Administracinė byla Nr. N575-3978/2011
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00042-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. M. 2010 m. gruodžio 14 d., apie 11 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, įvažiuodamas iš kiemo į kelią neatsižvelgė į sudėtingas eismo sąlygas, nedavė kelio keliu važiavusiam automobiliui „VW Golf“, kurio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl to į „VW Golf“ atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis „Porsche Cayenne“. Nuo smūgio „VW Golf“ atsitrenkė į jam kliūtį sudariusį automobilį „Mercedes-Benz“, o po to pakeitęs judėjimo kryptį kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Avensis“. Eismo įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) 9 ir 107 punktų reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m. sausio 12 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą. Nurodė, jog pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad policijos pareigūnas nepagrįstai nutraukė G. Š.-V. administracinio teisės pažeidimo bylą, teigdamas, jog eismo įvykis kilo dėl jo veiksmų. Pažymėjo, kad pareigūnas neatsižvelgė į aplinkybę, jog sudėtingomis eismo sąlygomis, A. M. sukant iš kiemo į pagrindinį kelią, automobilis „VW Golf“ sustojo, kad jį praleistų. Atkreipia dėmesį, jog patruliai įvykio vietoje jo kaltės neįžvelgė, eismo įvykio kaltininke įvardydami G. Š.-V..
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi A. M. skundo nepatenkino ir paliko Nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta medžiaga. Pažymėjo, kad visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys bei papildantys kitą byloje surinktą medžiagą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad jo rašytinis 2010 m. gruodžio 14 d. paaiškinimas buvo surašytas nesusivokiant aplinkoje, nes jam buvo sukrėsta galva, teismas įvertino kritiškai, nes apie tokius nusiskundimus pastarasis niekam nesiskundė, o jo paaiškinimus, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas darė jam psichologinį spaudimą vertino kaip siekiamybę išvengti administracinės atsakomybės, nes apie tai A. M. taip pat niekam nepranešė, šiam pareigūnui nuo jo nagrinėjamos administracinės bylos nušalinimo nereiškė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, numatytų ATPK 250 straipsnyje, nenustatyta, A. M. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Akcentavo, jog nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.
III.
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenagrinėjo autoįvykio aplinkybių, nors ir atsisakė kviesti Gedimino technikos universiteto saugaus eismo ekspertus. Pažymi, kad būtent automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojos saugaus atstumo nesilaikymas ir techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimas lėmė keturių automobilių apgadinimą, nes apelianto vairuojamam automobiliui „Mercedes-Benz“ įsukus į pagrindinį kelią, automobilio „VW Golf“ vairuotojas buvo sustabdęs automobilį ir apeliantą praleido. Pabrėžia, jog nei vienas eismo įvykio dalyvis nepakeitė parodymų, nebuvo ištirti nauji įrodymai, byloje nebuvo eismo įvykio liudytojų, todėl teismas privalėjo ištirti ir nustatyti autoįvykio mechanizmą ir apelianto kaltę, tačiau teismas tik formaliai perrašė protokolų, nutarimų ir paaiškinimų turinį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą ir įvertinęs įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie, teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Pažymi, jog jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a: IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, įvažiuodamas iš kiemo į kelią neatsižvelgė į sudėtingas eismo sąlygas, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Golf“, kurio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl to į „VW Golf“ atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis „Porsche Cayenne“; nuo smūgio „VW Golf“ atsitrenkė į jam kliūtį sudariusį automobilį „Mercedes-Benz“ ir pakeitęs judėjimo kryptį kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Avensis“.
Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotoja G. Š.-V..
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nepažeisdamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.
Apeliantas savo reikalavimus iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog susidūrimas įvyko dėl to, kad jį, išvažinėjantį iš šalutinio kelio, pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis „VW Golf“ vairuotojas sustojo praleisti, tačiau už „VW Golf“ važiavęs automobilis „Porsche Cayenne“ nesilaikė saugaus atstumo ir įsirėžė į sustojusį „VW Golf“. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka. Akcentuotina, jog šiuo atveju kertiniai įrodymai byloje – pareiškėjo teikta pirminė informacija apie įvykį, nukentėjusiųjų ir liudytojų rašytiniai paaiškinimai bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog pirminiame paaiškinime apeliantas padarytą pažeidimą pripažino (b. l. 24), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai (b. l. 42-53, 67-69).
Akcentuotina, jog priimdamas nutartį, teismas rėmėsi ne subjektyvia policijos pareigūnų nuomone, ką klaidingai nurodė A. M., o objektyviais bylos duomenimis pagrįsta jų išvada, taip pat vadovavosi kita išsamia bylos medžiaga (eismo įvykio vietos schema (b. l. 21), rašytiniais nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimais (b. l. 23, 25-26), jų parodymais teismo posėdyje (b. l. 42-53), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 27), bei pareigūnų parodymais teismo posėdžio metu). Tuo tarpu ta apelianto aplinkybė, jog Nutarimą priėmusios institucijos pareigūno parodymai buvo pramanyti, nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais. Pasakytina, jog joks policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, jų paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, išsamūs ir motyvuoti, todėl teisėjų kolegija nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo jais nesivadovauti. Nuosekliai eismo įvykio aplinkybes atpasakojo ir tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavę liudytojai A. P. bei V. J., ji sutampa su nukentėjusiosios G. Š.-V. keliama įvykių versija. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėti liudytojai anksčiau pažinojo apeliantą ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Aplinkybių dėl A. P. ir V. J. galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent dėl A. M. veiksmų, pažeidusių KET, įvyko įvykis, o jo nurodomas eismo įvykio aplinkybes laiko gynybinėmis, nes jos prieštarauja byloje surinktais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizę, nes šiuo atveju ji nėra tikslinga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas