Civilinė byla Nr. e2-841-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00234-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.2; 3.3.2.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas; suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Tilta“; ERGO Insurance SE Lietuvos filialas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tilta“ ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ taikos sutartį (civilinė byla Nr. e2-315-538/2022).

2.       Nurodytoje byloje ieškovė UAB „Tilta“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ neteisėtai vienašališkai nutraukė 2018 m. rugpjūčio 21 d. rangos sutartį; 2) priteisti iš atsakovės 696 313,08 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Pareiškėja prašymą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja teigia, kad, šalims sudarant taikos sutartį ir teismui ją tvirtinant, ji nežinojo, kad ieškovė taikos sutarties nuostatas traktuoja kitaip negu atsakovė. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą iš esmės: ieškovė sumoka kompensaciją atsakovei už pakeičiančios sutarties sudarymą (taikos sutarties 1.5 papunktis); atsakovė priima ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 17, nesiginčydama jame nurodytų atliktų darbų kokybės ir kainų; šalys susitaria, kad visiems iki taikos sudarymo atliktų darbų trūkumams galės būti naudojami pagal rangos sutartį sulaikytos lėšos; jeigu trūkumai paaiškėtų (o jei tokių trūkumų nebus arba trūkumų šalinimui nebus panaudota visa sulaikytų lėšų suma – atsakovė sumoka sulaikytas lėšas ar jų dalį ieškovei). Jeigu ieškovė iki taikos sutarties sudarymo būtų pareiškusi, kad taikos sutarties 1.5 papunktyje nustatyta kompensacija mokama kaip galimų būsimų nuostolių, kuriuos atsakovė gali patirti šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, tiek už nuostolius, kuriuos patirs atsakovė dėl brangesnės pakeičiančios sutarties sudarymo – atsakovė nebūtų sudariusi taikos sutarties. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-315-538/2022, priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas įvertino tai, kad 2022 m. balandžio 6 d. prašymą patvirtinti taikos sutartį teismui pateikė atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“. Prašyme nurodė, kad šalys ginčą sprendė abipusių susitarimų ir nuolaidų būdu atsižvelgdamos į įstatymų reikalavimus. Pasirašytoje taikos sutartyje šalys nurodė, jog taikos sutarties turinys, jos sudarymo faktas, aplinkybės, susijusios su taikos sutarties sudarymu ir įvykdymu, yra aiškios ir suprantamos tiek šalims bendrai, tiek kiekvienai iš jų atskirai. Šalys, prisiimdamos šia taikos sutartimi nustatytas prievoles, patvirtino, kad visi tarpusavio įsipareigojimai šalių aptarti individualiai ir visiškai atitinka šalių valią bei pagrįstus interesus, taip pat atitinka viešųjų pirkimų principus. Šalys prašomos patvirtinti taikos sutarties 2.5 punkte patvirtino, jog atidžiai susipažino su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pasižadėjo jų laikytis.

6.       Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, nenustatė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjimo metu ir sudarant taikos sutartį atsakovė naudojosi teisine pagalba, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su taikos sutarties turiniu, konsultuotis dėl joje nurodytų sąlygų teisinės reikšmės. Šalys galėjo derėtis dėl taikos sutarties sąlygų taikos sutartyje šalims patvirtinus, kad joms yra žinomos ir suprantamos jos sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, atsakovės teisės nebuvo apribotos. Atsakovė su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik po trejų metų.

7.       Pareiškėjos nurodytos aplinkybės faktiškai neegzistavo priimant sprendimą ir dar trejus metus po procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad jos gali turėti esminės reikšmės išnagrinėtai bylai. Jos nėra pagrindas procesui atnaujinti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėja AB „Klaipėdos vanduo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir bylos dalį dėl atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti rangos sutartį panaikinimo, ieškovės patirtų nuostolių dėl rangos sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teismas neteisingai įvertino pareiškėjos nurodytas naujas aplinkybes, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes ji, sudarydama taikos sutartį patvirtino, kad jos sąlygos suprantamos. Pareiškėja negalėjo žinoti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Tilta“ pakeis savo valią ir kitaip aiškins taikos sutarties sąlygas negu šalys susitarė. Pareiškėja atsisakė reikalavimo atlyginti apie 1 mln. Eur nuostolių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo ir sutiko, kad suinteresuotas asmuo sumokėtų 331 000 Eur nuostolių atlyginimą. Šalys taip pat susitarė dėl 184 280,19 Eur sulaikytų lėšų panaudojimo, jeigu, vykdant pakeičiančią sutartį būtų nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Šalys žinojo, kad šiame akte Nr. 17 nurodyti darbai nebuvo atlikti visa apimtimi ir jie turėjo trūkumų, sulaikytos lėšos turėjo būti panaudotos trūkumams pašalinti.

8.2.                      Suinteresuotas asmuo UAB „Tilta“ neteisingai aiškina taikos sutarties sąlygą, kad 331 000 Eur sumokėti už bet kokių nuostolių ir trūkumų pašalinimą, pareiškėja turi sumokėti sulaikytas lėšas. Pareiškėja priėmė darbų aktą Nr. 17, vadinasi, visi darbai buvo be trūkumų.

8.3.                      Pareiškėja negalėjo žinoti suinteresuoto asmens UAB „Tilta“ valios. Teismas neteisingai nurodė, kad aplinkybių nebuvo nutarties priėmimo metu ir trejus metus po jos priėmimo.

8.4.                      Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą, nepraleidusi senaties termino. Šalys vykdė taikos sutartį. Pareiškėja suprato, kad UAB „Tilta“ kitaip supranta taikos sutarties sąlygas, kai ši po dvejų su puse metų kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. 

9.       Suinteresuotas asmuo UAB „Tilta“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su taikos sutarties nuostatų aiškinimu ir taikymu, todėl jie spręstini taikos sutarties vykdymo metu. Pareiškėja neįvykdė taikos sutarties sąlygos grąžinti suinteresuotam asmeniui sulaikytas lėšas, todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2VP-539-613/2025).

9.2.                      Tai, kad šalys skirtingai aiškina taikos sutarties sąlygas, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti atnaujintas procesas.

9.3.                      Pareiškėja, sudarydama taikos sutartį, patvirtino, kad jai aiškios ir suprantamos taikos sutarties sąlygos. Pareiškėjai atstovavo advokatas. Šalys buvo aktyvios, derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų.

9.4.                      Pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pareikšti. Pareiškėja žinojo taikos sutarties sąlygas. Suinteresuotas asmuo reiškė pareiškėjai pretenzijas, kurias pastaroji atmetė. Pareiškėja žinojo, kaip suinteresuotas asmuo taikė ir aiškino taikos sutarties sąlygas.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

Dėl proceso neatnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu

13.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. 

14.       Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

15.       CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

16.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30, 31 punktai).

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje apeliantė prašo atnaujinti procesą, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad užsakovė priima pagal sutartį rangovės pateiktą 2021 m. spalio 12 d. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 17, kurių vertė – 321 061,81 Eur, (toliau – Aktas Nr. 17) ir patvirtina, kad Akte Nr. 17 nurodyti darbai atlikti tinkamai (taikos sutarties 1.3 papunktis). Užsakovei taikos sutartimi priėmus ir patvirtinus Aktą Nr. 17, rangovė ne vėliau kaip per 5 dienas po šios taikos sutarties patvirtinimo teisme, panaikina 2021 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ir pateikia užsakovei naują PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma – 288 955,63 Eur, už Akte Nr. 17 nurodytus atliktus darbus. Užsakovė šią PVM sąskaitą faktūrą priima (taikos sutarties 1.4 papunktis). Taikos sutarties 1. 5 papunktyje rangovė įsipareigojo išmokėti užsakovei 331 000 Eur kompensaciją: 1) 288  955,63 Eur užskaitoma iš užsakovės rangovei mokėtinos sumos ne vėliau kaip per 10 dienų po šios taikos sutarties patvirtinimo teisme pasirašant šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame aiškiai būtų matomas buhalterinis nurodytos sumos įskaitymo atlikimas (užsakovė neapmoka o rangovė neturi teisės reikalauti apmokėti šios taikos sutarties 1.3 papunktyje nurodyto Akto Nr. 17 ir 1.4 papunktyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros);  2) rangovė išmoka užsakovei 42 044,37 Eur bankiniais pavedimais per 15 mėnesių po šios taikos sutarties patvirtinimo teisme. Rangovė, nereikalaudama kitų mokėjimo dokumentų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme, sumoka užsakovei 2 844,37 Eur ir toliau kas mėnesį atlieka ne mažesnius negu po 2 800 Eur mokėjimus ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, kol bus išmokėta visi 42 044,37 Eur; 3) jeigu ankščiau negu rangovė sumokės 42 044,37 Eur, užsakovei atsiras prievolė išmokėti rangovei sulaikytas sumas, tos sumos bus neišmokamos, o užskaitomos, kol bus sumokėti 42 044,37 Eur; 4) rangovė turi teisę sumokėti 42 044,37 Eur ankščiau, o užsakovė privalo tokį mokėjimą priimti.

19.       Apeliantė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo suinteresuoto asmens UAB „Tilta“ valios pasikeitimą, kitokį taikos sutarties aiškinimą. Apeliantė atsisakė reikalavimo atlyginti apie 1 mln. Eur nuostolių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo ir sutiko, kad suinteresuotas asmuo sumokėtų 331 000 Eur nuostolių atlyginimą. Šalys taip pat susitarė dėl 184 280,19 Eur sulaikytų lėšų panaudojimo, jeigu, vykdant pakeičiančią sutartį būtų nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Šalys žinojo, kad Akte Nr. 17 nurodyti darbai atlikti ne visi, turėjo trūkumų, sulaikytos lėšos turėjo būti panaudotos jiems pašalinti.

20.       Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad bylos nagrinėjimo metu ir sudarant taikos sutartį apeliantė naudojosi teisine pagalba, ji turėjo galimybę susipažinti su taikos sutartimi, konsultuotis dėl joje nurodytų sąlygų teisinės reikšmės. Šalys galėjo derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, darė abipuses nuolaidas. Taikos sutartyje šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, apeliantės teisės nebuvo apribotos. Prašymą patvirtinti taikos sutartį pateikė apeliantė. Prašyme nurodyta, kad „šalys ginčą sprendė abipusių susitarimų ir nuolaidų būdu atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus“, kad „pasirašytoje taikos sutartyje šalys nurodė, kad taikos sutarties turinys, jos sudarymo faktas, aplinkybės, susijusios su taikos sutarties sudarymu ir įvykdymu, yra aiškios ir suprantamos tiek šalims bendrai, tiek kiekvienai iš jų atskirai; šalys, prisiimdamos šia taikos sutartimi nustatytas prievoles, patvirtina, kad visi tarpusavio įsipareigojimai buvo tarp šalių aptarti individualiai ir visiškai atitinka šalių valią ir pagrįstus interesus, taip pat atitinka viešųjų pirkimų principus“. Šalys taikos sutarties 2.5 papunktyje patvirtino, kad yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pasižada jų laikytis.

21.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad abi sutarties šalys, sudarydamos taikos sutartį, aiškiai išreiškė savo valią. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė buvo priversta sudaryti taikos sutartį ar Aktą Nr. 17. Priešingai – apeliantė patvirtino, kad jai aiškios ir suprantamos taikos sutarties sąlygos,  žinomos jos sudarymo teisinės pasekmės. Taikos sutartimi nustatyti šalių įsipareigojimai. Suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliantė neįvykdė taikos sutarties sąlygos grąžinti sulaikytas lėšas, todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Tokį suinteresuoto asmens elgesį apeliantė įvertino kaip kitokį taikos sutarties sąlygų aiškinimą.

22.       Apeliantės nurodyta aplinkybė – kitoks taikos sutarties aiškinimas – subjektyvi, nelaikytina turinčia esminę reikšmę bylai. Apeliantė, sudarydama taikos sutartį, žinojo, kokie atlikti darbai įrašyti į Aktą Nr. 17, taip pat ar jie turi trūkumų, kaip jie bus šalinami. Taikos sutartyje šalys susitarė, kokia tvarka bus atlikti mokėjimai. Pasikeitusi suinteresuoto asmens valia kaip nauja aplinkybė galėtų būti įvertinta tik tuomet, jeigu apeliantė nebūtų žinojusio Akto Nr. 17 turinio arba paaiškėtų, kad taikos sutarties sudarymo metu buvo kitų aplinkybių, dokumentų, kurie jai ir bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinomi. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių ginčas kilo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo. Dėl to apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, turinčiomis esminę reikšmę bylai. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, įvertins šalių valią sudarant taikos sutartį, taip pat, ar šalys tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nustatytus taikos sutartyje.

23.       Apeliantė teigia, kad ji pateikė prašymą atnaujinti procesą, nepraleidusi senaties termino. Apeliantė suprato, kad suinteresuotas asmuo kitaip supranta taikos sutarties sąlygas, kai ši po dvejų su puse metų kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliantė praleido senaties terminą prašymui paduoti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

24.       Apeliantė prašymą atnaujinti procesą pateikė po trejų metų. Ji nurodė, kad naujai paaiškėjo aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo kitaip supranta taikos sutarties sąlygas. Tai paaiškėjo tuomet, kai jis kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2025 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. e2VP-539-613/2025). Apeliantė prašymą atnaujinti procesą pateikė teismui 2025 m. birželio 17 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto termino.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

25.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

26.       Suinteresuotas asmuo UAB „Tilta“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ji patyrė 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pridėjo jas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. 

27.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

29.       Suinteresuotas asmuo bylinėjimosi išlaidų patyrė 2025 metų III ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2025 metų I ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 337,70 Eur. Maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 935,08 Eur (2 337,70 x 0,4 = 935,08). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.16 papunkčiuose įtvirtintus kriterijus, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažinamas iki 935 Eur. Suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiama 935 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tilta“ (juridinio asmens kodas 142151650) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (juridinio asmens kodas 140089260) 935 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.