DOK-357

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03953-2022-8 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. sausio 24 d. paduotu ieškovės UAB „Eurošvara“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Byloje ieškovė UAB „Eurošvara“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo D. S. 1000 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nurodė, kad UAB „Eurošvara“ ir D. S. 2022 m. vasario 11 d. sudarė mokymų paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui mokymo paslaugas pagal „autoplovėjo“ ir „detalaus poliravimo“ mokymo programas, o atsakovas įsipareigojo už tai sumokėti ieškovei 960 Eur atlyginimą. Atsakovas išklausė visą mokymo kursą ir liko skolingas.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį visiškai.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. galutinį sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad poliravimo mokymai buvo suteikti atsakovui ne asmeniniais, bet būtent darbo pas ieškovę tikslais (nutarties 33 punktas).

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Eurošvara“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. galutinį sprendimą, ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. preliminarų sprendimą, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. galutinį sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde nurodoma, kad darbdavys negali būti verčiamas sudaryti darbo sutartį, jeigu mano, kad kandidatas netinka darbui. Kitaip tariant, ieškovė turėjo teisę pasirinkti, ar sudaryti su atsakovu darbo sutartį, prisiimti darbdavio pareigas ir mokyti atsakovą nemokamai, arba atsisakyti sudaryti su atsakovu darbo sutartį ir pasiūlyti įgyti kvalifikaciją komerciniais pagrindais. Teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Tačiau mokymų paslaugų sutartyje nėra darbo sutarties būtinųjų sąlygų – šalys nesusitarė nei dėl darbo funkcijos, nei dėl darbo apmokėjimo, nei dėl darbovietės. Priešingai, mokymų paslaugų sutartis turi visus CK XXXV skyriuje įtvirtintos atlygintinų paslaugų sutarties požymius. Mokymų paslaugų sutarties 3.3 (a) punkte ir 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas už mokymų paslaugas privalo atsiskaityti. Atsakovas nurodė, kad jis sudarė mokymų paslaugų sutartį siekdamas įsidarbinti pas ieškovę, bet atsakovo ketinimams negalėjo būti suteiktas pirmumas prieš ieškovės ketinimus sudaryti mokymų sutartį ir gauti pajamų iš edukacinės veiklos. Atsakovo siekis įgyti kvalifikaciją buvo išankstinė sąlyga darbo sutarčiai sudaryti. 

2.        Darbo ginčų komisija (toliau – „DGK“) 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu paliko nenagrinėtą atsakovo skundą dalyje dėl atlyginimo už mokymų paslaugas priteisimo. DGK nurodė, kad tarp šalių susiklostę santykiai dalyje dėl atlyginimo už mokymų paslaugas kvalifikuojami ne kaip darbo santykiai, o kaip civiliniai santykiai, todėl šalių ginčas šioje byloje DGK kompetencijai nepriklauso. Šio DGK sprendimo šalys neskundė, todėl jis įsiteisėjo. Ieškovei nepavykus su atsakovu susitarti geruoju, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu 2022 m. gruodžio 30 d., tai yra daugiau nei po šešių mėnesių nuo minėto DGK sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjant bylą teisme, advokato atstovaujamas atsakovas minėto DGK sprendimo neskundė, prašymo dėl termino atnaujinimo skundui pateikti nereiškė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Taigi žemesniųjų instancijų teismai savo iniciatyva peržiūrėjo įsiteisėjusi ir vykdytiną DGK sprendimą bei priėmė šiam sprendimui prieštaraujančius sprendimus. 

3.        Vertinant šalių pateiktus įrodymus buvo pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Mokymų paslaugų sutartis buvo pripažinta darbo sutartimi, remiantis atsakovo paaiškinimais, kad jis atvyko pas ieškovę su tikslu įsidarbinti. Teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai suteikė pirmumą atsakovo paaiškinimais apie savo ketinimus. Savo paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad faktiškai jis pradėjo dirbti neva nuo 2022 m. vasario 14 d. Taigi mokymų paslaugų sutarties sudarymo dieną atsakovas pas ieškovę dar nedirbo. 

4.        Žemesniųjų instancijų teismai ieškinį atmetė, bet nesprendė klausimo dėl alternatyvaus ieškinio pagrindo, susijusio su atsakovo sukeltos žalos dėl darbo sutarties nutraukimo nesilaikant įspėjimo termino atlyginimo. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti kasacinį skundą, išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Eurošvara“ (j. a. k. 302464408) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 23 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė