(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D. J. 2020 m. sausio 22 d. R. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse, padarymą.

2.       Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) rajone atlikto patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, jog medžiotojas R. K. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ naudojamame „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, medžiojo kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos, t. y. sumedžiojo stirniną su graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1 000 džiaulių, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – medžioklės taisyklės) 58.22.1 p., 58.2.2 p. (ANK 290 straipsnio 5, 8 dalys). 2019 m. rugpjūčio 6 d. R. K. kartu su A. P. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ naudojamame „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete gabeno automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dorojo R. K. neteisėtai sumedžiotą suaugusį stirniną ne pirminio apdorojimo aikštelėje, tuo pažeidė medžioklės taisyklių 58.2.3 p. (ANK 290 straipsnio 1dalis). Taip pat, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. K. medžioklės ploto vienete turėjo naktinio matymo priedėlį „(duomenys neskelbtini)“ prie optinio taikiklio, kurį, vadovaujantis minėtų taisyklių 58.5.9 p., turėti draudžiama (ANK 290 straipsnio 1 dalis).

3.       R. K., nesutikdamas su tokiu nutarimu, pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse (t. y., dėl neteisėtai sumedžioto stirninio dorojimo ir gabenimo, dėl neteisėtai sumedžioto stirnino šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl neteisėtai sumedžioto stirnino, kaip licencijuojamo gyvūno) bei teiseną toje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.

3.1.       Skunde R. K. nurodo, kad su nutarimu nesutinkama visiškai, nes jis nepadarė jam inkriminuotų administraciniu nusižengimų, išskyrus pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje dėl naktinio matymo priedelio „(duomenys neskelbtini)“ prie optinio taikiklio. Teigia, jog pareigūnai veiksmus atliko savavališkai, pažeisdami galiojančios teisės aktus, todėl tolimesni pareigūnų veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Šiuo pagrindu, teismas priimdamas nutarimą rėmėsi tik prielaidomis.

3.2.       Skunde nurodo, kad jo kuprinėje buvo ir „(duomenys neskelbtini)“ kalibro šovinių dėžutė „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ šautuvo dėtuvė. Šios aplinkybės patvirtina, jog automobilio bagažinės dėtuvėje jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ šautuvą, kuriuo teisėtai sumedžiojo stirniną. Nurodo, kad teismas rėmėsi byloje esančiomis fotonuotraukomis, tačiau jose visiškai nieko nesimato. Teigia, jog šioje byloje nėra jokiu duomenų ir (ar) teismo ištirtų įrodymų, patvirtinančių pareigūnų parodymus. Jokie įrodymai nepatvirtina, jog jis būtų padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

3.3.       Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo teisėja L. T. išnagrinėjusi kitą administracinę bylą Nr. A11-437-660/2020, kurioje buvo vertinamos tos pačios aplinkybės susijusios su tuo pačiu įvykiu – turėjo išankstine nuomonę. Kvalifikuojant jo padarytus administracinės teisės pažeidimus, teisėja vadovavosi vien subjektyviais pareigūnų parodymais, kurie nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teigia, kad naikinti 2020 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

R. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą ir patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą bei sprendžiant  administracinės atsakomybės klausimą pagal ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalis, duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimą – reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Skundžiamame nutarime pateikta byloje surinktų įrodymų visumos analizė, pasisakyta dėl įrodymų leistinumo bei sąsajumo ir konstatuota R. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse. Pripažinti, kad teismas, vertindamas įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl šališko pirmosios instancijos teismo. 

7.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo (ne)šališkumo reikalavimas turi du aspektus, t. y. objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant (ne)šališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemos nekyla (2008 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Gómez de Liano y Botella prieš Ispaniją, peticijos Nr. 21369/04; 1996 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Bulut prieš Austriją, peticijos Nr. 17358/90).

8.       Kauno apylinkės teismo teisėja L. T. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, administracinėje byloje Nr. A11-437-660/2020, pripažino A. P. padarius administracinius nusižengimus ir nubaudė už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. A. P. kartu su R. K. dorojo ir gabeno neteisėtai R. K. sumedžiotą stirniną, tuo pažeidė Medžioklės teritorijoje taisyklių 58.2.3 p. (ANK 290 straipsnio 8 dalis). Taip pat, A. P. kartu su R. K. dorojo neteisėtai sumedžiotą suaugusį stirniną ne pirminio apdorojimo aikštelėje, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 24.13 p. bei Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų (ANK 290 straipsnio 2 dalis).

9.       Minėtame nutarime nebuvo konstatuoti veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas R. K. šioje nagrinėjamoje byloje, objektyvieji požymiai, nenurodyta teismo pozicija dėl įrodymų vertinimo bei jo kaltės. Tiek R. K., tiek ir A. P. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl nusižengimų, kuriuos jie padarė bendrai, todėl Kauno apylinkės teismo teisėja L. T. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, administracinėje byloje Nr. A11- 437- 660/2020 tik nustatė faktines aplinkybes, kad R. K. ir A. P. įvykio metu kartu medžiojo, ko neneigė nei vienas proceso dalyvis.

Dėl ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalies taikymo.  

10.       ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus ANK 290 straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte numatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo 600 šimtų iki 1 700 Eur. Medžioklės taisyklių 58.22 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos. 58.22.1 punkte numatyta, jog draudžiama medžioti stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1 000 džaulių. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1 800 Eur. Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte numatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

11.       Byloje nustatyta, kad R. K. neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirniną su graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1 000 džaulių. Taip pat, nustatyta, jog R. K. kartu su A. P. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ naudojamame „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, gabeno automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. neteisėtai sumedžiotą suaugusį stirniną. 

12.       Kaip ir apeliaciniame skunde, taip ir pirmosios instancijos teisme, R. K. neigė kaltę dėl šių nusižengimų numatytų, ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyje, nurodydamas, kad stirniną sumedžiojo šautuvu „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog versiją apie tai, kad automobilio bagažinėje buvo įrengta dėtuvė, kurioje įvykio metu buvo padėtas antras šautuvas, R. K. iškėlė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pateikdamas, 2019 m. spalio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 70 – 80), kuriame užfiksuota, jog automobilio bagažinėje pakėlus bagažinės guminį kilimėlį bei dugno dangtį matoma dėtuvė. Tačiau, iš pareigūnų parodymų matyti, kad R. K. jiems pats nurodė, kad stirniną sumedžiojo būtent graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 38).

13.       Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad R. K. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino tik formaliai ir neteisingai konstatavo, jog padaryti administraciniai nusižengimai. Jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis stirniną sumedžiojo graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados grindžiamos prielaidomis.

14.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalių pažeidimų faktą ir įrodo R. K. kaltę. Liudytojo T. K. parodymai, patvirtino savo tarnybinį pranešimą, – „apklausiamas R. K., nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. stirniną sumedžiojo graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ su optiniu taikikliu; pripažino padaręs pažeidimus; buvo apžiūrėta R. K. vairuojamo automobilio bagažinė – joje buvo statybiniai įrankiai, plastikinė talpa su stirniena, jokios daiktadėžės su šautuvu nebuvo; medžioklės lape buvo įrašyta, kad sumedžiojo stirniną“. Liudytojo T. G. parodymai, – „paaiškėjo, kad R. K. nušovė stirniną šautuvu, kuriam trūksta džaulių, R. K. pats parodė šautuvą, kuriuo nušovė stirniną“. Liudytojo D. J. parodymai – „R. K. ištraukė smulkaus kalibro šovinius, todėl kilo abejonių, kad ginklui gali trukti džaulių, automobilis buvo apžiūrėtas ir apžiūros metu bagažinėje nebuvo įrengta daiktadėžė, R. K. vairuojamas automobilis buvo nufotografuotas reido metu“.

15.       Iš tarnybinio pranešimo dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. reido matyti, kad minėtame reide dalyvavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D. J., vyriausieji specialistai T. G. ir T. K.. Reido metu buvo nustatyta, kad medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti 2 vnt. sumedžioti stirninai, – 2019 m. rugpjūčio 6 d. stirniną sumedžiojo medžiotojas R. K. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. stirniną sumedžiojo medžiotojas A. P.. Dėl medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisaritą dėl eksperto išvados, ar jis yra originalus. Apklausiant, R. K. nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. stirniną sumedžiojo būtent jis graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu (duomenys neskelbtini), kurio ginklo kalibras yra labai smulkus (negalingas), todėl sumedžiojęs stirniną pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.22 p.

16.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir nešališkai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus. Priešingai nei teigia R. K., teismas nustatė bylos aplinkybes, atliko ne formalų, o išsamų ir nešališką byloje surinktų įrodymų vertinimą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

17.       Apeliacinio skundo teiginiai, kad stirniną sumedžiojo šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo, kokiais įrodymais įrodytos šios faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. reido metu apklausiamas, R. K. nurodė, jog „2019 m. rugpjūčio 6 d. stirniną sumedžiojo graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šį faktą patvirtino ir tai, kad byloje esanti 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ šovinių iššautų kulkų vidutinė kinetinė energija lygi „(duomenys neskelbtini)“. Išmatuoti, kokia iššautų kulkų energija 100 metrų atstumu nuo ginklo laibgalio nėra galimybės, tačiau galima teigti, kad energija bus mažesnė nei pradinė kinetinė, t. y. mažesnė nei „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 41 – 44).

18.       Taigi, daryti priešingas išvadas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas vertindami įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normą pritaikė tinkamai. Todėl, administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nėra jokio teisinio pagrindo.

19.       Apeliaciniame skunde, neskundžiama nutarimo dalis dėl paskirtų nuobaudų paskyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Teismas tik pažymi, jog skundžiamu nutarimu skiriant baudas buvo vadovautasi bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose, paskirta bauda atitinka padarytų nusižengimų pobūdį, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes bei administracinės nuobaudos tikslus, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

20.       Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina R. K. padarius Medžioklės taisyklių pažeidimus, vien tai, kad teismo jie buvo įvertinti jo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. K. padarė ANK 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

n u t a r ė :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                Jurgis Kiškis