Baudžiamoji byla Nr. 1-760-298/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05795-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
1.2.4.6.2.1;1.2.14.1.2.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4;

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-760-298/2018 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
n u s t a t ė :
M. K. sukėlė fizinį skausmą žmogui ir savo šeimos nariui, o būtent jis:
1) 2018 m. vasario 2 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilės girtumas, sugyventinei I. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis griebė sugyventinės dukrai S. P. už plaukų, tampydamas nukentėjusiąją, trenkė šią dešiniu šonu į sieną ir dešine ranka sudavė S. P. vieną kartą į dešinįjį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
2) Be to, jis 2018 m. vasario 2 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilės girtumas, sugyventinei I. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavimo prieš S. P. metu, I. P. bandant apginti savo dukrą, tyčia griebė šiai už sprando ir purtė, po to stipriai griebė už dešinės rankos, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
M. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018 m. vasario 2 d. vakare, būdamas neblaivus, grįžo namo pas savo sugyventinę I. P.. Grįžęs sulaukė priekaištų iš I. P., kad yra neblaivus. Jie buvo susitarę, kad jis negrįš namo neblaivus. I. P. liepė jam išeiti. Kiek pamena, jis nesiginčijo ir sutiko išeiti. Jam koridoriuje besirengiant, iš savo kambario išėjo I. P. dukra S. P., kuri taip pat jam priekaištavo, kad jis neturi teisės grįžti namo neblaivus. Pastarosios žodžiai jį supykdė, todėl jis griebė S. P. už plaukų ir tampė ją koridoriuje, dešiniu šonu trenkė ją į koridoriaus sieną. Tiksliai neprisimena, bet kažkuriuo momentu dešinės rankos delnu sudavė S. P. į dešinį skruostą. Po to, I. P. pradėjo ginti savo dukrą. Jai bandant atitraukti jį nuo S. P., jis dešine ranka griebė I. P. už sprando ar už rankos ir taip šias abi laikydamas, purtė, tol, kol S. P. pavyko ištrūkti. Ištrūkusi S. P. skambino policijai, dėl to jis paleido I. P.. Kai paleido, jis suprato, kad pasielgė negerai ir sukėlė šioms fizinį skausmą. Jam atrodo, kad jis atsiprašė, jog taip pasielgė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 49).
Be visiško kaltės pripažinimo M. K. kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Nukentėjusios S. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 22.00 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos mamos sugyventinis M. K.. Mama šiam papriekaištavo, kad vėl grįžo neblaivus, tarp šių kilo žodinis konfliktas. Girdėdama barnį tarp motinos ir jos sugyventinio, išėjo iš kambario ir taip pat papriekaištavo, kad šis grįžo neblaivus. Tada M. K. griebė jai už plaukų bei pradėjo tampyti po koridorių, jos galvą trenkė į sieną bei kažkuriuo metu sudavė į dešinį skruostą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Visa tai pamačiusi jos mama, pradėjo ją ginti, bandė atitraukti sugyventinį nuo jos. Jai pavykus išsilaisvinti iš M. K. rankų, mama liepė kviesti policiją. Tai išgirdęs, M. K., paleido mamą, apsiramino ir pradėjo atsiprašinėti, aiškino, kad taip pasielgė ne iš piktumo. Jos dėl fizinio skausmo sukėlimo neatsiprašė ir ji šiam neatleido (b. l. 21, 26).
Nukentėjusios I. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 22.00 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis M. K.. Ji jam papriekaištavo, kad šis vėl grįžo neblaivus, tarp jų kilo konfliktas. Jie yra susitarę, kad M. K., būdamas neblaivus, jos bute nesirodys. Liepė M. K. išeiti iš jos buto. M. K. aunantis batus, iš kambario išėjo jos dukra S. P., kuris taip pat papriekaištavo jos sugyventiniui, kad šis grįžo neblaivus. Tada M. K. griebė S. P. už plaukų bei pradėjo ją tampyti po koridorių. Tampydamas už plaukų, jis vienu momentu trenkė S. P. visu kūnu į sieną. Ji pradėjo ginti dukrą, paėmė M. K. už kairės rankos, kuria šis laikė S. P. už plaukų, šis, nepaleisdamas S. P., su kita ranka griebė jai už sprando ir tampė jas abi. Kai M. K. sugriebė jai už kaklo, pajuto fizinį skausmą. Jos bandė ištrūkti, bet šis griebdavo jai už dešinės rankos, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Bandant ištrūkti iš M. K. rankų, pajuto fizinį skausmą dešiniame šone, jai atrodo, kad ji atsitrenkė į durų staktą, nes neprisimena, jog pastarasis būtų jai sudavęs. Kai jai pavyko atlaisvinti S. P., pasakė, kad ši kviestų policiją. Tai išgirdęs M. K. ją paleido, nusiramino ir pradėjo jos atsiprašinėti, aiškino, kad jis taip pasielgė ne iš piktumo. M. K. atleido. M. K. jos atsiprašė. Pastarasis ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. (b. l. 4, 19).
Liudytojo O. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 22.15 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja S. P., kuri paaiškino, kad šeimoje kilo konfliktas dėl to, kad jos mamos I. P. sugyventinis M. K. grįžo namo. S. P., išgirdusi šių pokalbį, taip pat papriekaištavo dėl to, kad šis grįžo namo neblaivus. Dėl to šis paėmė jai už plaukų ir pradėjo tampyti, o vėliau laikydamas už plaukų trenkė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų galvoje nesimatė. Pamačiusi visa tai S. P. mama, pradėjo ginti savo dukrą. M. K. sugriebė I. P. už kaklo, sudavė šiai į dešinįjį šoną bei tampė už rankų. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ant I. P. kairės rankos matėsi nežymi kraujosruva. Smurtu įtariamas M. K. buvo visiškai ramus, paaiškino tik tiek, kad įvyko nesusipratimas (b. l. 28).
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2- ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. T. 2018 m. vasario 22 d. surašytu tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 21 d. apie 15.45 val. S. P. telefonu paaiškino, kad M. K., tampydamas ją, dešiniu šonu trenkė ją į sieną, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 30).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 3 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų pėdsakų neaptikta (b. l. 4).
Vilniaus AVPK patrulių rinktinės vyr. patrulio O. G. 2018 m. vasario 2 d. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad M. K., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir konflikto metu sudavė kelis smūgius savo sugyventinei I. P., tampė už drabužių. I. P. dukrai S. P. išrovė plaukų kuokštą, tempė už drabužių ir trenkė ją į sieną. Smurtą patyrusi S. P. pareiškė, kad smurtas pasireiškė tampymu už plaukų ir už drabužių, trenkimu į sieną. I. P. pareiškė, kad konfliktas kilo dėl to, jog M. K. grįžo namo neblaivus (b. l. 11-12).
Alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu Nr. 8038, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 2 d. 23.07 val. M. K. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 31).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. K. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytomis aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą žmogui ir savo šeimos nariui, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Jo veiksmai padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), o sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis anksčiau vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio veiką (b. l. 60-61), baustas administracine tvarka (b. l. 58-59), dirbantis, nevedęs, į tai, kad yra vieną jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi sunkinančios, bei į tai, kad jis neprieštarauja jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokuroro pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios dalinio sudėjimo būdu bendritinos, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, prie didžiausios iš paskirtų bausmių pridedant pusę kitos paskirtos bausmės. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kai M. K. buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-02-02 23.07 val. iki 2018-02-03 14.55 val., t. y. viena para, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 34, 42).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikintina (b. l. 43).
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nuteisti:
- pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį- 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;
- pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį- 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtas bausmes ir subendrintą bausmę skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-02-02 23.07 val. iki 2018-02-03 14.55 val., t. y. vieną parą, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikinti.
Išaiškinti M. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Vaclavas Karšulis