Administracinė byla Nr. eA-3027-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00122-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. U. (U.), M. U. ir jų nepilnamečių vaikų A.-R. U. (A.-R. U.), D. U. (D. U.), E. U. (E. U.) bei A.-K. U. (A.-K. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U., M. U. ir jų nepilnamečių vaikų A.-R. U., D. U., E. U. bei A.-K. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjai A. U., M. U. ir jų nepilnamečiai vaikai A.-R. U., D. U., E. U. bei A.-K. U., atstovaujami A. U. ir M. U., (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-171 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.       Pareiškėjai nurodo, kad, teikdami paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jį motyvavo tuo, jog, būdami Lietuvoje, gavo naujus dokumentus, patvirtinančius jiems kylančias grėsmes – (duomenys neskelbtini) Federacijos tyrimų komiteto (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiosios tyrimų valdybos 2020 m. kovo 16 d. raštą, adresuotą L. M., kuriame nurodyta, kad jos kreipimasis pagal kompetenciją perduodamas (duomenys neskelbtini) Respublikos atsakingoms institucijoms; (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 21 d. raštą, adresuotą L. M., kuriuo jai pranešama, kad jos kreipimasis užregistruotas, o apie priimtą sprendimą ji bus informuota; (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto 3-iosios policijos nuovados 2020 m. spalio 2 d. raštą 3-iajam kariniam tyrimų skyriui, kuriame nurodoma, kad persiunčiami patikrinimo, atlikto pagal L. M. skundą dėl jos tėvo nužudymo, rezultatai (remiantis raštu, patikrinimo metu nustatyta, kad prie L. M. tėvo nužudymo galėjo prisidėti (duomenys neskelbtini) Federacijos krašto apsaugos karininkai).

3.       Pareiškėjų teigimu, jų pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakingos teisėsaugos institucijos (duomenys neskelbtini) nenori nagrinėti pareiškėjos tėvo nužudymo bylos ir kad dėl kaltųjų paieškos jiems gresia pavojus. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jam ir jo sutuoktinei kyla grėsmė, nes sutuoktinės sesuo L. M. toliau siekia, kad būtų rastas tėvo žudikas. Dėl pareiškėjo sesers siekio išsiaiškinti tėvo nužudymo aplinkybes, kyla grėsmė ir jiems. Be to, sesuo taip pat ketina išvykti, o tai tik patvirtina pavojų prieglobsčio prašytojams. Pareiškėjas nurodė, jog jam kyla pavojus, nes jis pažadėjo, kad daugiau sutuoktinės tėvo byla nebus inicijuojama, tačiau byla toliau tęsėsi dėl sesers raštų. Pareiškėja paaiškino, kad jų pateikti dokumentai įrodo, jog jos sutuoktinis kilmės šalyje turės problemų. Pasak pareiškėjos, sesers veiksmai turi įtakos ir jiems, nes būtent prieglobsčio prašytoja iniciavo tėvo bylos tyrimą (ji ėjo ir teikė dokumentus). Pareiškėja taip pat patvirtino sutuoktinio pasakojimą, kad jis jam grasinusiems asmenims pažadėjo, jog pareiškėjos tėvo nužudymo byla nebus tęsiama, tačiau ji tęsiasi ir dėl to jam kyla pavojus. Sesuo patiria netinkamą elgesį, tiesiog bijo apie tai kalbėti, nes pokalbių pasiklausoma.

4.       Pareiškėjai su atsakovo Sprendime padarytomis išvadomis nesutiko ir teigė, kad jų pateikti dokumentai nebuvo ištirti ir įvertinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4191-596/2020 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-4940-520/2020 detaliai nenagrinėjo ir netyrė 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 21 d. dokumentų, o juos tik paminėjo kitų bylos duomenų kontekste. Šiuo atveju nebuvo atliktas šių dokumentų, kaip įrodymų, vertinimas, taip pat nebuvo rinkta informacija apie šiuos dokumentus ir jų reikšmę kilmės valstybėje. Pareiškėjų nuomone, aplinkybė, kad įrodymai buvo pateikti teismui, nereiškia, jog atsakovas dėl jų atliko tyrimą ir juos įvertino, kaip yra nurodyta Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) 115–116 punktuose.

5.       Pareiškėjai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Apraše nenumatyta, kad tuo atveju, jeigu pateikiamas paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo ir jis nagrinėtinas skubos tvarka, atsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos atlikti tyrimą dėl pareiškėjų paskesnio prašymo, jame nurodytų aplinkybių ar naujų įrodymų. Priimamame sprendime turėtų atsispindėti atsakovo pastangos ir indėlis atliekant tyrimą, taip pat turi būti nurodyti motyvai nesuteikti prieglobsčio, pagrįsti atlikto tyrimo rezultatais.

6.       Pareiškėjai nesutiko su atsakovo atliktu 2020 m. spalio 2 d. dokumento vertinimu pabrėždami, kad šis įrodymas patvirtina, jog aiškinimasis dėl pareiškėjos tėvo nužudymo tęsiamas, nepaisant pareiškėjo garantijos, jog pareiškėja toliau to nedarys – į pareiškėjų namus buvo atvykę asmenys, kurie grasino mirtimi, o pareiškėjui įsipareigojus, kad pareiškėja jokių veiksmų aiškinantis jos tėvo nužudymą nebedarys, jų šeimai nebebuvo grasinama. Be to, iš 2020 m. spalio 2 d. rašto matyti, kad prie pareiškėjos tėvo žūties galbūt prisidėjo šalies krašto apsaugos karininkai, o iš 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 21 d. raštų – kad kreipimųsi nagrinėjimai perduoti (duomenys neskelbtini) atsakingoms institucijoms, t. y. toms pačioms, kurios ir anksčiau buvo gavusios kreipimusis (skundus), kuomet į pareiškėjų namus atėjo grasintojai (persekiotojai).

7.       Pareiškėjų teigimu, labai tikėtina, kad po tokio kreipimosi pareiškėjams vėl bus grasinama, o gal net kils reali nužudymo ar nežmoniško elgesio grėsmė, jei jie bus grąžinti į kilmės šalį. Tai reiškia tiesioginę grėsmę pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų saugumui. Pareiškėjų kilmės šalyje plačiai paplitę neteisėti laisvės atėmimai, kankinimai. Tokia situacija kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei. Pasak šaltinių, (duomenys neskelbtini) – autonominė (duomenys neskelbtini) Respublika yra juodoji skylė Europos Tarybos žmogaus teisių apsaugos sistemoje, nes pilietinė visuomenė daugelį metų buvo grubių žmogaus teisių pažeidimų taikiniu. 2007 m. susigrąžinęs (duomenys neskelbtini) Respublikos vadovo pareigas, R. K. ir jo artimi sąjungininkai, norėdami „užtikrinti politinį stabilumą“, ne kartą dislokavo karines ir policijos pajėgas terorizuodami civilius gyventojus. Vietos valdžia šimtus (duomenys neskelbtini) pasmerkė patirti neteisėtą areštą, seksualinį smurtą, kankinimus, priverstinius dingimus ir žmogžudystes. Atsižvelgus į tokią informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, didelį susirūpinimą kelia tai, kad šeimai galbūt gresia nurodyti grubūs žmogaus teisių pažeidimai.

8.       Pareiškėjai reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad pareiškėjos sesuo ketina išvykti iš (duomenys neskelbtini). Tai yra aiški indikacija, kad ir pareiškėjų gyvybei kyla grėsmė jų kilmės šalyje, nes galbūt buvo atkreiptas dėmesys į klausimą (pareiškėjos tėvo nužudymas), kurio nenorėta viešinti, juolab, kad tai galėtų kompromituoti valdžios institucijas ir pareigūnus. Situacija šiuo klausimu tebelieka komplikuota, o žmogaus teisės, ypač kai tai susiję su institucijų veiksmų teisėtumu, žmogus teisių gerbimu, yra sunkioje padėtyje. Atsakovas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjų prašymą, nepasidomėjo šiais naujausiais duomenimis, todėl akivaizdžiai negalėjo padaryti objektyvios ir teisingos išvados, kad nepaisant to, jog kreipimaisi buvo ne pareiškėjos vardu, pareiškėjų šeimai kilmės valstybėje gresia persekiojimo veiksmai ir šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, kankinimai ar netgi neteisėtas laisvės, o gal ir gyvybės atėmimas.

9.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Atsakovas nurodė, kad jis 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (15/6-5) 12PR-80 atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nenustatęs pareiškėjų pagrįstos baimės patirti netinkamus veiksmus jiems grįžus į (duomenys neskelbtini). Šį Departamento sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu jų skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT neskundžiama 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Įsigaliojus Departamento 2020 m. birželio 15 d. sprendimui ir pareiškėjams sutikus savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, Departamentas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 41PR-43 „Dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Federaciją“. Su šiuo sprendimu pareiškėjai buvo supažindinti 2020 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jiems prieglobstį, kurį grindžia gautais naujais dokumentais, susijusiais su jiems kylančiomis grėsmėmis.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, jog naujų esminių duomenų, kurie nebuvo įvertinti pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, pareiškėjai paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nepateikė, o jų nurodytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybėje jiems gresia persekiojimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta, todėl konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir jiems pabėgėlio statusas nesuteiktas.

12.       Pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, ir nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės šalyje pareiškėjams grėstų kankinimai ar mirties bausmė, su jais galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jų orumas, ar jie tokiu būdu būtų baudžiami, ar kad jiems asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

13.       2020 m. gruodžio 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jam nėra žinoma, kad jo sutuoktinės sesuo kada nors būtų patyrusi netinkamą elgesį. Pareiškėja tą pačią dieną vykusios apklausos metu teigė, kad jos sesuo iš (duomenys neskelbtini) išvyko tuo pačiu metu kaip ir jie. Sesuo bijojo toliau kreiptis dėl tėvo žmogžudystės tyrimo, tačiau pareiškėjams išvykus tai padarė. Seseriai buvo atsisakyta pradėti tyrimą, ir ji dabar ruošiasi išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pačių pareiškėjų pateikti dokumentai, kaip jau minėta, patvirtina, kad buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) karininkai gali būti prisidėję prie žmogžudystės, tačiau neįrodo pareiškėjos teiginių, kad yra atsisakoma pradėti tyrimą. Tai, kad į pareiškėjos giminaičių oficialius užklausimus dėl pareiškėjos tėvo žūties bylos buvo atsakyta oficialiais atsakymais, nesudaro prielaidų teigti, jog besikreipusieji asmenys patyrė persekiojimo veiksmus.

14.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjų teiginiai, susiję su pareiškėjos seserimi, yra abstraktūs samprotavimai, kurie nepagrindžia prielaidos, jog L. M. šiuo metu ketina išvykti iš (duomenys neskelbtini) dėl patirto ar gresiančio persekiojimo, bei, atitinkamai, nepaaiškina, kokiu būdu sesers planai įrodo pareiškėjams tariamai kilusią grėsmę.

II.

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16.       Teismas nustatė, kad Departamentas pareiškėjų šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti jiems pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Atsakovas įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjai paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nepateikė naujų esminių duomenų, kurie nebuvo įvertinti pirmojo prašymo suteikti prieglobstį metu. Departamentas sprendė, kad pareiškėjų paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybėje jiems gresia persekiojimas. Atsakovas nesuteikė pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

17.       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų kreipimasis į teismą yra susijęs su siekiu, kad būtų pripažinta, jog naujai pateikti dokumentai ir aplinkybės yra pakankama priežastis Departamentui priimti sprendimą, kuriuo būtų suteiktas prieglobstis pareiškėjams Lietuvos Respublikoje.

18.       Teismas akcentavo, kad šios bylos ypatumas yra tas, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas dėl antrojo pareiškėjų prašymo. Dėl ankstesniojo pareiškėjų prašymo priimto Departamento 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-80, kuriuo pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4940-520/2020). Šiame sprendime teismas vertino pareiškėjų pateiktus 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 21 d. raštus, todėl jie nebus vertinami pakartotinai šioje administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis).

19.       Teismas nustatė, kad LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4940-520/2020 konstatuota, jog pareiškėjai savo prašymą suteikti prieglobstį siejo su baime grįžti į kilmės valstybę dėl persekiojimo, nes kilmės valstybėje kyla grėsmė jų gyvybei dėl bylos, susijusios su sutuoktinės tėvo nužudymu, taip pat pareiškėjams yra grasinama, t. y. iš esmės tuo, kad pareiškėja siekia išsiaiškinti savo tėvo nužudymo aplinkybes, o tai pykdo (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pasakojimas neatitiko išsamumo, patikimumo, detalumo, tikslumo kriterijų, buvo abstraktus, netikslus; pareiškėja, prašoma paaiškinti neatitikimus, negalėjo logiškai jų paaiškinti, painiojosi tarp savo pateiktų atsakymų; taip pat sutiko su įvertinimu, jog pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėjų paaiškinimai neįrodė, jog jiems (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė dėl pareiškėjos tėvo nužudymo aplinkybių aiškinimosi. Be to, pritarė, kad pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjų kilmės šalyje vyksta ar vyko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jie taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo skundo reikalavimą grindžia tuo, jog jiems kyla grėsmė, nes sutuoktinės sesuo L. M. toliau aktyviai ieško kaltininkų, kurie nužudė jos tėvą. Be to, pareiškėjai grėsmę sieja ir su aplinkybe, jog pareiškėjos sesuo taip pat planuoja išvykti.

21.       Teismas pažymėjo, kad LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4940-520/2020 iš esmės buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su domėjimusi pareiškėjos tėvo nužudymo byla, ir pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog aplinkybė, kad „pareiškėjos sesuo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjams gresia persekiojimas kilmės valstybėje, nes anksčiau jie tokių grasinimo veiksmų nepatyrė, o tai, kad į pareiškėjos giminaičių oficialius kreipimusis dėl pareiškėjos tėvo žūties bylos buvo atsakyta oficialiais, anot pareiškėjos, neigiamais atsakymais, nesudaro prielaidų teigti, jog besikreipusieji asmenys patyrė persekiojimo veiksmus. Pareiškėjų paaiškinimai neįrodė, kad jiems asmeniškai kyla grėsmė dėl pareiškėjos tėvo nužudymo aplinkybių aiškinimosi.“

22.       Teismas įvertino, kad LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4940-520/2020 iš esmės buvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su domėjimusi pareiškėjos tėvo nužudymo byla. (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto 3-iosios policijos nuovados 2020 m. spalio 2 d. rašte 3-iajam kariniam tyrimų skyriui nurodyta informacija, kad persiunčiami patikrinimo, atlikto pagal L. M. skundą dėl jos tėvo nužudymo, rezultatai, taip pat jog buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad prie L. M. tėvo nužudymo galėjo prisidėti (duomenys neskelbtini) Federacijos krašto apsaugos karininkai, taip pat nepatvirtina pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie jiems kylančias grėsmes.

23.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos sesuo rengiasi išvykti iš (duomenys neskelbtini), pati savaime taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjams gresia pavojus (duomenys neskelbtini).

24.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų pateiktų naujų dokumentų nėra pagrindo vertinti kaip pakankamai naujo įrodymų šaltinio. Juose nenurodomos aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą panaikinti Departamento Sprendimą. Pareiškėjai jokių kitų naujų dokumentų kartu su antruoju prieglobsčio prašymu Departamentui nepateikė. Tokio turinio dokumentai nėra teisinis pagrindas pripažinti, jog egzistuoja visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio aspektais (įrodymų pakankamumo aspektas). Ne tik naujai pateikti dokumentai, tačiau ir pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad pareiškėjams jų kilmės šalyje gresia realus pavojus.

III.

25.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26.       Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, jame nepasisakyta dėl pareiškėjų skundo argumentų, taip pat jame nepagrįstai daug remtasi LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4940- 520/2020.

27.       Pareiškėjai nurodo, kad jie pateikė Departamentui pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir pateikė įrodymus, kurių Departamentui pirmojo jų prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pateikę. Šie nauji įrodymai, ypač 2020 m. spalio 2 d. dokumentas, turėjo būti atidžiai įvertinti, turėjo būti atliktas tyrimas prieglobsčio procedūroje minėtą dokumentą vertinant sistemiškai tiek su pareiškėjų pasakojimu, tiek su anksčiau atsakovui pateiktais įrodymais, tiek su 2020 m. gruodžio 21 d. apklausos duomenimis, tiek su aktualia informacija apie kilmės valstybę. Nepaisant to, teismas neatsakė į pareiškėjų skundo argumentą, kad atsakovas turėjo atlikti įprastą tyrimą, t. y. neištyrė atsakovo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, jam neatlikus įprasto Aprašo 115–116 punktuose nurodyto tyrimo.

28.       Pareiškėjai akcentuoja, kad būtent atsakovas turėjo atlikti tyrimą, kurio metu, be kita ko, turėjo būti surinkti duomenys ir informacija. Teismas šios funkcijos negali perimti. Teismui nustačius, kad atsakovas atidžiai įrodymų netyrė ir jų kontekste papildomos informacijos ryšium su jų galimomis sukelti pasekmėmis kilmės valstybėje nesurinko, pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo turėjo būti grąžintas atsakovui nagrinėti iš naujo.

29.       Teismas vertino pareiškėjų apklausos duomenis pirmojo jų prašymo nagrinėjimo kontekste, tačiau pareiškėjai 2020 m. gruodžio 21 d. buvo apklausti ir dėl jų paskesnio prašymo, tačiau paskutinė apklausa teismo sprendime nebuvo ištirta ir įvertinta. Teismo sprendime iš esmės nėra jokio pareiškėjų pakartotinio prašymo ir Sprendimo vertinimo. Tai reiškia, kad teismas iš esmės antrą kartą nagrinėjo pradinį, o ne paskesnį pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

30.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2020 m. spalio 2 d. raštas nepatvirtina pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie jiems kylančias grėsmes, o aplinkybė, jog pareiškėjos sesuo rengiasi išvykti iš (duomenys neskelbtini), pati savaime taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjams gresia pavojus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, šiuo aspektu teismas turėjo visus įrodymus ir duomenis įvertinti sistemiškai, o ne atsietai vieną nuo kito. Duomenų visuma rodo, kad padėtis dėl pareiškėjams kylančios persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje yra ypač paaštrėjusi ir opi, net pareiškėjos sesuo ketina išvykti iš šalies baimindamasi institucijų persekiojimo bei susidorojimo dėl to, kad domisi tėvo žūties priežastimis, ypač kai prie tėvo žūties galbūt prisidėjo šalies krašto apsaugos karininkai.

31.       Atsakovas, kartodamas ginčijamo Sprendimo ir atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus, atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

32.       Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų pateikti 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 21 d. dokumentai buvo įvertinti teismo posėdžio metu, o teismo sprendime buvo padaryta išvada, jog pareiškėjų paaiškinimai neįrodo, kad jiems (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė dėl pareiškėjos tėvo nužudymo aplinkybių aiškinimosi.

33.       Atsakovas dėl 2020 m. spalio 2 d. dokumento, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, jog prie L. M. tėvo nužudymo galėjo prisidėti (duomenys neskelbtini) Federacijos krašto apsaugos karininkai, akcentuoja, kad patys pareiškėjai nesugebėjo paaiškinti, kokią įtaką jų padėčiai kilmės valstybėje turi šis dokumentas, o Migracijos departamento vertinimu, šis dokumentas neįrodo grėsmės pareiškėjams kilmės valstybėje. Nagrinėjant pirmąjį pareiškėjų prieglobsčio prašymą buvo pateikta pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad tiek pareiškėjos motina, tiek jos seserys kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tėvo nužudymo (ką patvirtina ir pareiškėjų pateiktas 2020 m. spalio 2 d. dokumentas), joms buvo oficialiai atsakyta, tačiau visa tai nepatvirtina fakto, kad besikreipusieji asmenys patyrė persekiojimo veiksmus ar kad jiems tokie veiksmai gresia ateityje, taip pat jie neįrodo, jog pareiškėjams asmeniškai kyla grėsmė dėl šių aplinkybių aiškinimosi.

34.       Atsakovas pažymi, kad apklausos, vykdytos 2020 m. gruodžio 11 d., metu pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kaip jo sutuoktinės sesers veiksmai pažeidžia jo tariamai duotas „garantijas“, jog jo sutuoktinė daugiau klausimo dėl tėvo nužudymo nekels (pareiškėjo teigimu, jis prisiėmė atsakomybę už sutuoktinės (o ne jos sesers) elgesį), bei apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad persekiotojai galės padaryti, ką norės. Pareiškėja atsakė, kad nepaisant to, jog garantijas sutuoktinis davė ne dėl sesers, o dėl jos pačios, skirtumo nėra, ir sesers elgesys turės įtakos jai bei sutuoktiniui, nes būtent ji inicijavo tyrimą dėl tėvo žūties. Šiuo klausimu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant pirmąjį pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį buvo nustatyta, jog tyrimą dėl tėvo žūties inicijavo ne pareiškėja, o jos seserys (duomenys neskelbtini) su motina. Jos kelis kartus kreipėsi su pareiškimais į atitinkamas institucijas, tačiau nesėkmingai. Be to, ankstesnio tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimas apie pareiškėjos kreipimąsi dėl tėvo bylos atnaujinimo bei dėl to sulauktų neidentifikuotų asmenų grasinimus dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančių šių įvykių faktą. Šią Migracijos departamento išvadą patvirtino ir teismai, o pareiškėjai nepateikė jokių naujų duomenų, kurie reikalautų Migracijos departamento vertinimo peržiūros ir (arba) suponuotų kitokias išvadas. Pareiškėjų teiginiai, esą pareiškėjui gresia pavojus dėl jo sutuoktinės sesers veiksmų, tėra interpretacijos, kurios nelaikytinos naujais esminiais duomenimis, dėl kurių padidėja tikimybė, kad pareiškėjai gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsniuose nustatytus kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

35.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių prašymas (žr. nutarties 25 p.) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

37.       Pareiškėjai nesutinka su papildomu Departamento Sprendimu, kuris buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo, ir mano, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes jiems grįžus į kilmės šalį kyla persekiojimo grėsmė, grindžiama naujai pateiktais dokumentais (žr. nutarties 2 ir 3 p).

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento Sprendimas yra papildomas, priimtas po įsigaliojusio Departamento 2020 m. birželio 15 d. sprendimo, pareiškėjams sutikus savanoriškai grįžti į kilmės valstybę (žr. nutarties 10 p.). Tikrinant pirmosios instancijos teismo apskųstą sprendimą yra aktualu įvertinti, ar naujai pateikti pareiškėjų dokumentai buvo pakankami kitokiam sprendimui nei buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA‑4940‑520/2020.

39.       Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad pareiškėjų pateiktų naujų dokumentų nėra pagrindo vertinti kaip suteikiančių pagrindą panaikinti Departamento Sprendimą, pripažintina visiškai pagrįsta (žr. nutarties 24 p.).

40.       2020 m. spalio 2 d. dokumente, į kurį apeliuoja pareiškėjai, nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie potencialaus persekiojimo pavojų pareiškėjams grįžus į kilmės valstybę, su kuo iš esmės sutiko ir patys pareiškėjai, teikdami paskesnius paaiškinimus (žr. nutarties 33–34 p.). Persekiojimo grėsmė grindžiama pareiškėjos seserų siekiu išsiaiškinti tėvo žūties aplinkybes, tačiau tiksliai nepaaiškinama, kaip toks siekis gali sukelti grėsmę patiems pareiškėjams. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. vykusios apklausos metu nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pavojų pareiškėjų šeimai (žr. nutarties 13 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje nėra duomenų, kurie leistų svarstyti apie kitokio pobūdžio sprendimą nei atsisakymas pareiškėjams suteikti prieglobstį, situaciją vertinant naujai pateiktų dokumentų bei paaiškinimų kontekste (ABTĮ 56 str.).

41.       Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

42.        Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

43.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti (nėra pakankamų įrodymų, kad įvykus pareiškėjų deportacijai, kyla reali rizika, jog pareiškėjai patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 27 d. konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę; be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014), todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. U. (U.), M. U. ir jų nepilnamečių vaikų A.-R. U. (A. -R. U.), D. U. (D. U.), E. U. (E. U.) bei A.-K. U. (A.-K. U.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.