Civilinė byla Nr. e2A-683-267/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00026-2020-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.2.2.;3.3.1.20.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Akademinės kredito unijos ieškinį atsakovui J. R., trečiasis asmuo M. J., dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo J. R. 8 895,39 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gegužės 25 d. Akademinė kredito unija su trečiuoju asmeniu M. J. sudarė paskolos sutartį Nr. 03619PS/01 su vėlesniais pakeitimais dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) kredito suteikimo su 8,8 procentų metinių palūkanų norma, paskolą grąžinant iki 2020 m. kovo 25 d. Ieškovė trečiajam asmeniui kreditą išmokėjo, t. y. tinkamai įvykdė savo prievolę, ginčo byloje dėl to nėra. Trečiojo asmens tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal paskolos sutartį buvo užtikrintas G. J. laidavimo sutartimi, tačiau ši laiduotoja yra mirusi, todėl jos laidavimo prievolė baigėsi. Taip pat trečiojo asmens tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal paskolos sutartį buvo užtikrintas atsakovo J. R. 2010 m. kovo 5 d. laidavimo sutartimi Nr. 03619LS/02, kuria jis laidavo už paskolos sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai visu savo turtu, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. 2014 m. birželio 20 d. trečiajam asmeniui M. J. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje ieškovė buvo pareiškusi kreditorinius reikalavimus. Po fizinio asmens bankroto bylos trečiajam asmeniui M. J. iškėlimo, ieškovė 2014 m. liepos 3 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl tuo metu egzistavusios skolos 18 799,85 Eur grąžinimo, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Fizinio asmens bankroto byloje išieškota ir padengta dalis – 9 904,46 Eur skolos ieškovei, tačiau liko nepadengta 8 895,39 Eur. Trečiojo asmens bankroto byla baigta, jo skoliniai įsipareigojimai ieškovei nurašyti 2019 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi. Kadangi paskolos gavėjas trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė prievolių pagal paskolos sutartį ir paskolos negrąžino, atsakovas yra solidarus skolininkas, todėl negrąžintos skolos dalį – 8 895,39 Eur – prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas J. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaujantis LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.88 straipsnio 1 dalies, 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindais. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu praleidusi terminą, t. y. jau pasibaigus prievolei pagal paskolos sutartį. Prievolės įvykdymo terminas pasibaigė trečiojo asmens naudai teismo nutartimi patvirtinus asmens bankrotą (2014-11-17), todėl ieškovė, žinodama, kad skolininkui M. J. iškelta bankroto byla ir patvirtintas bankroto aktas, turėjo teisę pateikti atsakovui (laiduotojui) J. R. ieškinį dėl neįvykdytos prievolės pagal laidavimo sutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl ieškinys nepagrįstas. Be to, yra pasibaigęs laidavimo terminas, todėl vadovaujantis CK 6.89 straipsnio 1 dalimi ieškinys turi būti atmestas.

4. Trečiasis asmuo M. J. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas nutartimi nutarė užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą, o nepatenkintus kreditorių, tarp jų ir ieškovės Akademinės kredito unijos, reikalavimus nurašė. Vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovė kreipėsi su ieškiniu aiškiai pavėluotai, t. y. jau pasibaigus visoms prievolėms pagal paskolos sutartį. Ieškovė, žinodama, kad skolininkui M. J. iškelta bankroto byla, turėjo pateikti atsakovui (laiduotojui) J. R. ieškinį dėl neįvykdytos prievolės pagal laidavimo sutartį, o ne apsiriboti pretenzija.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2011, kuriame išaiškinta, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams 2019 m. gruodžio 11 d. priėmus nutartį užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą ir nepatenkintus kreditorės Akademinės kredito unijos reikalavimus nurašyti, šiai nutarčiai įsiteisėjus, skolininko M. J. prievolės baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo J. R. atsakomybė pagal laidavimo sutartį (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė dėl skolos priteisimo iš laiduotojo J. R. kreipėsi 2020 m. sausio 13 d., t. y. tuomet, kai pagrindinio skolininko prievolė jau buvo pasibaigusi, teismas pripažino, kad ieškovė prarado teisę gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko. 

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė Akademinė kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     6.1. Apelianto nuomone teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla      Nr. 3K-3-537/2011, nes jos ratio decidendi nesutampa su nagrinėta byla. Pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio laiduotojui pareiškimo po to, kai užbaigta pagrindinio skolininko (paskolos gavėjo) fizinio asmens bankroto byla, o teismo sprendime cituojamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškinio pareiškimo laiduotojui po to, kai iškeliama bankroto byla juridiniam asmeniui.

    6.2. Ieškovė ir atsakovas laidavimo sutartimi buvo susitarę, jog laidavimas galios iki visiško prievolių įvykdymo, todėl trečiojo asmens M. J. prievolės pasibaigimas (nurašius jo skolas ieškovo atžvilgiu fizinio asmens bankroto byloje), apeliantės teigimu, nedaro įtakos laidavimo sutarties galiojimui ir atsakovo atsakomybei pagal laidavimo sutartį, nes pastarojo atsakomybė ir įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį nėra pasibaigę. Užbaigus fizinio asmens M. J. bankroto bylą, jo ir ieškovės paskolos teisiniai santykiai pasibaigė, tačiau laidavimo teisiniai santykiai tarp atsakovo J. R. ir ieškovės nepasibaigė, nes laidavimas galioja iki tol, kol bus tinkamai įvykdytos prievolės.

    6.3. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju bankroto byla buvo iškelta skolininkui fiziniam asmeniui, o ne juridiniam asmeniui. Teisine prasme pabaigus fizinio asmens bankroto bylą teisės subjektas – fizinis asmuo neišnyksta, priešingai nei juridinio asmens atveju, likvidavus juridinį asmenį dėl bankroto jis išregistruojamas iš juridinių asmenų registro ir išnyksta kaip teisės subjektas, todėl laiduotojas, kuris yra laidavęs už fizinį asmenį, kuriam skolos nurašytos užbaigus jo asmens bankroto bylą, įvykdo įsipareigojimus už bankrutavusį fizinį asmenį, įgyja regreso teisę, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius iš bankrutavusio fizinio asmens, o jų neatlyginus – kreiptis į teismą dėl nuostolių, atsiradusių įvykdžius laidavimo sutartį, atlyginimo. Patenkinus ieškinį, atsakovas (skolininkas) turės prievolę įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Tuo tarpu esant analogiškai situacijai, kai bankroto byla iškelta juridiniam asmeniui, tokia skolininko teisė neegzistuoja, nes įvykdęs prievolę už nebeegzistuojantį, t. y. iš juridinių asmenų registro išregistruotą juridinį asmenį (skolininką) laiduotojas nors ir turi teorinę regreso teisę, tačiau faktiškai ja pasinaudoti nebeįmanoma, nes nebėra atsakingo teisės subjekto. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė tiek materialinės teisės normas, tiek rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuria negalėjo remtis.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. R. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    7.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir užtikrinama prievolė. Apeliantė nepagrįstai prašo taikyti teismų praktiką dėl laiduotojo atsakomybės iki visiško prievolės įvykdymo, nepaisant pagrindinės prievolės pasibaigimo ar pripažinimo negaliojančia, kadangi tokiu būdu yra iškreipiama pagrindinės prievolės ir laidavimo instituto taikymo logika, kuomet tiek juridinio asmens atžvilgiu, tiek fizinio asmens atžvilgiu panaikinus ar pripažinus negaliojančia pagrindinę prievolę, papildoma laidavimo prievolė išlieka galioti. Teismas pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2011.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     8.1. Teismas tinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civiline byla Nr. 3K-3-537/2011, nežiūrint to, jog šioje byloje ginčo šalimi buvo juridinis asmuo, nesant tiesioginės kasacinio teismo praktikos, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė analogiją.

     8.2. Nors laidavimo sutarties 15 punkte šalys buvo sutarusios, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. R. silpnoji sandorio šalis, todėl sutartis turėtų būti aiškinama atsakovo naudai.

    8.3. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.76 str. 2 d. ir 6.87 str. str. 1 d., pasisakydamas, jog prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties yra aksesorinės, o laidavimo prievolės aksesoriškumas pasireiškia tuo, kad pasibaigus pagrindinei prievolei, ar pripažinus ją negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Pagrindinė prievolė baigėsi tada, kai buvo užbaigta M. J. fizinio asmens bankroto byla ir buvo nurašyti nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir Akademinės kredito unijos.

    8.4. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, būtų nukrypta nuo pagrindinio LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.    Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams 2019 m. gruodžio 11 d. priėmus nutartį užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą ir nepatenkintus kreditorės Akademinės kredito unijos reikalavimus nurašyti, šiai nutarčiai įsiteisėjus, skolininko M. J. prievolės baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį. Taigi, teismas pripažinęs, kad laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, ieškovės ieškinį atmetė.

13.  Nesutikdama su teismo sprendimu apeliantė tvirtina, kad, prašydama priteisti iš solidaraus atsakovo (laiduotojo) skolą, rėmėsi tarpusavyje sudarytos laidavimo sutarties 15 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal pagrindinę sutartį (paskolos sutartį) įvykdymo. Kadangi ieškovas ir atsakovas laidavimo sutartimi buvo susitarę, jog laidavimas galios iki visiško prievolių įvykdymo, tai trečiojo asmens M. J. prievolės pasibaigimas, apeliantės nuomone, nedaro įtakos laidavimo sutarties galiojimui ir atsakovo atsakomybei pagal laidavimo sutartį, nes pastarojo atsakomybė ir įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį nėra pasibaigę. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

14. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra šalutinė (akcesorinė) prievolė, todėl paprastai, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Bendroji taisyklė yra tokia, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas.

15. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 str. 1 d.). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymo atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.

16. Kai laiduotojas ir kreditorius susitaria, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

17. 2010 m. kovo 5 d. laidavimo sutartimi Nr. 03619LS/02 atsakovas J. R. laidavo už paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Nagrinėjamu atveju 2010 m. kovo 5 d. laidavimo sutarties 15 punkte įrašyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo. Koks laidavimo galiojimas yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiškinant sutarties sąlygas vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Apeliantės teiginys, kad nurodyta sutarties sąlyga šalys susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Visų pirma, susitarime dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, kurį pasirašė trečiasis asmuo M. J., laidavimo sutartyje, kurią pasirašė atsakovas J. R., yra nurodyta, kad paskolos grąžinimo terminas 2020 m. kovo 24 d., t. y. prievolės įvykdymo terminas nurodytas. Taigi, laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė. Antra, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams 2019 m. gruodžio 11 d. priėmus nutartį užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą ir nepatenkintus kreditorės Akademinės kredito unijos reikalavimus nurašyti, šiai nutarčiai įsiteisėjus, skolininko M. J. prievolės baigėsi. Taigi, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atitinkamai baigėsi ir atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį. Trečia, laidavimo sutarties 15 punkto nuostata, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti laiduotojo pareigą grąžinti M. J. paskolą, pasibaigus pagrindinės paskolos sutarties galiojimui, kai Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi fizinio asmens M. J. bankroto byla buvo užbaigta, o nepatenkinti kreditorės Akademinės kredito unijos reikalavimai nurašyti. Kaip mėta nutarties 16 p. susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, o ginčo laidavimo sutarties 15 punkte nurodyta, kad sutartis galioja ne iki paskolos grąžinimo, o iki prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo. Toks susitarimas negali būti aiškinamas plečiamai, kaip laiduotojo įsipareigojimas grąžinti paskolą laidavimo prievolei pasibaigus (CK 6. 87 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, šios bylos kontekste svarbios aplinkybės, kad tiek paskolos gavėjas, tiek laiduotojas yra fiziniai asmenys, vartotojai. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl  sutarties sąlygos  turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.886 straipsnis, 1994 m. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo aktuali redakcija).

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2011 pateiktu išaiškinimu, nepaisant to, jog minėtoje byloje ginčo šalimi buvo ne fizinis, o juridinis asmuo. Šiuo atveju bankrutuojant skolininkui (fiziniam asmeniui), kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Ieškovė dėl skolos priteisimo iš laiduotojo J. R. kreipėsi 2020 m. sausio 13 d., kai pagrindinio skolininko prievolė jau buvo pasibaigusi, Šiaulių apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 11 d. priėmus nutartį užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą ir nepatenkintus kreditorės Akademinės kredito unijos reikalavimus nurašyti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė, nepareiškusi ieškinio J. R. iki fizinio asmens M. J. bankroto bylos pabaigos, prarado teisę gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojo kaip solidaraus skolininko. Priešingas aiškinimas sukurtų procesiškai ydingą situaciją, kai dėl solidarių bendraskolių prievolių būtų priimami prieštaringi teismų procesiniai sprendimai – negrąžintą paskolos gavėjo skolos dalį  nurašyti, o iš laiduotojo tą pačią skolą priteisti. Be to, kaip teisingai nurodė atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovas J. R. ir trečiasis asmuo M. J., priteisus skolą iš laiduotojo J. R., CK 6.83 straipsnio nuostatų taikymas prieštarautų 2012 m. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnyje reglamentuotai šio įstatymo paskirčiai ir būtų iškreipiama pagrindinės prievolės ir laidavimo instituto taikymo logika.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti sprendimą ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20. Trečiasis asmuo M. J. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė pinigų priėmimo kvitą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Akademinės kredito unijos, juridinio asmens kodas 112043843, trečiajam asmeniui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                          Rasa Bartašienė

                                                                                                                                  Danutė Burbulienė

                                                                                                                                     Vilija Valantienė