Civilinė byla Nr. e2A-2394-392/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26392-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.9.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „SPV-11“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo išspręsti ginčą iš esmės ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2023 m. gruodžio 15 d. UAB „SPV-11“ sudarė su ieškove Administravimo sutartį Nr. MBV-SUT-23-1498, kuria susitarė, jog ieškovė teiks administravimo paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiai dienai atsakovo atžvilgiu yra susidaręs 701,77 Eur įsiskolinimas už patalpų šildymą. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu įpareigoti administratorių atsisakyti vartotojui reiškiamų piniginių pretenzijų už vartotojo butui tiekiamą šilumos energiją iki bus užbaigta pastato rekonstrukcijos procedūra. Atsakovo prašymas buvo patenkintas, tačiau ieškovė su priimtu nutarimu nesutinka. Paaiškino, kad administratorius nagrinėjamu atveju veikia kaip tarpininkas tarp paslaugos tiekėjų ir namo gyventojų. Kiekvieną mėnesį administratoriui yra pateikiama paslaugos tiekėjo PVM sąskaita faktūra, kuri atitinkamai paskirstoma namo bendrasavininkams. Ieškovės vertinimu, po turto faktinio perdavimo pirkėjui dienos visus mokesčius privalo apmokėti pats atsakovas kaip tiesioginis resursų naudotojas, kuriam kyla pareiga, kaip vartotojui, apmokėti mokesčius, susijusius su energetinių resursų naudojimu. Pastebėjo, kad atsakovo šilumos suvartojimas nėra minimalus, todėl darytina išvada, kad patalpomis/butu yra naudojamasi. Šiuo atveju VVTAT nesikreipė į statytoją dėl duomenų pateikimo apie tai, kada faktiškai buvo perduotos patalpos ir išimtinai vadovavosi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Statytojas ieškovei pateikė turto atlaisvinimo aktą, kuriuo butas/patalpa esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlaisvintas ir perduotas atsakovui 2023 m. balandžio 7 d. Taigi, darytina išvada, kad VVTAT priimtas nutarimas yra neteisėtas, todėl privalo būti naikintinas, o atsakovui kyla pareiga apmokėti mokesčius, susijusius su energetinių resursų naudojimu.
2. Atsakovas prašė palikti galioti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, įpareigojantį ieškovę atsisakyti atsakovui pareikštų piniginių pretenzijų už jo butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas iki bus baigta pastato rekonstrukcija. Atsakovas nurodė, kad ieškovė su pardavėju visų nebaigto rekonstruoti pastato patalpų pirkėjų vardu 2023 m. gruodžio 15 d. sudarė Administravimo sutartį Nr. MBVSUT231498, pagal kurią nuo 2024 m. sausio pradėjo kas mėnesį atsakovui išrašinėti PVM sąskaitas faktūras už atsakovo butui suteiktas komunalines paslaugas ir reikalauti už jas sumokėti. Su sąskaitomis atsakovas susipažino tik 2024 metų rugsėjo mėnesį, kuomet jau buvo padavęs prašymą Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai dėl ginčo išnagrinėjimo. Iki tol el. paštu atsakovas iš ieškovės gaudavo tik nedetalizuotas sumas su raginimu jas apmokėti. Atsakovo teigimu, tvarka už butui pastato rekonstrukcijos metu teikiamas komunalines paslaugas numatyta 2022 m. gruodžio 29 d. su UAB „SPV11“ sudarytos notarinės sutarties dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo 8.2.5 dalyje. Kadangi pastato rekonstrukcija iki šiol nėra baigta, pareiga atsakovui mokėti su buto eksploatacija susijusius mokesčius neatsirado. Pastato patalpos buvo šildomos ir iki minėtos administravimo sutarties sudarymo dienos, tačiau po diskusijų statytojas pinigų už patiektą šilumą vis dėlto nepareikalavo. Ieškovės atliekama pastatui tiekiamos energijos paskirstymo funkcija nepaneigia fakto, kad rekonstruojamo pastato šilumos gamybos įrenginių savininkas, eksploatuotojas ir pastatui rekonstrukcijos vykdymo metu reikalingų energijos resursų tikrasis pirkėjas yra pardavėjas. Pažymėjo, kad bute niekas negyveno ir negyvena, o už buto įrengimo metu patirtas tiesiogines komunalinių paslaugų išlaidas (elektros, buitinių atliekų tvarkymo) atsakovas atsiskaito tiesiogiai pagal su atitinkamų paslaugų tiekėjais sudarytas paslaugų sutartis.
3. Teisme gauta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada (atsiliepimas), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, tarnyba nutarė patenkinti vartotojo V. S. prašyme keliamą reikalavimą, įpareigojant UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakyti vartotojui pareikštų piniginių pretenzijų už jo butui teikiamas komunalines ir tiekiamas kitas paslaugas iki bus užbaigta pastato statybos užbaigimo / rekonstrukcijos procedūra, įpareigojant šį atsisakymą vartotojui pateikti raštu.
4. Trečiasis asmuo byloje UAB „SPV-11“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį atmesti.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareigos atsiskaityti už su buto eksploatacija susijusius mokesčius, todėl svarbu nustatyti, kam – statytojui (trečiajam asmeniui UAB „SPV-11“) ar vartotojui (atsakovui V. S.) – kyla pareiga šiuos mokesčius sumokėti.
7. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovas kartu su UAB „SPV-11“ sudarė nekilnojamojo turto, tai yra buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo sutartis). 2023 m. gruodžio 15 d. UAB „SPV-11“ su ieškove sudarė namo administravimo sutartį Nr. MBV-SUT-23-1498, kurios pagrindu ieškovė, kaip namo administratorė, atsakovui siuntė pranešimus apmokėti už jo butui suteiktas komunalines paslaugas.
8. Atsakovas 2024 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu įpareigoti administratorę UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakyti vartotojui reiškiamų piniginių pretenzijų už vartotojo butui tiekiamą šilumos energiją iki bus užbaigta pastato rekonstrukcijos procedūra. VVTAT 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu V. S. prašymą tenkino: įpareigojo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakyti vartotojui V. S. pareikštų piniginių pretenzijų už vartotojo butui teikiamas komunalines ir tiekiamas kitas paslaugas iki kol bus užbaigta pastato statybos užbaigimo / rekonstrukcijos procedūra, įpareigojant šį atsisakymą vartotojui pateikti raštu.
9. Ieškovės vertinimu, po turto faktinio perdavimo pirkėjui dienos visus mokesčius privalo apmokėti pats atsakovas kaip tiesioginis resursų naudotojas, kuriam ir kyla pareiga, kaip vartotojui, apmokėti mokesčius, susijusius su energetinių resursų naudojimu. Pasak ieškovės, vadovaujantis turto atlaisvinimo aktu, butas buvo atlaisvintas ir perduotas atsakovui 2023 m. balandžio 7 d.
10. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog iki faktinio buto perdavimo jam dienos už butui tiekiamą šildymą ir kitus energetinius resursus turi pareigą atsiskaityti pats statytojas, o ne vartotojas kaip pirkėjas. Atsakovo teigimu, pastato rekonstrukcija iki šio atsiliepimo pateikimo teismui dienos nėra baigta, patalpų perdavimas neįvyko, todėl pareiga mokėti su buto eksploatacija susijusius mokesčius neatsirado. Taip pat atsakovas nurodė, kad už tiesiogines komunalinių paslaugų išlaidas atsiskaito tiesiogiai pagal su atitinkamų paslaugų tiekėjais sudarytas paslaugų sutartis; atsakovas šiam teiginiui pagrįsti pateikė 2024 m. lapkričio 30 d. Ignitis sąskaitą už suvartotą elektros energiją ir elektros suvartojimo istoriją.
11. Ieškovė teigė, jog įsiskolinimas susidarė už patalpų šildymą. Taigi, pastaroji įrodinėja, kad atsakovui kyla pareiga, kaip vartotojui, apmokėti mokesčius, susijusius su energetinių resursų naudojimu, t. y. už šilumą, elektrą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Byloje nėra pateikta PVM sąskaitų faktūrų, adresuotų atsakovui už jo butui tiektą šilumos energiją. Remiantis ieškovės ir atsakovo pateiktomis sąskaitomis, atsakovo 701,77 Eur skola susidarė už laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. suteiktas administravimo paslaugas, elektrą bendram naudojimui ir geoterminiam šildymui, galios dedamąją, karšto vandens ir šilumos skaitiklių nurašymą, vandenį pašildymui.
12. Byloje konstatuota, kad Pirkimo sutartimi UAB „SPV11“ pardavė atsakovui butą (duomenys neskelbtini), nebaigtame rekonstruoti name (Pirkimo sutarties 4.5. p.). Pirkimo sutarties 7.2.3 punktu pardavėjas (statytojas) įsipareigojo po visų pastate esančių butų ir kitų patalpų pilno įrengimo savo lėšomis organizuoti pastato statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo procedūras Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, kad pastatas būtų užbaigtas ir pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 31 d.
13. Pirkimo sutarties 7.2.1. punktu statytojas įsipareigojo bet kokio pobūdžio mokesčius (kiek tai nėra susiję išskirtinai su butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis) apmokėti iki Sutarties 7.2.3 punkte nurodyto statytojo įsipareigojimo įvykdymo. Tuo tarpu Pirkimo sutarties 8.2.5. punktu atsakovas po turto faktinio perdavimo jam dienos įsipareigojo pats apmokėti visus mokesčius dėl buto eksploatacijos (kiek tai susiję išimtinai su buto teikiamomis komunalinėmis paslaugomis pagal bute įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis), o po Sutarties 7.2.3 punkte nurodyto statytojo įsipareigojimo įvykdymo – mokėti ir kitus su turto ir pastato priežiūra susijusius mokesčius proporcingai turto ir viso pastato butų bei ne bendro naudojimo patalpų plotų santykiui. Pirkimo sutarties 7.2.1.1. punkte numatyta, jog paaiškėjus bet kokiems nesumokėtiems bet kokio pobūdžio mokesčiams už laikotarpį iki faktinio buto perdavimo pirkėjui dienos, statytojas privalo šiuos apmokėti savo lėšomis.
14. Ieškovė nagrinėjamu atveju tvirtino, jog vadovaujantis turto atlaisvinimo aktu, butas buvo atlaisvintas ir perduotas atsakovui 2023 m. balandžio 7 d., tačiau nurodyto akto pastaroji nepateikė (CPK 178 str.). Trečiasis asmuo UAB „SPV-11“ byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų.
15. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės UAB „SPV-11“ ir atsakovo V. S., kuriuo sprendžiamas klausimas kiek dėl vėlavimo priduoti namą kalta kiekviena iš šalių ir atitinkamai, ar kyla dėl to ieškovei pareiga atlyginti atsakovo patiriamus nuostolius (civilinė byla Nr. e2-14264-964/2024). Nors galutinis teismo sprendimas šioje byloje dar neįsiteisėjo (gautas apeliacinis skundas dėl 2024 m. gruodžio 23 d. priimto sprendimo), tačiau šios bylos nagrinėjimo ribos patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pastatas iki šiol nėra užbaigtas ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.
16. Bylos nustatytos aplinkybės liudija, jog statytojas laiku statybos procedūros neužbaigė, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad įvyko buto perdavimas, kaip tai numatyta Pirkimo sutarties 3.4 punkte, tai yra įvykdžius Pirkimo sutarties 7.2.2.1 punkte numatytą prievolę perduoti pirkėjui butą, atitinkantį sutarties priede Nr. 3a nurodytą aprašymą; duomenų, paneigiančių šias aplinkybes ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ginčo butui teikiamų paslaugų apmokėjimo, vadovaujasi Pirkimo sutarties 7.2.1.1. bei 8.2.5. punktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sutarties 7.2.1.1., 8.2.5 punktų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog pirkėjas visus butui tenkančius komunalinius mokesčius, kurie fiksuojami pagal bute įrengtus apskaitos prietaisus, apmoka pats tik nuo buto faktinio perdavimo jam dienos, o kitus su buto ir pastato priežiūra susijusius mokesčius – po pastato statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo, teismas daro išvadą, jog nesant duomenų, kad butas atsakovui būtų perduotas, pastatas užbaigtas ir pripažintas tinkamu naudoti, - atsakovui nekyla pareiga mokėti už su buto eksploatacija susijusių mokesčių pagal ieškovės pateiktas sąskaitas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Ieškovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar atsakovui kilo prievolė atsiskaityti už patalpoms suteiktą šilumos energiją po jų perdavimo. Todėl esminę reikšmę šiam ginčui turi momentas, kada turtas buvo faktiškai perduotas atsakovui, t. y. nuo kada jis tapo ne tik teisiniu, bet ir faktiniu turto naudotoju. Faktinio perdavimo momento nustatymas yra būtina sąlyga tinkamam teisės normų taikymui ir bylos išsprendimui iš esmės. Šioje byloje faktinis turto perdavimas atsakovui įvyko 2023 m. balandžio 7 d., ką patvirtina pateikiamas turto atlaisvinimo aktas.
17.2. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, jog turtas atsakovui buvo perduotas 2023 m. balandžio 7 d., remiantis turto atlaisvinimo aktu. Tačiau šis dokumentas, dėl žmogiškos klaidos, nebuvo pridėtas prie ieškinio pradiniame bylos nagrinėjimo etape, nors jo egzistavimas ir reikšmė buvo aiškiai išdėstyti pačiame ieškinyje.
17.3. Nagrinėjamu atveju, teismas, matydamas, kad ieškinyje minimas, bet nepridėtas esminis dokumentas – turto atlaisvinimo aktas – turėjo konstatuoti ieškinio trūkumą ir pasiūlyti jį pašalinti. Taip pat, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo teisę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, galinčius turėti lemiamą reikšmę bylai.
17.4. Teismas nustatė, kad „<...> ieškovė teigė, jog įsiskolinimas susidarė už patalpų šildymą. Taigi, pastaroji įrodinėja, kad atsakovui kyla pareiga, kaip vartotojui, apmokėti mokesčius, susijusius su energetinių resursų naudojimu, t. y. už šilumą, elektrą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Byloje nėra pateikta PVM sąskaitų faktūrų, adresuotų atsakovui už jo butui tiektą šilumos energiją. Remiantis ieškovės ir atsakovo pateiktomis sąskaitomis, atsakovo 701,77 Eur skola susidarė už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. – suteiktas administravimo paslaugas, elektrą bendram naudojimui ir geoterminiam šildymui, galios dedamąją, karšto vandens ir šilumos skaitiklių nurašymą, vandenį pašildymui.“ Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, teikdamas ieškinį 2024-12-13, pateikė PVM sąskaitas - faktūras (SF Nr. MBVG24032516 ir SF Nr. MBVG24008999), išrašytas atsakovui. Tačiau dėl neaiškių priežasčių teismas jų neįvertino ir, dar daugiau, klaidinančiai nurodė, kad byloje jų neva nebuvo apskritai pateikta. Pažymėtina ir tai, kad iš minėtų PVM sąskaitų - faktūrų aiškiai buvo matyti, kiek atsakovas suvartojo šilumos energijos ir kokia mokėtina suma jam buvo paskaičiuota.
17.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, neįvertino faktinės situacijos visumos, o tai lėmė nepagrįstų išvadų padarymą, nepagrįsto pranašumo suteikimą atsakovui bei neteisingo sprendimo priėmimą.
18. Atsakovas V. S. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodomi esminiai argumentai:
18.1. Ginčo esmė kyla iš 2022-12-29 tarp atsakovo ir UAB „SPV-11“ (toliau – Pardavėjas) sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – sutartis) nuostatų dėl buto eksploatacinių išlaidų apmokėjimo pastato rekonstrukcijos metu. Ginčo sutarties nuostatos prieš pasirašant sutartį su Pardavėju buvo suderėtos atsižvelgiant į: pardavėjo pareigą užtikrinti rekonstruojamo pastato patalpų mikroklimatą pagal LR Statybos techninių reglamentų ir Higienos normų reikalavimus? - draudimą Pardavėjui už atlygį tiekti bet kokios rūšies energiją naujiems patalpų savininkams iki pastato rekonstrukcijos užbaigimo kaip tai numatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 16 dalyje, ir - draudimą naudoti patalpas pagal jų paskirtį iki pastato rekonstrukcijos užbaigimo kaip tai numatyta LR Statybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje.
18.2. Sutarties sąlygos numatė, kad faktinis buto perdavimas turėjo įvykti anksčiau, nei pastato rekonstrukcijos užbaigimas, todėl buvo sutarta, kad laikotarpiu nuo faktinio buto perdavimo iki pastato rekonstrukcijos užbaigimo už kai kurias išimtinai butui teikiamas pirkėjo vardu perkamas komunalines paslaugas privalės atsiskaityti pirkėjas. Pardavėjas (kaip pastato statytojas) privalo užtikrinti rekonstruojamo pastato atitikimą statybos reglamentų ir higienos normų reikalavimams, t.y. palaikyti reikiamą temperatūrą rekonstruojamo pastato patalpose.
18.3. Į bylą pateiktas 2023-04-07 patalpų atlaisvinimo aktas buvo skirtas konstatuoti buto pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.5 dalyje numatyto Pardavėjo įsipareigojimo „sudaryti reikiamas sąlygas Pirkėjo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 8.2 dalyje, atlikimui” įvykdymą. Iki minėtų patalpų atlaisvinimo akto pasirašymo butą savo reikmėm naudojo UAB „SPV-11“ samdyti statybininkai, bute net nebuvo įrengtos durys, todėl pirkėjas negalėjo atlikti savo sutartinių įsipareigojimų dėl buto įrengimo. Patalpų atlaisvinimas reiškė, kad Pardavėjas įvykdė 7.2.5 dalyje prisiimtą įsipareigojimą, ir atlaisvintose patalpose pirkėjas galėjo pradėti atlikti sutartyje numatytus buto vidaus apdailos darbus. Tačiau patalpų atlaisvinimo faktą konstatavęs aktas niekaip nesusijęs su sutarties 7.2.2.3 punkte numatytu darbų atlikimo aktu, kuris patvirtintų, kad butas atitinka sutarties priede 3a nurodytą aprašymą.
18.4. Pardavėjas ir pirkėjas buvo susitarę, kad pardavėjas per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo perduos butą, atitinkantį sutarties 3a priede esantį aprašymą su nurodytais konkrečiais privalomai atlikti darbais, ir perdavimo faktas bus patvirtintas šalių pasirašytu darbų atlikimo aktu (sutarties 7.2.2.1 ir 7.2.2.3. punktai), o ne patalpų atlaisvinimo aktu.
19. Trečiasis asmuo UAB „SPV-11“ su skundu nesutiko ir nurodė:
19.1. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.2.5 punkte yra įtvirtinta, kad Atsakovas įsipareigojo nuo turto faktinio perdavimo dienos mokėti bet kokius mokesčius ar mokėjimus dėl ginčo buto eksploatacijos (kiek tai yra susiję išimtinai su ginčo butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis pagal įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis, o po to, kai pardavėjas įvykdys savo įsipareigojimus, numatytus sutarties 7.2.3 punkte, mokėti ir kitus su turto ir pastato priežiūra susijusius mokesčius proporcingai turto ir viso pastato butų bei ne bendro naudojimo patalpų plotų santykiui.
19.2. Šiuo atveju Ieškovas prašo pripažinti, kad Ieškovas turi teisę reikalauti Atsakovo apmokėti jo butui suteikto šildymo išlaidas pagal įrengtų skaitiklių duomenis, apmokėjimą. Šiuo atveju byloje nėra ir nebuvo sprendžiamas ginčas dėl Ieškovo teisės reikalauti apmokėti pastato administravimo išlaidas.
19.3. Vadovaujantis byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis SF Nr. MBVG24032516 ir SF Nr. MBVG24008999, Ieškovas byloje prašo išspręsti ginčą iš esmės ir pripažinti Ieškovo teisę reikalauti Atsakovą sumokėti Atsakovo butui suteikto šildymo išlaidas, iš viso 634,17 EUR, pagal skaitiklio rodmenis už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-02-29, t.y. už šilumos skaitiklio rodmenis nuo 5 100 iki 6 161 už 2024 m. sausio mėn. ir nuo 6 161 iki 7 858 už 2024 m. vasario mėn.
19.4. Tai, jog butas yra faktiškai perduotas Atsakovui aiškiai patvirtina ne tik 2023-04-07 Turto atlaisvinimo aktas, kuriame aiškiai nurodoma, kad Atsakovui yra perduotas atlaisvintas butas, Atsakovui yra perduoti 3 raktų komplektai, užfiksuoti ne tik šilumos, tačiau ir karšto vandens skaitiklių, elektros skaitiklių rodmenys. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog butas yra faktiškai perduotas ir naudojamas Atsakovo.
19.5. Tai, jog butas yra faktiškai perduotas Atsakovui aiškiai patvirtino ir pats Atsakovas, kuris savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra sudaręs tiesioginę sutartį dėl elektros tiekimo su AB „Ignitis“ bei tiesiogiai moka už elektros paslaugas paslaugų teikėjui.
19.6. Tai, jog Atsakovas atitinkamame bute negyvena, neturi įtakos ir nereiškia, kad juo nesinaudoja ar kad jam negali būti reikalingas šildymas, kadangi buto šildymas yra reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą buto ir jame esančių daiktų būklę šaltojo sezono metu, taip pat Atsakovui atliekant buto įrengimo
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovė ieškinio reikalavimą suformulavo, prašydama išspręsti ginčą iš esmės ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismui gali būti skundžiami tik vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą.
25. Iš nurodytų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad tuo atveju, jei vartotojas ar kiti asmenys, kreipiasi į teismą, teisme iš naujo turi būti sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės. Akivaizdu, kad tokiu atveju, t. y. teismui ginčą nagrinėjant iš esmės, tarnybos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, nes tarnybos išnagrinėtas ginčas teisme turi būti nagrinėjamas iš naujo. Taigi besikreipiantis asmuo privalo atitinkamai formuluoti ir savo ieškinio reikalavimus, t. y. ne siekti peržiūrėti ir panaikinti tarnybos sprendimą, tačiau siekti, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės.
26. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ne tik ginčą išnagrinėti iš esmės, tačiau ir panaikinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, konstatavus, kad pastarasis reikalavimas nėra savarankiškas reikalavimas ir negali būti nagrinėjamas teisme iš esmės, pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo turėjo nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, jeigu jo neatsisakė priimti spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, šią procesinę klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas ir civilinės bylos dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo nutraukia kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl ginčo esmės
21. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar atsakovui kilo prievolė atsiskaityti už patalpoms suteiktą šilumos energiją po jų perdavimo. Todėl esminę reikšmę šiam ginčui turi momentas, kada turtas buvo faktiškai perduotas atsakovui, t. y. nuo kada jis tapo ne tik teisiniu, bet ir faktiniu turto naudotoju. Faktinio perdavimo momento nustatymas yra būtina sąlyga tinkamam teisės normų taikymui ir bylos išsprendimui iš esmės. Šioje byloje faktinis turto perdavimas atsakovui įvyko 2023 m. balandžio 7 d., ką patvirtina pateikiamas turto atlaisvinimo aktas. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, jog turtas atsakovui buvo perduotas 2023 m. balandžio 7 d., remiantis turto atlaisvinimo aktu. Tačiau šis dokumentas, dėl žmogiškos klaidos, nebuvo pridėtas prie ieškinio pradiniame bylos nagrinėjimo etape, nors jo egzistavimas ir reikšmė buvo aiškiai išdėstyti pačiame ieškinyje.
22. Apeliacinės instancijos tokią ieškovės poziciją vertina kritiškai. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas neturi viešo intereso požymių, todėl teismas jį pagristai išnagrinėjo remdamasis tais įrodymais, kurie jam buvo pateikti.
23. Ieškovė yra savo srities profesionalė – stambi nebe pirmus metus savo srityje dirbanti būstus administruojanti įmonė. Ieškovė yra patyrusi bylininkė dalyvavusi ir dalyvaujanti daugybėje bylų. Todėl situacija, kai ieškovė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus teikia tik apeliacinės instancijos teismui po jai nepalankaus sprendimo priėmimo nėra toleruotina.
24. CPK 314 str. sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiame straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimo sąlygų nenustatyta. Maža to, apeliantė teismo net neprašo priimti jos teikiamo naujo įrodymo - turto atlaisvinimo akto, o tiesiog jo vaizdinį turinį įklijuoja į apeliacinio skundo tekstą.
25. Maža to, apeliantė nurodo, kad visa jos reikalaujama priteisti 701,77 Eur suma yra įsiskolinimas už patalpų šildymą. Tačiau peržiūrėjus šalių pareiktas sąskaitas akivaizdu ir tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad jos išrašytos ir už suteiktas administravimo paslaugas, elektrą bendram naudojimui ir geoterminiam šildymui, galios dedamąją, karšto vandens ir šilumos skaitiklių nurašymą, vandenį pašildymui, kurių (visų) apmokėti prievolė atsakovui nekyla ir dėl to ginčo nėra.
26. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su ginču kilusiu tarp atsakovo ir trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. CPK 98 str. 1 d. pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui priteistini 363 Eur. už advokatų kontoros „Hitus Legal“ suteiktas konsultacijas susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Bylos dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo nutraukti.
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 363 Eur V. S. a. k. (duomenys neskelbtini)
Teisėjas Virginijus Kairevičius