Civilinė byla Nr. e2-257-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00293-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1;
3.3.2.6.1; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių mažosios bendrijos „Logarta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IRMautomatika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal kreditorės Nyderlandų bendrovės ProFin Holdings B. V. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Furniture Components“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic Furniture Components“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Baltic Furniture Components“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, ir kreditorės ProFin Holdings B. V. 70 164,56 Eur finansinį reikalavimą.
2. Kreditorės mažoji bendrija (toliau – MB) „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį dalį, kuria patvirtintas ProFin Holdings B. V. 70 164,56 Eur finansinis reikalavimas.
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirąjį skundą ir civilinę bylą dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino kreditorės Profin Holdings B. V. antrosios eilės 70 164,56 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Baltic Furniture Components“ bankroto byloje. Teismas taip pat priteisė kreditorei Profin Holdings B. V. lygiomis dalimis iš kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ po 405 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad kreditorės Profin Holdings B. V. finansinis reikalavimas kildinamas iš 2021 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutarties, pagal kurią kreditorė įsipareigojo atsakyti visu savo turtu prieš BUAB „Baltic Furniture Components“ kreditorius bei vykdyti BUAB „Baltic Furniture Components“ įsipareigojimus kreditoriams pagal paskolos sutartis. Teismas nustatė, kad BUAB „Baltic Furniture Components“ neatsiskaičius su kreditoriais, kreditorė Profin Holdings B. V., kaip laiduotoja, sumokėjo už skolininkę 70 164,56 Eur kreditoriui R. V. Dėl šių priežasčių, teismas patvirtino kreditorės Profin Holdings B.V. 70 164,56 Eur finansinį reikalavimą.
6. Teismas sutiko su kreditorės Profin Holdings B. V. prašymu priteisti 809,60 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“, kadangi byla dėl ginčijamo reikalavimo patvirtinimo buvo pradėta kreditorėms apskundus teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorės Profin Holdings B. V. finansinis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad kreditorių atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Teismas nusprendė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ laikytinos pralaimėjusiomis ginčą šalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės: atmesti kreditorės ProFin Holdings B. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti kreditorėms MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ bylinėjimosi išlaidas iš kreditorės ProFin Holdings B. V. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pasisakydamas dėl į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktų kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ pareigos atlyginti ProFin Holdings B.V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindas. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti grąžintas teismui spręsti iš naujo. Net jei apeliantės ir būtų įtrauktos į bylos nagrinėjimą, būtų galėję dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Baltic Furniture Components“ pusėje. Tačiau net ir tokiu atveju, trečiasis asmuo neturi tiesioginio materialiojo teisinio suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl negali būti laikomas bylą laimėjusiu ar pralaimėjusiu asmeniu. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 numatytos taisyklės negali būti taikomos priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš priešingą interesą byloje turėjusių trečiųjų asmenų, kadangi jų atžvilgiu materialieji reikalavimai nėra nei patenkinami, nei atmetami. Kreditorės ProFin Holdings B. V. patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš BUAB „Baltic Furniture Components“, kurios atžvilgiu ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas buvo pareikštas.
7.2. Kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirasis skundas buvo susijęs su aplinkybėmis, kad kreditorė ProFin Holdings B. V. nesilaikė pareigos nemokumo administratoriui pagrįsti reiškiamą finansinį reikalavimą, detalizuojant reikalavimo pagrindą ir pateikiant reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus. Be to, nemokumo administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, neišreiškė nuomonės dėl ProFin Holdings B. V. reikalavimo pagrįstumo ir nepateikė teismui finansinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų. Kreditorės prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas bei prašė teismo reikalavimo tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės, t. y. klausimo išsprendimą paliko teismo nuožiūrai.
7.3. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorėms nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti civilinės bylos dėl ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjime, kreditorės neturėjo galimybės pasisakyti dėl teismo nutarties teisėtumo likusioje dalyje, kurioje buvo sprendžiamas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Apeliantės kelia abejones dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. ir kitų per kontroliuojančius asmenis susijusių kreditorių BPOcorp C. V. bei UAB „Nordic Minds“ pareikštų ir pirmosios instancijos teismo patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą ir teismo teisę nemokumo procese būti aktyviam, apeliančių nurodytos aplinkybės dėl UAB „Nordic Minds“, ProFin Holdings B. V. bei BPOcorp C. V. pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti papildomai įvertintos.
8. BUAB „Baltic Furniture Components“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ginčas dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo kilo apeliantėms pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patvirtintas ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas. Nemokumo administratorius neginčijo šio reikalavimo, todėl ProFin Holdings B. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeliamos bankrutuojančiai bendrovei.
8.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savo reikalavimus pateikę kreditoriai, atvykę į administratoriaus buveinę, turi teisę susipažinti su kitų kreditorių nemokumo administratoriui pateiktais reikalavimais. Šia teise apeliantės nesinaudojo ir iki atskirojo skundo pateikimo neprašė nemokumo administratoriaus pateikti finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Apeliantės nemokumo administratoriui nebuvo nurodę aplinkybių, kurios leistų abejoti kokių nors pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumu. Apeliantės nesilaikė bendrųjų civiliniame procese galiojančių kooperacijos (bendradarbiavimo), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Būtent dėl apeliančių veiksmų kreditorė ProFin Holdings B. V. patyrė bylinėjimosi išlaidas.
9. Kreditorė ProFin Holdings B. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tiek iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, tiek iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys turi šalių teises ir pareigas (įskaitant pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas). Vadinasi, teisinis reguliavimas pripažįsta trečiųjų asmenų pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys visuomet turi materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tretieji asmenys pareiškia savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko arba gali būti įtraukti į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
9.2. Šiuo atveju civilinį ginčą inicijavo būtent apeliantės, pateikdamos 2024 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą. BUAB „Baltic Furniture Components“ bankroto byloje apeliantės yra kreditorės, kurios ginčijo teismo jau patvirtintą ProFin Holdings B. V. finansinį reikalavimą, todėl turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingu atveju, jų atskirasis skundas nebūtų priimtas.
9.3. Bylinėjimosi išlaidos galėjo būti priteistos iš apeliančių pagal principą „pralaimėjęs moka“ ir CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Apeliantės nepagrįstai bando sumenkinti 2024 m. lapkričio 11 d. atskirojo skundo pateikimą, nurodydamos, kad neva savo pozicijos dėl ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo nebuvo išsakę. Atskirajame skunde apeliantės išreiškė reikalavimą panaikinti teismo nutartį, kuria jau buvo patvirtintas ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas.
9.4. Atskirojo skundo pateikimas ir lėmė kreditorės ProFin Holdings B. V. bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Šiuo atveju apeliantėms taikytina ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė, t. y. bylinėjimosi išlaidas jos turi atlyginti ne tik pagal principą „pralaimėjęs moka“, bet ir dėl to, kad jos atsirado išimtinai dėl apeliančių veiksmų. Apeliantės teikė 2024 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą, kuriame nenurodė konkrečių aplinkybių, teisinių argumentų ir įrodymų dėl kreditorės finansinio reikalavimo nepagrįstumo, pateikė tik samprotavimus.
9.5. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas priklauso nuo galutinio rezultato byloje. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės apeliančių samprotavimai, ar kreditorė ProFin Holdings B. V. pakankamai pagrindė finansinį reikalavimą, ar teismas turėjo pakankamai duomenų finansiniam reikalavimui patvirtinti, taip pat, ar nemokumo administratorius patikrino finansinį reikalavimą. Galutinis bylos rezultatas yra kreditorės ProFin Holdings B. V. naudai, todėl akivaizdu, kad apeliantės inicijavo civilinį ginčą nepagrįstai ir jį pralaimėjo.
9.6. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad pasisakydama dėl į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų pareigos atlyginti kreditoriaus patirtas su finansinio reikalavimo pareiškimu susijusias išlaidas, teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą. Apeliantės yra bankroto bylos dalyvės ir jos turėjo galimybę aktyviai dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ir pasisakyti dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau to nepadarė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 15 d. elektroninio laiško nuorašą, 2021 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutarties nuorašą, Kauno apygardos teismo nutarčių nuorašus, teisinių paslaugų sutartis.
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti naujai pridedamus įrodymus, nepagrindė naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 15 d. laidavimo sutarties nuorašas buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pakartotinai šį įrodymą priimti į bylą. Be to, dalis apeliančių teikiamų įrodymų, t. y. teismo nutarčių nuorašai, apeliacinės instancijos teismui yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų priežasčių prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčijamo kreditoriaus finansinio reikalavimo byloje
15. Apeliantės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirajame skunde akcentuoja, kad šioms BUAB „Baltic Furniture Components“ kreditorėms nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti civilinės bylos dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjime. Anot apeliančių, jos neturėjo galimybės pasisakyti dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo likusioje dalyje, t. y. dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl atskirajame skunde apeliantės pateikė išsamius argumentus dėl ko jų manymu kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.
16. Nagrinėjamu atveju iš BUAB „Baltic Furniture Components“ bankroto bylos elektroninės bylos kortelės nustatyta, kad Kauno apygardos 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų BUAB „Baltic Furniture Components“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ dėl nurodytos teismo nutarties 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi tenkino atskirąjį skundą, panaikino, be kita ko, 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės ProFin Holdings B. V. 70 164,56 Eur finansinis reikalavimas ir išskyrė šio finansinio reikalavimo klausimo nagrinėjimą į atskirą civilinę bylą, nustatė nemokumo administratoriui terminą atsiliepimui pateikti. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atstovui. Byloje esantis 2024 m. lapkričio 14 d. lydraštis patvirtina, kad nutarties kopija išsiųsta kreditorių atstovui advokatui Albertui Butai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Taigi šiuo atveju atskirojo skundo argumentai, kad apeliantėms nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti civilinės bylos dėl ginčijamo ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo nagrinėjime, įvertinami kaip stokojantys faktinio pagrįstumo.
17. Jau minėta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengiamos atskirojo skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pateiktu atskiruoju skundu prašoma peržiūrėti apskųstos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo, padaro išvadą, kad apeliantės iš esmės siekia išplėsti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo atskirojo skundo ribas, todėl dėl nurodytų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
18. Atskirajame skunde nurodyta, kad kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ byloje dalyvauja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, neturi tiesioginio materialiojo teisinio suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl negali būti laikomos bylą laimėjusiais ar pralaimėjusiais asmenimis ir atitinkamai iš tokių asmenų negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
19. Kreditoriai bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, taigi, remiantis bendrosiomis CPK teisės normomis, turi ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas įprastame civiliniame procese yra grindžiamas tuo, kad civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, taigi jų dalyvavimas civilinėje byloje yra būtinas ir privalomas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, civilinės bylos nagrinėjime gali dalyvauti nepriklausomai nuo jų valios, o būtent, jie civilinės bylos nagrinėjime gali būti patraukti dalyvauti teismo arba šalių iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis); jeigu galutiniu procesiniu sprendimu bus nuspręsta dėl suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų, tai lems absoliutų sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidos bankroto procese negali būti priteisiamos tik remiantis pažodiniu CPK teisės normų taikymu ir aiškinimu, o turi būti atsižvelgiama į bankroto proceso ypatumus, esmę ir tikslus. Vena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bankroto procese yra akivaizdus priešingas teisinis suinteresuotumas, egzistuojantys priešpriešiniai reikalavimai, šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas, kitos reikšmingos aplinkybės. Dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama tokiu būdu, kad nebūtų pažeista teisinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-355-407/2024).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
23. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024).
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta šios nutarties 19-23 punktuose, padaro išvadą, kad kreditorės, kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti tiek subjektais, turinčiais teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek subjektais, į kuriuos gali būti nukreipiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir tai priklauso nuo šių asmenų teisinio suinteresuotumo bei byloje pareikštų reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas kreditorei ProFin Holdings B. V. iš kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“. Procesas dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo pradėtas apeliančių iniciatyva. Ginčą laimėjusi šalis, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, yra aiškiai išreikšta. Tuo atveju, jeigu kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ nebūtų pateikę atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas nemokumo administratorės neginčytas kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas, tai šiai kreditorei nebūtų reikėję teikti rašytinių paaiškinimų ir kitų procesinių dokumentų dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, atitinkamai nebūtų užvesta civilinė byla ir nebūtų patirtos kreditorės bylinėjimosi išlaidos. Todėl yra pagrįsta teigti, kad iš kreditorių, inicijavusių civilinį ginčą, kuriame buvo išspręstas finansinio reikalavimo pagrįstumas, turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos laimėjusiai šaliai.
25. Nors apeliantės nurodo, kad atskiruoju skundu buvo reiškiamas reikalavimas dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinis reikalavimas, panaikinimo, prašant teismo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės teismo nuožiūra, tai nesudaro pagrindo kitokiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Tiek iš kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, tiek iš šiame apeliaciniame procese nagrinėjamo atskirojo skundo pagrindo matyti, kad kreditorės kelia abejones dėl kreditorės ProFin Holdings B. V. finansinio reikalavimo (jo dalies) pagrįstumo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorės MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ turi priešingą teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi.
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl apeliančių atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju atmetus kreditorių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“ atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja kreditorė ProFin Holdings B. V. (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
29. Kreditorė ProFin Holdings B. V. teismui pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 781 Eur išlaidas pagal 2025 m. vasario 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. GC20250024 (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteisiamos kreditorei ProFin Holdings B. V. lygiomis dalimis iš apeliančių MB „Logarta“ ir UAB „IRMautomatika“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš mažosios bendrijos „Logarta“ (juridinio asmens kodas 300890829) ir uždarosios akcinės bendrovės „IRMautomatika“ (juridinio asmens kodas 302783879) priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nyderlandų bendrovei ProFin Holdings B. V. (juridinio asmens kodas 66809118) po 390,50 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė