Civilinė byla Nr. e2-7344-723/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01818-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.3.; 2.1.3.3.1.; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Šuopienei,

dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

atsakovui A. P., advokato padėjėjui Viliui Virbickui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams A. P., notarui D. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo

n u s t a t ė :

1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir notarui D. P., kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2017-11-21 ieškovo sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000,00 Eur sumai, kuris buvo išduotas atsakovui, bei taikyti restituciją, įpareigojant šio sandorio šalis grąžinti viena kitai viską, kas buvo gauta pagal šį sandorį, jeigu būtų gauta; 2) panaikinti 2018-01-29 Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaro D. P. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. DP-342; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2017-11-21 atsakovui A. P. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018-01-01 dienos sumokėti atsakovui 3 000,00 Eur sumą. 2018-01-29 Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras D. P. vekselio pagrindu išdavė vykdomąjį įrašą dėl 3 031,78 Eur išieškojimo. Nurodytas vekselis buvo išduotas dėl suklydimo, taip pat yra atsiskaityta, todėl vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu. Pripažinus vekselį negaliojančiu, vykdomasis įrašas taip pat pripažintinas negaliojančiu.

Ieškovas dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla prekyba žuvimi ir žuvies produktais. Ieškovo pareigos buvo vadybininkas, jis rūpindavosi prekių pristatytų, nupirkimu ir pan. Vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies produkcijos tiekėjų buvo G. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. G. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galimai turėjo filialą ar prekybos vietą (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu ieškovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, atvykdavo įsigyti žuvies. Atsakovas A. P. buvo G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, galimai vadybininkas ar prekių pardavėjas. Ieškovas su atsakovu nėra nei draugai, nei pažįstami, neturi visiškai jokių bendrų projektų ir pan., jie pažįstami tik iš paminėtų įmonių verslo santykių. Ieškovo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visada laiku atsiskaitydavo už įsigytas prekes su G. B. įmone „(duomenys neskelbtini)“, todėl per ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta, kad prekių negalės įsigyti, jeigu nebus atsiskaityta iš karto. Deja, 2017-11-21 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė įsigyti žuvies produkcijos, kadangi artėjo šventinis laikotarpis, kai suaktyvėja prekyba žuvies produktais, todėl atsakovas pasakė, kad jis gali parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies, jeigu bus pasirašytas vekselis. Ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, sutiko, kad būtų pasirašytas vekselis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ imamos produkcijos. Ieškovas suprato, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pasirašys vekselį ir jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys, tokiu atveju G. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galės gauti vykdomąjį įrašą ir pradėti išieškojimo veiksmus.

Suklydimas dėl pasirašyto vekselio išaiškėjo 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje, kada atsakovas asmeniškai pradėjo ieškovui reikšti pretenzijas dėl skolos sugrąžinimo pagal vekselį. Kadangi vekselį pasirašyti pateikė pats atsakovas savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), o ieškovas skubėjo pasitraukti žuvies produkciją, todėl detaliai neperskaitė visų vekselio sąlygų ir nepastebėjo, kad vekselis yra surašytas taip, kad asmeniškai ieškovas tampa skolingu atsakovui pagal vekselį. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jis vekselį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne savo asmeniniu vardu, todėl ir reiškia ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 1.90 str.). Patvirtino, kad ieškovas niekada nėra ir nebuvo skolingas atsakovui A. P..

Papildomai nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo šiek tiek užstrigęs atsiskaitymas už pateiktą produkciją. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos duomenis, nuo 2017-11-21 iki 2017-12-31 G. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos už 3 239,55 Eur sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-11-21 dienos iki 2017-12-31 dienos atsiskaitė už prekes ir sumokėjo 9 539 Eur sumą. Tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė visas einamąsias G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas, tačiau taip pat padengė ir ankstesnes sąskaitas už žuvies produkciją. 2017-11-21 ginčijamas vekselis buvo išrašomas būtent dėl to, kad buvo užstrigęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už anksčiau įsigytą žuvies produkciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su G. B. įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaičiusi, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis su neteisėtai gautu vekseliu į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo. Be to, ieškovas mano, kad ginčo vykdomasis įrašas buvo išduotas galimai pažeidus procedūrinius reikalavimus: jis iš atsakovo negavo nei vieno privalomo pranešimo, kurių turi būti net du, tai yra vekselio pateikimas apmokėjimui ir raginimas apmokėti vekselį.

2. Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad notaro D. P. procedūriniai veiksmai yra teisėti ir atitinka notaro veiklą bei vekselių įvykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad vekselis buvo išduotas. Ieškovas, vekselio davėjas, gavo naudą, kurios suma nurodyta vekselyje – 3 000 Eur. Ieškovas nesudarė pirkimo pardavimo ar dar kitos formos civilinio sandorio. Ieškovas turėjo tikslą besąlygiškai įsipareigoti grąžinti susidariusį įmonės įsiskolinimą ir tokiu tikslu sudarė vekselį. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, po vekselio pasirašymo atliktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimais G. B. įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti mokėjimai už vekselį. Ieškovas ir jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ilgametis ir svarbus G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientas. Atsakovo, kaip G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, interesai visada buvo išlaikyti šį klientą, kadangi atsakovo atlyginimas priklausė nuo pardavimų. Su ieškovu nuolat buvo palaikomas tiesioginis ryšys – ieškovas pateikdavo žuvies produkcijos užsakymus telefonu ir vėliau už juos atsiskaitydavo. Tokiu būdu buvo sukurti pasitikėjimo santykiai ir jie buvo palaikomi nuolatiniu kontaktavimu telefonu bei gyvu susitikimu.

Ilgainiui, ieškovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis ir reputacija blogėjo, kol galiausiai vadovybė dėl susidariusių įsiskolinimų nusprendė nebetęsti esamos praktikos ir avansu neparduoti produkcijos ieškovo įmonei, kadangi kilo pernelyg didelė rizika dėl nemokumo. Šią aplinkybę iliustruoja faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai didėjo ir ne tik G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Pavyzdžiui, nuo 2013 m. bendrovės skola valstybei nuolat didėjo ir 2017 m. pab., kuomet ir buvo išduodamas vekselis, siekė daugiau nei 4 tūkst. eurų. Turėdamas asmeninį ryšį su ilgalaikiu klientu ir pasitarus įmonės viduje, atsakovas nusprendė įmonės vadovui R. K. pasiūlyti asmeniškai atsakyti pasirašant asmeninį vekselį. Ieškovas R. K. su tuo sutiko ir tokių aplinkybių kontekste 2017-11-21 išdavė vekselį.

Argumentas, kad ieškovas, kaip įmonės vadovas, nesuprato, kad asmeniškai prisiima prievolę atsakyti už išduodamą vekselį, yra visiškai nepagrįstas. Jam tai buvo tiesiogiai pasakyta, jis tai žinojo ir puikiai suprato, kad priešingu atveju nebūtų gavęs žuvies produkcijos. Vėliau vykdomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai nebuvo susieti su vekselio įsiskolinimo padengimu. Tai buvo mokėjimai už jau esančius kitus įsiskolinimus ir tai ieškovas puikiai suvokė. Pavyzdžiui, iš karto, kai ieškovas sužinojo apie kreipimąsi į notarą ir antstolius dėl įsiskolinimo išieškojimo, ieškovas kreipėsi su tokiu pasiūlymu: vietoje esamo įsiskolinimo, ieškovas duos 500 eurų už tai, kad atsakovas grąžintų vekselį. Ieškovas piktybiškai nurodė, kad priešingu atveju per teismus jokios sumos nepavyks prisiteisti ir turimas vekselis bus be reikšmės. Su šiuo pasiūlymu atsakovas nesutiko ir siekia toliau savo interesus ginti teisiniu būdu.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas praleido įstatymuose numatytus terminus. Su ieškovu komunikacija buvo palaikoma beveik kasdien. Apie skolas, įskaitant ir mokėjimus pagal vekselį, jam buvo primenama, įskaitant laikotarpį nuo 2017-12-30 iki 2018-01-15. Ieškovo pastangos nuginčyti asmeninę prievolę už vekselį ir ją priskirti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti paaiškinamos ir ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo ieškovas, šiuo metu yra jau likviduota. Todėl natūralu, kad esamus asmeninius įsiskolinimus ieškovas, kaip bankrutavusios įmonės vadovas, stengiasi „pakišti“ po bankrutavusia bendrove. Galiausiai, apie bet kokias kitas mokėjimo sąlygas, jei tokios būtų buvusios, ieškovas, kaip suinteresuota šalis, būtų privalėjęs užsiminti išduodamame vekselyje.

3. Atsakovas notaras D. P. su ieškiniu jo atžvilgiu nesutiko, o likusioje dalyje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018-01-29 į jį kreipėsi vekselio turėtojas A. P. bei pateikė visus vykdomojo įrašo išdavimui reikalingus dokumentus, tai yra: vekselio originalą, prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį (toliau – ir Prašymas) (kuriame nurodė, kad vekselį pateikė skolininkui, tai yra, vekselio davėjui (ieškovui), žodžiu, reikalaudamas jį apmokėti, tačiau buvo atsisakyta atlikti šį veiksmą), bei kuriame paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 47 straipsnio nuostatos, numatančios atsakomybę už pranešimo apie vekselio neapmokėjimo termino praleidimą, turinys jam yra žinomas, aiškus ir suprantamas, prisiima visą su tuo susijusią riziką, pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo egzempliorių bei šio pareiškimo išsiuntimą įrodantį pašto kvitą. Kadangi nebuvo jokio pagrindo neatlikti ar atidėti notarinio veiksmo atlikimą, todėl 2018-01-29 vekselio turėtojui buvo išduotas vykdomasis įrašas. Visi atsakovo kaip notaro veiksmai, susiję su ginčo vykdomojo įrašo išdavimo, buvo atlikti tinkamai ir vadovaujantis teisės norminių aktų reikalavimais.

Teisės aktuose notarui nėra numatytos tiesioginės pareigos tikrinti, kokiu būdu paprastasis vekselis, mokėtinas nustatytą dieną, buvo pateiktas vekselio davėjui apmokėti. Vekselio turėtojas 2018‑01-29 kreipdamasis į notarą bei pateikdamas Prašymą, jame nurodė, kad vekselį skolininkui, tai yra, vekselio davėjui (ieškovui) pateikė žodžiu, reikalaudamas jį apmokėti vekselyje nurodytu terminu, tačiau buvo atsisakyta atlikti šį veiksmą. Nesant teisės aktuose numatytos pareigos notarui tikrinti kokiu būdu paprastasis vekselis, mokėtinas nustatytą dieną, vekselio turėtojo buvo pateiktas vekselio davėjui apmokėti, nesant teisės aktuose taisyklių, kokia forma vekselis turi būti pateikiamas apmokėjimui ir atitinkamai laikant, kad pagal bendras civilinės teisės taisykles jis gali būti pateikiamas apmokėjimui bet kokia forma, net ir žodžiu (taip, kaip savo Prašyme nurodė atsakovas A. P.), bei esant ĮPVĮ nuostatai (48 str. 2 d.), nustatančiai taisyklę - kad nebuvo laikytasi vekselio pateikimo apmokėti terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju, procedūrine prasme, kiek tai susiję su vykdomojo įrašo išdavimu, pakanka to, kad vekselio turėtojas prašyme nurodo apie tai, kad jis šią pareigą yra įvykdęs ir faktiškai įstatymas nustato prezumpciją, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti laiku ir tinkama forma, kurią galėtų paneigti tik teismas, jei vekselio mokėtojas įrodytų priešingai. Net ir vekselio mokėtojui teisme įrodžius, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti laiku, atsakomybė už nepateikimo faktą, jei toks paaiškėtų, tenka ne notarui (nes jis neprivalo to tikrinti), o vekselio turėtojui, kuris, pateikdamas prašymą, nurodo apie savalaikį pateikimo apmokėti faktą. Atitinkamai jokių kitų įrodymų apie tai kada ir kaip vekselio turėtojas pateikė vekselį apmokėti ieškovui jis nereikalavo ir jie jam nebuvo pateikti, nes tai, atsižvelgiant į nurodytą prezumpciją, atsakovo A. P. nurodytą pateikimo būdą (žodžiu) bei tokių santykių esmę, nebuvo būtina.

Vekselio turėtojas pateikė jam (notarui) 2018-01-19 pranešimo kopiją, iš kurio turinio, atsižvelgiant į papildomus jame esančius paaiškinimus, akivaizdu, kad vekselio mokėtojui (ieškovui) pranešama, apie tai, kad vekselis neapmokėtas bei šio pranešimo išsiuntimo vekselio davėjui įrodymą - AB Lietuvos pašto 2018-01-19 kvito kopiją. Pažymėjo, kad vekselio turėtojas pranešimą apie Vekselio neapmokėjimą išsiuntė, kaip nurodyta, 2018-01-19, tai yra, praleidęs ĮPVĮ 47 str. 1 d. numatytą keturių darbo dienų terminą po vekselio pateikimo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, tačiau net ir toks pavėluotas pranešimas, atsižvelgiant į atitinkamą su tuo susijusią vekselio turėtojo prisiimtą riziką, turėtų būti laikomas tinkamu tam, kad vykdomasis įrašas galėtų būti išduotas. Tokią išvadą leidžia daryti ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodoma, kad „šiame straipsnyje (47 straipsnis) nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos“. Todėl, vekselio turėtojui praleidus nurodytą terminą, galimai kyla vekselio turėtojo atsakomybės už žalą, padarytą dėl vekselio turėtojo kaltės dėl termino praleidimo, klausimas. Tačiau tokio klausimo ieškovas ieškinyje net ir nekelia, o atsakovas A. P. savo Prašyme nurodo, kad ĮPVĮ 47 straipsnio nuostatos, numatančios atsakomybę už pranešimo apie vekselio neapmokėjimo termino praleidimą, turinys jam yra žinomas, aiškus ir suprantamas, prisiima visą su tuo susijusią riziką.

Pažymėjo, kad tokia byla, kurią galima laikyti analogiška nagrinėjamai civilinei bylai bei turinčią precedento reikšmę, ĮPVĮ normų, reglamentuojančių notaro išduodamo vykdomojo įrašo išdavimo klausimus, prasme, buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinės bylos Nr. 3K-7-278/2011), kurioje LAT, išplėstinėje teisėjų kolegijoje, 2011-07-15 priėmė nutartį. Nurodytoji LAT nutartis yra akivaizdžiai analogiška nagrinėjamai civilinei bylai, kiek tai susiję su vykdomojo įrašo išdavimu ir notaro atsakomybe, todėl teismas turėtų pripažinti, kad LAT išaiškinimai nurodytoje byloje turi precedento reiškę šiai civilinei bylai bei tokiais išaiškinimais vadovautis šioje civilinėje byloje.

4. Ieškovas R. K. dublike nurodė, kad atsakovo A. P. prašyme išduoti vykdomąjį įrašą yra nurodyta melaginga ir neteisinga informacija, kurios pasėkoje notaras išdavė vykdomąjį įrašą. Galima sutikti su notaro D. P. argumentais, kad įstatymas nenustato, kokiu būdu vekselis turi būti pateiktas apmokėjimui, tačiau šioje vietoje yra labai plati teismų praktika ir konkrečioje situacijoje svarbu nustatyti, kaip vekselis buvo pateiktas apmokėti.

Atsakovas nurodo, kad vekselį pateikė ieškovui apmokėti žodžiu vekselyje nurodytu terminu, tačiau buvo atsisakyta atlikti šį veiksmą. Esant tokiai situacijai, notaras privalėjo įsitikinti, ar tikrai šis pagal įstatymas privalomas veiksmas buvo atliktas. Jeigu būtų nustatyta, kad šis veiksmas nėra atliktas, notaras negali išduoti vykdomojo įrašo pagal pateiktą prašymą. Vekselyje nurodyta, kad jo apmokėjimas terminas yra 2018-01-01 ir vieta (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas A. P. 2018-01-01, kuri yra nedarbo diena, turėjo susitikti su ieškovu ir jam pateikti vekselį apmokėjimui. Tačiau atsakovas 2018-01-01 ieškovui nebuvo nepateikęs vekselio apmokėjimui. Ieškovas su atsakovu nebuvo nei susitikę, nei kalbėję apie vekselio apmokėjimą. Nedarbo dieną tokie klausimai nėra sprendžiami ir apie juos kalbama. Daro prielaidą, kad atsakovo A. P. 2018-01-29 notarui pateiktas prašymas yra suklastotas ir jame nurodytos tikrovės neatitinkančios bei melagingos aplinkybės. Šiuo atveju atsakovas nurodydamas, kad jis pateikė ieškovui vekselį apmokėti žodžiu, turėjo pateikti labiau įtikinamus įrodymus notarui, kad notaras galėtų įsitikinti, kad tikrai ieškovui vekselis buvo pateiktas apmokėjimui. Be to, notaras privalėjo daugiau įdėti pastangų įsitikinti, ar tikrai atsakovas A. P. pateikė tikrovės atitinkančias aplinkybes savo prašyme apie tai, kaip jis pirmąją naujųjų metų dieną žodžiu pateikė ieškovui vekselį apmokėti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teigtina, kad atsakovas A. P. šio pirmojo privalomojo veiksmo nėra atlikęs ir notarui pateikė tikrovės neatitinkančias ir melagingas aplinkybes.

Atkreipė dėmesį, kad pats notaras savo atsiliepime nurodo, jog atsakovas A. P. praleido terminą pateikti pranešimą ieškovui dėl neapmokėto vekselio, tačiau nors ir buvo praleistas terminas, notaras vis tiek išdavė vykdomąjį įrašą. Notaras savo pateiktame atsiliepime prieštarauja savo išsakytiems argumentams. Notaras nurodo, kad termino praleidimas nėra svarbu ir vykdomasis įrašas gali būti išduodamas, nes, neva, tai visa atsakomybė tenka prašymą pateikusiam asmeniui. Ieškovui keistai atrodo notaro argumentai, kad nors privalomas ir imperatyvus terminas yra praleistas, tačiau vis tiek galima išduoti vykdomąjį įrašą. Negalima sutikti su tokia pozicija, be to, ir teisminė praktika šiuo klausimu yra aiški, tai yra jeigu yra praleisti terminai, vykdomasis įrašas negali būti išduodamas. Tokiu atveju vekselio turėtojas savo teises gali mėginti ginti kitais teisių gynimo būdais. Mano, kad notaras ne taip aiškina ir ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodyta, kad vekselio turėtojas laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Įstatymų leidėjas šia teisės norma leido suprasti, kad jeigu terminai yra praleisti, tai asmuo praranda teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau asmuo turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Ieškovo nuomone, būtent tai ir turėjo būti daroma, nes nebuvo atlikti privalomi veiksmai bei buvo praleisti imperatyvus terminai.

5. Atsakovas notaras D. P. triplike nurodė, kad notaras nėra atsakingas už vekselio turėtojo teikiamos informacijos, išdėstytos prašyme dėl vykdomojo įrašo teisingumą, ir atitinkamai niekaip kitaip ar papildomai nei numato įstatymas jos neprivalo tikrinti. Vekselio turėtojui prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodžius, kad: (i) vekselis pateiktas apmokėjimui; (ii) nurodžius kokiu būdu jis pateiktas (šiuo atveju žodžiu) joks įstatymas nenumato notaro pareigos „įsitikinti, ar tikrai šis pagal įstatymas privalomas veiksmas buvo atliktas“, juo labiau, kad kai vekselis pateikiamas apmokėti žodžiu, to ir objektyviai padaryti neįmanoma, todėl notarui nėra suprantama kokius, kaip teigia ieškovas, labiau įtikinamus įrodymus apie vekselio pateikimą apmokėti žodžiu kartu su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo turėjo pateikti vekselio turėtojas ar kokias didesnes pastangas tuo įsitikinti privalėjo įdėti notaras, jau nekalbant apie tai, kad vekselio pateikimas apmokėti yra vekselio turėtojo prievolė, o įrodinėjimo dėl vekselio nepateikimo apmokėti pareiga tenka vekselio mokėtojui (tokių įrodymų ieškovas dublike nepateikia, jame yra nurodomi tik bendro pobūdžio pasvarstymą, kad „nedarbo dieną tokie klausimai nėra sprendžiami ir apie juos kalbama“).

Nesutikdamas su teiginiu, kad atsiliepime prieštarauja savo išsakytiems argumentams, patikslina, kad notarui imperatyvas patikrinti yra ar vekselio davėjui yra pranešta apie vekselio neapmokėjimą, o dėl terminų nesilaikymo, esant atsiliepime nurodytai ir paaiškintai ĮPVĮ 47 str. 6 d. nuostatai, notaro pareiga iš esmės apsiriboja tuo, kad notaras privalo įspėti apie galimą atsakomybę vekselio turėtoją (nes tai būtent vekselio turėtojo, o ne notaro atsakomybė), kaip šiuo atveju ir buvo padaryta, o vekselio turėtojas prisiėmė su tuo susijusią atsakomybę ir riziką ir aiškiai tai nurodė prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Pažymėjo ir tai, kad ieškovas klaidingai interpretuoja įstatymą ir teismų praktiką, kalbant apie pranešimą apie vekselio neapmokėjimą, jei jis pateiktas, tačiau jo pateikimo terminas praleistas, teigdamas, kad: „[...] teisminė praktika šiuo klausimu yra aiški, tai yra jeigu yra praleisti terminai, vykdomasis įrašas negali būti išduodamas“. Ieškovas, kaip galima suprasti, šiuo atveju neskiria vekselio pateikimo apmokėjimui ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą stadijų ir procedūrų, kurios tiek pagal savo prasmę, tiek pagal pasekmes yra skirtingos. Vekselio turėtojas savo teises gali mėginti kitais teisių gynimo būdais tuomet jei praleidžia terminą pateikti vekselį apmokėjimui ar terminą kreiptis dėl išieškojimo, tuo tarpu tuo atveju kai praleidžiamas terminas pranešti apie vekselio neapmokėjimą, įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad vekselio turėtojas teisių nepraranda, tiesiog vekselio sumos ribose turi prisiimti atsakomybę dėl tokio termino praleidimo (vekselio turėtojas ją ir prisiėmė). Atsižvelgiant į tai, visiškai neteisingas ir neatitinkantis įstatymo yra ieškovo teiginys dublike apie tai, kad „Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytas 4 darbo dienų terminas turi būti suprantamas kaip naikinamasis, tai yra kurį praleidus tu prarandi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o gali kreiptis į teismą bendra tvarka.“

6. Teismo posėdyje ieškovas R. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. iš A. P. buvo didelis spaudimas pasirašyti vekselį ir jį pasirašė galvodamas ir įsitikinęs, kad pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Buvo prekės reikalingos ir jam pasakė, kad duos prekes tik pasirašius vekselį. Su atsakovu A. P. siejo tik darbiniai santykiai. Iš G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ imdavo šaldytą žuvį. A. P. dirba „(duomenys neskelbtini)je“ sandėlininku-vadybininku, išduodavo prekes. Prekes pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įmones pirkimo-pardavimo santykiai siejo gal kokius 4 metus. Nebuvo jokių kalbų, kad „(duomenys neskelbtini)“ nebetieks produkcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ryte jis atvažiavo prekių į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)gatvėje. Atsakovas A. P. pasakė, kad ieškovas prekių negaus, nebent pasirašys vekselį. Tuo metu jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nesuvokdamas pasirašė, kad gautų prekes. Neturėjo galimybės pasiskambinti ir su kuo nors pasikonsultuoti. Viskas labai greitai. Už tą įsigytą žuvį atsiskaitė. Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai, kuriuos išrašė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė. Pagal paimtas prekes iš karto buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir išrašomas kvitų orderis. Tą diena, 2017-11-21, ieškovas pinigus iš karto turėjo ir padavė. Vekselį parašė į ateitį, iki pat naujų metų. Atvažiavus paimti prekių, sumokėdavo už prieš tai nupirktas prekes – mokėjimas „per vieną sąskaitą“. Į priekį už prekes pas atsakovą A. P. taip pat buvo palikta 2 500,00 Eur grynais. Nežino kiek prekių ims ateityje, tai vekselis atsakovo apsidraudimui. Prekės pirktos iš „(duomenys neskelbtini)“, iš atsakovo nieko nėra pirkęs, jokių jam įsipareigojimų neturėjo. Jis yra anksčiau gyvenime pasirašinėjęs vekselį. Nesuvokia vekselio prasmės iki galo. Vekselis yra kaip piniginė garantija. Vekselio pasirašymo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kažkiek skolinga „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negali pasakyti kiek. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar iškelta bankroto byla, pateikta kreditorinių reikalavimų ir B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovo atstovas adv. D. Stalionis nurodė, kad atsakovas ieškovui jokių pinigų ar paslaugų nėra suteikęs. Civilinėje apyvartoje dokumentai negali keliauti be jokio pagrindo. Ieškovas asmeniškai nieko iš atsakovo A. P. negavo. Vien šiuo pagrindu vekselis pripažintinas negaliojančiu. Jei ieškovas būtų pasirašinėjęs vekselį B. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tada nebūtų kilusio ginčo ir šios bylos. Apie tai, kad vekselis asmeniškai ieškovo vardu sužinota tik 2018 m. sausio mėnesį gavus pretenziją. Nesant jokių civilinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, esant suklaidinimui, šis vekselis pripažintinas negaliojančiu. Vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu taip pat, nes buvo praleistas terminas pateikti vekselį apmokėjimui, tiek vėliau pretenzijai dėl neapmokėjimo. Vekselis turėjo būti pateiktas apmokėjimui sausio 1 d., bet tai nebuvo padaryta. Pateiktas įrodymas, kad ieškovas neva skambino ieškovui, neaišku iš kur ištrauktas.

Atsakovas A. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jau savaitei prieš vekselio pasirašymo dieną buvo G. B. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių neduoti, nes ji eina į bankrotą. B. pasakė, kad davus prekes, atsakovas atskys asmeniškai. Tuo metu su ieškovu buvo gana draugiški, nes daug pirkdavo. Ieškovas atvažiavo lapkričio viduryje ir paprašė prekių apyvartai. Negalėjo duoti prekių. Pasakė, kad ieškovui pasirašius vekselį asmeniškai atsakovui garantuoti atsiskaitymams, jis (atsakovas) galės tiekti prekes. Vekselis buvo ieškovui atiduotas prieš savaitę nuspręsti, ar jam reikia prekių. Jis (atsakovas) savo rizika davė prekes. Ieškovas už tas prekes neatsiskaitė. Jis (atsakovas) nėra atsiskaitęs su B. įmone už tas prekes. Yra grafikas per du metus atsiskaityti už tas prekes. Byloje pateikta B. pretenzija jam (atsakovui) sumokėti 3 000,00 Eur. Su ieškovu buvo draugiški santykiai, kiekvieną dieną po 1-2 kartus matydavosi. Vienas kitam skambindavo, telefonu kalbėdavo. Apie vekselį ieškovui priminė gruodžio 29 d., tą penktadienį ieškovas buvo atvažiavęs pas atsakovą į darbą, atsivežė pyragą ir prižadėjo, kad sausio 2 d. atveš pinigus pardavus namą. Sausio 2 d. ieškovas paskambino ir pasakė, kad blogai su sveikata, negali privežti pinigų, todėl atvažiuos rytoj. Sausio 3 d. vėl skambino atsakovui, nepakėlė, bet pats perskambino. Pažadėjo pinigus atvežti vakare arba kitą dieną. Vekselis surašytas lapkričio 21 d. Atsiskaityti turėjo ieškovas asmeniškai, nes jau tada buvo aišku, kad įmonė nemoki, turėjo daug skolų. Žino aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ B. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-30 sumokėjo virš 5 000,00 Eur. Ieškovui kaip fiziniam asmeniui jis (atsakovas) nieko nedavė, paslaugų neatliko. Kiekvieną mėnesį jis (atsakovas) įmonei pagal tą grafiką dengia po 250,00 Eur. Tokių įrodymų į bylą nepateikė. Vekselį kažkam duoda pasirašyti ne pirmą kartą. Ieškovui buvo išrašyti kokie 4-5 vekseliukai, kuriuos vienas kitam grąžinus suplėšo. Tokia tvarka. Kitiems žmonėms nėra išrašęs. Prieš pasirašant vekselį jam buvo aišku, ką reikia daryti jeigu nebus apmokėtas vekselis. Vekselis turėjo būti apmokėtas sausio 1 d. Gruodžio 29 d. susitiko su ieškovu ir priminė apie vekselį, atsakovas pažadėjo sumokėti sausio 2 d. Sausio 1 d. nieko nedarė. Sausio 2 d. skambino pats ieškovas. Pretenziją dėl neapmokėto vekselio pateikė 2018-01-19, nes nėra juristas, reikėjo laiko. Dar 15 dieną buvo susitikęs su ieškovu Panoramos prekybos centre ir ieškovas teigė, kad vekselis negalioja ir pasiūlė 500 Eur už vekselio panaikinimą.

Atsakovo A. P. atstovas adv. pad. V. Virbickas nurodė, kad vekselis buvo sudarytas kaip užtikrinimo priemonė. Tą numato tiek įstatymas, tiek teismų praktika. Vekselis buvo pateiktas apmokėti žodžiu. Teisės aktai nenumato konkrečiai pateikimo formos. ĮPVĮ įstatymas numato vekselio pateikimą ne tik apmokėjimo dieną, bet ir dar po to dvi dienas, todėl terminai nebuvo pažeisti. Pateikimo terminas yra esminis. Perspėjimo termino nesilaikymas tik kelia riziką, kurią prisiima pati šalis. Ieškovas yra įmonės vadovas ir akcininkas. Įmonė buvo skolinga per 9 000,00 Eur. Lapkričio 21 d. jokie mokėjimai nebuvo atlikti. Pagal žiniaraščius skola buvo apie 6 000,00 Eur, ta skola nebuvo grąžinta. Šiai dienai įmonei iškelta bankroto byla ir pateiktas įmonės kreditorinis reikalavimas. Ieškovas patvirtino, kad ne vieną kartą buvo pasirašęs vekselį. Jam aplinkybės buvo žinomos ir keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Vekselis išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė netampa garantija ar laidavimu, jam netaikomos CK 6 knygos 5 skyriaus normos. Tiek išdavimą, tiek vekselyje nurodytų pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja ĮPVĮ. Ieškovas kaip įmonės akcininkas ir vadovas laidavo už įmonė tam, kad būtų gaunama produkcija. Tačiau įmonė neatsikaitė. Tuo tarpu atsakovas asmeniškai garantavo už šį klientą ir prisiėmė atsakomybę prieš savo darbdavį. Jei kreditorinis reikalavimas nebus tenkinamas, tai akivaizdu, kad įmonė liks skolinga.

Atsakovas notaras D. P. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, procesiniuose dokumentuose prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Įrodymai byloje

7. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. K. 2017-11-21 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui A. P. 2018-01-01 sumokėti 3 000,00 Eur, nustatant vekselio apmokėjimo vietą – (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. P. 2018-01-29 pateikė prašymą Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarui (atsakovui) D. P. atlikti vykdomąjį įrašą pagal 2017-11-21 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, ir prašyme nurodė, jog vekselį žodžiu pateikė skolininkui, reikalaudamas jį apmokėti vekselyje nurodytu terminu, tačiau buvo atsisakyta atlikti šį veiksmą. Prašyme notarui A. P. taip pat pažymėjo, jog prisiima susijusią riziką ir atsakomybę, kad skolininkui 2018-01-19 raštu tinkamai pranešė apie tai, jog vekselis nėra apmokėtas. Notaras (atsakovas) D. P. 2018-01-29 nurodyto vekselio pagrindu atsakovui A. P. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DP-342) dėl 3 031,78 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo R. K. ir atsakovas kreipėsi į antstolį dėl skolos iš ieškovo išieškojimo. 

Atsakovas A. P. 2018-01-19 registruotu paštu siųstu pranešimu pareikalavo ieškovą R. K. iki 2018-01-26 grąžinti 8 792,40 Eur skolą pagal 2014‑11‑21 ir 2017-11-21 vekselius.

Ieškovas 2018‑01‑25 rašytiniame atsakyme atsakovui nurodė, kad pagal 2014-11-21 ir 2017-11-21 vekselius grynųjų pinigų negavo, pinigų pervedimo per banką nebuvo, o už tą sumą buvo gautos prekės UBA „(duomenys neskelbtini)“ vardu; vekselius pasirašė laiduodamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sąlyga, kad nebus stabdomas prekių tiekimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas atsakyme pažymėjo, kad pagal 2017-11-21 vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su G. B. įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-01: nuo 2017‑11‑21 iki 2017‑12-31 buvo gauta prekių už 3 239,55 Eur, nuo 2017-11-21 iki 2018-01-01 atsiskaityta už prekes 9 539,00 Eur, todėl vekseliai yra apmokėti ir jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotojas, ieškovui nėra skolingas.

Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinio išrašo laikotarpiui nuo 2017-11-21 iki 2018‑01‑01 nustatyta, kad šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių už 3 239,65 Eur sumą, o už įsigytas prekes pervedė iš viso 9 539,00 Eur (t.y. dengė įsiskolinimą). Iš šio buhalterinio išrašo taip pat matyti duomenys, jog 2017-11-21 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 12 602,94 Eur įsiskolinimą G. B. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o 2018-01-01 dieną įsiskolinimas (likutis) sumažėjo ir buvo lygus 6 067,17 Eur sumai.

Iš byloje taip pat pateikto G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio laikotarpiui nuo 2017‑01-01 iki 2017-11-21 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2017-11-21 dienai buvo 9 360,49 Eur, o 2018-02-27 dienai skolos likutis buvo 6 107,19 Eur.

G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018-03-14 raštiška pretenzija pareikalavo atsakovą A. P. sumokėti 3 000,00 Eur žalą dėl atsakovo sprendimo tęsti prekių tiekimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pretenzijoje nurodė, kad atsakovas A. P. dirbdamas G. B. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose yra atsakingas už prekių tiekimą bendrovės klientams bei pastarųjų savalaikio atsiskaitymo priežiūrą. 2018 m. lapkričio mėnesį, matant vėluojančius atsiskaitymus, įmonėje buvo svarstoma galimybė sustabdyti prekių tiekimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tol, kol pastaroji pilnai neatsiskaitys su įmone. Pažymėjo, kad tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo A. P. pasiekus susitarimą dėl atsakovo asmeninės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymo atveju, prekių tiekimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pratęstas. Akcentavo, kad atsakovas įsipareigojo padengti įmonės nuostolį 3 000,00 Eur sumoje tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus tęsiamas prekių tiekimas ir pastaroji pilnai neatsiskaitys. Pretenzijoje taip pat pažymėjo, kad 2018-02-27 įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-380-227/2018 dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Nepaisant to, kad atsakovo pasiūlymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau buvo tiekiamos prekės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su G. B. įmone „(duomenys neskelbtini)“ pilnai niekuomet neatsiskaitė. 2018-02-27 duomenimis skola sudarė 6 107,19 Eur. Būtent tokio dydžio kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas ir patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2018‑02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-380-227/2018 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Bankroto byloje yra patvirtintas G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 6 107,19 Eur sumai (2018-04-16 nutartimi). Ieškovas G. K. nuo 2013-07-11 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir ėjo direktoriaus pareigas nuo 2017-11-28.

Atsakovas A. P. į bylą pateikė jo parengtą telefoninių skambučių sąrašą, ir kaip paaiškino teismo posėdyje, patvirtinantį, jog R. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) jam skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini): 2018-01-02 12:35 val. (trukmė 58 sekundės), 2018-01-03 08:39 (trukmė 24 sekundės); 2018-01-09 12:59 (SMS); 2018-01-11 11:52 (52 sek.); 2018-01-12 16:24 val. (SMS); 2018‑01‑15 09:09 (SMS); 2018-01-22 17:05 (103 sek.); 2018-01-25 12:09 (38 sek.).

Dėl ieškinio pagrįstumo

8.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

9.Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos CK, ĮPVĮ. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 str. 1, 6 d., 1.105 str.). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007).

Šiuoi atveju atsakovas įrodė,kad ieškovas paėmė prekes ir įsipareigojo atsakovui gražinti vekselyje nurodytą sumą,nes atsakovas savo rizika pateikė atsakovui prekių už nurodytą vekselyje sumą.Tai patvirtinta ir teismo posėdžio metu,ir analizuojant šalių paaiškinimus ir įrodymus dėl šalių darbo bendrovėse,kurios viena teikė produkciją,o kita (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsiskaitydavo už paimtas prekesPats ieškovas paaiškino,kad „jo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visada laiku atsiskaitydavo už įsigytas prekes su G. B. įmone „(duomenys neskelbtini)“, todėl per ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta, kad prekių negalės įsigyti, jeigu nebus atsiskaityta iš karto. Deja, 2017-11-21 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė įsigyti žuvies produkcijos, kadangi artėjo šventinis laikotarpis, kai suaktyvėja prekyba žuvies produktais, todėl atsakovas pasakė, kad jis gali parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies, jeigu bus pasirašytas vekselis.“Teismas mato,kad nepasirašęs asmeninės skolos vekselio ieškovas nebūtų gavęs norimos produkcijos.

Teismas turi pagrindą tikėti atsakovu,kad jis pažinojo ieškovą,juo pasitikėjo,nes iki vekselio surašymo bendravo ne tik dalykiškai,bet ir asmeniškai,ką patvirtina ir 2014 metais surašytas vekselis.

Teismas neturi pagrindo tikėti ieškovo paaiškinimu,kad „suklydimas dėl pasirašyto vekselio išaiškėjo 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje, kada atsakovas asmeniškai pradėjo ieškovui reikšti pretenzijas dėl skolos sugrąžinimo pagal vekselį. Kadangi vekselį pasirašyti pateikė pats atsakovas savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), o ieškovas skubėjo pasikraukti žuvies produkciją, todėl detaliai neperskaitė visų vekselio sąlygų ir nepastebėjo, kad vekselis yra surašytas taip, kad asmeniškai ieškovas tampa skolingu atsakovui pagal vekselį. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jis vekselį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne savo asmeniniu vardu, todėl ir reiškia ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 1.90 str.).“Tokią išvadą teismas daro todėl,kad prekes atsakovas negalėjo teikti ieškovui neturėdamas kažkokių asmeninių garantijų,nes jau aukščiau nurodytu metu atsakovo įmonė nustojo tiekti produkciją be išankstinio apmokėjimo.Vekselyje nurodytos sumos apmokėjimas nurodytas tik 2018-01-01.Tai paaiškina vekselio surašymo aplinkybes,kurias nurodo atsakovas,o ne ieškovas,kuris net lingvistiškai skaitydamas vekselyje surašytą jo turinį matytų,kas nekelia abejonių,kad vekselis surašytas 3000 eurų sumai asmeniškai skolininkui R. K. buvus kreditoriui atsakovui A. P..Teismui akivaizdu,kad jokia produkcija skubiai nekraunama be atsakovo leidimo,kas reiškė,kad tik surašius vekselį buvo prieita galutinio susitarimo ir atitinkamai kraunamos prekės.

Teismas mato,kad ieškovas veikė UAB“(duomenys neskelbtini)“ interesais (eidamas direktoriaus pareigas) savo asmenine rizika,kaip ir atsakovas savo darbiniais interesais-gauti pajamas nuo parduotos produkcijos taip pat savo asmenine rizika,ko pasekoje buvo surašomas vekselis,kurio surašymo dieną buvusi padėtis tenkino abi šalis,nes ieškovas gavo produkciją,kurią ateityje galėjo parduoti ir gauti pelną,nemokėdamas pinigų už produkciją iš karto,bet įsipareigojo asmeniškai gražinti pinigus tą produkciją pateikusiam asmeniui-atsakovui,kuris prievolės užtikrinimo būdą pasirinko neprotestuotiną vekselį,kas neprieštarauja gerai moralei verslo santykiuose (pažymėtina dar kartą,kad „iš byloje taip pat pateikto G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio laikotarpiui nuo 2017‑01-01 iki 2017-11-21 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2017-11-21 dienai buvo 9 360,49 Eur.“)

Todėl nenuostabu,kad atsakovui buvo pateikta G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018-03-14 raštiška pretenzija pareikalaujant A. P. sumokėti 3 000,00 Eur žalą dėl atsakovo sprendimo tęsti prekių tiekimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šie įrodymai patvirtina atsakovo dėstomas aplinkybes ir paneigia ieškovo nurodomas vekselio surašymo aplinkybes.

Tampa suprantami išrašai apie telefoninius pokalbius,SMS žinutes atsakovo ieškovui,kurios pateiktos į bylą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-01-25,kurie buvo kaip atsakovo bandymai ikiteisminiu ar kitu būdu atgauti nurodytą pinigų sumą.

Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 str. 1 d.) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 str.).

Teismas neturi pagrindo abejoti,kad ieškovui buvo primenama apie vekselio neapmokėjimą telefonu ir SMS žinutėmis asmeniškai pačiu atsakovu.

Atsakovas A. P. 2018-01-19 registruotu paštu siųstu pranešimu pareikalavo ieškovą R. K. iki 2018-01-26 grąžinti 8 792,40 Eur skolą pagal 2014‑11‑21 ir 2017-11-21 vekselius.

Teismas mato,kad tarp ieškovo ir atsakovo santykiai komplikavosi po 2018-01-25,kai atsakovas gavo ieškovo atsakymą,kuriame ieškovas 2018‑01‑25 rašytiniame atsakyme atsakovui nurodė, kad „ pagal 2014-11-21 ir 2017-11-21 vekselius grynųjų pinigų negavo, pinigų pervedimo per banką nebuvo, o už tą sumą buvo gautos prekės UBA „(duomenys neskelbtini)“ vardu; vekselius pasirašė laiduodamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sąlyga, kad nebus stabdomas prekių tiekimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas atsakyme pažymėjo, kad pagal 2017-11-21 vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su G. B. įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-01: nuo 2017‑11‑21 iki 2017‑12-31 buvo gauta prekių už 3 239,55 Eur, nuo 2017-11-21 iki 2018-01-01 atsiskaityta už prekes 9 539,00 Eur, todėl vekseliai yra apmokėti ir jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotojas, ieškovui nėra skolingas.“Šis atsakakymas įrodo,kad dar iki 2017-01-21 vekselio surašymo tarp ginčo šalių buvo dar vienas vekselis 2014-11-21 dėl kurio nėra ginčo.Teismas daro išvadą,kad atsakyme ieškovas pasirinko teisę aiškinti įsiskolinimo atsakovui nebuvimą,kaip G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo jo paties vienašališką užskaitymą kreditoriui A. P.,kuris teisiškai neįrodytas ir nepatvirtintas.

Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 str. 1 d.). Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose (ĮPVĮ 81 str. 2 d.). Šią procedūrą reglamentuoja Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis.

Atsakovas kreipėsi į notarą 2018-01-29.

Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 str. 2 d. 2 p., 587 str. 8 p., Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 str.), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą.

Teismas sutinka su atsakovo D. P. atsiliepime pateiktais argumentais,kad LAT civ.byloje Nr.3K-7-278/2011 išsamiai išaiškino sąlygas „Dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 ir 47 straipsnių, reglamentuojančių paprastojo vekselio pateikimo apmokėti bei pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo pateikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo; dėl vekselio laiduotojo prievolės pasibaigus vekselio davėjui kaip juridiniam asmeniui.“LAT išaiškino,kad „vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Aiškinant nurodytus įstatymo straipsnius, matyti, kad skiriasi ne tik šių veiksmų atlikimo tvarka, terminai, bet ir jų neatlikimo teisiniai padariniai. Vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis).“

Ieškovas net neįrodinėjo leistinais įrodymais,kad atsakovas jam nepateikė vekselio apmokėjimui.Byloje įrodyta,kad ieškovui buvo pateiktas reikalavimas raštu apmokėti vekselį.

 LAT išaiškino.kad „asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti.”

Šioje byloje ieškovas neneigia,kad neapmokėjo vekselio.

“ĮPVĮ detaliai nereglamentuota, kur vekselis turi būti pateiktas apmokėti, šie klausimai tik iš dalies sureguliuoti ĮPVĮ 6 ir 29 straipsniuose. Vekselio apmokėjimo vieta inter alia gali būti nurodyta vekselyje.”

Nagrinėjamu atveju vekselyje buvo nurodyta apmokėjimo vieta atsakovo gyvenamoje vietoje.Apie tai ieškovas žinojo,bet apmokėjimo nedarė sąmoningai.

“Vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu.”Ieškovas to neįrodinėjo.

“Vekselio sąlygos "neprotestuotinas" įrašymas paprastajame vekselyje jo turėtoją atleidžia nuo pareigos įforminti protestą dėl neapmokėjimo tam, jog jis galėtų pasinaudoti reikalavimo teise, tačiau neatleidžia nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pranešimą.”Atsakovas negalėjo pateikti ieškovui vekselio apmokėti,nes neturėjo su skolininku galimybės fiziškai kontaktuoti.Tačiau atsakovas išsiuntė registruotu paštu reikalavimą apmokėti ir gavo į jį atsakymą,kuris analizuotas aukščiau.

LAT pabrėžė,kad “tačiau tai, kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju (ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti.”

Nurodytos prezumpcijos ieškovas neneigė ir neįrodinėjo jos neesant.

“Vekselio turėtojui nurodoma sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nei ĮPVĮ 81 straipsnyje, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nereikalaujama, jog notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme.”

Būtent apie tai nurodė atsakovas D. P. ir tokie veiksmai buvo atlikti pas notarą.

“Vekselių laidavimo santykiams taikomas ĮPVĮ 1 straipsnis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo -juridinio asmens likvidavimo. Likvidavus vekselio davėją - juridinį asmenį - laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos ĮPVĮ nuostatos.”

Teismas pažymi,kad ginčo atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo asmeniniai skoliniai santykiai,o ne laidavimas.Tačiau atsižvelgiant į LAT teismo išaiškinimą,net ir jeigu būtų laidavimo santykiai,tai ieškovo įsipareigojimas galiotų net ir likvidavus juridinį asmenį.

Apibendrinus išdėstytą teismas daro išvadą,kad notaras D. P. pagrįstai išdavė kreditoriui vykdomąjį raštą dėl ginčo skolos.Todėl šioje dalyje ieškinys laikomas neįrodytu.

10.Ieškovas neįrodinėjo vekselio formos trūkumų.Ieškovas įrodinėjo vekselio negaliojimą pasirašius jį dėl suklydimo(CK 1.90 str.).

Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme.

Ginčo atveju vekselis buvo išduotas,kaip skolos už produkciją įrodymui užtikrinimo priemonė.Atsakovas reikalavo tik tiek,kiek buvo nurodyta vekselyje.

Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008). Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, kodėl buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

Jokių aukščiau išdėstytų kasacinio teismo išaiškinimų dėl objektyvaus ir realaus ieškovo suklydimo surašant vekselį ieškovas nepagrindė.Vekselio turinys neturi nieko bendro su ieškovu,kaip UAB“(duomenys neskelbtini)‘ direktoriumi.Teismas su ieškovo dėstomomis vekselio įrašo atsiradimo aplinkybėmis nesutinka dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir įrodymų analizės ir pažymi, kad ieškovo argumentai nėra nuoseklūs,yra subjektyvūs ir nepatvirtina jo ieškinio argumentų, todėl pripažintina, jog ieškovas suvokė visą paskolos ir vekselio pasirašymo procedūrą ir sutiko gera valia prisiimti atsakomybę už gautą produkciją piniginiu ekvivalentu-3000 eurų suma.Todėl ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas pilna apimtimi(CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11.Ieškovas R. K. už pareikštą ieškinį sumokėjo 68,00 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė. Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovas A. P. turėjo 600,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (500,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą 2018-09-13 teismo posėdyje, 100,00 Eur už atstovavimą 2018-10-08 teismo posėdyje).

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistina 600 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 600 eur(šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius