Byla Nr. 1S-156/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina
Gaudutienė,
sekretoriaujant Audronei
Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui
Mindaugui Bliuvui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. Š. (A. Š. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria įtariamajam A. Š. kardomosios priemonės - suėmimo terminas
pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010-08-11.
Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su
baudžiamosios bylos medžiaga,
n
u s t a t ė:
A. Š. įtariamas
tuo, kad dalyvavo šaunamaisiais
ginklais ginkluoto nusikalstamo
susivienijimo veikloje bei dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo daromuose
sunkiuose nusikaltimuose,
o būtent:
nuo 2003 metų
Vilniuje R. B. , pravardėmis
„Remis“, „Lysij“, kartu su kitais asmenimis bendrai nusikalstamai veiklai
suvienijęs G. L. , pravardėmis „Gena“,
„Chotabyč“,
J. D. , pravardėmis „Maks“,
„Kit“, „Chramoj“, „Jončikas“, A. D. pravarde „Chirurgas“, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio
ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, sukūrė nusikalstamą
susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti,
laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių
medžiagų ir jas platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tuo pačiu laikotarpiu,
R. B. ir pastarojo nurodymu G.
L. , J. D. , A. D. į
šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė jį (A. Š. ), J. S. ,
Ž. T. , A.
T. , J. Š. , A. B. ,
R. B. , L.
G. , S. L. , J. J. ,
D. K. , V.
L. , J. Z. , G. Č. ,
S. K. , R.
A. , A. M. , A. K. ,
M. D. , V.
B. , J. K. , A. F. .
R.
B. paskirstė nusikalstamo susivienijimo
nariams vaidmenis: nurodė G. L. ,
J. D. , A.
D. Lietuvos Respublikoje neteisėtai
gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius
kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, surasti ir įtraukti į nusikalstamą
susivienijimą
kitus asmenis, kurie platintų minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, detalizuoti
nusikalstamų veikų planus, vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams
neteisėtai
disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų disponavimo
tikslu nuomoti ir naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, šių
medžiagų platinimui įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus ir jų metu
aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, tik
psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio
abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.
Vykdant R. B. nusikalstamos
veiklos planą ir jam vadovaujant, o taip pat pastarajam pavedus G. L. ,
J. D. , A.
D. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo
susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai, dalyvaudami nusikalstamo
susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir
psichotropinėmis medžiagomis, atliko tokius veiksmus: R. B. , G. L. ,
J. D. , A.
D. , jis, J. S. , Z. T. ,
A. T. , J. S. , A. B. , R. B. ,
L. G. ,
S. L. ,
J. J. , D.
K. , V. L. , J. Z. ,
G. Č. , S.
K. , R. A. , A. M. ,
jis, M. D. , V.
B. , J. K. , A. F. Lietuvos
Respublikoje neteisėtai įvairiais kiekiais gamino, perdirbo, įgijo,
laikė, gabeno narkotines, psichotropines medžiagas,
jų platinimo tikslais naudojosi savo bei nuomotomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir
Vilniaus rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus
Vilniaus, Vilniaus rajone, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo
slaptus mobiliojo ryšio abonentinius
numerius, periodiškai juos
keičiant, palengvinančius
nusikalstamų veikų darymą.
R.
B. , G. L. , J. D. ,
A. D. iš nusikalstamo
susivienijimo veiklos gautas lėšas
paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams, dalį lėšų skirdavo
sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo
susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms -
patalpų nuomai, nusikaltimo įrankiams narkotinių
ir psichotropinių medžiagų pakavimo, svėrimo priemonėms - įgyti, bei mokėjo nusikalstamo susivienijimo nariams jų dalį pinigų
už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose.
Taip dalyvaudamas
nusikalstamo susivienijimo veikloje A. Š. disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas
tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent;
nusikalstamo
susivienijimo organizatoriui ir vadovui R. B. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis,
2009 m. gegužės - birželio mėn. Lietuvos
Respublikos teritorijoje G. L. ir J. D. neteisėtai
įgijo iš tyrimo nenustatytų
asmenų psichotropinę medžiagą - 0,064 gramus, metamfetamino, kurią, nuo įgijimo
momento Vilniuje neteisėtai laikė, gabeno,
perdavė jam (A. Š. )
ir nurodė įgytą psichotropinę medžiagą realizuoti. Jis, vykdydamas nusikalstamo
susivienijimo narių G. L. ,
J. D. nurodymą, įgytą
psichotropinę medžiagą 2009 m. gegužės mėn. Vilniuje neteisėtai laikė,
gabeno, iki 2009-05-15, maždaug 13.30 val., laikė bute, esančiame (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, po ko įgytą psichotropinę medžiagą už 20 litų. pardavė
liudytojui Nr.10, kuriam taikomas anonimiškumas.
Šiais savo veiksmais A.
Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką,
numatytą Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 249 str. 2 d., 260 str. 1 d.
Nusikalstamo susivienijimo
organizatoriui ir vadovui R. B. parengus
nusikalstamo susivienijimo
veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 m. lapkričio mėn.
Lietuvos Respublikos teritorijoje G.
L. ir J. D. neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų psichotropinę medžiagą - 1,33 g
metamfetamino - ir psichotropinę medžiagą - 0,046 g lorazepamo, kurias nuo
įgijimo momento Vilniuje neteisėtai laikė, gabeno, perdavėjam (A. Š. )
ir nurodė įgytą psichotropinę medžiagą
realizuoti. Jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių G.
L. , J. D. nurodymą, įgytas psichotropines medžiagas 2009 m.
lapkričio mėn. Vilniuje neteisėtai gabeno, laikė tikslu ją realizuoti iki 2009-11-11 kratos
bute, esančiame (duomenys, Vilniuje.
Šiais savo veiksmais A. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką,
numatytą BK 249 str. 2 d., 260 str. 1 d.
A. Š. vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio
tvarka sulaikytas 2009-11-11, jam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-12
nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėlesnėmis teismo nutartimis
suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi įtariamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas
pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog A.
Š. įtariamas padaręs tyčinius labai sunkius ir sunkius nusikaltimus
bei už kuriuos įtariamajam gali būti paskirta labai griežta laisvės atėmimo
bausmė, jis neturi tvirtų socialinių ryšių, niekur nedirba. Teismo manymu, šios
aplinkybės leidžia manyti, kad A. Š.
gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar
teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nurodoma, kad A. Š. įtariamas ne
atsitiktinių, o gerai organizuotų ir iš anksto suplanuotų, nusikaltimų
padarymu, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad
būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3
punktas). Teismas
nustatė, kad byla yra sudėtinga, nes šioje byloje sulaikyta daugiau nei
keturiasdešimt įtariamųjų, tiriami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, susiję
su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
Įtariamasis
A. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir
kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
Įtariamasis nurodo, jog apygardos teismas padarė
nepagrįstas išvadas, kad jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo
pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtariamojo teigimu, jis turi sugyventinę bei
tris nepilnamečius vaikus, su kuriais jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai, bei
pastovią gyvenamąją vietą. Be to, būdamas laisvėje, jis turi galimybę
įsidarbinti. Suimtasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki šių jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo teistas, neturi
administracinių nuobaudų.
Teismo posėdyje dalyvavusi gynėja ir įtariamasis
A. Š. prašo įtariamojo
skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Įtariamasis A. Š. , nesutikdamas su skundžiama nutartimi,
prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją
priemonę. Toks suimtojo prašymas negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas BPK 130
straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios
kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos
nesuteikė skundą nagrinėjančiam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja
priemone. Pastarasis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti
skundžiamą teismo nutartį. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti
jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės
instancijos teisme negali būti tenkinamas.
Nors įtariamasis savo skunde nurodė
netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su
teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Todėl
apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d.
nutartimi įtariamajam A. Š. kardomosios
priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas,
pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių
reikalavimų.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga
yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą
veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui
pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas
pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų
padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar
pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų
reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje
yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie
duomenys yra: kitų įtariamųjų, liudytojų parodymuose, parodymo atpažinti
protokoluose, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktoje medžiagoje,
tarnybiniuose pranešimuose pateiktuose duomenyse bei kituose ikiteisminio
tyrimo metu surinktuose dokumentuose.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria Vilniaus
apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima
pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo
dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio
įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusiklastomoms veikoms. Be to, už
nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariamas A. Š. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių
metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra
išnykusios.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas
įtariamajam A. Š. kardomosios
priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122
straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus,
numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
BPK 122 straipsnio 2 dalis
nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti
paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją
vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje
ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30
d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba
pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir
įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122
straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta
aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui
skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu
pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga
taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti,
kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar
teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas
pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis
konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas
suėmimo pagrindas. A. Š. įtariamas padaręs tyčinius labai sunkius ir sunkius
nusikaltimus ( BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kuriuos įstatyme numatyta
griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės
tikimybė, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas
nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.
Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti
suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t.
y. kad įtariamasis neturi darbo kaip ir
legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, todėl tai tik dar labiau sustiprina manymą,
kad jis gali bėgti (slėptis) nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, taip pat
prokuroro ar teismo. Įvertinęs pirmiau minėtas
aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos
teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą
suėmimo skyrimo pagrindą.
Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad yra
pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis A. Š. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus
nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122
straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija
apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas
kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos
veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas atsižvelgė į
tai, kad A. Š. , nors ir
anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu
įtariamas nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje padarymu, įtarimai
pareikšti dėl didelio skaičiaus nusikaltimų, kurie, kaip įtariama, įvykdyti
veikiant nusikalstamame susivienijime, be to, iš šios nusikalstamos veikos buvo
gaunamos ir pragyvenimo lėšos, o jis būdamas laisvėje legalaus pragyvenimo
šaltinio neturėjo. Tad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas
laisvėje įtariamasis A. Š. gali
daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas
suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo
skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių
mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be
bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo
pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127
straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra
nustatyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra
vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę
apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei
liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba
liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš
užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių
atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir
pan. (24 punktas). Šiuo atveju apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra
tiriamas didelis skaičius nusikalstamų veikų, padarytų veikiant nusikalstamame
susivienijime, byloje daug įtariamųjų, tenka atlikti gausius proceso veiksmus,
pagrįstai pripažino bylą ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Aukštesnės
instancijos teismas sutinka su tokia išvada, kuri savo ruožtu sudaro specialų
kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo daugiau nei šešiems mėnesiams
pagrindą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, vilkinimo
faktų nenustatyta. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo apklausti kiti
įtariamieji, liudytojai, išsiųsti paklausimai, gauti atsakymai, paskirti
objektų tyrimai, gautos objektų tyrimo specialisto išvados, atlikti kiti
proceso veiksmais.
Įtariamojo A. Š. skunde nurodyti
asmeninio pobūdžio argumentai (turi sugyventinę, tris nepilnamečius vaikus,
pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas, turi galimybę
įsidarbinti), bei kiti skundo argumentai, negali būti vertinami kaip išimtinai
prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys įtariamajam
paskirtos kardomosios priemonės naikinimą ar būti pakankami šiai kardomajai
priemonei paneigti.
Dėl šių motyvų
skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Teisėja
vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,
n
u t a r i a:
įtariamojo A. Š. (A.
Š. ) skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja
Regina Gaudutienė