Civilinė byla Nr. 2-1097-943/2020

            Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00295-2020-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.;   

 3.1.14.8.1.

         (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 92 636,75 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3.       Teismas nustatė, kad pagal ieškovo pateikto ieškinio turinį galima spręsti, jog ieškovo ieškinys galimai grindžiamas paties ieškovo subjektyviu vertinimu, neteisėtais Kauno apygardos teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-532-254/2020, t. y. nepagrįstu atsisakymu priimti į bylą ieškovo ir jo sutuoktinės 2020 m. gegužės 13 d. pateiktus atsiliepimus į ieškovo G. G. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes ieškovai pateikė apeliacinį skundą, jis yra priimtas, tačiau yra nagrinėjamas ieškovo (byloje atsakovo) V. J. apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (aiškiai pažeidė įstatymą), o nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamas iš neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra peržiūrėtas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Be to, ieškovas savo ieškinyje kelia klausimą ir dėl kitų teismo darbuotojų galimai neteisėtai atliktų veiksmų sprendžiant jau aptartos bylos ruošimo ir siuntimo į apeliacinės instancijos teismą klausimą, todėl šiuo metu ieškovo ieškinys yra priešlaikinis ir negali būti nagrinėjamas teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskirajame skunde apeliantas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6, 34, 43, 59 straipsnių nuostatas, nes klausimo nesprendė vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

4.2.                      Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio nuostatas, nes nesprendė klausimo vadovaujantis procesinėmis V. J. teisėmis, protingumo, teisingumo principais.

4.3.                      Teismo atsakymas į civilinę bylą Nr. e2-532-254/2020 registruoti ir priimti atsakovo toje byloje V. J. atsiliepimą yra neteisėti veiksmai, netinkamai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.248, 6.272. 6.250, 6.251, 6.271 – 6.273 straipsnių nuostatas. Teismas nesilaikė teismų praktikos taikant minėtas nuostatas.

4.4.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo neįsiteisėjimas ieškovui                  neužkerta kelio teismui paduoti ieškinį dėl teismo atsisakymo registruoti ir priimti atsakovo V. J. atsiliepimą, kitus procesinius dokumentus byloje.

4.5.                      Ieškinys nekildinamas (tik) iš neteisėto teismo sprendimo – tai patvirtina ir teismo teiginys „kelia klausimą dėl kitų teismo darbuotojų galimai neteisėtai atliktų veiksmų“, teismas tų darbuotojų nepagrįstai neįvardijo, jų įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas kitose proceso stadijose, todėl ieškinys nėra priešlaikinis. Teismas nenustatė jokių trūkumų. Nėra pagrindo nepriimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teismas neteisėtai nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, jei jų būtų (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

4.6.                      Ieškinio dalyko ir pagrindo suformavimas yra išimtinė V. J. teisė, todėl teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 ir 30 straipsnių nuostatas.

4.7.                      Teisėjęs, priėmęs skundžiamą nutartį, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo – jo šališkumą įrodo ieškovo 2020 m. birželio 2 d. atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-12011-848/2020, civilinės bylos Nr. 2-621-848/2017 medžiaga, jo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-390/2017.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

6.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos  (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

7.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

8.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nenustatė pareikšto ieškinio trūkumų, o sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tokį ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina ar tokia teismo nutartis yra pagrįsta.

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-532-254/2020, galimai neteisėtais teisėjo veiksmais (atsisakant priimti procesinius dokumentus (apeliacinį skundą)) civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020) buvo pažeistos ieškovo ir jo sutuoktinės teisės, ir tokiu būdu padaryta žala, pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį ieškovo ieškinį, nurodė, kad ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas apeliacine tvarka, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti paduotą taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovas, skųsdamas teismo atsisakymą priimti ieškinį, nurodo, kad jo ieškinys nekildinamas tik iš neteisėto teismo sprendimo, o Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo neįsiteisėjimas ieškovui neužkerta kelio teismui paduoti ieškinį dėl teismo atsisakymo registruoti ir priimti atsakovo V. J. atsiliepimą ir kitus procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

10.       Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, reiškiant ieškinį ieškovui tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis suformulavęs ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedamas su teisėjo veiksmais, atliktasi nagrinėjant civilinę bylą. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės ar nutartis, kuria grindžiami atsakovės neteisėti veiksmai, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas yra įsiteisėję. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

11.       Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1051-1120/2020 buvo nutarta Kauno apygardos teismo     2020 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria netenkintas V. J. prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, palikta nepakeista. Taigi, šiuo metu aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, buvo įvardytos kliūtimi ieškovo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, jau yra išnykusios.

12.       Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas, padarė klaidingą išvadą. Jei teismas, nagrinėjantis ieškovo ieškinį, manytų, kad toks ieškinys negali būti išnagrinėtas dėl kitos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, priklausomai nuo procesinės situacijos byloje gali būti sprendžiama tiek dėl bylų sujungimo, tiek dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13.       Atskirajame skunde ieškovas taip pat teigia, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendęs teisėjas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jo galimą šališkumą įrodo ieškovo 2020 m. birželio 2 d. atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-12011-848/2020, civilinės bylos Nr. 2-621-848/2017 medžiaga, teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-390/2017.

14.       Ieškovas nedetalizuoja kuo būtent pasireiškia teisėjo šališkumas ir kaip tai pagrindžia jo nurodomos civilinės bylos ir procesiniai dokumentai, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomus procesinius dokumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių, nagrinėjamoje byloje ieškinio priėmimo klausimą sprendęs Kauno apygardos teismo teisėjas, privalėjo nusišalinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 71 straipsnį situacijų, kada tam pačiam teisėjui yra draudžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, sąrašas yra ribotas. Situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitą su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo sritį ir pati savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo. Taip pat draudimas netaikomas, kai teisėjas, neišdėstydamas nuomonės dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

15.       Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo, o kitų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl teismo šališkumo apeliantas nenurodė, todėl šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimą procesinį pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Taigi, ieškovas teisę į nušalinimą esant tokiam pagrindui galės realizuoti pirmosios instancijos teisme.

16.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė