Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04340-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.8.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Baltų teisių gynimo fondas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic financial intelligence“ dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ „Baltų teisių gynimo fondas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį patikslino, juo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 2023 m. spalio 26 d. deklaraciją apie statinių statybos užbaigimą Nr. ARCCR-00-231026-11746, 2023 m. spalio 26 d. deklaraciją apie statinių statybos užbaigimą Nr. ARCCR-00-231026-11749, 2023 m. spalio 26 d. deklaraciją apie statinių statybos užbaigimą Nr. ARCCR-00-231026-11751, įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą apie UAB „Baltic Financial Intelligence“ (juridinio asmens kodas 305273707) nuosavybės teises į pastatus - ūkinius pastatus ir pripažinti UAB „Dolika“ (juridinio asmens kodas 305390799) į pastatus - ūkinius pastatus, adresu: (a) (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (b) (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (c) (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Baltic financial intelligence“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
3. Atsakovė UAB „Dolika“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 10 d. gautas ieškovės VšĮ „Baltų teisių gynimo fondas“ pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė, be kitko, nurodė, kad ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo atsisakius ieškinio pasekmės jai žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės VšĮ „Baltų teisių gynimo fondas“ pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio patenkintas. Teismas nutarė civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Baltų teisių gynimo fondas“ ieškinį atsakovėms UAB „Dolika“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bauleta“, UAB „Baltic financial intelligence“ dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės pripažinimo, nutraukti. Teismas nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-662-868/2025 (buvęs bylos Nr. e2-8880-868/2024) taikytas laikinąsias apsaugos priemones; įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei VšĮ „Baltų teisių gynimo fondas“, juridinio asmens kodas 306666364, žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 18 d., dalį – 624 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus), mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM91130. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas gali bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
5.2. Teismas nustatė, jog ieškovės rašytiniame pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio nurodyta, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos, sprendė, kad ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl konstatavo, jog pagrindas priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.
5.3. Teismas, priėmęs pareiškimą, bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė UAB „Dolika“ teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliantė pažymi, kad ieškovė pateikė netiesioginį ieškinį dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės pripažinimo, atsakovais įtraukdama apeliantę ir atsakovę UAB „Baltic financial intelligence“ .
6.2. Apeliantės nuomone, ieškovė netiesioginį ieškinį pateikė ir veikė apeliantės, o ne savo vardu. Atitinkamai, ieškovei negalėjo būti plečiamai suteikiamos procesinės teisės dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo.
6.3. Teismas, priimdamas ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo neįsitikino, kad toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Teismas nevertino, kad apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, kuriai bankroto byla iškelta 2024 m. birželio 22 d. (visa ši informacija teismui neabejotinai buvo žinoma, kadangi išsamiai buvo išdėstyta 2024 m. rugsėjo 30 d. prašyme dėl posėdžio atidėjimo). Teismas neįvertino, kad ieškovė, teikdama netiesioginį ieškinį, veikia visų skolininko kreditorių interesais.
6.4. Apeliantei akivaizdu, kad ieškovė apsimestinai gynė kreditorių interesus, o iš tiesų siekė asmeninės naudos. Tokiais tiek ieškovės, tiek teismo procesiniais veiksmais buvo paneigta pagrindinė netiesioginio ieškinio instituto paskirtis – ginti visų įmonės kreditorių interesus, gautas lėšas įskaitant į bendrą įmonės kreditorių sąskaitą.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Baltic financial intelligence“ su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Atsakovė UAB „Baltic financial intelligence“ pažymi, kad nuosekliai laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų pagrindų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.
7.2. Nors apeliantė skunde nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės atsisakyti netiesioginio ieškinio, kadangi tokios teisės (įgaliojimo) jai nesuteikė apeliantė, tačiau pažymi, kad teisės doktrina, kuria remiasi apeliantė, nėra teisės aktas, kurį šalys privalo žinoti ar privalomai juo vadovautis. Šalys gali nebūti susipažinusios su visais moksliniais straipsniais, todėl apeliantė, norėdama remtis teisės doktrina, turėjo kartu su skundu pateikti tuos šaltinius, kuriais vadovavosi, o ne nuorodas į jas. Nesant šių šaltinių, negalima patikrinti, kokiame kontekste buvo pateikti autorių išaiškinimai ir ar jie taikytini byloje.
7.3. Pažymi, kad apeliantė skunde nenurodė jokių konkrečių imperatyvių teisės normų, kurioms prieštarauja ieškovės atsisakymas nuo ieškinio.
7.4. Apeliantės teiginiai, kad teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukus bylą, apeliantei yra užkertamas kelias ginti kreditorių interesus ir reikšti tiesioginį ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dalyku, yra deklaratyvūs bei prieštaraujantys įstatymui.
7.5. Atsakovės UAB „Baltic financial intelligence“ nuomone, nagrinėjamu atveju tapačių reikalavimų pareiškimas yra neįmanomas. Atsakovai akvaizdu, kad net jei apeliantės nemokumo administratorė taip pat nuspręs ginčyti atsakovės UAB „Baltic financial intelligence“ surašytas deklaracijas apie statinių statybos užbaigimą ir atsakovės UAB „Baltic financial intelligence“ nuosavybės teisę į statinius, tai tą jis darys pareikšdama tiesioginius reikalavimus atsakovės UAB „Baltic financial intelligence“ atžvilgiu. Atitinkamai, apeliantės ieškinys nebus grindžiamas netiesioginio ieškinio instituto nuostatomis. Todėl net jei apeliantė pareikš ieškinį atsakovei UAB „Baltic financial intelligence“, kuriame bus nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, tie patys įrodymai ir net analogiški reikalavimai, tai pasirėmus kitu teisiniu pagrindu (pvz., actio Pauliana ar pan.), apeliantės reikalavimas nebus laikomas tapačiu šios bylos reikalavimui ir galės būti savarankiškai nagrinėjamas.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Ieškovės nuomone, nors nuo bankroto bylos skolininkei iškėlimo praėjo 6 mėnesiai, UAB „Dolika“ nemokumo administratorė per šį laikotarpį neišreiškė absoliučiai jokios pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir byloje nebuvo aktyvi. Susidomėjimą byla apeliantė UAB „Dolika“ išreiškė tik tuomet, kai ieškovė, pasinaudodama jos, ieškovės teise, atsisakė ieškinio.
8.2. Ieškovė, būdama UAB „Dolika“ kreditore, parengė ir pateikė ieškinį, samdė atstovus, patyrė bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį ir pati, naudodamasi CPK įtvirtintomis teisėmis, nusprendė atsisakyti ieškinio. Tokią teisę ieškovė turi nepriklausomai nuo apeliantės pozicijos, kuri iki šiol niekada nebuvo išreikšta byloje.
8.3. Ieškovės nuomone, jeigu apeliantė UAB „Dolika“ mano, kad jos interesai yra kokiu nors būdu pažeidžiami, ji turi visas galimybes pati inicijuoti civilinę bylą teisės aktuose įtvirtintais teisiniais pagrindais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria byla nutraukta, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta:
12.1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-861-936/2025 atsakovei UAB „Dolika“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bauleta“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 22 d.
12.2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarta likviduoti BUAB „Dolika“ dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 13 d.
12.3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BUAB „Dolika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d., 2024 m. gruodžio 12 d., 2025 m. vasario 21 d. nutartimis kreditorių sąrašas patikslintas.
12.4. Nustatyta, kad ieškovė yra BUAB „Dolika“ kreditorė su 612 534 Eur kreditiniu reikalavimu (2025 m. vasario 21 d. nutartis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas sprendė, kad ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teismas visiškai neįvertino apeliantės procesinės padėties byloje, netiesioginio ieškinio instituto ir jį reguliuojančių teisinių normų. Pažymi, kad apeliantė ieškovei nesuteikė jokių įgaliojimų, nedavė jokių pavedimų, nebuvo sudarę jokių atstovavimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovė galėjo įgyvendinti apeliantės procesines teises ir pareigas, o konkrečiai šiuo atveju – pateikti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsižvelgdama į tai apeliantė mano, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir egzistuoja pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį negaliojančia.
15. Kaip žinoma, CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai).
16. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliniame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.
17. Pagal CPK 293 straipsnį, teismas gali nutraukti bylą dėl ieškinio reikalavimų, kurie atitinka nurodytoje proceso teisės normoje nustatytus bylos nutraukimo pagrindus. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.
18. Tam tikrais atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. CPK 42 straipsnio 2 dalimi teismas įpareigotas nepriimti ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio teismui nėra besąlyginis pagrindas bylai nutraukti, teismas neturi priimti atsisakymo ieškinio, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-158/2007). Gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies teismas turi nustatyti, ar nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių nurodytą pagrindą teismui nepriimti atsakymo nuo ieškinio. Prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai susipažinęs su ieškovės procesiniai dokumentais, pažymi, jog ieškovė (BUAB „Dolika“ kreditorė) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu.
20. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
22. Minėtas reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja tai, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju bylos dalyką, be kitko, sudaro ir klausimas, ar asmuo apskritai turi teisę reikšti tokį ieškinį. Kaip žinoma, atsižvelgus į tai, jog netiesioginio ieškinio sąlygų vertinimas bei jų nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ieškinio priėmimo stadijoje šių sąlygų vertinimas materialinės teisės aspektu neturi ir negali būti atliekamas. Išimtinė aplinkybė ieškinio priėmimo atveju gali būti tik faktas, jog akivaizdžiai matyti, kad ieškovas minėtų sąlygų netenkina. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Dėl to liko neįvertintas klausimas, ar ji gynė įmonės BUAB „Dolika“ kreditorių interesus, ar savo, ar ji turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį.
23. Antras svarbus aspektas yra tas, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 56 straipsnio 2 dalis). JANĮ 66 straipsnyje, reglamentuojančiame nemokumo administratoriaus funkcijas, numatyta, kad nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl to darytina išvada, kad nemokumo administratorius, o ne ieškovės kreditoriai atstovauja bankrutuojančią įmonę bylose su visomis šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę atsisakyti ieškinio. Tam, kad nemokumo administratorius galėtų atsisakyti byloje reiškiamų (palaikomų) reikalavimų ar jų dalies nėra reikalingas atskiras įmonės kreditorių, kreditorių komiteto sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-514-302/2021 50 punktą). Dėl nurodyto reglamentavimo spręstina, kad ieškovei VšĮ „Baltų teisių gynimo fondas“ atsisakius ieškinio, ir kiti kreditoriai gali ginti įmonės kreditorių interesus reikšdami ieškinį.
24. Trečias svarbus aspektas tas, jo tam, kad nemokumo administratorius galėtų atsisakyti byloje reiškiamų (palaikomų) reikalavimų ar jų dalies nėra reikalingas atskiras įmonės kreditorių, kreditorių komiteto sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-514-302/2021 50 punktą). O tai, kad atsisakius nuo ieškinio ieškovės kreditoriai jokios naudos negavo, teismų praktikoje nelaikoma prieštaravimu imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-514-302/2021 51 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-248-407/2022). Taigi, teismų praktikoje nurodoma, jog netgi bankroto administratoriaus, atstovaujančio įmonės interesus, ieškinio atsisakymas nelaikomas prieštaravimu imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šiuo atveju, kaip žinoma, ieškinio atsisakė grupę kreditorių vienijanti ieškovė.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kiti kreditoriai, pati įmonė gali ginti savo interesus reikšdama analogišką ieškinį, kad ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra ir jokio pagrindo konstatuoti BUAB „Dolika“ kreditorių teisių pažeidimo bei dėl šio ieškovės atlikto procesinio veiksmo – reikalavimų atsisakymo.
26. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nors ir lakoniškai, tačiau teisingai nustatė bylai esmingai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymą, teismo vaidmenį nagrinėjant su viešuoju interesu susijusias bylas, dėl to buvo priimtas teisingas procesinis sprendimas.
27. Atskirai pažymėtina, kad apeliantė prašė panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, tačiau argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, į bylos baigtį, platesnių argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo irgi neteikia.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Atmetus apeliantės skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.
31. Atsakovė UAB „Baltic financial intelligence“ pateikė įrodymus, kad patyrė 1 089 EUR bylinėjimosi išlaidų.
32. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
33. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarytų 895,16 Eur (apmokėta 2025 m. kovo 10 d.).
34. Nustatyta, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį, bylos dalykas nereikalavo gilių specialių žinių, todėl išlaidos mažinamos ir atsakovei iš ieškovės priteisiama 895 Eur.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic financial intelligence“, juridinio asmens kodas 305273707, iš ieškovės viešosios įstaigos „Baltų teisių gynimo fondas“, juridinio asmens kodas 306666364, 895 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Aušra Maškevičienė