Administracinė byla Nr. A858-82/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01235-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 12.3.4.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (II t., b. l. 130-131, 139, 195-198), prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių (toliau – ir atsakovas, Lazdijų skyrius) patvirtinti atliktus uždarosios akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ (toliau – ir UAB „Hidroprojektas“) žemės reformos skyriaus miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurie 2005 m. balandžio 6 d. suderinti su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi, ir juos pateikti valstybės įmonės registrų centro Alytaus filialui įregistruoti; 2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialą įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjo atstovė O. Ž. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 17-622-27075 ir Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 192-v B. S., remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d. išduotu dokumentu, kuriame nurodyta, jog žemės nuosavybė, kurios bendras plotas 25,5 ha, susideda iš dviejų sklypų – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 22 ha 75 a, ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2 ha 75 a miško, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką. Visas šis turtas 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanotas pareiškėjui V. Ž.. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius, kuris iki 1998 m. tvarkė valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, atliko neteisėtus veiksmus ir neteisingai įregistravo B. S. atstatytą nuosavybę Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nurodydamas vieną 25.5 ha sklypą, bet ne bendrą 25.5 ha plotą, susidedantį iš dviejų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu išduodamas neteisingą pažymą dovanojimo sutarčiai sudaryti. Nurodė, jog tai, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius padarė klaidą, suprato iš 2000 m. kovo 23 d. laikinojo žemės sklypo plano. Pabrėžė, kad tai sužinojęs pareiškėjas nepertraukiamai gynė savo teises ir nuolat kreipėsi į įvairias valstybines institucijas su prašymais ištaisyti klaidą, pripažįstant, jog nuosavybės teise atkurtas 25.5 ha sklypas susideda iš atskirų dviejų sklypų – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 22 ha 75 a ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2 ha 75 a miško. Institucijos, į kurias pareiškėjas kreipėsi, pripažindavo padarytą klaidą, tačiau jos neištaisydavo.
Nurodė, kad pareiškėjo lėšomis atlikus 22.75 ha ploto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus, 2012 m. spalio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus sprendimu šie uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos centras“ nustatyti 22.5 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti. Tokiu būdu, pareiškėjo atstovės nuomone, po šio sprendimo priėmimo, įrodžius jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 22,75 ha žemės, atsirado galimybė spręsti ir 2.75 ha ploto miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo klausimus. Manė, kad dėl šios priežasties atsakovas turi būti įpareigotas patvirtinti 2003 m. UAB „Hidroprojektas“ atlikto miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2005 m. balandžio 6 d. suderintus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre.
Pažymėjo, kad 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ neteisėtas ir naikintinas. Nuosavybės teisės B. S. buvo atkurtos į du sklypus, tame tarpe ir į atskirą 2.75 ha ploto miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui taip pat buvo padovanotas, todėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suformuotas miško sklypas, pažymėtas kaip du sklypai - 0.94 ha ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1.81 ha ploto Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai buvo priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Teigė, kad termino šiam įsakymui skųsti nepraleido, nes apie jo priėmimą sužinojo tik 2013 vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu, skundą, kuriuo šį administracinį aktą užginčijo, teismui padavė 2013 m. kovo 1 d, todėl prašė jį tenkinti.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsiliepime į pareiškėjo V. Ž. skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad priešingai nei teigia pareiškėjas ir jo atstovė, B. S. buvo suformuota ne du, o vienas žemės sklypas. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas taip pat vienas 25.5 ha ploto žemės sklypas. Šie registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Be to, po nuosavybės teisių atkūrimo B. S. įvyko dovanojimo sandoris, kuriuo būtent 25.5 ha sklypą ji perleido pareiškėjui. Dėl įvykusio sklypo perleidimo daryti pakeitimus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose nėra teisinių galimybių. Pažymi, kad 2010 m. liepos 1 d. pasikeitė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), kurio 21 straipsnio 3 dalis nustatė, jog po kadastrinių matavimų nustačius žemės sklypo skirtumą, viršijantį matavimo tikslumą ir esant išmatuotam sklypui mažesniam, sklypo savininkui kompensuojama tik pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atkreipė dėmesį, kad UAB „Hidroprojektas“ atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos pareiškėjas prašo tvirtinti, 2005 m. balandžio 6 d. su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi suderinti nebuvo. Pažymėjo, jog ginčijamas 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas, kuriuo V. Ž. suprojektuoti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išbraukti, yra teisėtas, nes pareiškėjas nebuvo pretendentas į buvusio savininko K. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir mišką, todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime prašė skundo tenkinimo klausimą spręsti savo nuožiūra ir nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – 25.5 ha žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį nuo 1995 m. sausio 24 d. įregistruoti V. Ž. vardu dovanojimo sutarties, sudarytos 1995 m. sausio 24 d., pagrindu.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu (III t., b. l. 17-23) pareiškėjo skundo dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ panaikinimo paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1993 m. gruodžio 8 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 17-622-21015, vadovaujantis Lazdijų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 24 d. pateikta išvada, B. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 22.78 ha žemės ir 2.72 ha miško plotą, sugrąžinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūra. 1994 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. 192-v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę žemės ūkio veiklai ir dėl žemės išpirkimo iš piliečių, išmokant pinigais“ B. S. sugrąžintas natūra žemės sklypas buvo perduotas naudotis (I t., b. l. 3). Minėto 1994 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkio Nr. 192-v pagrindu tuometiniame valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1994 m. gegužės 25 d. buvo įregistruotas B. S. (šiuo metu V. Ž.) priklausantis 25.5 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiekybinė žemės naudmenų charakteristika.
1995 m. sausio 24 d. privačios žemės sklypo dovanojimo sutartimi pagal Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 1995 m. sausio 24 d. išduotą pažymą Nr. 126 B. S. jai priklausantį 25.5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo V. Ž. Teismas nurodė, kad iš dovanojimo sutarties matyti, jog padovanotas vienas žemės sklypas, kurio savininku tapo pareiškėjas V. Ž. 2000 m. kovo 23 d. buvo parengtas 25.5 ha ploto žemės sklypo laikinasis planas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, plane buvo nurodyta, jog laikinasis planas galioja iki bus pakeistas kitu planu, parengtu atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus arba žemės sklypą padalinus (sujungus), ir atitinkamai patikslinus valstybinio žemės kadastro duomenis.
Teismas pažymėjo, kad paminėti administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės B. S., žemės sklypo dovanojimo V. Ž. sutartis, 2000 m. kovo 23 d. laikinasis planas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nei B. S., nei V. Ž. ar kiti suinteresuoti asmenys minėtų dokumentų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl tol, kol jie nėra nustatyta tvarka nuginčyti, pripažįstami teisėtais, o juose nurodyti duomenys teisingi. Nurodė, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1994 m. gegužės 25 d. buvo įregistruotas B. S. (šiuo metu V. Ž.) priklausantis vienas 25.5 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiekybinė žemės naudmenų charakteristika. Pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis pareiškėjas V. Ž. nuosavybės teise tebevaldo visą 25.5 ha ploto žemės sklypą, kurį 1995 m. sausio 24 d. jam padovanojo B. S. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamųjų daiktų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre, duomenų pakeitimai (nekilnojamųjų daiktų išregistravimas, jų performavimas, teisių į juos įregistravimas (išregistravimas) vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, pateikus dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas šių duomenų taip pat neginčijo, jų keisti ir tikslinti neprašė, todėl teismas sprendė, jog registro duomenys teisingi.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į pakitusį nagrinėjamų teisinių santykių teisinį reglamentavimą, iš esmės nulemiantį skunde reiškiamų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d.) patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 ir 24 punktai nustatė, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miškų sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nustatant posūkio taškų koordinates (toliau – geodeziniai matavimai) nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo skirtumą, neviršijantį matavimo tikslumo, nustatyto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, valstybei ar privačios žemės savininkui nekompensuojama. Jeigu atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Jeigu šios kadastro vietovės teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės ar miško, perduodamas žemės ar miško sklypas formuojamas to rajono (savivaldybės), kurio teritorijoje yra šis privačios žemės, miško sklypas, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Apskrities viršininkui išleidus įsakymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka patikslinami Nekilnojamojo turto kadastre esantys privačios žemės, miško sklypo kadastriniai duomenys ir į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi perduoto žemės, miško sklypo duomenys.
Pabrėžė, jo remiantis minėtų teisės aktų galiojančiomis nuostatomis 2007 m. sausio 15 d. UAB „Hidroprojektas“ buvo atlikęs žemės sklypo ribų paženklinimą, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir parengęs kadastro duomenų bylą, o kadastro tvarkytojas atlikęs žemės sklypo išankstinę patikrą. Pareiškėjas parengto žemės sklypo plano nederino, teigdamas, kad žemės sklypui turi priklausyti ir 0.03 ha (duomenys neskelbtini) ežero. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1217-789/2009 skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2010 m. liepos 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
Nurodė, kad 2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-914 (nuo 2010 m. liepos 1 d.) buvo pakeistas Žemės reformos įstatymas, kurio 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 2 ir 3 punktuose taip pat nustatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui (toliau – ir žemėtvarkos skyrius) pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą kompensuoti žemės sklypo ploto skirtumą jo pasirinktu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme numatytu būdu.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas iki 2010 m. liepos 1 d. su UAB „Hidroprojektas“ atliktais kadastriniais matavimais nesutiko ir žemėtvarkos skyriui šių kadastrinių matavimų nepateikė, tai šiuo metu, pasikeitus teisinių santykių reglamentavimui, teisinio pagrindo ir galimybės kompensuoti sklypo ploto skirtumą, perduodant trūkstamą žemės sklypą pareiškėjui neatlygintinai, nebėra. Darė išvadą, kad dėl trūkstamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto po atliktų kadastrinių matavimų pareiškėjui yra galimybė kompensuoti pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsakydamas į pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo patvirtinti UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. atliktus miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurie suderinti 2005 m. balandžio 6 d. su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi, teismas nustatė, kad UAB „Hidroprojektas“ buvo parengęs 0.94 ha žemės sklypo (projekto plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1.81 ha žemės sklypo (sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), planus. Vis tik, priešingai nei nurodo pareiškėjas, šie planai su žemėtvarkos skyriaus vedėju ar įgaliotu skyriaus darbuotoju nebuvo suderinti, o planuose esantis 2005 m. balandžio 6 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininkės V. M. spaudas ir parašas tik patvirtina, jog žemės sklypų ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 suprojektuotas ribas. Pažymėjo, kad esant tokiom faktinėm aplinkybėm pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą atlikti jo prašomus veiksmus negalima tenkinti ir dėl to, jog priėmus tokį įpareigojimą be jokio teisėto pagrindo būtų apribota teisės aktuose numatyta atsakovo kompetencija, o tai šios institucijos funkcija, kuri susijusi su konkrečių, tik Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimu bei aplinkybių vertinimu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismui patenkinus tokios apimties pareiškėjo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus konkrečius veiksmus kiltų akivaizdžios problemos dėl tokio teismo sprendimo įvykdymo.
Apibendrinęs tai, ką išdėstė, teismas sprendė, jog nenustatyta, kad atsakovas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ar vilkino tam tikrų klausimų sprendimą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo patvirtinti kadastrinius matavimus ir įregistruoti miško sklypą Nr. 98 Nekilnojamojo turto kadastro registre netenkino.
Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“, kuriuo suprojektuoti sklypai išbraukti iš piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašo ir kuriuo šie sklypai prisikirti laisvos valstybinės žemės fondui, nustatė, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 59-2914-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1.2 punktu buvo patvirtintas Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašas, kuriame pareiškėjui V. Ž. buvo formuojami trys sklypai grąžinimui natūra (sklypo Nr. plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintas piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašas, išbraukiant 1 ir 3 eilutes ir projekto papildyme suformuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskiriant laisvos valstybinės žemės fondui. Pažymėjo, kad šią įsakymo, liečiančio V. Ž. interesus, dalį pareiškėjas ir ginčija.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, kad nors nuo 2010 m. liepos 1 d. Žemės reformos įstatymo redakcija pakito, tačiau teismas darė išvadą, kad ir esant pakitusiam teisiniam reguliavimui, tvarka (nors ir pasikeitusi), pagal kurią pareiškėjo keliamam ginčui, patenkančiam į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies veikimo sritį, įstatymas nustato privalomą išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką, liko. Taigi pareiškėjas skundą dėl ginčijamo įsakymo visų pirma turėtų pateikti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, o ne teismui, t. y. pareiškėjas turi pirmiausia pasinaudoti privaloma išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą tokios išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos laikėsi, todėl dar galint tokia tvarka pasinaudoti, skundo dalį, kuria ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ paliko nenagrinėtą. Pažymėjo, jog pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka.
III.
Pareiškėjas V. Ž. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 30-39) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog reikalavimas įregistruoti antrąjį sklypą pagal archyvinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), į kurį atstatyta nuosavybė, yra pagrįstas, nes atlikus kadastrinius sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) matavimus, kaip matosi iš 2012 m. lapkričio 21 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuris pateiktas teismui 2013 m. sausio 8 d. (posėdis neįvyko, nes atsakovams nebuvo išsiųsti kvietimai ir prašymo papildymai), klaidingai įrašyti duomenys buvo patikslinti ir įrodyta, jog Ž. V. valdo ne 25,5 ha žemės sklypą, o 22,7673 ha sklypą (matavimo paklaida leistinose ribose).
Pažymi, kad teismo teiginys, jog bylos medžiaga nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 8 d. Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 17-622-21015(7), vadovaujantis Lazdijų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 24 d. pateikta išvada, B. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško plotą, sugrąžinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, neatitinka byloje pateiktų dokumentų. 1993 m. gruodžio 8 d. Žemės ūkio ministerijos sprendime Nr.17-622-27075 buvo nuspręsta atstatyti B. S. nuosavybės teisę į jos turėtą žemę, o sklypo numeris (duomenys neskelbtini), kaip teigė pirmosios instancijos teismas, Žemės ūkio ministerijos sprendime, nei Lazdijų rajono valdybos potvarkyje nenurodytas. Tai, jog minėtu sprendimu buvo nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į turėtą žemę, patvirtina 1935 m. vasario 8 d. Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento žemės nuosavybės dokumentas, suteikiantis nuosavybės teisę į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktos šiame dokumente sklypų ribos, Lietuvos centrinio Valstybės archyvo 2003 m. vasario 26 d. atsiųstos 1931 m. plano, patvirtinto 1933 m. sausio 25 d., ištraukų kopijos, kuriose nurodoma, jog S. K. valdė 22,75 ha sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) - 2,75 ha, tačiau visų šių dokumentų pirmosios instancijos teismas nevertino.
Atkreipia dėmesį, kad B. S. dovanojimo sutartimi negalėjo padovanoti pareiškėjui 25,5 ha sklypo, nes tokio ploto sklypo neturėjo. B. S. turėjo du žemės sklypus – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie sudarė bendrą 25,5 ha plotą, kurį ir padovanojo V. Ž..
Nurodo, jog nesutinka su teismo teiginiu, kad pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis pareiškėjas V. Ž. nuosavybės teise tebevaldo visą 25,5 ha ploto žemės sklypą, nes sprendimo priėmimo metu duomenys Nekilnojamojo turto registre jau buvo pakeisti. Tai įrodo teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, uždarosios akcinės bendrovės „Geocentras” kadastrinių matavimų byla, patvirtinta Lazdijų skyriaus vedėjos 2012m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4SK-(14.4.110)-388, kuriuo įrodyta, jog V. Ž. valdo 22,7673 ha žemės sklypą.
Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kadastro registro duomenų tikslinimo ir sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastro registre, o ne dėl sklypo dydžio skirtumo kompensavimo. Nuosavybė Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 17-622-27075 į turėtą žemę jau yra atkurta, o klaida padaryta šį turtą įregistruojant.
Mano, jog teismas, teigdamas, kad 2007 m. sausio 15 d. UAB „Hidroprojektas" buvo atlikęs žemės sklypo ribų paženklinimą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir parengęs kadastro duomenų bylą, o kadastro tvarkytojas atlikęs žemės sklypo išankstinę patikrą, bet pareiškėjas parengto žemės sklypo plano nederino, teigdamas, kad žemės sklypui turi priklausyti ir 0,03 ha (duomenys neskelbtini) ežero ir dėl to kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu skundą atmetė, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Nurodo, jog minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimas. Iš pateiktos UAB „Hidroprojektas" teismui bylos matosi, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti 2003 metais Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. rašto Nr. 321 pagrindu. Šis raštas yra išlikęs UAB „Hidroprojektas“ pateiktose teismui kadastro bylose. Tuo laikotarpiu valstybiniai ežerai dar nebuvo privatizuojami ir šio klausimo niekas nekėlė. Nurodo, kad UAB „Hidroprojektas" pateiktoje teismui byloje yra įsegtas 2003 m. kovo 28 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) planas bei ribų paženklinimo aktas, todėl pakartotinai atlikti kadastrinius matavimus nebuvo reikalo.
Pažymi, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą neįsigilinęs į ginčo esmę. Nurodo, kad žemės sklypo ribų atitikimas žemėtvarkos projektui ir yra suderinimas, kuris 2004 m. gruodžio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 59-2914-Ž „ Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo" buvo patvirtintas. Šio įsakymo priede „Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) Kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai" sąrašo 3 punktu patvirtinti V. Ž. žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pabrėža, kad priežasčių, dėl kurių šie dokumentai nuo pareiškėjo buvo nuslėpti, nežino, tačiau iš jų matosi, jog žemėtvarkos tarnyba ėmėsi priemonių ištaisyti padarytas klaidas įregistruojant žemės nuosavybę.
Atkreipia dėmesį, kad jo reikalavimo dėl įpareigojimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis. Mano, kad negali atstatyti savo teisių į nuosavybę, nes jo teisių gynimas nepagrįstai apsunkinamas. Pirmosios instancijos teisme buvo neįgyvendinti sąmoningumo ir teisingumo principai, kurie gali būti taikomi, kai priimti įsakymai prieštarauja logikai.
Atsižvelgęs į visą, ką išdėstė, mano, jog skundžiamo sprendimo dalis, kurioje skundas atmestas yra nepagrįsta ir naikintina.
Skunde pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimu (II dalis), taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, jog ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka privalomai taikoma ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Pažymi, jog nuosavybės teisė B. S. į jos turėtą žemę atkurta 1993 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 17-622-27075. Skundžiamas Alytaus apskrities viršininko 2005m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo" priimtas po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, todėl pareiškėjas mano, kad šio įsakymo panaikinimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas teisme. Atkreipia dėmesį, jog šiuo įsakymu atkurta teisė į turėtą žemę, t. y. miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), jau yra panaikinta, o šie sklypai paversti laisva valstybine žeme. Todėl mano, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje nusprendė palikti skundą dėl 2005 m. lapkričio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo" nenagrinėtą yra naikintinas.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 85-89) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje", Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir sprendė, kad pareiškėjo atstovės pozicija dėl atsakovo neatlikimo dalies veiksmų, kuriuos tariamai jis privalėjo atlikti, yra nepagrįsta. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad byla Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama dėl valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filiale klaidingai įregistruotų duomenų patikslinimo ir tai, kad atlikus kadastrinius matavimus klaidingai įrašyti duomenys patikslinti bei įrodyta, jog V. Ž. valdo ne 25,5 ha žemės sklypą, o 22,7673 ha sklypą, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Pažymi, kad 1995 m. sausio 24 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi S. B. jai priklausantį 25,50 ha žemės sklypą (iš jų: 1,20 ha žemės ūkio naudmenų, 0,25 ha kelių, 22,05 ha miško, 2,00 ha kitos žemės), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo V. Ž. Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad dovanojamas bendras grąžinamo žemės sklypo dydis bei nurodoma grąžinamo žemės sklypo žemės naudmenų kiekybinė charakteristika. Dovanojimo sutarties 6 punkte atžymėta, jog nuosavybės pagrindas yra Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 17-622-270751994-05-04, Lazdijų rajono valdybos potvarkis Nr. 192-V. Būtent šiais nuosavybę patvirtinančiais dokumentais ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad B. S. dovanoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. vieną žemės sklypą, bet ne žemės sklypus. 1995 m. vasario 7 d. šio žemės sklypo duomenys buvo įregistruoti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, kur nurodomas žemės plotas – 25,50 ha bei kiekybinė žemės naudmenų charakteristika. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl dovanojamo žemės sklypo dydžio yra nepagrįsti.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog žemės sklypo ribų atitikimas žemėtvarkos projektui ir yra suderinimas, kad šie suderinti duomenys buvo patvirtinti Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 59-2914-Ž. Nurodo, kad šį teiginį paneigia minėti teisės aktai bei byloje esanti medžiaga.
Atkreipia dėmesį, kad 2005 m. lapkričio 25 d. Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 59-Ž-3170 išbraukė V. Ž. suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas nėra pretendentas į buvusio žemės savininko K. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir mišką, ir jam negalima atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. S. (duomenys neskelbtini) valdytą 2,72 ha miško plotą, jį pareiškėjui grąžinant natūra. Atsižvelgiant į tai, naikinti minėto įsakymo nėra pagrindo, jeigu ir būtų panaikintas minėtas įsakymas, pareiškėjui nebūtų galima atkurti nuosavybės teisių grąžinant natūra 2,72 ha žemės sklypą, nes būtų pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei kitų normatyvinių aktų nuostatos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170, kuriuo jis buvo išbrauktas iš piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo, ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui patvirtinti atliktus UAB „Hidroprojektas“ žemės reformos miško sklypo kadastrinius matavimus bei jų pateikimo valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, skundžiamu 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu skundo dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ panaikinimo paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė.
Pateiktu apeliaciniu skundu pareiškėjas V. Ž. nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas sprendimą ginčija iš esmės dviem pagrindais: pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundo dalį nenagrinėtą dėl to, kad skundžiamas Alytaus apskrities viršininko 2005m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 priimtas po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, todėl šio įsakymo panaikinimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas teisme; antra, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė likusią skundo dalį, nes neįsigilino į ginčo esmę, nevertino visų byloje pateiktų dokumentų.
Dėl pirmojo argumento, t. y. dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009). Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos administracinis teismas ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu motyvavo pareiškėjo skundo dalies palikimą nenagrinėtu, nurodydamas, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 59-2914-ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1.2 punktu buvo patvirtintas Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašas, kuriame pareiškėjui V. Ž. buvo formuojami trys sklypai grąžinimui natūra (sklypo Nr. plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (III t., b. l. 7,8)).
Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintas Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašas, išbraukiant 1 ir 3 eilutes ir projekto papildyme suformuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskiriant laisvos valstybinės žemės fondui. Šią įsakymo, liečiančio V. Ž. interesus, dalį pareiškėjas ir ginčija.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su, jo nuomone, nepagrįstu Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“, kuriuo V. Ž. išbrauktas iš piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo, ir pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Lazdijų skyrių patvirtinti atliktus UAB „Hidroprojektas“ žemės reformos miško sklypo kadastrinius matavimus, kuriais buvo suformuoti pareiškėjui žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei pateikti valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Įsakymo priėmimo metu galiojo Žemės reformos įstatymo 2004 m. rugpjūčio 7 d. redakcija, o šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, kuri aktuali nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“. Pažymėtina, kad Įsakymu buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 59-2914-Ž, kuriuo buvo patvirtinti pareiškėjui V. Ž. projekto papildyme suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo buvo pakeista žemėnauda, todėl galima spręsti, jog ginčas Įsakymo priėmimo metu pateko į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies veikimo sritį – klausimas dėl Įsakymo turėjo būti nagrinėjamas apskričių viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į apskrities viršininką ar Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Įsakymo pagrįstumo, todėl negalima teigti, jog pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Tačiau pažymėtina, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitė Žemės reformos įstatymas, inter alia, šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Minėta Žemės reformos įstatymo redakcija galiojo pareiškėjo kreipimosi į teismą metu. Kadangi pareiškėjo reikalavimai susiję su galimai nepagrįstu Įsakymu, kuriuo V. Ž. suprojektuoti žemės sklypai išbraukti iš piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo, ir prašymu patvirtinti UAB „Hidroprojektas“ atliktus žemės reformos miško sklypo kadastrinius matavimus, kuriais buvo suformuoti minėti žemės sklypai, pareiškėjui nepasinaudojus išankstine ginčo ne per teismą tvarka, tačiau, pasikeitus teisiniam reguliavimui, tokiai tvarkai likus (nors ir pasikeitusiai) ir dar galint ja pasinaudoti, pareiškėjas turėtų pasinaudoti šia tvarka ir kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teritorinį skyrių, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1300/2010).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl atsakovo priimto individualaus administracinio akto, kuriuo pakeičiamas A. Š. 2004 m. parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas, išbraukiant iš piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo V. Ž. suprojektuotus ir priskirtus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl toks aktas (Įsakymas) turėtų būti skundžiamas išankstine ginčo ne per teismą tvarka, byloje nėra duomenų, kad šia tvarka buvo pasinaudota, taip pat byloje nėra duomenų apie galimas kliūtis pasinaudoti šia tvarka.
Tačiau teisėjų kolegija, svarstydama kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo klausimą, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių patvirtinti atliktus UAB „Hidroprojektas“ žemės reformos miško sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti juos valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu panaikinti skundžiamą įsakymą. Tai reiškia, kad šie du reikalavimai yra tampriai susieti, t. y. antrasis reikalavimas šiuo atveju negali būti nagrinėjamas atskirai nuo pirmojo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti ministerijos Lazdijų skyrių patvirtinti atliktus UAB „Hidroprojektas“ žemės reformos miško sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti juos valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą nagrinėjamu atveju yra siejamas su Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ nuginčijimu. Pareiškėjas minėtą ginčijamą aktą laiko viena iš pagrindinių teisinių kliūčių jo pageidaujamiems susigrąžinti UAB „Hidroprojektas“ žemės reformos miško sklypo kadastriniuose matavimuose pažymėtiems žemės sklypams. Pažymėtina, kad tik ištyrus Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 teisėtumą, tokiu būdu įvertinus, ar apskritai pareiškėjas turi subjektinę teisę į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinamus natūrinius ir suformuotus lygiaverčiai žemės ir miško sklypus, galima spręsti antrojo pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Todėl neįvertinus pareiškėjo ginčijamo akto, pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių patvirtinti atliktus UAB „Hidroprojektas“ žemės reformos miško sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti juos valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą pagrįstumo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, šios teisės normos, sprendžiant dėl skundo dalies dėl Įsakymo panaikinimo, nebuvo įvertintos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo priimti nagrinėti 2 pareiškėjo reikalavimai: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių patvirtinti UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. atliktus miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurie suderinti 2005 m. balandžio 6 d. su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi ir pateikti juos valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi priėmė nagrinėti abu pareiškėjo galutinius reikalavimus, kurie yra neatsiejamai susiję ir vienas kurių nagrinėtinas tiesiogiai teisme, teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos nagrinėjimo teisme prioriteto, teisingumo ir protingumo principais sprendžia, jog ABTĮ 17 straipsnio 1 taikymo požiūriu tai reiškia, kad reikalavimui dėl skundžiamo įsakymo neturi būti taikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl nors ir iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl skundžiamam įsakymui taikytinos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumo, jis neįvertino ir neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą teisminės gynybos prioriteto principą.
Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu ir paliko nenagrinėtą bylos dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, o neįvertinęs minėto įsakymo teisėtumo, negalėjo spręsti reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių patvirtinti UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. atliktus miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurie suderinti 2005 m. balandžio 6 d. su Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriumi ir pateikti juos valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą pagrįstumo. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti šiam teismui iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys