Civilinė byla Nr. 3K-3-269/2008
Procesinio sprendimo
kategorijos: 106.2; 113.6.1.3; 128.1; 128.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo
apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.) dėl iškeldinimo iš patalpų; trečiasis asmuo UAB
„Šnipiškių ūkis“.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė
ieškinį ir prašė iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš
neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini),
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta, kad butas
nuosavybės teise priklauso ieškovui, o jame gyvena atsakovas, nesudaręs su ieškovu
nuomos sutarties. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6331-465/2007 J.
Š. ir jo sūnus A. Š. pateikė pareiškimą dėl juridinę
reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad jie buvo buto Vilniuje, Minties g.
50-66, mirusio nuomininko M. K., šeimos nariai. Šiuo metu
byla pagal J. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo buto
nuomininko šeimos nariais yra išnagrinėta ir teismas 2008 m. vasario 21 d.
sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį
faktą, kad A. Š. buvo mirusio M. K. šeimos
nariai.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus
miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi sustabdė šią civilinę
bylą pagal ieškovo ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iki Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės
teismo civilinės bylos pagal J. Š. pareiškimą dėl jo
pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu išnagrinėjimo, įpareigojant atsakovą
informuoti teismą apie teismo priimto procesinio sprendimo nurodytoje
civilinėje byloje įsiteisėjimą. Teismas nurodė, kad ginčas dėl atsakovo
pripažinimo šeimos nariu gali turėti įtakos teisingam šalių ginčo dėl atsakovo
iškeldinimo iš ginčijamo buto išsprendimui šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad
ieškovo atstovas iš esmės neprieštaravo dėl bylos sustabdymo, todėl bylos
nagrinėjimą sustabdė (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 165 straipsnis).
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi
atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007
m. rugpjūčio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad civilinėje
byloje Nr. 2-6331-465/2007 pagal J. Š. pareiškimą dėl
pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu bus sprendžiamas reikalavimas dėl juridinio
fakto nustatymo, t. y. kad jis ir miręs M. K. tvarkė
bendrą ūkį, ir dėl J. Š. pripažinimo mirusio M. K. šeimos nariu, todėl yra pakankamas pagrindas daryti
išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje,
neišnagrinėtoje civilinėje byloje, yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Teismas
pažymėjo, kad šiuo atveju yra privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas
pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas
netaikė CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto, teismo nuomone, nesudarė pagrindo
naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį formaliais pagrindais, neišnykus
teisiniam pagrindui stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nurodė, kad tai,
jog pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nereiškia bylos
nagrinėjimo vilkinimo ir šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Teismo nuomone, tai,
kad civilinė byla sustabdyta pasirengimo stadijoje, nepažeidžia ieškovo
procesinių teisių, nes, išnagrinėjus civilinę bylą dėl J. Š. pripažinimo
M. K. šeimos nariu ir po to atnaujinus šios civilinės
bylos nagrinėjimą, neužkertamas kelias šalims teikti argumentus ir naujus
įrodymus CPK nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad atskirojo skundo
argumentai, kad minėtos civilinės bylos turi būti sujungtos, atmestini tuo
pagrindu, jog yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos
teismas privalėjo stabdyti bylą, neatsižvelgdamas į galimybę abi bylas
sujungti. Teismas nurodė, kad ieškovas nesuformulavo procesinio prašymo
sujungti bylas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas manė, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nesvarstė bylų sujungimo klausimo.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
lapkričio 26 d. nutartį bei priimti naują nutartį, sujungiant civilines bylas
Nr. 2-6672-101/2007 (dėl atsakovo iškeldinimo) ir Nr. 2-6331-465/2007 (J. Š. pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu). Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė
CPK 163 straipsnį, nes bylos sustabdymo pagrindus taikė formaliai,
neatsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju palankiau sujungti dvi civilines bylas
pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį ir užtikrinti operatyvų bei teisingą bylos išnagrinėjimą.
2.
Teismai nepagrįstai netaikė CPK 7, 136 straipsnių, nes šalių keliami
reikalavimai abiejose bylose yra susiję, juos tikslingiau ir ekonomiškiau būtų
spręsti kartu, o šios bylos sustabdymas užkerta kelią byloms sujungti ir
vilkina procesą. Esant apskųstoms teismų nutartims, kasatorius yra priverstas
laukti, kol bus atnaujintas procesas, atlikti kito proceso veiksmai ir tik
gerokai vėliau bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Be to,
apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad kasatorius
nesuformulavo prašymo sujungti civilines bylas ir tokio klausimo pirmosios
intonacijos teismas nesvarstė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios
instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu buvo pateikęs prašymą dėl bylų
sujungimo, bet teismas jį atmetė.
3.
Kasatorius tvirtina, kad, priėmę skundžiamas nutartis, teismai pažeidė
ir viešąjį interesą, nes yra pažeidžiami kitų asmenų, laukiančių savo eilės
socialiniam būstui gauti, interesai. Be to, teismai nukrypo nuo kasacinio
teismo praktikos, patvirtinančios šį argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose
Nr. 3K-3-519/2004 ir Nr. 3K-3-315/2004).
4.
Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią
ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę
turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje
byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo
Nr. 56 1.5 punktas). Kasatorius nurodo, kad juridinis faktas dėl atsakovo
pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu, kuris sprendžiamas kitoje civilinėje
byloje Nr. 2-6331-4695/2007 pagal J. Š. pareiškimą, yra
įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje Nr. 2-6672-101/2007 pagal
kasatoriaus ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Taigi,
kasatoriaus nuomone, teismai šią bylą nepagrįstai sustabdė tol, kol bus
išnagrinėta kita byla pagal J. Š. pareiškimą dėl jo
pripažinimo M. K. šeimos nariu.
5.
Teismai nesilaikė CPK 176, 185 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nes,
neteisingai nurodę, kad kasatorius tiksliai nesuformulavo prašymo dėl bylų
sujungimo, visiškai nenagrinėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų ir
aplinkybių, pagrindžiančių bylu sujungimo, bet ne bylos stabdymo pagrindą.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis
palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius kelia fakto
klausimus, o aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl
juridinio fakto nustatymo, t. y. kad atsakovas buvo M. K. šeimos
narys pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį, neturi įtakos nagrinėjamos bylos
sustabdymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes joje nesprendžiamas klausimas dėl
atsakovo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo. Atsakovo manymu,
šioje byloje teismas negalėjo vertinti to, ar kita byla pagal J.
Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo M. K. šeimos nariu
iškelta pagrįstai. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais dėl
koncentracijos principo pažeidimo. Atsakovas mano, kad šių kasatoriaus
argumentų iš viso nereikėtų analizuoti, nes nutartis, kuria atsisakoma sujungti
dvi civilines bylas į vieną, neužkerta kelio jų nagrinėti, todėl dėl tokios
nutarties negali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 2
dalis). Taigi ir kasacija dėl tokios nutarties negalima, nes nėra savarankiško
kasacijos dalyko (CPK 341 straipsnio 1 punktas). Atsiliepime teigiama, kad
teismai ne formaliai, bet įsigilinę į visas bylos aplinkybes ją sustabdė, todėl
tinkamai taikė CPK 136 straipsnio 4 dalį. Atsiliepime taip pat apžymima, kad
CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti
kelias civilines bylas. Be to, atsakovas mano, kad ginčijamų abiejų bylų
nesieja toks ryšys, jog ši byla dėl atsakovo iškeldinimo lemtų teismo sprendimą
byloje pagal šio asmens pareiškimą dėl jo pripažinimo buto nuomininko šeimos
nariu. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus atstovas, teismo posėdyje
sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, tam neprieštaravo, šį klausimą
paliko spręsti teismo nuožiūra ir tik išreiškė nuomonę, bet ne prašymą dėl bylų
sujungimo. Atsiliepime tvirtinama, kad šioje byloje ir kitoje byloje pareikšti
reikalavimai yra nevienarūšiai. Į bylą dėl juridinio fakto nustatymo įstojo A. Š., kuris neturi nieko bendra su nagrinėjama byla. Galiausiai
atsakovas pabrėžė, kad civilinėje byloje pagal J. ir A. Š. pareiškimą
dėl jų pripažinimo M. K. šeimos nariais teismas 2008 m.
vasario 21 d. priėmė sprendimą, todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos
nebėra su kuo sujungti.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio
skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra
saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos
aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti
bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas,
turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis
pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346
straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai,
jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas
turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis
interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje
byloje kilo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų sujungimo ir
privalomo bylos sustabdymo pagrindus, santykio aiškinimo problema (CPK 136
straipsnis, 163 straipsnio 3 punktas). Tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinio
teismo teisėjų kolegija turi pasisakyti.
Teisėjų
kolegija akcentuoja tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo
teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra
kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip
sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais,
kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima
išnagrinėti skyrium. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas
privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta
kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas
privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje
nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų
pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyiruas teisėjų
kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje „Falkenhorst AG“
v. AB „Naujasis Vilnius“, byla Nr. 3K-3-246/2001). Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163
straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo
pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio
rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra
tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės
teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje T.
N. S. v. V. M., byla Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., byla
Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB
„Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., byla Nr. 3K-7-248/2002; kt.).
Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar
daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti
faktai turės įrodomąją ar prejudicinę galią sustabdytai bylai. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti
civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje
byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos
aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, byla Nr. 3K-7-268/2005). Taigi nuspręsti,
yra prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys tarp dviejų ar kelių bylų ar ne, taip
pat įmanoma nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje
ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje
byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes. Vis dėlto teismas
neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio
priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į
bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų
nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali
užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio
proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK
2 straipsnis). Tačiau proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikšmė
ir jų taikymas negali būti absoliutinamas, nes principas, kaip ir kiekviena
abstraktaus pobūdžio taisyklė, gali turėti išimčių (nulala regula sine
exceptione). Nors pripažįstami proceso koncentracijos ir operatyvumo
principai (CPK 7 straipsnis), bet įstatyme nustatyta ne tik galimybė sujungti
kelis ieškinio reikalavimus, bet ir išskirti vieną ar kelis reikalavimus į
atskirą bylą, jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK
136 straipsnio 2, 3 dalys). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą
nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias
bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir
tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo
dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau
išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda
pasiekti nurodytus tikslus. Dėl to ir šioje byloje, atsižvelgiant į bylų
aplinkybes, svarbu išsiaiškinti teismų atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei
tikslus.
Nagrinėjamo
ginčo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos dėl atsakovo J. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys
neskelbtini), nes Vilniaus miesto 1–ajame apylinkės teisme ypatingosios
teisenos tvarka buvo iškelta ir nagrinėjama kita civilinė byla Nr.
2-405-534/2008 pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo
to paties buto mirusio nuomininko šeimos nariu. Nors byloje pagal J. Š. pareiškimą dėl jo pripažinimo nuomininko šeimos nariu
kilo ginčas dėl teisės, bet, kaip nustatyta procesiniame įstatyme, byla
išnagrinėta ypatingąja teisena (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje pagal J. Š. pareiškimą
dėl jo pripažinimo nuomininko šeimos nariu byloje dalyvaujančiu asmeniu kaip
pareiškėjas įstojo J. Š. sūnus A. Š..
Jie kartu pateikė patikslintą pareiškimą, prašydami teismo nustatyti, kad abu
buvo ginčijamo buto mirusio nuomininko šeimos nariai (civilinė byla Nr.
2-405-534/2008, b. l. 68–70). Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m.
vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą patenkino iš dalies: nustatė
juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. buvo mirusio M. K. šeimos narys; atmetė J. Š. pareiškimą
dėl pripažinimo mirusiojo M. K. šeimos nariu (civilinė byla
Nr. 2-405-534/2008, b. l. 89–92). Šis apylinkės teismo sprendimas yra
įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Jau buvo minėta, kad CPK 163
straipsnio 3 punkte aptariamas negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol
neišnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos
būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Taigi tokiu atveju
vienoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarantys faktai yra nustatinėjami kitoje
byloje. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad ypatingosios
teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai,
kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, tačiau atkreipia
dėmesį į tai, kad, nors byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, bet byloje
buvo kilęs ginčas dėl teisės, t. y. ar pareiškėjas ir jo sūnus ginčo bute
apsigyveno kaip mirusio M. K. šeimos nariai. Toks
reikalavimas galėjo būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas tiek atskiroje
civilinėje byloje, tiek kaip priešieškinio reikalavimas sujungtose bylose. Dėl
to šiuo atveju, kai ypatingosios teisenos byloje kilo ginčas dėl teisės, negali
būti taikoma kasatoriaus nurodyta teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, pagal
kurią negalima ypatingąja teisena nustatinėti kitoje byloje įrodinėjimo dalyką
sudarančių faktų. Be to, ir pats kasatorius pateikia prieštaringus argumentus.
Teigdamas, kad bylos turi būti sujungtos ir atsakovo reikalavimas dėl
pripažinimo šeimos nariu nagrinėjamas kaip priešieškinis, jis pripažįsta, jog
toks prašymas kitoje byloje gali būti savarankišku reikalavimu, bet ne tik
įrodinėjimo dalyku, t. y. faktine aplinkybe (civilinė byla Nr. 2-405-534/2008,
b. l. 20).
Kartu teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje susidarė procesinė
teisinė situacija, kai kita civilinė byla pagal pareiškėjų J.
Š. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo mirusio
nuomininko šeimos nariais jau yra išnagrinėta ir joje priimtas teismo
sprendimas, kuriuo išspręstas kilęs ginčas dėl teisės: nustatytas ne tik
juridinę reikšmę turintis faktas, bet ir prejudicinis faktas šioje byloje
kilusiam ginčui dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų išspręsti, t. y.
kad atsakovas nebuvo mirusio ginčo patalpų nuomininko šeimos narys. Tačiau nurodytu
teismo sprendimu nustatytas kitas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Š. sūnus A. Š. buvo buto mirusio
nuomininko M. K. šeimos narys. Be to, teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje pagal pareiškėjų J.
Š. ir A. Š. pareiškimą dėl jų pripažinimo mirusio
nuomininko šeimos nariais teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, šalys ir kiti
byloje dalyvavę asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių pareiškimo
reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų
faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tad teisėjų kolegija
konstatuoja, kad ir dėl nurodytos procesinės aplinkybės taip pat nėra galimybės
sujungti nagrinėjamą bylą su išnagrinėta civiline byla dėl juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymo, kurioje įsiteisėjo prejudicinę galią šioje byloje
turintis teismo sprendimas, kuriuo nustatytos atsakovo atsiliepime į ieškinį
nurodytos aplinkybės (b. l. 11–12). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir
nutarties remiantis kasacinio skundo argumentais. Taigi kasacinis skundas
atmestinas ir teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 359
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus
miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26
d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Česlovas Jokūbauskas
|
|
|
Gintaras Kryževičius
|
|
|
Egidijus Laužikas
|