Baudžiamoji byla Nr. 1-177-201/2016

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00027-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.7.; 1.1.7.2.4.; 2.10.1.4.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S   Į S A K Y M A S

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             

                            2016 m. sausio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame

R. C. (R. C.) a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., LR pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

R. C. (R. C.) pateikęs nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, t.y.

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėda direktoriumi, turėdamas pareigą sumokėti mokesčius, laikotarpiu nuo
2012-11-12 iki 2015-03-31, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui,
esančiam Smiltelės g. 12a, Klaipėdoje, elektroniniu būdu pateikęs pranešimus apie apdraustuosius
už ataskaitinį laikotarpį (forma S AM):

pateikęs pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD):

deklaravo mokėtinas socialinio draudimo įmokas iš viso 26285,58 Eur, tačiau tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <...> ", 14 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus<...>, laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, turėdamas finansines galimybes sumokėti dalį, t.y. 2639 Eur VSD įmokų, jų nesumokėjo po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2015-03-26 raštu Nr. (8.1)SI-15323 priminė apie pareigą sumokėti deklaruotas įmokas per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos.

Apklaustas įtariamuoju R. C. (R. C.) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1994 m. Bendrovę įsteigėjo tėvas T. C., kuris buvo direktoriumi iki 2010 m. Jis taip pat yra ir vienintelis bendrovės akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas nuo 2010 m. balandžio 1 d. Bendrovės pagrindinė ir vykdoma veikla buvo krovininis kelių transportas. Įmonės veikla sustabdyta 2015 m. vasaros pabaigoje, tiksliai datų nepamena, nes pats buvo išvykęs ir laikinai einančio direktoriaus pareigas vykdė T. C.. Įmonės veiklą buvo sustabdyta dėl sunkios finansinės padėties ir susidariusių skolų Sodrai ir VMI. Bendrovė turi įsigijusi krovininį transportą ir visą veiklos laiką gabeno krovinius pagrinde į Rusiją, Baltarusiją. Susidarius situacijai tarp valstybių, kad buvo neįsileidžiami Lietuvių vežėjai, bendrovė neteko užsakymų, neteko pajamų. Sunki finansinė padėtis realiai prasidėjo nuo 2009 m., kai nebeliko užsakymų. Įmonė SEB banko Lizingu turėjo įsigijusi transporto priemones. Prasidėjus krizei bankas pareikalavo sumokėti per 6 mėn. 212942 Lt lizingo sumą. Bendrovė šią sumą sumokėjo laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-04-01. Analogiškai Nordea banko lizingas pareikalavo grąžinti lizingą už įsigytas transporto priemones. 2012-06-22 buvo sudaryta Taikos sutartis su banku ir laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013 m. gegužės mėn. sumokėta 95576 Lt. Kadangi bendrovė neturėjo pajamų ir mokėti lizingo, dalį krovininių transporto priemonių atidavė Nordea lizingui. Sumokėjus lizingus neliko apyvartinių lėšų, neliko lėšų mokėti atlyginimams ir privalomiems mokesčiams. Stengėsi dirbti toliau, tikėdami, kad pavyks gauti krovinių ir vykdyti veiklą, sumokėti skolas. Neturint įmonei savo lėšų, teko ieškoti klientų, kurie moka avansą už dar neatliktą paslaugą, nepristatytą krovinį. Avansas reikalingas, kad paruoštų transporto priemonę į kelionę: kuras, kelionės išlaidos, vairuotojui dienpinigiai ir kt. Dėl šios priežasties neteko daug mokių klientų. Situacija vis blogėjo, buvo antstolių areštuotos transporto priemonės, areštuotos sąskaitos kas dar labiau apsunkimo bendrovės veiklą. Įmonės atsiskaitinėja per bankus, o buvo prašoma atsiskaityti grynais pinigais. Klientai atsisakė dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nenaudinga dirbti grynais pinigais. Kiek pavyko surinkti lėšų, tiek stengėsi atsiskaityti su darbuotojais, kurie buvo atleidžiami iš darbo. Skolos Sodrai vis augo. Pats ne kartą kreipėsi su raštais į Sodrą, kad atidėtų skolos mokėjimą, sudarytų mokėjimo grafikus, nuimtų inkasinius nuo įmonės sąskaitų. Sodra nesiėmė jokių veiksmų, vis reikalaudavo ilgalaikių sutarčių su užsakovais. Tokių sutarčių įmonės nepasirašinėja, nes kroviniai vežami kai yra užsakovas, kai apskritai yra krovinys vežimui. Pateikė visus dokumentus apie įmonės finansinę padėtį. Pagal galimybes bendrovė mokėjo VSD įmokas. Kadangi sąskaitos buvo areštuotos, tai atsiskaičius klientui pinigai buvo nurašomi Sodrai. Šiuo metu norėdami atsiskaityti su Sodra, kreipėsi į antstolius, kad gautų leidimą ir parduotų turimas transporto priemones. Pardavus automobilį pinigai yra pervedami į antstolio sąskaitą, kuris privalo sumokėti Sodrai. Kokia suma šiai dienai yra sumokėta negali pasakyti, nes neturi duomenų. Būtų gauta pajamų būtų atsiskaityta su skolomis. Įtarime nurodoma, kad turėjo galimybė sumokėti 2600 eurų, po priminimo gavimo. Turint tokią pinigų sumą stengėsi išleisti nors vieną automobilį į reisą, kad gautų nors kiek pajamų, bei sumokėtų atlyginimus. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė T. K., įmonės ofiso patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėda (3 tomas, b.l. 137).

2015-05-25 VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta medžiaga, kurioje išvardinti pateikti pranešimai, susidariusių skolų sumos ir terminai iki kada privaloma sumokėti VSD įmokas (1 tomas b. 1.10-165).

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-03-26 siųstas priminimas Nr. (8.1) SI-15323 (I tomas, b. 1. 51).

VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktos finansinės ataskaitos F4, apie UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas įmokas bei antstolių išieškotas VSD įmokas (I tomas, b.l. 164-165).

2015-11-18 specialisto išvadoje Nr.5-3/89 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2015-03-12, pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) deklaravo VSD įmokas iš viso 26492,47 Eur, tačiau nesumokėjo 2015-03-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (8.1) SI-15323 „Dėl priminimo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti apskaičiuotas įmokas“ nurodytų VSD įmokų (per nurodytą 10 dienų terminą) iš viso 26285,58 Eur.

UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius R. C.) turėjo galimybę iš dalies sumokėti 2015-03- 26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (8.1) SI-15323 „Dėl priminimo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti apskaičiuotas įmokas“ nurodytas VSD įmokas iš viso 2639,00 Eur (2390,49 + 248,51) po priminimo gavimo, t. y. laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015- 04-10:

2015-03-31 turėjo galimybę sumokėti 2390,49 Eur, kadangi dokumentinis pinigų likutis kasoje buvo iš viso 2390,49 Eur;

• 2015-04-10 turėjo galimybę sumokėti iš viso 248,51 Eur, kadangi dokumentinis pinigų likutis pas atskaitingą asmenį (R. U.) buvo iš viso 248,51 Eur.

2016-01-06 specialisto išvadoje Nr. 5-3/1 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius R. C.), laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2014-12-31, turėjo galimybę iš dalies sumokėti pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) deklaruotas VSD įmokas, t. y.: -2012-12-31 turėjo galimybę sumokėti iš viso 917,81 Eur, kadangi 2012-12-31 balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ užregistravo dokumentinį pinigų likutį iš viso 917,81 Eur; -2013-12-31 turėjo galimybę sumokėti iš viso 564,76 Eur, kadangi 2013-12-31 balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ užregistravo dokumentinį pinigų likutį iš viso 564,76 Eur; -2014-12-31 turėjo galimybę sumokėti iš viso 6,66 Eur, kadangi 2014-12-31 balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ užregistravo dokumentinį pinigų likutį iš viso 6,66 Eur.

2015-11-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/89 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-04-10 turėjo galimybę iš dalies sumokėti 2015-03-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (8.1) SI-15323 „Dėl priminimo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti apskaičiuotas įmokas“ nurodytas VSD įmokas iš viso 248,51 Eur, kadangi dokumentinis pinigų likutis pas atskaitingą asmenį (R. U.) buvo iš viso 248,51 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012-12-31,2013-12- 31, 2014-12-31 buvo moki, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y.:

• 2012-12-31 UAB (duomenys neskelbtini)buvo moki, nes pradelsti įsipareigojimai 2012-12-31 sudarė iš viso 77537,75 Eur, pusė į balansą įrašyto turto vertė 2012-12-31 sudarė 162445,11 Eur (324890,23 Eur / 2 = 162445,11 Eur);

• 2013-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki, nes pradelsti įsipareigojimai 2013-12-31 sudarė iš viso 71187,62 Eur, pusė į balansą įrašyto turto vertė 2013-12-31 sudarė iš viso 81399,59 Eur (162799,18 Eur/2 = 81399,59 Eur);
• 2014-12-31 UAB (duomenys neskelbtini)buvo moki, nes pradelsti įsipareigojimai 2014-12-31 sudarė iš viso 76209,94 Eur, pusė į balansą įrašyto turto vertė 2014-12-31 sudarė iš viso 78182,20 Eur (156364,40 Eur / 2 = 78182,20 Eur) (2 tomas, b. 1. 117-123, 3 tomas, b.l. 96-101).

R. C. kaltė visiškai įrodyta. Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijose numatyta bausmė - bauda.

R. C. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnis, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a  :             

R. C. (R. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d., paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę – 20 MGL, t.y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimt euro centų) baudą.

Panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, R. C. turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                               Adolfina Simaitienė