėl kurios atsakovas sustabdė administracinę procedūrą, tačiau, jos nuomone, atsakovas negalėjo stabdyti pareiškimo nagrinėjimo Viešojo administravimo įstatymo pagrindais, pareiškimo nagrinėjimas nėra susijęs su civilinės bylos nagrinėjimu, nepasisakė dėl notarės A. K., kuri civilinėje byloje nėra proceso šalimi.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos atstovo nurodytos teisės normos, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2, 4, 7, 8 straipsniai, kuriais pareiškėja grindė atsakovo 2013 m. liepos 3 d. priimto sprendimo Nr. 4-08-630 neteisėtumą, yra bendro pobūdžio, apibrėžiantys STT sąvoką, jos uždavinius ir funkcijas, o asmenų pranešimų, prašymų, pareiškimų ir skundų pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja įstatymą įgyvendinantis aktas – Reglamentas. Teismas vadovavosi Reglamento 107, 107.3 punktais, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė atsakovui pareiškimą, o pastarasis 2013 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą       Nr. 4-08-630 esant ginčui Palangos miesto apylinkės teisme, nes civilinė byla pradėta            2011 m. liepos 19 d. Pareiškėjos pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo notarių                J. D. ir A. K. atžvilgiu nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir priešieškinyje, teisme ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, todėl laikytina, kad civilinės bylos išsprendimas yra reikšmingas pareiškimo tyrimui. Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla                    Nr. 2-13-83/2013 atsakovui buvo pagrindu, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, stabdyti pareiškimo tyrimą. Šiuo metu civilinė byla nėra išnagrinėta ir procesinis sprendimas nepriimtas.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas teisės aktų nuostatas, įvertinęs, jog teisme nagrinėjamas ginčas dėl notarių sudaryto sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai sustabdė pareiškimo tyrimą. Pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. viešojo administravimo institucija, nustačiusi, jog byla tuo pačiu klausimu nagrinėjama teisme, privalo sustabdyti procedūrą. Ištyręs bylos rašytinius įrodymus bei įvertinęs šalių pateiktus argumentus, teismas nenustatė jokių STT Klaipėdos valdybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 4-08-630 neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 89 str.), todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pažymėjo, jog antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus galėtų būti tenkinamas tik teismui nustačius, kad institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Esant paminėtoms aplinkybėms, nustačius, kad pareiškimo nagrinėjimas sustabdytas pagrįstai, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos pareiškimą. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013, atsakovas turėtų atnaujinti sustabdytą pareiškėjos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo nagrinėjimo procedūrą ir priimti sprendimą, kuris galėtų     būti ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, byloje įrodžius, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, teismui nebuvo pagrindo patenkinti išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą, todėl ir šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 148–155) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje šiurkščiai pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų imperatyvius reikalavimus, keliamus teismo sprendimo turiniui, visiškai nepasisakė ir nevertino jos skunde ir teismo posėdyje jos atstovo išdėstytų teisinių argumentų.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio       4 dalies nuostatą. Nesigilindamas į šios teisės normos esminę paskirtį, t. y. visiškai tapataus klausimo nagrinėjimo procedūros dubliavimo vengimas, teismas pritaikė šią normą itin formaliai. Teismas visiškai nesigilino į esminę reikšmę turinčią aplinkybę, ar bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinį ginčą, turi teisę spręsti klausimą dėl notarių nusikalstamų veikų ir atsakomybės, kuris teisės aktų pagrindu yra priskirtas būtent atsakovo kompetencijai. 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka pagal BK straipsnį (-ius), atitinkantį (-čius) jos nurodytas faktines aplinkybes, nustatyti įtariamus asmenis bei BPK 151 straipsnio nustatyta tvarka taikyti jiems laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Atsižvelgiant į aiškiai skirtingą teismo, nagrinėjančio civilinį ginčą, ir atsakovo, įpareigoto tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetenciją, atsakovo formalus skundžiamo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo vienintelis neargumentuotas motyvas, kad tikslinga sulaukti civilinės bylos baigties ir tada priimti administracinės procedūros sprendimą, yra   aiškiai teisiškai nepagrįstas. Teismo sprendimo pagrindinis motyvas, kad atsakovo turimas atlikti korupcinio pobūdžio veikų padarymo tyrimas ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo dalykas yra tapatus, tiesiogiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo       23 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir pažeidžia jos teisę į teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

3. Teismas nepasisakė dėl vieno esminių skunde ir posėdžio metu išdėstytų motyvų, kad atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Institucija ar teismas, motyvuodami priimamą sprendimą, privalo ne formaliai perrašyti teisės normą, bet pagrįsti, kokias teisines pasekmes sukelia nagrinėjamos faktinės aplinkybės ir kodėl nagrinėjamu atveju atsiranda būtent institucijos          ar pareigūno nurodomos teisinės pasekmės. Administracinės procedūros sustabdymas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į bendrąsias įvairioms teisės šakoms privalomo bylos sustabdymo taisykles. Tiek teismo sprendime, tiek atsakovo sprendime, pažeidžiant imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį sprendimą (ABTĮ 86 str., Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), nėra visiškai pagrįsta ir paaiškinta, koks prejudicinis ryšys egzistuoja tarp nurodytos Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės procedūros, kuria ji siekia įpareigoti atsakovą tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismo sprendime nurodytas administracinės procedūros sustabdymo pagrindas galimas tik tais atvejais, kai administracinė procedūra ir teisminis procesas yra taip susiję, kad teisminiame procese nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę, privalomąją galią sustabdytai administracinei procedūrai. Atsakovo atsiliepimo į skundą turinys bei teisme duotų paaiškinimų turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad teismas neturėjo jokių teisinių argumentų palikti skundžiamą atsakovo sprendimą galioti. Formalus administracinės procedūros sustabdymas negali būti toleruojamas, nes juo yra paneigiama administracinės procedūros esmė ir pagrindiniai tikslai. Administracinės procedūros atlikimo terminas, vietoje nustatytų 20 dienų, gali užsitęsti mažiausiai dar 1 ar 2 metus. Prašomos atsakovui pavestos administracinės procedūros atlikimas nepažeis jokių interesų, priešingai, užtikrins jos teisių gynybą bei operatyvų objektyvios tiesos apie padarytas korupcines veikas bei kaltų asmenų nustatymą.

4. Teismo sprendime nepasisakyta dėl 2013 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovo patvirtintų svarbių aplinkybių. Atsakovas gavo jos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar 2013 m. birželio 4 d. ir iki 2013 m. liepos 3 d., t. y. pasibaigus teisės aktų reglamentuotam administracinės procedūros atlikimo terminui, sugebėjo atlikti vienintelį procesinį veiksmą, t. y. 2013 m. liepos 2 d. apklausti pareiškėją. Net nepradėta ikiteisminio tyrimo procedūra, o tik pradėtas pareiškimo nagrinėjimas viešojo administravimo nustatyta tvarka. Šios aplinkybės tiesiogiai patvirtina, kad atsakovas sąmoningai vilkino jos pareiškimo sprendimą. Sprendimą dėl procedūros sustabdymo atsakovas dėl aiškiai subjektyvių priežasčių priėmė tik 2013 m. liepos 3 d.

5. Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje yra nagrinėjamas civilinis ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Atsakovui iš Generalinės prokuratūros perduoto 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo esmė – kaltų nusikalstamos veikos padarymu asmenų nustatymas ir atsakomybės jiems taikymas. Nurodytos Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos ir atsakovui pavestos administracinės procedūros nagrinėjimo dalykas yra visiškai skirtingas. Lieka neaišku, kuo remiantis skundžiamame teismo sprendime teigiama, kad atsakovui pavestas tyrimas ir civilinės bylos nagrinėjimas yra betarpiškai susiję. Notarės baudžiamoji atsakomybė ir sandorio dalies negaliojimo klausimas neturi jokio prejudicinio ryšio. Civilinėje byloje notarė J. D. nėra bylos šalimi ir byloje dalyvauja kaip fizinis asmuo, taip pat nėra keliamas ir nebus nagrinėjamas sandorius tvirtinusių notarių J. D. bei A. K. ir kitų asmenų atsakomybės klausimas, tai sudaro 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo esmę. Tiek atsakovas, tiek teismas neįsigilino į šiame pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios net negali būti siejamos su civilinės bylos baigtimi.

6. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir tuo padarė procesinės teisės pažeidimų (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teismas, pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje dalies įrodymų neįvertino, jų neanalizavo, jais nesivadovavo. Skundžiamo teismo sprendimo formalumas ir nekonkretumas nėra suderinamas su privalomais kooperacijos ir bendradarbiavimo principais ir tiesiogiai patvirtina bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos šališkumą, aiškiai vengiant teismo sprendime paneigti jos išdėstytus teisinius motyvus. Teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o tai yra tokio sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas teisiškai nepagrįstai ir subjektyviai atsisakė ginti jos teises.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 161–165) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies aiškinimas neatitinka šios teisės normos tikslų ir tikrosios prasmės. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012,    2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2012 m. gruodžio        5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2643/2012), ši teisės norma aiškintina plačiau ir taikytina siekiant išvengti situacijų, kai tapatūs klausimai yra tuo pačiu metu vykstančios administracinės procedūros ir teisminio nagrinėjimo dalykas, nes tokios situacijos nėra priimtinos proceso ekonomiškumo požiūriu, o ypač – valstybės institucijų veiksmų suderinamumo, aiškumo, nuoseklumo ir šių subjektų hierarchijos požiūriu. Administracinės procedūros ir teismo nagrinėjamo ginčo dalykas laikytinas tuo pačiu klausimu pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies prasmę visais atvejais, kai teismas ir viešojo administravimo subjektas, nagrinėdami jiems pateiktus skundus, turėtų tirti tas pačias faktines aplinkybes ir pateikti jų teisinį vertinimą. Klausimai gali būti laikomi tapačiais, nepaisant to, kad teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisinės pasekmės yra skirtingos. Būtent tokia situacija buvo susiklosčiusi STT Klaipėdos valdybai nagrinėjant pareiškėjos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą, t. y. pradėjus administracinę procedūrą, o Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13-83/2013.

2. Negali būti reikalaujama administracinėje procedūroje ir teisminiame ginče nagrinėjamų klausimų tapatumą argumentuoti taip, kaip nurodo pareiškėja (pateikiant argumentus dėl ginčo dalyko, šalių tapatumo, viešojo administravimo subjekto bei teismo kompetencijos bei galimų teisinių pasekmių vienodumo). Pagrindinis argumentas, kuriuo turėtų būti grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas vadovautis paminėta įstatymo nuostata ir sustabdyti administracinę procedūrą, – tai administracinėje procedūroje ir teismo nagrinėjamoje byloje vertintinų faktinių aplinkybių tapatumas. Šį reikalavimą STT Klaipėdos valdybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 4-08-3630 atitinka, kadangi jame yra nurodyta ryšio tarp šios administracinės procedūros ir Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-13-83/2013 esmė, todėl skundžiamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas.

3. STT statusas, tikslai ir uždaviniai, įtvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nėra kliūtis STT veikti kaip viešojo administravimo subjektui, savo veikloje vadovautis Viešojo administravimo įstatymu, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi. Ginčijamas sprendimas neturėtų būti vertinamas jo atitikties baudžiamąjį procesą reglamentuojantiems teisės aktams požiūriu. Administracinės procedūros sustabdymas yra ne įpareigojimo asmenų skundus, prašymus ir pareiškimus išnagrinėti per 20 darbo dienų ir šį įpareigojimą atitinkančios asmens teisės gauti atsakymą per paminėtą terminą pažeidimas, o šios taisyklės išimtis. Viešojo administravimo subjektas, pagrįstai rėmęsis šią įstatymų leidėjo numatytą išimtį įtvirtinančia teisės norma, neturėtų būti laikomas pažeidusiu viešojo administravimo principus ar pareiškėjos teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjos skundžiamas atsakovo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 4-08-630 yra priimtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, atsakovui jame nurodžius, kad Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-13-83/2013 (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, dabartinis šios civilinės bylos numeris yra Nr. 2-75-588/2014) pareiškėjos paduotame priešieškinyje yra nurodytos „iš esmės identiškos“ kaip ir jos 2013 m. gegužės 24 d. prašyme (kuriuo pareiškėja prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl notarių J. D. ir A. K. galbūt piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi, tvirtinant 2007-05-04 ir 2007-05-23 nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, ir dėl kurio buvo priimtas šioje byloje skundžiamas atsakovo 2013-07-03 sprendimas) aplinkybės, „todėl tikslinga sulaukti minėtos civilinės bylos baigties ir tada priimti sprendimą administracinėje procedūroje Nr. 6-08-30“, t. y. procedūroje, kurioje buvo priimtas šioje byloje skundžiamas paminėtas atsakovo sprendimas.

Pareiškėjos teigimu, toks atsakovo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes atsakovas neteisingai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, o jo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis pagrindė šį sprendimą, negali būti pripažintos atitinkančiomis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsižvelgdama į nurodytas šio administracinio ginčo šalių pozicijas, kolegija pripažįsta būtina pateikti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies aiškinimą ir aptarti šios teisės normos taikymą byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Darydama tai, kolegija pirmiausia pažymi, kad, pagal Reglamento (kuris buvo priimtas, vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 22 str. 3 d.) 107.3 punktą, asmenų pranešimai, skundai, prašymai, pareiškimai apie korupciją ar veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, <...>, be kita ko, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad, vykdydamas administracinę procedūrą dėl paminėto pareiškėjos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo, atsakovas privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tarp jų ir 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose yra nurodyti administracinės procedūros sustabdymo pagrindai.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje (2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija) yra nurodyta, kad <...> jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Aiškindama šią teisės normą, kolegija pažymi, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą ne teismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu.    

Pasisakydama dėl šioje byloje nagrinėjamos faktinės situacijos, kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš paminėto pareiškėjos atsakovui paduoto (jam persiųsto nagrinėti) 2013-05-24 prašymo) atsakovo nagrinėjamame pareiškėjos prašyme yra keliami notarių J. D. ir A. K., patvirtinusių atitinkamai 2007 m. gegužės 4 d. ir 2007 m. gegužės 23 d. nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, galbūt piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi klausimai, t. y. klausimai, kurių nagrinėjimas yra atsakovo kompetencija (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str. 3 d., 8 str. 2 p.). Paminėtoje Palangos miesto apylinkės teismo byloje, be kita ko, buvo nagrinėjamas (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2014-04-17 buvo išnagrinėtas) pareiškėjos priešieškinis dėl paminėto 2007 m. gegužės 23 d. sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, kuriame, tarp kitų tokį reikalavimą pagrindžiančių argumentų, pareiškėja buvo nurodžiusi argumentus dėl paminėtų notarių galimo suinteresuotumo, sudarant ir tvirtinant paminėtus sandorius. Vertindama nurodytas aplinkybes Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, kolegija pažymi, kad nors tarp argumentų, nurodytų pareiškėjos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškime ir nurodytų jos paminėtame priešieškinyje, yra tam tikra sąsaja, tačiau pirmiau aptarto ryšio, kuris nulemtų būtinumą taikyti šią teisės normą, nėra. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į tai, kad paminėtas priešieškinis teismo buvo (turėjo būti) nagrinėjamas taikant Civilinio kodekso normas, kurios pagal teisinę prigimtį nėra siejamos su baudžiamosios atsakomybės instituto taikymu. To pakanka pripažinti pareiškėjos skundžiamą atsakovo sprendimą nepagrįstu.  

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir dėl to neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Todėl teismo priimtas sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str.      2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies               2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 4-08-630 ,,Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos M. J. 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė