Pranešėjas Algirdas Gaputis                                          Baudžiamoji byla Nr. 1 A-184-350/2011

Teisėja Laima Dumskienė              Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.6.; 1.2.4.8.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.1;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. liepos 4 d.

Panevėžys

                    Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardas Gilys ir Nijolė Sušinskienė,

sekretoriaujant   Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant nuteistajai K. G.,

gynėjui advokatui  Kęstučiui Rakauskui,

nukentėjusiajai V. V. Č.,

nukentėjusiosios atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-01-04 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V.V. Č. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 147,58 Lt; pagal LR BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val..

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V.V. Č. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 147,58 Lt.

Priteista iš K. G. V.V. Č. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti - 147,58 Lt ir neturtinei žalai atlyginti - 2500,00 Lt bei 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

K. G. nuteista už tai, kad 2010-08-17 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bendro naudojimo sklype mėtė lentas į V. V. Č., sudavė  lenta vieną smūgį jai į kairę blauzdą, stumdė, mėtydama lentas apdraskė krūtinę, sugriebė už rankų ir tampė, padarydama kūno sužalojimus: kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkūnės sąnario, abiejų šlaunų, kairės blauzdos, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje ir tuo nežymiai sutrikdė Vladislavos V. Č. sveikatą.

Taip pat, K. G. 2010-08-17 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bendro naudojimo sklype, kitų asmenų akivaizdoje Vladislavą V. Č. išvadino vagimi ir prakeikta „ruske“, rodė nepadorius gestus – suko pirštą prie smilkinio, tuo ją viešai žodžiu ir veiksmu užgauliai pažemindama.

K. G. apeliaciniu skundu skundžia 2011-01-04 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti ją išteisinantį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas priimdamas ją apkaltinantį nuosprendį byloje ištirtus įrodymus įvertino neobjektyviai, šališkai, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Neigia sudavusi smūgius nukentėjusiai, tyčia jos nesužalojo, neigia žodžiu ar veiksmu ją pažeminusi. Nukentėjusios parodymus apie jos tariamą žalojimą (lentų mėtymą jai ant kojų ir į kitas kūno vietas, tampymą ir stumdymą) tiesiogiai paneigia jos pačios pateikti vaizdo kameros įrašai.

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusios pateiktą vaizdo įrašą Nr. 1, nes padarė išvadą, jog jame užfiksuota, kaip "kaltinamoji stveria nukentėjusios rankose esančią lentą ir bando ją atimti. Tada nukentėjusioji ir J. K. meta lentas į mišką o kaltinamoji lentas meta į atlaisvintą aikštelės dalį ir tuo pačiu į nukentėjusios pusę". Apeliantė teigia, kad lentų iš nukentėjusios rankų neatiminėjo, lentos buvo numestos atlaisvintoje aikštelės pusėje ir kameros matomumo zonoje, todėl nuosprendyje nurodomų minimų veiksmų ji neatliko. Neteisingai įvertintos ir iš šio vaizdo įrašo padarytos nuotraukos (18.43.35 val. ir 18.43.37 val.), kurios tariamai patvirtina, kad "kaltinamoji, būdama pasilenkusi ir nusisukusi nugara nuo nukentėjusios, suduoda jai rankose laikomomis lentomis į blauzdas". Iš tikrųjų vaizdo įraše nėra užfiksuotas net vienkartinis smūgio sudavimo lenta faktas.

Teismas nuosprendyje teigia, kad vaizdo įraše Nr. 2 (laikotarpis 18.44 val. - 18.49 val.) užfiksuota, kaip "nukentėjusi ir liudytoja J. K. pasitraukia labiau į dešinę pusę ir vaizdo kamera jų nebepasiekia, tačiau konfliktas dar vyksta, nes kaltinamoji į tą pusę meta lentas ir kažką aiškina...vėliau pasitraukia į dešinę ir jos nesimato". Tačiau iš įrašo aiškiai matyti, kad tuo metu jokių lentų į nukentėjusios pusę apeliantė nemėtė, išeidama už kameros ribų lentų su savimi neturėjo ir neišsinešė.

Netinkamai įvertintas ir vaizdo įrašas Nr. 3 ir iš jo padarytos nuotraukos, teigiant,  kad iš jų "akivaizdžiai matyti kaip kaltinamoji du kartus suka pirštą prie smilkinio atsisukusi į nukentėjusios pusę", nes vaizdo įraše tokių veiksmų nėra užfiksuota.

Apeliantė teigia, kad teismas patikėdamas nukentėjusios ir dukros J. K. parodymais buvo šališkas, nežiūrint į tai, kad J. K. parodymai prieštaravo nukentėjusios parodymams, vaizdo įrašui, kai tuo tarpu apeliantės sūnaus ir sutuoktinio (tiesiogiai mačiusių įvykį) parodymai patvirtina tai, kas neginčijamai užfiksuota vaizdo įrašuose, jog apeliantė jokių lentų į nukentėjusią nemėtė, „ruske“ ir vagimi jos nevadino.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ji vienodai nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes (tariamai K. G. į ją mėtė lentas, pataikydama į kojas, kitas kūno vietas, trenkė lenta į blauzdą, stumdė, sugriebusi tampė už rankų), tačiau pareiškime policijai V.V. Č. kalbėjo tik apie lentos pataikymą į kairę koją ir tik apie tai, kad "rankom nustūmė mane''. Skundų dėl kitų tariamai įvykdytų jos atžvilgiu veiksmų ir nustatytų kitų 27 kūno sužalojimų ar jos asmenybės žeminimo neturėjo.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nurodė, jog apeliantė nusikalstamas veikas padarė veikdama  tiesiogine tyčia „suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusi gali būti sužalota ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti“. Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja BK 15 str. 2 d. nuostatoms, nes faktiškai kalbama apie netiesioginę tyčią BK (15 str. 3 d.).

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti.

Nuteistosios K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t.y. įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas tarp K. G. ir V.V. Č. 2010-08-17 kilo dėl to, kad V.V. Č. ir jos dukra J. K., norėdamos apsukti automobilį sodų bendrijos teritorijoje esančioje aikštelėje, kurioje savo lentas buvo išmėčiusi K. G., ketino jas sukrauti taip, kad liktų vietos įvažiuoti automobiliui. O tai pamačiusi K. G., tuo metu būdama įsitikinusi (kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu- nepagrįstai ir tą pripažino pati apeliantė),  kad aikštelė, kurioje buvo lentos, priklauso jai, kad ją (aikštelę) nusipirko kartu su šalia esančiu miško sklypu ir akivaizdžiai siekdama, kad nukentėjusioji su savo dukra šia aikštele, kaip automobilio apsisukimo vieta, nesinaudotų, atėjusi į įvykio vietą, trukdė atlaisvinti aikštelės dalį nuo lentų. K. G. nukentėjusiosios ir J. K. sumestas į krūvą lentas vėl mėtė po visą aikštelę, neleido joms  lentų sumesti į krūvą.

Po šio įvykio ant nukentėjusiosios V.V. Č. kūno buvo rastos  kraujosruvos abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkūnės sąnario, abiejų šlaunų, kairės blauzdos, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje, kurie užfiksuoti teismo medicinos specialisto surašytoje išvadoje.

Apylinkės teismas dėl visų specialisto išvadoje nurodytų V.V. Č. nustatytų sužalojimų K. G. pripažino kalta pagal BK 140 str. 1 d., t.y. konstatavo, kad šiuos sužalojimus K. G. nukentėjusiajai padarė tyčia.

Nuteistoji K. G. viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad lentų į V.V. Č. nemėtė, už rankų jos negriebė ir nestumdė, nesudavė jai nei vieno smūgio.

Nukentėjusioji V.V. Č. tiek savo skunde, tiek duodama parodymus apylinkės ir apygardos teismuose parodė, kad K. G. sudavė jai lenta į kairę koją, kai ji stovėjo prie dukters vairuojamo automobilio, po to lentą numetė po automobilio ratais.

Analogiškai parodė ir nukentėjusios dukra J. K., kuri dalyvavo konflikte ir tiesiogiai matė įvykį.

Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja visą laiką nuosekliai nurodė, kad K. G. lenta sudavė V.V. Č. vieną smūgį į kairę blauzdą.

Toks sužalojimas yra užfiksuotas teismo medicinos išvadoje. Taip pat nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota konflikto eiga matyti, kad kompaktiniame diske Nr. 2 esančio įrašo 2:18 min. matyti, kad K. G. meta lentą ir pati pasitraukia į vietą, kurios neaprėpia vaizdo kamera. Po akimirkos K. G. grįžta į kameros matymo lauką, kur po 4-5 sekundžių, įmetama ir lenta, kas duoda pagrindą išvadai, jog lenta buvo metama į žmogų, kuris tuoj pat ją atmetė atgal. Taigi, šis įrašas visiškai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, kad nuteistoji V.V. Č. sužalojo mesdama į  ją lentą ir tuo pačiu paneigia apeliantės parodymus, jog ji lentų į nukentėjusiąją nemėtė, todėl šie jos parodymai atmetami. Liudytojo E. G. parodymai, kad  jis nematė, kad V.V. Č. buvo suduota lenta, aukščiau aptartų įrodymų nepaneigia.

Byloje nėra jokių duomenų, kad K. G. V.V. Č. sužalojo veikdama tiesiogine tyčia, t.y. kad būtų turėjusi tikslą nukentėjusiąją sužaloti, tačiau akivaizdu, kad mesdama lentą į vietą, kur stovėjo nukentėjusioji, ji suprato, kad tokiu būdu gali sužaloti V.V. Č. ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia ir ši jos veika atitinka nusikaltimo, nu matyto BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu K. G. nuteista ir už tyčinį kitų teismo medicinos specialisto išvadoje ant V.V. Č. kūno užfiksuotų sužalojimų padarymą, t.y. kad mėtydama lentas apdraskė krūtinę, sugriebė už rankų ir tampė, tuo nukentėjusiajai padarydama kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkūnės sąnario, abiejų šlaunų, kairės blauzdos, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje.

Pirmiausia, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji V.V. Č. parodė, kad ji nežino, kaip atsirado nubrozdinimai krūtinėje, teigia, kad į šią sritį jai K. G. nesudavė. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti  konkretūs sužalojimai žastuose, dilbiuose, alkūnėje, šlaunyse, čiurnoje ir pėdos srityje. Nukentėjusioji mėtydama lentas ar užkliūdama už jų galėjo bent dalį šių sužalojimų pasidaryti ir pati, dalį sužalojimų galėjo padaryti ir apeliantė dėl neatsargumo ar išviso be kaltės- kompaktiniame diske Nr. 1 vaizdo įraše 5:02 min. užfiksuota, kaip prie nusisukusios ir lentą keliančios K. G. iš nugaros prieina nukentėjusioji, o K. G. keliama lenta kliudo V.V. Č. dešinę koją. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad K. G. nenumatė, kad V.V. Č. yra jai už nugaros ir kad keldama lentą gali ją kliudyti ir taip sužaloti.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, kad kitus sužalojimus, išskyrus sužalojimą kairėje blauzdoje, tyčia padarė nuteistoji K. G.. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis, todėl iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintinos aplinkybės, kad K. G. stumdydama, mėtydama lentas V.V. Č. apdraskė krūtinę, sugriebė už rankų ir tampė, padarydama kūno sužalojimus: kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkūnės sąnario, abiejų šlaunų, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje.

Teismas, pripažindamas K. G. kalta dėl veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., rėmėsi nukentėjusios V.V. Č., liudytojų J. K. ir A. U. parodymais, vaizdo įrašu.

Nukentėjusioji V.V. Č. parodė kad K. G. išvadino ją prakeikta ruske ir vagimi,  rodė nepadorų gestą- suko pirštą prie smilkinio ir dėl to ji patyrė didžiulį šoką ir pažeminimą.

Liudytoja J. K. iš esmės patvirtino šiuos nukentėjusiosios parodymus nurodydama, kad K. G. tokius žodžius ir veiksmus adresavo joms abiems.

Liudytojas A. U. nurodė, kad būdamas savo sode girdėjo mėtomų lentų garsą, barimąsi, triukšmą, bei pasakytą žodį „ruskė“. Tačiau minimas liudytojas nenurodė, kas konkrečiai pasakė šį žodį.

K. G. neigė įžeidusi V.V. Č.. Nurodė, jog buvo kalba apie vagis, tačiau šiuos žodžius sakė ne nukentėjusiajai, o J. K., kuriai minėjo, kad matė prieš kelias dienas iš jos (K. G.) miško išeinantį J. K. vyrą, kuris nešėsi pjūklą ir šviežiai nupjautą medį. Sakė J. K., kad jos vyras vagia mišką, bet vagimis jų nevadino. Be to, K. G. nurodė, kad aptariamo konflikto metu ji taip pat buvo įžeidinėjama, vadinama bažnyčios žiurke, jos vyras išvadintas išsigimėliu, debilu, invalidu . Tas dar kartą patvirtina, kad abi pusės įvykio metu buvo nusiteikusios konfliktiškai.

Nors skundžiajame nuosprendyje nurodyta, jog vaizdo įraše bei iš jo darytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad K. G., atsisukusi į nukentėjusiąją, du kartus rodė gestą- suko pirštą prie smilkinio, tačiau bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, peržiūrėjusi įrašą konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad buvo rodomas būtent toks gestas.

Taigi, byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad K. G. nukentėjusiosios V.V. Č. atžvilgiu išsakė būtent tokias frazes ir rodė tokius gestus, siekdama pažeminti nukentėjusiąją, kaip teigia V.V. Č. ir J. K.. Be to, nepaneigti ir K. G. parodymai, kad konflikto metu jos atžvilgiu taip pat buvo vartojami užgaulūs išsireiškimai. 

Pagal BK 155 str. atsako asmuo, kuris veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino kitą žmogų. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendriems žmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Esant šioms sąlygoms reikšmės neturi, ar kaltininko atsiliepimas apie nukentėjusį bei vertinimas atitinka tiesą ar ne.

Visų pirma, vertinant ar išsakytas žodis yra įžeidžiantis, būtina atkreipti dėmesį į aplinkybes esant kurioms šis žodis pavartotas, į veikos subjektyvinę pusę bei nukentėjusios suvokimą.  

Kaip matyti iš byloje medžiagos, tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios šeimų asmenų pastoviai vyksta abipusiai konfliktai. Neabejotina, kad abipusių nesutarimų metu abi konfliktuojančios pusės patiria nemalonius išgyvenimus ir diskomfortą, išsako susikaupusį pyktį, pavartoja necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius ar gestus. Tokiu atveju nėra pagrindo laikyti nukentėjusia tik vieną konflikto pusę.

Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, nurodyti žodžiai ir gestai, jei tokius K. G. ir pavartojo, vertintini kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant pažeminti V.V. Č. garbę ir orumą, t.y. jos veikoje nėra subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios. Be to tam, kad vienus ar kitus veiksmus galima būtų laikyti įžeidimu baudžiamojo kodekso prasme yra būtina, kad pats nukentėjusysis suvoktų, jog jis yra žeminamas, t.y. svarbus paties nukentėjusiojo vertinimas. Šiuo atveju matyti, kad iš karto po konflikto nukentėjusioji nei atvykusiam policijos pareigūnui, nei pareiškime policijai nenurodė, kad buvo įžeista ar pažeminta. Darytina išvada, kad ji pati nemanė, jog to konflikto metu buvo žodžiais įžeista ar pažeminta. Aplinkybes dėl įžeidimo nurodė tik vėliau, privataus kaltinimo tvarka kreipdamasi į teismą.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju K. G. nepadarė  veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal BK 155 str. 1 d. ji išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

              Atsižvelgiant į tai, kad mažinama K. G. veikos apimtis pagal BK 140 str. 1 d. ir ji išteisinama pagal BK 155 str. 1 d., mažinama ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma.

              Liudytojai J. K. ir teismo medicinos specialistui, dalyvavusiems teismo posėdžiuose iš valstybės lėšų buvo atlyginta 145,88 Lt kelionės išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš K. G..

              Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiąją V.V. Č. atstovavo advokatė, kuriai už šį darbą nukentėjusioji sumokėjo 600 litų (b.l.208) Atsižvelgiant į tai, kad V.V. Č. neturi juridinio išsilavinimo, byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, o nuteistoji šioje proceso stadijoje gynėją turėjo, todėl nukentėjusiosios turėtos išlaidos  atstovės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į atstovavimo darbo byloje apimtį bei nuteistosios turtinę padėtį, iš nuteistosios priteistina dalis nukentėjusiosios turėtų šių išlaidų.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d. ,-

N U S P R E N D Ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria K. G. nuteista pagal LR BK 155 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį K. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. pašalinti teiginius, kad Kristina G. V. V. Č. stumdydama, mėtydama lentas apdraskė krūtinę, sugriebė už rankų ir tampė, padarydama kūno sužalojimus: kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkūnės sąnario, abiejų šlaunų, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje.

K. G. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtą laisvės apribojimo bausmės trukmę  sumažinti iki šešių mėnesių, įpareigojant per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai V.V. Č. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. panaikinti.

Panaikinti bausmių bendrinimą pagal BK 63 str. 

V.V. Č. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Papildomai išieškoti iš K. G. V.V. Č. 300 litų- dalį jos turėtų atstovavimo apygardos teisme išlaidų.

Priteisti iš  K. G. 145,88 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjai              Algirdas Gaputis

              Nijolė Sušinskienė

                                                                                                                                        Ričardas Gilys