Civilinė byla Nr. e2-1187-459/2016

                                                                          (Proceso Nr. 2-57-3-00272-2016-7)

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                        2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.5.7; 2.5.1.4;

                                                                                            2.5.9.2; 3.1.7.5; 3.1.7.9; 3.2.6.4.                                      

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovui advokatui D. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ atstovui advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė:

1. ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 89 564,08 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškelta bankroto byla. Tikrinant įmonės finansinius dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2013-11-07 sudarė sutartį su UAB „Vikstata“, pagal kurią UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įsipareigojo tinkamai ir laiku pagaminti ir pristatyti į pirkėjo nurodytą objektą prekes, o UAB „Vikstata“ įsipareigojo prekes priimti ir laiku už jas atsiskaityti. Pagal šią sutartį UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2013-2014 metais buvo išrašiusi sąskaitas 89 564,08 Eur sumai, tačiau šios sumos nėra gavusi. UAB „Vikstata“ administratoriui nurodė, jog pinigai ieškovės prašymu buvo pervesti į UAB „PMK Group“ sąskaitą. Tokie UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus veiksmai, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, laikytini nesąžiningais ir pažeidžiančiais bendrovės kreditorių interesus. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „PMK Group“ pakeitė pavadinimą į UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir yra UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ akcininkė. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kitų šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl nesąžiningų buvusio UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus veiksmų atsakovė be jokio teisinio pagrindo gavo 89 564,08 Eur, kurie turėjo atitekti ieškovei. Todėl ši suma, siekiant apginti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, priteistina iš atsakovės.
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Baltijos plieno sistemos“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog gavusi iš ieškovės 89 564,08 Eur sumą pagal ieškovės prašymus grąžino visą sumą, atlikusi atitinkamus mokėjimus ieškovės kreditoriams: tiekėjams, darbuotojams. Šios aplinkybės ieškovei neabejotinai yra žinomos ir ilgą laiką nebuvo laikomos neteisėtomis. Be to, atsakovė ieškovei yra pervedusi netgi didesnę – 117 077,56 Eur sumą, nei nurodyta ieškinyje. Šiuo atveju teisinis pagrindas atsakovei gauti lėšas buvo kreditoriaus BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ rašytinis nurodymas, todėl esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovė prašomą priteisti sumą gavo teisėtai ir pagal vėlesnius nurodymus pervedė šią sumą ieškovės kreditoriams. Tai reiškia, jog atsakovė neturi pareigos dar kartą grąžinti lėšų, kurias jau yra grąžinusi, ir nėra jokio pagrindo išreikalauti prašomą priteisti sumą kaip be pagrindo įgytą turtą.
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog UAB „Vikstata“ lėšas, kurias turėjo gauti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, pervedė jau po to, kai buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo. Tai reiškia, kad ieškovė lėšų atsakovei pervedimo metu neabejotinai turėjo didelių finansinių sunkumų. Civilinio kodekso 6.930(1) straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų eiliškumą ir imperatyviai nurodo, kokia eile skolininkas privalo atsiskaityti, kai jis neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovė dublike teigia, jog nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti nustatyta, ar nebuvo pažeistos imperatyvios normos, reglamentuojančios atsiskaitymų eiliškumą. Bet kuriuo atveju ieškovė pinigines lėšas turėjo gauti tiesiogiai iš atsakovės, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti jam nepriklausančių lėšų ir atlikti mokėjimus. Be to, administratorius nustatė, jog atsakovės atsiliepime kaip mokėjimai už ieškovę įvardintos sumos apima ir į kreditinį reikalavimą įtrauktas sumas. Taigi atsakovė elgiasi nesąžiningai.
4. Triplike atsakovė prašo ieškinį atmesti. Atsikirsdama į ieškovės argumentą, jog atsakovės atsiliepime kaip mokėjimai už ieškovę įvardintos sumos apima ir sumas įtrauktas į kreditinį reikalavimą, teigia, kad šis argumentas visiškai nepagrįstas. 2013-11-30 ieškovė buvo skolinga atsakovei 544 496,40 Lt, o nuo 2013-12-01 iki 2014-02-28 iš UAB „Vikstata“ buvo gauta 309 246,87 Lt ir šia suma buvo užskaityta dalis ieškovės įsiskolinimo ieškovei. Be to, papildomai buvo gauti ieškovės prašymai ir jos vardu buvo atlikti mokėjimai ieškovės darbuotojams bei tiekėjams, kad įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą. Atliktų pavedimų bendra suma sudaro – 404 245,40 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog ginčo suma nėra traktuojama ir kaip patirtos išlaidos, ir kaip už ieškovę atlikti mokėjimai.
5. Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog įvykdyti mokėjimai pažeidžia 2013-11-18 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo areštuotas ieškovės turtas, nurodymus.
6. Posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes ji grąžino ieškovei netgi didesnę sumą, nei gavo iš UAB „Vikstata“. Atsakovės nuomone, teisinį pagrindą gauti atsakovei prašomas priteisti lėšas sudarė Civilinio kodekso 6.44 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.              Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai:

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“. Nutartyje teismas nurodė, jog pagal 2013 m. balanso duomenis bendrovė turėjo turto už 3 600 638 Lt, įsipareigojimai sudarė 3 504 069 Lt, 2014 m. bendrovė gavo 2 297 Lt pelno, skola biudžetui sudarė 357 889,30 Lt, pagal atsakovės pateiktus duomenis 2014-08-31 įmonė turėjo turto už 2 826 207 Lt, skolos sudarė 3 320 340 Lt, nuostoliai – 570 022 Lt. Dar iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktorius 2013-11-15 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nutartyje pažymėjo, jog įmonė turi 98 866 Lt vertės nuosavo kapitalo, 3 530 424 Lt vertės turto (trumpalaikio – 3 416 813 Lt, ilgalaikio – 113 611 Lt), dalis turto yra gauta iš lizingo įmonės, įmonės pelnas sudarė 2 297 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai  – 3 398 068 Lt; lyginant su praėjusiais metais, per vienerius metus gautinų lėšų suma yra žymiai mažesnė – taigi vykdytini įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės. Teismas konstatavo, kad įmonės finansinė padėtis negerėja, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus bankroto bylai kelti. Taip pat, remdamasis duomenimis, nurodytais pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse bei kituose rašytiniuose įrodymuose, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė planuojamų gauti pajamų, grindžiamų rangos sutartimis su savo akcininke UAB „Baltijos plieno sistemos“, su akcine bendrove „Panevėžio keliai“, realumo, o teismui pareikalavus pateikti duomenis apie sudarytų sutarčių vykdymą, pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, kurių didžioji dalis nepasirašytos, todėl pagal įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisykles jos taip pat negali būti laikomos tinkamu pareiškėjo gaunamų pajamų įrodymu. Pagal metmenis įmonė vykdo sutarčių už 10 173 788,34 Lt, tačiau nepateikta duomenų apie jų vykdymą, didžioji dalis pateiktų sutarčių yra sudarytos su pareiškėjo akcininke UAB „Baltijos plieno sistemos“, o tai teismui leido daryti prielaidą, jog metmenų duomenys apie įmonės ūkinę - komercinę veiklą nėra patikimi. Remdamasis 2014-06-12 viešais Sodros duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjo skola biudžetui sudaro 308 150,76 Lt, o Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta tik 53 300,01 Lt skola. Duomenys, kad 2014-06-12 ir 2014-06-18 Sodrai sumokėta 48 000 Lt, nepaneigia fakto, jog ši skola nuolat auga. Pagal restruktūrizavimo metmenyse esančius duomenis teismas nustatė, kad įmonėje 2013-10-31 dirbo 70 darbuotojų, o nesumokėta darbo užmokesčio skola yra 180 589,62 Lt. Sprendė, kad grupinio mokėjimo pažyma neinformatyvi ir nesuteikia pagrindo spręsti, jog su darbuotojais atsiskaityta, nes byloje nėra įmonės darbuotojų sąrašo. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, vadovaudamasis ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nusprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, įmonė yra nemoki, o tolesnis jos veiklos vykdymas, restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik padidintų nuostolius, todėl atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2014-08-28, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą.
8. Restruktūrizavimo byloje 2013-11-18 nutartimi, be kita ko, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdytas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turto bei pinigų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turtas ir lėšos, taip pat esančios pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ lėšas, esančias sąskaitose SWEDBANK Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), banke NORDEA Nr. (duomenys neskelbtini), banke NORDEA valiutinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir turtą naudoti įmonės ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei.
9. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2013-11-07 sudarė sutartį su UAB „Vikstata“, pagal kurią UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įsipareigojo tinkamai ir laiku pagaminti ir pristatyti į pirkėjo nurodytą objektą prekes, o UAB „Vikstata“ įsipareigojo prekes priimti ir laiku už jas atsiskaityti. Pagal šią sutartį UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2013-2014 metais išrašė sąskaitas – faktūras Nr. 0852, Nr. 0858 ir Nr. 0864 už 89 564,08 Eur sumą. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus 2013-12-05 prašymu UAB „Vikstata“ laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-02-13 pagal sutartį mokėtiną sumą pervedė į UAB „PMK Group“ (dabar – UAB „Baltijos plieno sistemos“) sąskaitą. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismą, prašydama šią sumą priteisti iš atsakovės, kaip įgytą nepagrįstai. Ieškovė savo reikalavimą grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu.
10. Teismas pažymi, jog sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis - pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y.  ne tik privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimui taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės: reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, turintis teisinį interesą, t. y. toks, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų.
11. Įstatymuose nepateikiama  są­vo­kos „viešoji tvarka” apibrėžties. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip ap­imanti pa­grin­di­nius prin­ci­pus, ku­riais yra grin­džia­ma vals­ty­bės tei­si­nė sis­te­ma, valstybės ir vi­suo­me­nės funk­cio­na­vi­mas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo  6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. Alytaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-133; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB ,,Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).
12. Teisinė valstybė grindžiama visuotinu įstatymų privalomumu. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimų privalomumo principas, kuris reiškia, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sandoris, pažeidžiantis teismo nutarties nurodymus, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir  negalioja. Tokio sandorio negaliojimo padarinius gali reikalauti taikyti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms sandorio negaliojimo padariniai turi įtakos, be to, konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį ir taikyti jo teisinius padarinius ex officio turi bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Utvilsta“, IĮ „Utenos stogai“, UAB „BĄ investiciniai projektai, bylos Nr. 3K-3-140/2010).
13. Šioje byloje kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė aplinkybes, kad UAB „Vikstata“ atsiskaitė su atsakove be jokio teisinio pagrindo, nes pagal sutarties nuostatas turėjo atsiskaityti tiesiogiai su ieškove. Tokie veiksmai, ieškovės nuomone, yra nesąžiningi ir pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus. Ieškovės teigimu, UAB „Vikstata“ lėšas, kurias turėjo gauti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, pervedė jau po to, kai buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo. Tai reiškia, kad ieškovė lėšų atsakovei pervedimo metu neabejotinai turėjo didelių finansinių sunkumų. Civilinio kodekso 6.930(1) straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų eiliškumą ir imperatyviai nurodo, kokia eile skolininkas privalo atsiskaityti, kai jis neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovė dublike teigia, jog nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti nustatyta, ar nebuvo pažeistos imperatyvios normos, reglamentuojančios atsiskaitymų eiliškumą. Be to, ieškovės atstovas posėdžio metu parodė, jog UAB „Vikstata“ pervedant lėšas atsakovei buvo nesilaikyta 2013-11-18 teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, reikalavimų.
14. Teismas pažymi, jog nors ieškinyje ieškovė nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovei išmokėtos ginčo lėšos, ir nenurodė materialinės teisės normos, nustatančios konkretų sandorio negaliojimo pagrindą, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir taikyti tinkamus materialinius įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. Vinklerienė v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).
15. Ieškovė iš esmės šioje byloje prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Jei teismas tenkintų ieškovės ieškinį, pareikštą pagal CK 6.237 straipsnį, nekeičiant reikalavimų tenkinimo pagrindo, toks sprendimas prieštarautų kasacinio teismo praktikoje suformuluotoms esminėms nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėms: nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui, visų pirma, taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai - jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.).
16. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d.  nutartis, priimta civilinėje SIA ,,Parekss lizings“ v. UAB ,,Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005).
17. Šiuo atveju tarp UAB „Vikstata“ ir ieškovės 2013-11-07 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkte, reglamentuojančiame atsiskaitymo už prekes tvarką, buvo numatyta, jog pirkėjas apmoka už pardavėjo pristatytas prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras mokestiniais pavedimais arba įnešdama grynus pinigus į pardavėjo kasą per 20 darbo dienų po jų pristatymo – pateikimo ir PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo. Taigi šalys buvo aiškiai aptarusios atsiskaitymo pagal sutartį tvarką, ji buvo numatyta sutartyje. Be abejo, šalys gali keisti sutartis, tačiau tai darydamos privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5, 6.158 straipsniai) ir negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, joms skirtų nurodymų, įpareigojimų, numatytų teismo nutartyse.
18. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, jog pagal 2013 m. balanso duomenis bendrovė turėjo turto už 3 600 638 Lt, įsipareigojimai sudarė 3 504 069 Lt, 2014 m. bendrovė gavo 2 297 Lt pelno, skola biudžetui sudarė 357 889,30 Lt, pagal atsakovės pateiktus duomenis 2014-08-31 įmonė turėjo turto už 2 826 207 Lt, skolos sudarė 3 320 340 Lt, nuostoliai – 570 022 Lt. Akivaizdu, kad kai UAB „Vikstata“ atliko mokėjimus ieškovė jau turėjo didelių finansinių sunkumų ir įsiskolinimų. Tai patvirtina ir tas faktas, jog dar 2013-11-15 (t. y. praėjus vos savaitei po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) ieškovės direktorius kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Šios aplinkybės atsakovei turėjo būti žinomos, nes, kaip jau minėta, ji buvo ieškovės akcininkė. Be to, ieškovės direktorius į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo įpareigotas kreiptis 2013-11-11 įvykusiame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo tik UAB „PMK Group“, kaip 100 proc. ieškovės akcijų turinti akcininkė. Dėl tos pačios priežasties teigtina, jog atsakovei turėjo būti žinoma ir apie laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtui taikymą 2013-11-18 nutartimi. Atsakovės atstovas posėdžio metu šios aplinkybės nepaneigė. Tai reiškia, kad atliekant ginčo mokėjimus buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, kurias gynė Civilinio kodekso 6.930(1) straipsnis. Taigi ieškovei ir UAB „Vikstata“ susitarus dėl tiesioginių mokėjimų atsakovei bei trečiajam asmeniu išmokant, o atsakovei priimant tokius mokėjimus, buvo pažeistos imperatyvios 6.930(1) straipsnio (nuoroda į šio straipsnio pažeidimą yra ir dublike) nuostatos. Tai sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas atsiskaitymas yra niekinis (CK 1.80 str. 1 dalis).       
19. Be to, sandoris, pažeidžiantis teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojimus (2013-11-18 nutartimi buvo areštuotas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turtas ir lėšos, taip pat esančios pas trečiuosius asmenis), yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja. Taigi teismas konstatuoja, kad UAB „Vikstata“ atliktas mokėjimas atsakovei pažeidė ieškovės, taip pat jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kartu ir viešąjį interesą, taip pat privalomus teismo nutarties nurodymus. Tai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl ir šiuo pagrindu ginčo atsiskaitymai pripažintini niekiniais.
20. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad atsakovė teigia, jog ji grąžino lėšas ieškovei. Atsakovė triplike nurodo, jog 2013-11-30 ieškovė buvo skolinga atsakovei 544 496,40 Lt, o nuo 2013-12-01 iki 2014-02-28 iš UAB „Vikstata“ buvo gauta 309 246,87 Lt, ir šia suma buvo užskaityta dalis ieškovės įsiskolinimo atsakovei. Be to, papildomai buvo gauti ieškovės prašymai ir jos vardu buvo atlikti mokėjimai ieškovės darbuotojams bei tiekėjams, kad įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą. Atliktų pavedimų bendra suma sudaro 404 245,40 Lt. Teismas pažymi, jog ši aplinkybė teisinę reikšmę turėtų tik tuo atveju, jeigu atsakovė pateiktų įrodymus, kad mokėjimai tiekėjams ir darbuotojams buvo įvykdyti būtent iš UAB „Vikstata“ pervestų lėšų, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Be to, pati atsakovė nurodo, jog dalį gautos sumos užskaitė kaip ieškovės įsiskolinimą jai. Todėl atsakovės pozicija, jog ji yra grąžinusi ieškovei net daugiau nei gavo iš UAB „Vikstata“, kaip teigiama atsiliepime į ieškinį, yra nenuosekli. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pavedimai ieškovės darbuotojams ir tiekėjams buvo atliekami ieškovės direktoriaus prašymų pagrindu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie teisinį tokių pavedimų pagrindą. Neaišku, kokie sutartiniai santykiai siejo šalis, be to, atsakovė buvo ieškovės akcininkė, todėl teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog šie pavedimai buvo atliekami būtent tam, kad būtų grąžinta UAB „Vikstata“ atsakovei pervesta suma. Kita vertus, ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovės atsiliepime kaip mokėjimai už ieškovę įvardintos sumos apima ir į kreditinį reikalavimą įtrauktas sumas, taigi atsakovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovė kontraargumentuodama teigia, jog atlikti mokėjimai ir į reikalavimą įtrauktos sumos nėra dubliuojamos, tačiau nepateikia jokių patikimų to įrodymų, nes šalių pateikta informacija apie ieškovės įsiskolinimą atsakovei yra prieštaringa. Teismas laikosi pozicijos, jog šie klausimai spręstini ieškovės bankroto byloje.
21. Konstatavus, jog ginčo atsiskaitymai yra niekiniai, atsakovės argumentas, jog pavedimai tiesiogiai jai buvo atlikti Civilinio kodekso 6.44 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tai neva pagrindžia jų teisėtumą, atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės, nes tai nepaneigia fakto, jog ginčo mokėjimai prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms.
22. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas: ieškovei iš atsakovės priteistina 89 564,08 Eur (CK 1.5 str., 1.70 str., 1.80 str., 1.81 str., 6.930(1) str., CPK 18 str.).
23. Ieškinį patenkinus, ginčo lėšos priteisiamos tiesiogiai, nes tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista.
24. Ieškinį tenkinant, ieškovei iš atsakovės priteitinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 89 564,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos.
26. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Patenkinus ieškinį, 100 proc. mokėtino žyminio mokesčio sumos valstybei priteistina iš atsakovės. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 540,34 Eur, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 1 540,34 Eur (CPK 96 str.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Ieškovei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 89 564,08 Eur (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 8 ct) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 89 564,08  Eur sumos nuo 2016-04-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Valstybei iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ priteisti 1 540,34 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų 34 ct) žyminio mokesčio.

Nustatyti, kad 2016-05-04 ir 2016-06-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                         Raimonda Andrulienė